Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui E. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, byloje teikianti išvadą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2016-05-04 priimtas ieškovės L. Š. ieškinys atsakovui E. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 2-3). Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros A. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. Š. jos gyvenamojoje vietoje ir iš atsakovo E. V. dukros išlaikymui priteisti po 120 eurų kas mėnesį.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 23-32), kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2011-02-08 jai ir atsakovui gimė dukra A.. Susidarė aplinkybės, kurios sąlygojo, kad dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Ji turėjo problemų su alkoholiu, todėl nuo 6 mėnesių amžiaus mergaitė gyveno su atsakovu. Jos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, dabar 3 metai kaip alkoholio nevartoja. Visada bendravo su savo dukra pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką. Su atsakovu yra susilaukusi ir sūnaus R., tačiau atsakovas tėvystės nepripažino, todėl buvo priversta kreiptis į teismą. Jis berniuko nelanko ir jo gyvenimu nesidomi. Ieškovė kas antrą savaitę dukrą parsiveža į savo namus. Vaikai bendrauja, kartu žaidžia. Nori, kad vaikai gyventų kartu, kad dukra galėtų lankyti darželį. Ji pati yra parašiusi pareiškimą įsidarbinimui, šiuo metu gauna 185 eurų dydžio socialinę pašalpą. Dukra A. gyvena kartu su tėvu ir jo mama (močiute). Atsakovo dažnai nebūna namuose, kadangi jis išvyksta dirbti. Sutinka, kad mergaitei gyventi su tėvu yra tinkamos sąlygos, tačiau gyvenant su ja dukra rūpintųsi ji pati, bet ne močiutė. Atsakovas yra ūmaus būdo, teistas už nusikalstamą veiką dėl smurto. Po dukros gimimo dar buvo grįžusi gyventi pas atsakovą. Tuo metu pradėjo lauktis sūnaus, tačiau atsakovas ją išvarė iš namų. Myli savo dukrą ir nori susigrąžinti tai ką prarado. Supranta, kad labai suklydo.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad dėl ieškovės girtavimo 2011 m. dukros A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. Ieškovė nesidomėjo mergaitės gyvenimu ir jos nelankė. Po kiek laiko gavo žinutę, kad ieškovė nori pamatyti dukrą. Jis sutiko ir pasiūlė vėl gyventi kartu. Prieš Kalėdas ieškovė buvo išgėrusi, įvyko konfliktas, dėl ko buvo iškviesta policija. Po šio įvykio ieškovė nelankė dukters iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, nes ji girtavo, vaikas nerūpėjo. SMS žinute pranešė, kad laukiasi, o gimus sūnui kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Vėliau ji pradėjo nebegerti ir rūpintis mergaite. Šiuo metu dukra gyvena kartu su juo ir jo mama. Gyvena mamai priklausančiame nuosavame name. Turėjo ne vieną gyvenimo draugę, šiuo metu jis draugės neturi. Buvo atvejis dėl smurto prieš savo žmoną, tačiau mergaitė to įvykio nematė. Mergaitė darželio nelankė, nes nebuvo vietų, nuo rugsėjo pradės lankyti parengiamąją klasę. Ieškovė pasiima mergaitę nustatytu laiku. Sūnaus R. nelanko, berniukas jo nepažįsta. Jei būtų pakeista bendravimo tvarka ir padidintas bendravimo laikas jis sutiktų. Ieškovė su berniuku vienu metu gyveno Eržvilko krizių centre, tuo metu jis juos lankė. Dirbo su „fūra“, šiuo metu registruotas darbo biržoje. Neoficialiai šiuo metu važiuoja su „tralu“, pajamos apie 200 eurų per mėnesį. Nežino ar brolis ir sesuo turėtų gyventi kartu. Mergaitė su mama gyventi nenori. Mergaitei reikia mamos šilumos, bet šiuo atveju šilumos tarp jų nėra. Jis savo sūnaus nelanko, nes nenori lankytis ieškovės aplinkoje, kurioje susidariusi nepalanki situacija.

