Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo pardavimo sutartį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal Butų privatizavimo įstatymą, nėra būtinų sąlygų tokiam prašymui tenkinti. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei nuo 1995-03-16. Pagal 1995-11-14 Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 490, gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi, sudaryta 1999-02-18, buvo išnuomota ieškovės broliui A. L.. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6835-429/2007, ieškovės brolis A. L. pripažintas nežinia kur esančiu. Remiantis pateiktais dokumentais (2008-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-747-451/2008; 2009-04-01 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-485/2009), 2008-04-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6835-429/2007, ieškovės brolis A. L. pripažintas nežinia kur esančiu. 2009-07-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2944, ginčo buto nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės vardu. Butas, (duomenys neskelbtini), Kaune 2009-07-29 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 201-9-749 išnuomotas ieškovei V. T.. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-08-08 raštu Nr. 66-2-131 (pateiktas su ieškiniu byloje) ieškovė buvo informuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje nėra A. L. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizavimo, jokių kitų reikalingų ir būtinų dokumentų ginčo buto privatizavimo procedūroms įgyvendinti nebuvo. Ieškovė, jei kaip ji teigia, jog kartu su broliu buvo padavusi pareiškimą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turėjo savalaikiai domėtis, ar nėra kliūčių privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas, neturėjo palikti privatizavimo procedūros savieigai, o kreipėsi ieškiniu dėl buto privatizavimo tik 2016 metais, prašė taikyti senaties terminą, ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei nuo 1995-03-16. Tai patvirtina 2016-05-12 Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Pagal 1995-11-14 Kauno miesto valdybos Sprendimą Nr. 490, gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi, sudaryta 1999-02-18, buvo išnuomota ieškovės broliui A. L.. Pagal pateiktus dokumentus (2008-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-747-451/2008; 2009-04-01 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-485/2009), 2008-04-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6835-429/2007, ieškovės brolis A. L. pripažintas nežinia kur esančiu (b.l. 54-61,....).Vykdant 2008-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-747-451/2008 ir 2009-04-01 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-485/2009, remiantis 2009-07-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2944, ginčo buto nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės vardu. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2009-07-29 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 201-9-749 išnuomotas ieškovei V. T.. Laikytina, kad tik nuo šios nuomos sutarties pasirašymo ieškovė laikytina ginčo patalpų nuomininke. Pažymėtina, kad ir deklaruota ieškovė su sūnumi D. T. šiame bute tik nuo 2009-08-13. Ieškovė, jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad subjektinę teisę įgyti butą lengvatine tvarka įgijo galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui tariamai kartu su broliu teikdama visus reikiamus dokumentus, tačiau remiantis faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma byloje darytina priešinga išvada.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl asmens teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme

įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. -3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2012; kt).

LR butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai privatizavimo subjektui, norinčiam privatizuoti butą ar gyvenamąjį namą, t. y.: 1) asmuo iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2) aukščiau minėto įstatymo įsigaliojimo dieną asmuo buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar nuomininkų šeimos narys, arba kuriam po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Kaip nurodė ieškovė, jos atstovė, šį teiginį patvirtina ir minimos bylos 2008-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-747-451/2008 ir 2009-04-01 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-485/2009, ieškovė V. T. į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi su prašymu pripažinti ją buvusio pagrindinio ginčo buto nuomininko šeimos nare dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutarties pakeitimo jos vardu tik 2008 metais. Įsiteisėjusiais aukščiau nurodytais sprendimais ji buvo pripažinta pagrindinio nuomininko šeimos nare, atitinkamai ir nuomininke tik priėmus 2008-09-16 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-126-485/2009. Taigi, ieškovė LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatitiko įstatymo 4 str. nustatytos sąlygos, kad įstatymo įsigaliojimo dieną asmuo turi būti perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar nuomininkų šeimos narys, o gyvenamoji patalpa ieškovei buvo išnuomota tik 2009-07-29 Kauno miesto savivaldybei su ieškove sudarius savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Todėl, darytina išvada, kad ieškovė LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir jame nustatyta tvarka net negalėjo pateikti pareiškimo dėl būtent ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, kadangi šis įstatymas pilna apimtimi galiojo iki 1998-07-01. Tiek aukščiau paminėtame 2008-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime ir 2009-04-01 Kauno apygardos teismo nutartyje yra užfiksuoti pačios ieškovės duoti parodymai bei faktinės aplinkybės, nustatyti faktai, kad ieškovė su sūnumi D. T. į ginčo būstą įsikėlė tik 2003m.Taip pat ieškovė nurodė, kad savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi kitur, (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausiusiame bute, kurį 2003-03-18 po skyrybų sutuoktiniu (ištuoka 1999-11-26) - pardavė. Analogiškas faktines aplinkybes ieškovė išdėstė ir nagrinėjant kitą minimą civilinę bylą 2A-126-485/2009 Kauno apygardos teisme. Faktinės aplinkybės nustatytos kitais įsiteisėjusiais teismo sprendimais iš naujo nenustatinėjamos ir yra vertintini kaip pagrįsti rašytiniai įrodymai šioje byloje (LR CPK182str.).

