- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-126-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Birutė Bobrel, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovei V. T., jos atstovei adv. Vilmai Normantienei, atsakovo atstovei Kristinai Stanevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-747-451/2008 pagal ieškovės V. T. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl pripažinimo šeimos nariu bei ginčo buto nuomininke ir nuomos sutarties pakeitimo; atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį dėl V. T. ir jos šeimos narių iškeldinimo ir gyvenamųjų patalpų, su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ją šeimos nare pagrindinio nuomininko A. L., teismo sprendimu pripažinto nežinia kur esančiu, ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke bei įpareigoti atsakovą pakeisti 1999-02-18 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku įrašantį V. T.. Nurodė, kad su sūnumi D. T. 2003 metais įsikėlė į brolio A. L. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo tada kartu su broliu mokėjo visus komunalinius mokesčius, butą remontavo, prižiūrėjo, vedė bendrą ūkį. 2004 metais brolis išvyko į užsienį ir nuo tada dingo be žinios, buvo paskelbta jo paieška. 2008-04-15 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) A. L. pripažintas nežinia kur esančiu. Apie bylą skelbė spaudoje, tačiau niekas nesikreipė ir jokių žinių nesuteikė. Bute (duomenys neskelbtini), ieškovė su sūnumi gyvena iki šiol, moka mokesčius, prižiūri ir remontuoja butą. Savo gyvenamąją vietą iki šiol yra deklaravusi kitur, nes brolio nuomotame bute to padaryti negali.
Atsakovas priešieškiniu prašė V. T. ir jos šeimos narius iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad V. T. nuo 1996-04-12 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ir, nors ieškovė V. T. teigia, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2003 metų, tačiau dar 2007-02-20 Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos skyriaus duomenimis V. T. deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), o ginčo patalpose, (duomenys neskelbtini), ieškovė galėjo apsistoti tik laikinai, leidus nuomininkui A. L., tačiau duomenų apie tokio leidimo suteikimą Kauno miesto savivaldybei nebuvo pateikta. V. T. įsikėlė į ginčo patalpas neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, kadangi neturėjo Kauno miesto savivaldybės sutikimo, kaip to reikalauja LR CK 6.596 str. 1 d. Todėl ir nuomos teisiniai santykiai tarp V. T. ir Kauno miesto savivaldybės atsirasti negalėjo ir neatsirado.
Todėl atsakovė gyvenanti gyvenamojoje patalpoje be nuomos sutarties, vadovaujantis CK 6.597 str. turi būti iškeldinta teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė tenkinti jos patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomos CK 6.597 str., kadangi ieškovė prašo ją pripažinti pagrindinio nuomininko šeimos nariu (CK 6.588 str. 4 d.). Nesutinka su atsakovo teiginiais, jog ji turėtų būti traktuojama kaip laikina gyventoja, o ne pagrindinio nuomininko šeimos nare. Nurodo, kad visą laiką, iki pat brolio dingimo, ji kartu gyveno su broliu, adresu (duomenys neskelbtini), bendrai vedė bendrą ūkį, yra artima jo giminaitė (sesuo). Nesutinka su atsakovu, jog jis ieškovės reikalavimo pagrįstumą vertina tik pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, kadangi reikalavimo pagrįstumą galima nustatyti tik nustačius aplinkybių visetą. Nesutinka ir su atsakovo reikalavimu laikyti ieškovę asmeniu, savavališkai užėmusiu gyvenamąją patalpą (CK 6.596 str. 1 d.), kadangi ji nėra laikina gyventoja. Laikinai išvykusio savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai. Broliui laikinai išvykus, ieškovė liko ginčo patalpoje gyventi kaip nuomininko šeimos narys. Ieškovė informavo atsakovą apie pagrindinio nuomininko A. L. dingimą, kuris teismo sprendimu buvo pripažintas nežinia kur esančiu. Visą laiką po brolio dingimo gyveno ginčo bute, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, vykdė visas 199-02-18 gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje numatytas nuomininko pareigas.