Liudytoja A. V., atsakovo mama, teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 6 mėnesių amžiaus mergaitė gyvena jos namuose. Sūnaus ir dukros santykiai labai geri. Buvo didelių problemų dėl ieškovės polinkio alkoholiui. Sūnus tą dieną dirbo, atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad reikia paimti mergaitę iš motinos. Vyko išgertuvės, kažkas pranešė policijai. Nuo tos dienos mergaitė ir gyvena jos namuose. Nustatant mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu ieškovė sutiko. Ilgą laiką jokio bendravimo nebuvo. Ieškovei gyvenant Krizių centre sūnus ją lankė. Ieškovė yra nebloga moteris, būtų gera marti, tačiau kai išgeria kyla problemų. Dabar Laura lanko mergaitę, pasiima nustatytu laiku. Kartais mergaitė pasako, kad mama liepė taip ir taip sakyti. Sūnus bijo provokacijos, todėl nebendrauja su R.. A. bendrauja daugiausia su tėvu, o ji ruošia valgį. Kai sūnus išvyksta dirbti mergaite rūpinasi ji. Ieškovė buvo sugrįžusi gyventi pas sūnų, po to gimė R.. Nepastebėjo, kad paskutiniu metu ieškovė būtų išgėrusi. Grįžusi iš mamos A. pasako apie brolį, kad kartais pykstasi, ne visada nori važiuoti pas mamą. Kad būtų emocinis ryšys tarp mamos ir dukros nepastebėjo. Niekada mergaitės nenuteikinėjo prieš mamą.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus neturi duomenų, kad ieškovės šeimoje būtų girtaujama, ar neprižiūrimas vaikas. Buitis tvarkinga, aprūpinta.

Ieškinys netenkintinas.

Nustatyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra L. Š. ir E. V. (b. l. 14); Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-15 įsakymu Nr. O1-1023, L. Š. išbraukta iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitos (b. l. 5); 2011-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1033-523/2011 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad A. V. gyvenamoji vieta nustatoma pas tėvą E. V., kad L. Š. teiks išlaikymą ir susitarta dėl bendravimo tvarkos (b. l. 8); 2015-10-21 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-714/2015 L. Š. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestas. Sprendime nurodyta, kad nebuvo nustatyta aplinkybių visumos, kurios leistų daryti išvadą, kad A. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina žymiai pagerintų jos gyvenimo kokybę, kas nusvertų visus kitus psichologinius sunkumus, kuriuos patiria vaikas, kai kardinaliai keičiasi jo aplinka (b. l. 6-13); Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-05-19 rašte Nr. J13-313 nurodo, kad L. Š. su sūnumi R. Š. (vaiko tėvas atsakovas E. V.) gyvena su savo tėvais. Namuose yra trys kambariai ir virtuvė. Ieškovės kambaryje padarytas remontas, supirkti nauji baldai. L. Š. teigia, kad labai nori susigrąžinti savo dukrą A., ir ją auginti. Ieškovės teigimu mergaitei reikalinga mama, brolis, bet ne nuolatinė močiutės priežiūra. Ieškovės šeima buvo įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą, tačiau išnykus įrašymo priežastims 2015 m. išbraukta. Skyriaus nuomone A. V. gali gyventi motinos L. Š. šeimoje. Atsakovas E. V. su dukra A. V. ir savo mama gyvena gerai įrengtame dviejų aukštų name. Šeimos gyvenimo ir buities sąlygos geros. Atsakovas teigė, kad niekada netrukdė ieškovei bendrauti su dukra. Mergaitė A. V. teigė, kad turi brolį R., mamą L., kad važiuoja pas juos. Sako, kad nori gyventi pas tėvą. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovo E. V. šeimoje būtų pažeidžiamos A. V. teisės ir teisėti interesai (b. l. 19-20); 2016-07-27 raštu Nr. J13-446 Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informuoja, kad šalių šeimose gyvenimo ir buities sąlygos nepasikeitusios, neturi duomenų, kad būtų pažeidžiamos vaikų teisės ar neužtikrinta jų tinkama priežiūra (b. l. 57); Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-06-22 pažymos matyti, kad L. Š. gauna 169,92 Eur socialinę pašalpą (b. l. 62); Iš 2016-08-16 Teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus pažymos matyti, kad E. V. įregistruotas darbo biržoje (b. l. 64); Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-03 sprendimo Nr. V2-15122 matyti, kad nuo 2012-10-01 iki 2029-01-31 A. V. mokama 195,00 Lt (56,48 Eur) dydžio išmoka (b. l. 67); Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendžio matyti, kad E. V. padaręs nusikalstamą veiką dėl L. P. (V.) sveikatos sutrikdymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta (b. l. 68-69); 2016-09-16 nutartimi pavesta pedagoginės psichologinės tarnybos psichologei apklausti A. V. (b. l. 72-73); 2016-10-07 teismui pateikta Jurbarko švietimo centro psichologo išvada, iš kurios matyti, kad A. V. yra išreiškusi norą gyventi su tėvu.

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, žodinio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011-02-08 šalims gimė dukra A. V.. Šalys su dukra gyveno pas atsakovo mamą A. V.. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu susidarė tokia situacija, kad ieškovė pradėjo gyventi atskirai, o mergaitė liko kartu su tėvu E. V. ir atsakovo mama. 2011-11-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. N2-1033-523/2011 buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią A. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu E. V., o iš L. Š. dukros išlaikymui priteista po 200,00 Lt kas mėnesį bei susitarta dėl bendravimo tvarkos. 2011 metų pabaigoje šalys susitaikė ir vėl pradėjo gyventi drauge atsakovo mamos namuose. Prieš Kalėdas įvyko buitinis konfliktas ir kaip teigia ieškovė ją atsakovas išvarė iš namų (atsakovas nurodė, kad ją išsivežė policijos pareigūnai, jis ieškovės neišvarė). Tuo metu ji laukėsi. 2012-08-12 pagimdė sūnų R. Kadangi atsakovas tėvystės nepripažino turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Šiuo metu ieškovė su sūnumi R. gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus. Tėvams priklausančiuose nuosavuose namuose yra trys kambariai ir virtuvė. Ieškovės kambaryje supirkti nauji baldai, padarytas remontas. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad šeimoje būtų pažeidžiamos vaikų teisės ir interesai. Buitis tvarkinga, aprūpinta. Kaip teigia pati ieškovė mergaitė turi augti su mama ir broliu, bet ne su močiute. Kadangi atsakovas dėl darbo pobūdžio dažnai būna išvykęs, todėl mergaite daugiausia rūpinasi močiutė. L. Š. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tačiau nuo 2015-11-13 iš šios paskaitos išbraukta. Moteris 3 metai kaip nebevartoja alkoholio. Šiuo metu yra registruota darbo biržoje, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 185 eurų dydžio socialinė pašalpa. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad yra parašiusi pareiškimą Lukšių pieninei dėl priėmimo į darbą. Ieškovė prieš metus kreipėsi į teismą prašydama mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau 2015-10-21 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-714/2015 ieškinys buvo atmestas, pakeista bendravimo tvarka nustatant maksimalias sąlygas bendrauti su abiems tėvais, atsižvelgiant į abiejų tėvų ryšį ir susiformavusį šalių santykį su vaikais. Ieškovė šiuo metu su dukra bendrauja pagal teismo nustatytą tvarką. Ieškovė labai nori susigrąžinti savo dukrą, ja rūpintis ir auklėti. Atsakovas E. V. su dukra A. V. gyvena savo mamai nuosavybės teise priklausančiame name. Mergaitei augti čia sudarytos geros sąlygos, ji prisirišusi prie tėvo namų aplinkos. Atsakovo mama padeda sūnui auginti ir prižiūrėti mergaitę kai jis išvykęs dirbti. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra įregistruotas darbo biržoje, dirba neoficialiai, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 200 eurų kas mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tiek tėvo, tiek motinos namuose mergaitei sudarytos geros buitinės sąlygos augti ir vystytis. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog šiuo metu pas vaiko tėvą sudaromos sąlygos vaikui augti yra palankesnės pačiam vaikui. Gyvenamoji vieta pas tėvą mergaitei yra įprasta ir pastovi. Šalys savo nuosavo gyvenamojo būsto neturi, tačiau atsakovo (gyvenančio pas savo mamą) gyvenamojo būsto plotas yra didesnis, jie gyvena 2 aukštų name, tuo tarpu ieškovė savo tėvų namuose turi vieną kambarį, kuriame gyvena su sūnumi Roku. Šiuo atveju vienu kambariu tektų dalintis trims asmenims. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) ieškovė (duomenys neskelbtini) nuo Jurbarko nutolęs apie 12 km., todėl mergaitei lankant mokyklą susidarytų situacija, kad kiekvieną dieną ją reikėtų atvežti į mokyklą ir parvežti po pamokų namo, o tai sudarytų papildomas išlaidas ieškovei. Apie šalių kreditorinius įsipareigojimus byloje duomenų nėra, tačiau ieškovė turi išlaikymo įsiskolinimą, kuris 2013-05-01 sudarė 3613,97 Lt, kuris nemokėtas nuo priteisimo momento. Vertinant bylos duomenis nėra pagrindo teigti, kad aplinka pas tėvą pasikeitė, jog neatitiktų vaiko poreikių ir vertinant tėvų galimybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu ieškovės galimybės užtikrinti maksimaliai pastovesnę vaiko aplinką yra geresnės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad atsakovas yra ūmaus būdo, turėjo ne vieną draugę su kuria kartu gyveno, prieš sutuoktinę buvo pavartotas smurtas. Iš byloje esančio 2014-01-06 nuosprendžio matyti, kad E. V., padaręs nusikalstamą veiką dėl sveikatos sutrikdymo, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šį įvykį būtų mačiusi A. V. ir, kad mergaitei būtų nesaugu gyventi savo gyvenamojoje vietoje.

Kaip teigia pats atsakovas niekada ieškovei netrukdė bendrauti su dukra. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja bendravo su A. V., mergaitė sakė, kad turi mamą L., brolį R., kad važiuoja pas juos. Tvirtai sako, kad nori gyventi pas tėtį. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji labai myli savo dukrą ir nori ją susigrąžinti, kad mergaitė augtų kartu su broliu ir ji pati rūpintųsi savo vaikais. Byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 41-44) patvirtina, kad vaikai kartu žaidžia, švenčia gimtadienį. Tačiau, teismo nuomone, dėl praeityje padarytų ieškovės klaidų, reikalingas ilgesnis laiko tarpas per kurį būtų galima sustiprinti prarastą emocinį motinos ir vaiko ryšį. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. V. nurodė, kad mergaitė ne visada nori važiuoti pas mamą į kaimą. Reikšminga aplinkybė byloje yra ir tai, kad mergaitė kartu su tėvu gyveno nuo 6 mėnesių ir jos gyvenimo aplinka buvo stabili, todėl tokios aplinkos pakeitimas turi būti pakankamai pateisinamas ir būtinas, nes priešingu atveju gyvenamosios vietos pakeitimas gali pakenkti vaiko raidai ir psichinei sveikatai.

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (Lietuvos Respublikos CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, privalo išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Pažymėtina, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad A. V. yra mažametė (mergaitei 5 metai), o jos apklausa teisme be specialisto pagalbos dėl aplinkos ypatumų galėjo būti nerezultatyvi, todėl 2016-09-16 nutartimi (b. l. 73-73) buvo pavesta pedagoginės psichologinės tarnybos psichologei apklausti mažametę. Psichologės išvadoje nurodoma, kad psichologinio vertinimo metu mergaitė išreiškė norą gyventi su tėvu ir močiute A., nes, pasak jos, „tai yra mano šeima“ ir tokios nuomonės mergaitė laikėsi viso pokalbio metu. Mergaitės emociniai ryšiai su tėvu ir močiute yra stiprūs. Ji norėtų, kad abu tėvai gyventų kartu, „būtų laiminga, jei jos mama būtų L.“. Su tėvu susiklostę geri santykiai, su juo ji jaučiasi saugi. Jei kiltų problemos pagalbos ji pirmiausia kreiptųsi į tėtę, paskui į močiutę. Tikėtina, kad mergaitės sprendimas likti gyventi su tėvu yra priimtas be jokios prievartos, spaudimo, papirkinėjimo ir pan. Mergaitė savo brolį R. laiko svarbiu asmeniu, tačiau emocinis ryšys tarp jų nėra stiprus. Išvadoje nurodoma, kad priimant sprendimą dėl A. V. gyvenamosios vietos pakeitimo atsižvelgti į mergaitės interesus, teises, poreikius, nuomonę ir jos pačios laisva valia išreikštą norą gyventi su tėvu. Gyvendama su tėvu ji jaustųsi geriau ir saugiau. Vaiko prieraišumas prie jį auginančio žmogaus formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais. Tėvas ir jo mama nuo gimimo rūpinasi mergaite, todėl ši natūraliai prie jų prisirišusi ir nenori būti atskirta. A. ryšys su mama šiuo metu yra nestiprus, nesaugus, todėl staigus gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimas gali sukelti neigiamų padarinių mergaitės raidai ir psichinei sveikatai. Nustačius mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu, jos mamai reikėtų sudaryti sąlygas be apribojimų bendrauti su dukra tiek jos, tiek savo gyvenamojoje vietoje, dalyvauti jos auklėjime, nes motinos vaidmuo dukros gyvenime, ypač formuojant moteriškumo sampratą yra nepaneigiamas. Neribotas bendravimas sustiprintų mergaitės emocinį ryšį ne tik su mama, bet ir broliu Roku, priešingu atveju tas ryšys gali visiškai nutrūkti.