Taigi, ieškovė negalėjo būti tinkamu subjektu, kuriam būtų suteikta teisė privatizuoti butą lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė neturi reikalavimo teisės pagal LR butų privatizavimo įstatymą (t. y. nėra tinkamas subjektas), visos kitos ieškovės nurodomos aplinkybės išsamiai nenagrinėtinos, kaip nesukeliančios teisinių pasekmių.

Teismas kritiškai vertina ir tariamai rastą dokumentą 1993-10-21 brolio A. L. pareiškimo kopijos kopiją (b.l.109) Ji kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl paties dokumeno autentiškumo (kada ir kieno jis surašytas, ar galėjo būti teikiamas atsakovės atsakingoms institucijoms, ar galėjo būti priimtas), taip pat atkreiptinas dėmesys kad skiltyje „Šeimos nariai“ nėra jokio įrašo apie kitus galimus A. L. šeimos narius, nėra įrašyta ir ieškovė V. T.. Šios aplinkybės paneigia ieškovės ieškinyje išdėstytus motyvus, jog „ieškovei su broliu, galiojant ant LR Butų privatizavimo įstatymui, kreipėsi su pareiškimu į butų ūkio tarnybą dėl buto (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizavimo bei buvo pateikę tam reikiamus dokumenus", kadangi jei ieškovė, kaip teigia, būtų kreipusi dėl ginčo buto privatizavimo su broliu, tai ji būtų įrašyta prie šeimos narių bei būtų pildomas ir užpildytas šeimos narių susitarimas (su ieškovės

parašu), tačiau, akivaizdu, kad tai nepagrįsta ne tik dokumentais, tačiau ir faktinėmis aplinkybėmis- ieškovė net ir negalėjo būti brolio A. L. šeimos nare nuomos santykių prasme, kadangi tuo laikotarpiu ji sudarė šeimą su kitu asmeniu, buvo susituokusi iki 1999-11-26, su savo šeima turėjo kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini), jame buvo deklaruota. Taigi, tai neginčijamai patvirtina, jog ji negalėjo būti tinkamu privatizavimo subjektu, kaip to reikalavo Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis.

Taip pat teismas sutinka su atsakovės Kauno savivaldybės pozicija ieškiniui atmesti, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovė V. T. nepagrindė aplinkybių, kodėl ji ieškinį dėl lengvatinio buto privatizavimo pateikė tik 2016-04-07, nors nurodė, esą pati kartu su broliu teikė visus reikiamus dokumentus, dar galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui.1999-02-18 buvo pasirašyta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis su ieškovės broliu ir jeigu ieškovė, kaip teigia nuo 1989 metų gyveno su broliu (kas paneigta įsiteisėjusiais teismų sprendimais) - šių aplinkybių nežinoti negalėjo. Laikytina, kad pasirašius paminėtą nuomos sutartį, jau po Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, ieškovei ir jos broliui turėjo neišvengiamai tapti aišku, kad ji ir jos brolis nėra laikomi ginčo buto savininkais, o tik faktiniais nuomininkais. Jokių veiksmų nuo tada iki ieškinio pareiškimo padavimo teismui nei ieškovė nei jos brolis nesiėmė - t. y. nuo šio momento skaičiuotinas senaties terminas. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų senaties terminas yra praleistas. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl ieškovei ar jos broliui atsakovės tarnautojai tariamai liepė laukti, ieškovė nenurodė, ir nepaaiškino.

Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. 3K-3-344/2009 nutartyje, pasisakė, kad „Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieškinį. ši teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal analogiją šioje byloje, pasirašius 1999-02-18 nuomos sutartį su ieškovės broliu, tiek jam, tiek ieškovei, jei ji, kaip teigia būtų sudariusi vieną šeimą su broliu, nebegalėjo kilti jokių abejonių, kad jų tariamai pažeista teisė privatizuoti ginčo butą liko neįgyvendinta ir jei laikė tai esant turimos teisės pažeidimu, turėjo laiku ir per įstatymų nustatytą terminą siekti apginti pažeistą teisę, tačiau akivaizdu, jog jokių veiksmų nesiėmė ilgiau nei šešiolika metų, kas pagrįstai laikytina nerūpestingumu, neapdairumu ir akivaizdžiu senaties termino praleidimu.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei- 4,67Eur. (CPK88, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas 4,67 Eur (keturis eurus 67ct.) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.