Tenkindamas patikslintą ieškinį, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pripažino ieškovę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko A. L., kuris 2008-04-15 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu, šeimos nare ir įpareigojo atsakovą sudaryti su ja šio buto nuomos sutartį. Teismas konstatavo, jog nuo 2003 m., daugiau negu vieneriu metus, atsakovui priklausančio buto pagrindinis nuomininkas iki pripažįstant nežinia kur esančiu gyveno kartu su sesers (ieškovės) šeima bei vedė bendrą ūkį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno miesto savivaldybės priešieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, Teismas, nustatydamas, kad V. T. kartu su A. L. bendrai vedė ūkį ir turėjo bendras išlaidas rėmėsi tuo, kad A. L. nuo 1998 m. iki 2004 m. įvairiais laikotarpiais buvo registruotas darbo biržoje. Tačiau šis faktas tikrai nepatvirtina ieškovės neįrodytų teiginių, kad ji nuo 2003 m. kartu su A. L. gyveno ir išlaikė ginčo butą ir patį A. L.. Tai, kad po A. L. dingimo V. T. mokėjo mokesčius už butą, nepatvirtina tos aplinkybės, kad jam dar gyvenant ginčo bute ieškovė prisidėjo prie patalpų išlaikymo. Byloje pateikti įrodymai dėl ieškovės faktinės gyvenamosios vietos kelia abejonių. Pažymėtina, kad V. T. nuo 1996-04-12 deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos skyriaus 2007-02-20 raštas Nr. 20-12-S-552. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas priimdamas 2008-04-15 sprendimą nesiaiškino ir netyrė aplinkybių kur ir nuo kada gyveno ieškovė, o pareiškėjos gyvenamoji vieta sprendime nurodyta tik kaip jos pačios paaiškinimai. Tame pačiame sprendime nurodyta, kad pareiškėja pareiškimą prašė patenkinti dėl to, kad ji galėtų perrašyti buto nuomos sutartį savo vardu. Todėl manome, kad teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus sudaryta komisija 2007-05-29 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo gauta informacija, kad bute V. T. leidusi gyventi nežinomam vyriškiui, o pati ieškovė tame bute negyvena. Tik vėliau, pateikus šią informaciją teismui, vėlesnių patikrinimų metu būdavo gaunama informacija, kad V. T. ir jos sūnus jau gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena ginčo patalpose neteisėtai. V. T. su sūnumi įsikėlė į ginčo patalpas neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, neturėdami Kauno miesto savivaldybės sutikimo. Todėl ir nuomos teisiniai santykiai tarp V. T. ir Kauno miesto savivaldybės atsirasti negalėjo ir neatsirado. Manome, kad atsakovė gyvenanti gyvenamojoje patalpoje be nuomos sutarties, vadovaujantis LR CK 6.612 str. kartu su sūnumi turi būti iškeldinta teismo tvarka nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčo bute faktiškai gyvena nuo 1998 m. Visą laiką kartu su broliu iki pat jo dingimo gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrai vedė bendrą namų ūkį, yra artima brolio giminaitė. Šias aplinkybes pagrindžia 2006 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pažyma bei liudytojų parodymai. Bendro ūkio su pagrindiniu nuomininku vedimą patvirtina aplinkybės, kad ieškovė kartu su broliu ir savo sūnumi po skyrybų dėl materialinių priežasčių persikėlė gyventi pas brolį į jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu su broliu tvarkė visą namų ūkį ir atliko visas šeimos nario funkcijas: kartu su broliu, bendromis lėšomis, jų neskirstant bendrai maitinosi, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, nuomą, butą bendrai remontavo. Tam iš bendrų lėšų pirko medžiagas remontui, mokėjome už remonto darbus. Remontuodami butą pakeitė grindis, iškalė buto lubas, langus. Brolis nedirbo ir lėšų pragyvenimui bei remontui neturėjo, jis prisidėjo tik darbu. Brolis be ieškovės nebūtų galėjęs pragyventi ir išlaikyti būsto, nes jis vis ieškojo darbo, kartais versdavosi atsitiktiniais uždarbiais, nuo 2003 metų ruošėsi vykti dirbti į užsienį, norėjo užsidirbti pinigų. Broliui dingus, ieškovė toliau liko gyventi ginčo bute, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo už jį mokesčius. Bute kartu su broliu gyveno nuo 2003 metų, t.y. daugiau nei vienerius metus, šias aplinkybes patvirtino liudytoja. Nesutinka, su apelianto argumentu, kad ieškovės gyvenimo su broliu faktą paneigia ieškovės oficialios gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ieškovė turėjo butą, tačiau vienai su sūnumi jį buvo sunku išlaikyti, todėl 2003-03-18 butą pardavė ir atsikraustė gyventi pas brolį. Kadangi pagrindinis nuomininkas buvo brolis, butas nebuvo jo nuosavybė, gyvenamosios vietos šiuo adresu deklaruoti ieškovė negalėjo. Teismas pagrįstai pripažino ieškovę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke ir įpareigojo atsakovą pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, nuomininke įrašant ieškovę. Kauno m. apylinkės teismas nustatė, kad A. L. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nesirodė nuo 2004 metų birželio 24 dienos, tai reiškia gyvenamoje vietoje negyveno daugiau nei 6 mėnesius. Pasibaigus minėtam šešių mėnesių terminui, CK 6.591 straipsnio 4 dalimi yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia (jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą). Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovas I. C. v. atsakovas M. C, bylos Nr. 3K-7-233/2000, nutartis paskelbta biuletenyje "Teismų praktika" Nr. 14). Ieškovė informavo atsakovą apie brolio dingimą, visą laiką po to toliau gyveno ginčo bute, tad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas ( CPK 320 str.).
Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2008-09-16 Kauno m. apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės V. T. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno m. savivaldybei, trečiajam asmeniui VTAT dėl pripažinimo šeimos nariu bei ginčo buto nuomininke ir nuomos sutarties pakeitimo bei atsakovo Kauno m. savivaldybės priešieškinį dėl ieškovės V. T. ir jos šeimos narių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Minėtos dienos sprendimu teismas ieškovės patikslintą ieškinį patenkino, t. y pripažino ieškovę V. T. pagrindinio nuomininko A. L. šeimos nariu, taip pat ją pripažino buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininke bei įpareigojo atsakovą – Kauno m. savivaldybę pakeisti (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomininku įrašant ieškovę V. T.. Atsakovo priešieškinį atmetė ( b. l. 133-135 ).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L. nuo 1999-02-18 buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinis nuomininkas ( b. l. 7-8 ), su juo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis. Tai, kad A. L. gyveno šiame bute patvirtina Kauno m. VPK 2007-02-20 pažyma (duomenys neskelbtini) ( b. l. 33 ), 2007-02-25 Kauno m. savivaldybės įmonės „ Panemunės butų ūkis „ pažyma (duomenys neskelbtini) ( b. l. 34), Kauno m. valdybos kortelė ( b. l. 35, 36 ). Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad įrodymai dėl atsakovės faktinės gyvenamosios vietos kelia abejonių. Pažymi, kad ieškovė V. T. nuo 1996-04-12 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina ir byloje esanti pažyma ( b. l. 33 ). Taip pat nurodo, kad Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus sudaryta komisija 2007-05-29 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo gauta informacija, kad bute V. T. leidusi gyventi nežinomam vyriškiui, o pati ieškovė tame bute negyvena. Tik vėlesnių patikrinimų metu jau būdavo gaunama informacija, kad ginčo bute gyvena ieškovė su savo sūnumi. Tačiau byloje yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( b. l. 10), kuris patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo nekilnojamąjį turtą – butą, kurį pardavė 2003-03-18, įrašas padarytas nuo 2003-04-05. Pati ieškovė pripažino, kad adresu (duomenys neskelbtini) turėjo butą, tačiau po skyrybų su savo vyru jį pardavė ir 2008 m. kovo mėn. su savo sūnumi atsikraustė gyventi pas brolį A. L. adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien gyvenamosios vietos deklaravimas kitu adresu bei 2007-05-29 jau minėto patikrinimo metu gauta informacija neva tai ieškovė ginčo bute negyvena, dar neįrodo, kad ji tikrai faktiškai negyvena ginčo bute. Be to, šią aplinkybę, kad ieškovė su savo sūnumi nuo 2003 m .kovo mėn. apsigyveno ginčo bute patvirtino tiek pirmojoje instancijoje, tiek ir apeliacinėje instancijoje dalyvavę liudytojai. Be to, iš byloje pateikto ištuokos liudijimo matyti, kad ieškovė su savo sutuoktiniu G. T. išsituokė1999-11-26 ( b. l. 13 ). Tai, kad ieškovė yra A. L. sesuo patvirtina byloje esantis jos gimimo liudijimas ( b. l. 15 ), A. L. gimimo akto įrašas Nr. 4 ( b. l. 45 ).
Be to, 2008-04-15 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu A. L. buvo pripažintas nežinia kur esančiu ( b. l. 92-93 ). Jame nurodyta, kad A. L. paieška paskelbta nuo 2004-07-28, jo buvimo vieta nenustatyta. Taip pat šiame teismo sprendime nurodyta, kad iš teismui pateiktos Kauno darbo pažymos A. L. nuo 1998 m. iki 2004 m .balandžio mėn. pabaigos buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo ( b. l. 31-32 ). Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas, jis yra įsiteisėjęs. Ši aplinkybė patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad jai atsikėlus gyventi pas brolį A. L., šis neturėjo reikimų lėšų pragyvenimui, ji gyveno kartu su juo, vedė bendrą ūkį, iš savo lėšų, gautų pardavus butą, darė ginčo buto remontą, prižiūrėjo brolį, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apeliacinei teismo instancijai ( b. l. 152-186). Iš jų matyti, kad mokesčiai mokėti vėlesniais metai, nei ginčo bute gyveno A. L., nes jis, kaip jau minėta, teismo sprendime dėl jo pripažinimo nežinia kur esančiu buvo nustatyta, kad jis ginčo bute negyvena jau nuo 2004-07-28. Mokesčiai už komunalines paslaugas mokėti A. L. vardu, tačiau nustatyta, kad tuo metu jis ginčo bute jau negyveno. Iš to darytina išvada, kad mokesčius už jį mokėjo ne kas kitas, o būtent ieškovė V. T.. Kaip nustatyta, ieškovė V. T. su savo sūnumi ginčo bute apsigyveno jau 2003 m . kovo mėn. , ji yra nuomininko A. L. artima giminaitė ( jo sesuo ), su juo vedė bendrą ūkį daugiau nei vienerius metus, iki jo dingimo , nes ieškovė mokėjo už brolį mokesčius už komunalines paslaugas, kartu maitinosi, darė buto pagerinimus. Pats A. L. to daryti negalėjo, nes niekur nedirbo, savo lėšų neturėjo. Tą taip pat patvirtino tiek pirmosios , tiek apeliacinės instancijos teismuose dalyvavusios liudytojos. Net ir dingus pagrindiniam nuomininkui, t. y. A. L., ieškovė ir toliau liko gyventi ginčo bute, juo toliau rūpinasi ir jį prižiūri, moka mokesčius, rūpinasi turtu Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė tapo pagrindinio nuomininko šeimos nariu ( CK 6.588 str. 4 d. ). Kartu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės kaip pagrindinio nuomininko šeimos nario nėra pagrindo iškeldinti iš ginčo buto ( LR CPK 6.588 str. ), todėl atsakovo priešieškinį pagrįstai atmetė.
2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktu teismams išaiškinta, jog jų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas turi nuspręsti remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais ( 3 punktas).
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pateiktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas ( CPK 176, 185 str. ). Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija nemato pagrindo.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
2008 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.