Ištyrus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė negali užtikrinti nepilnametei mergaitei kitokių (geresnių) auklėjimo ir augimo sąlygų, nei atsakovas jai dabar suteikia. Ieškovė neįrodė, kad jos dukters gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiks jos, kaip vaiko, interesus, kad dabartinė dukters gyvenamoji vieta pažeidžia jos interesus, atsakovas neturi galimybės išlaikyti ir rūpintis dukterimi, o esanti aplinka jai tapo nesaugi ir situacija iš esmės pasikeistų, dukters gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Taigi, ieškovė neįrodė tokių aplinkybių, kurios pagrįstų gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybę ir sudarytų pagrindą ją pakeisti (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Teismas, vertindamas vaiko su tėvu ir motina tarpusavio santykius, taip pat įvertina psichologo pateiktą išvadą, iš kurios matyti, jog vaikas labiau prisirišęs prie tėvo ir jis aiškiai įvardina, kad norėtų gyventi su tėvu.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas nepasisako dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiantis vaiko interesams gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios; skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

Šeimos bylą nagrinėjančiam teismui įstatymas suteikia galimybę veikti aktyviai, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Su vaiku kartu negyvenančiam tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į teismui pateiktą psichologės išvadą, kad neribotas bendravimas sustiprintų mergaitės ir mamos emocinį ryšį, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti ieškovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, todėl nustatytinas kas savaitgalinis ieškovės bendravimas su dukra.

Ieškovei ir atsakovui šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 4, 37), todėl šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 4 dalis). Nepriteisti išlaidų už psichologinės išvados surašymą.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo atmesti.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2-78-714/2015 sprendimo 3 pastraipoje nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti, kad

- L. Š. galėtų matytis, bendrauti, dalyvauti dukters auklėjime, su teise pasiimti dukterį A. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. V. gyvenamosios vietos kiekvieną mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. ir grąžinti dukterį į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20.00 val., taip pat turi teisę pasiimti dukrą į savo namus kitomis (darbo) dienomis, pagal šalių susitarimą ir atsižvelgiant į A. V. interesus ir poreikius;

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.