Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos) ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 6 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios (duomenys neskelbtini) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. gegužės 5 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės pridedant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės dalį – 15 (penkiolika) parų arešto, ir I. K. paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. K. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, prie paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės pridedant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės dalį – 15 (penkiolika) parų arešto, ir I. K. paskirta subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkias) paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo I. K. atlikta bausmė (jos dalis) pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 31 d. nuosprendį.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 254,17 Eur (du šimtai penkiasdešimt keturi eurai 17 ct), iš I. K. nepriteistos.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir civilinei ieškovei iš I. K. priteista 336,43 Eur (trys šimtai trisdešimt šeši eurai 43 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistoji savo kaltės neginčija, mano, kad jai paskirta per griežta bausmė, prašo taikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, BK 54 straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatas.

5. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

6. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu už kiekvienos iš BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą I. K. paskirtos bausmės – po 30 parų arešto.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantei bausmę už jos padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teismas įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, kad jomis buvo pasikėsinta į svetimą turtą. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, įvertino ir tai, kad nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, įvertino ir jos dydį, bei tai, kad negauta duomenų apie žalos atlyginimą ar susitarimą dėl žalos atlyginimo.

8. Pirmosios instancijos teismas nenustatė I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir tai taip pat įvertino skirdamas bausmę. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. K. pripažino kaltę dėl veikų ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis).

9. Analizuojamojoje byloje nenustatytas vienas iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų momentų – nuoširdus gailestis, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Tokios praktikos, kad nepripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nėra vieno iš lengvinančios aplinkybės momento – nuoširdaus gailesčio, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-29-594/2025).

10. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

11. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog nuteistoji nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas – po paskutinės nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ji toliau darė analogiškas veikas – smulkias svetimo turto vagystes, už kurias buvo ir teisiama ir baudžiama administracine tvarka. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad I. K. būtų atlyginusi padarytą turtinę žalą ar dėl jos atlyginimo susitarė su civiline ieškove – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę vertino ir I. K. charakterizuojančias aplinkybes. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad ji eilę kartų teista dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad ji taip pat eilę kartų bausta administracine tvarka. Sodros išrašas patvirtina, jog ji nedirbanti, paskutinė darbovietė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. birželio 22 d. Byloje nustatyta, kad I. K. konsultuota/gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2024 m. balandžio 25 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromo, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruota. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-595/2024 nurodyta, kad nėra duomenų, jog sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, tai, kad po paskutinės nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo I. K. buvo pripažinta kalta dar 14 kartų, dėl analogiškų veikų teista eilę kartų, bausta ir administracine tvarka, ankstesniais nuosprendžiais jai buvo skirta ir griežčiausia bausmės rūšis, kad nagrinėjama dar ne viena baudžiamoji byla jos atžvilgiu, sprendė, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmių rūšis – areštas ir nustatė jo dydį po 30 parų už kiekvieną veiką. Paskirtas bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, ir paskyrė subendrintą bausmę – 45 paras arešto. Teismas, įvertinęs tai, kad I. K. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, jos byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę mažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 30 parų areštą.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai bausmes už jos įvykdytas nusikalstamas veikas, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantei paskirta aiškiai per griežta bausmė, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistosios kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai, nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti tik I. K. už jos įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – areštą.

15. Vertindamas nuteistajai paskirtų bausmių pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog apeliantę neigiamai charakterizuoja nustatytos aplinkybės apie jos teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas, tai yra vagystes, vis dar vykstantys baudžiamieji procesai dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Nusikalstamas veikas apeliantė daro sistemingai. Apeliantę neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tas faktas, kad ji labai daug kartų buvo bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nesumokėjusi (t. 1, b. l. 93). Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas taip pat ir turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantei buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Visgi, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės, nei arešto bausmės atlikimas nuteistajai teigiamos įtakos nepadarė. Būdama ne kartą teista ir puikiai suvokdama savo neteisėto elgesio pasekmes, I. K. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

16. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistoji yra linkusi pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apeliantės pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog nepaisydama jai taikomų griežtų sankcijų, nuteistoji ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdama jų turtą, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirta švelnesnė už areštą bausmė ar mažesnis jos dydis, būtų pakankami pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17. Įvertinusi nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų tyčinį ir savanaudišką pobūdį, kad padarytos veikos yra I. K. būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, aptartus neigiamai ją charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į tai, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik I. K. skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos dydį. Teisėjų kolegija taip pat įvertino ir nuteistajai skirtų bausmių bendrinimą su Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir klaidų nenustatė.

18. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d. Pažymima, kad naujai įsigaliojusiais pakeitimais BK 178 straipsnio 5 dalis nuo 2025 m. vasario 1 d. keičiama nebuvo. BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, o skirdamas arešto bausmę ir BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo I. K., tačiau šio reikalavimo nepaisymas laikytinas formaliu pažeidimu, nedarančiu skundžiamo nuosprendžiu neteisėtu. Be BK 75 straipsnyje įtvirtintų formalių pagrindų, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

19. Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes, nenustatė galimybės taikyti nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Duomenys apie ankstesnius teistumus, šioje byloje I. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant jos padėtį lengvinančių įstatymų nuostatas, ar be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog I. K. bausmės vykdymo atidėjimo institutas ne kartą jau buvo taikytas ir šio instituto taikymas nesulaikė nuteistosios nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio ateityje. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, kuris iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas daug kartų, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, šioje situacijoje neabejotinai būtų neteisingas.

20. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmes BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijose ribose, ir paskirta bausmė nėra per griežta. Paskirtos bausmės buvo subendrintos nepažeidžiant įstatymo nuostatų, subendrinta bausmė dar buvo trečdaliu sumažinta vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bei teisingai subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl nuteistosios I. K. skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025m. gegužės 6 d. nuosprendį galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios I. K. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos