Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ą. Č., V. Č., atstovaujamų įstatyminės atstovės ir ieškovės L. M., atstovaujamų advokato Vyganto Skladaičio (toliau – ieškovai), ieškinį atsakovui A. Č. (toliau – atsakovas), institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4.2). Atsakovas A. Č. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais Ą. Č. ir V. Č. pasiimdamas vaikus iš namų kas antrą mėnesio šeštadienį, pasiėmimo ir gražinimo į namus laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina L. M.;

4.3).Nepilnamečių vaikų motina L. M. įsipareigoja sudaryti vaikų tėvui A. Č. galimybę bendrauti su vaikais pagal aukščiau nurodytas sąlygas, kurios bendru sutikimu gali būti keičiamos;

5.) Priteisti iš atsakovo A. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktus paskaičiavimus.

Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko savo pateiktą Išvadą. Mama šiuo metu viena rūpinasi vaikais. Dėl bendravimo tvarkos. Nebuvo galimybė išklausyti atsakovo pozicijos. Todėl esant tokioms aplinkybėms, pritaria ieškovės nurodytai bendravimo tėvo su vaikais tvarkai. Rekomenduotina kiekvienu konkrečiu tėvo susitikimo su vaikais atveju abiem tėvams įvertinti ir vaikų norą bei apsisprendimą. Dėl išlaikymo priteisimo. Nurodo, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Sutinka, jog tokia suma neprieštarauja nepilnamečių vaiko interesams, tačiau, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaikų poreikius.

Ieškovė ir atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad šalys ieškovė L. M. ir atsakovas A. Č. yra nepilnamečių vaikų Ą. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium jau apie pusę metų, atsakovas, pasak ieškovės, yra išvykęs į užsienį - Islandiją, visiškai nesirūpina nepilnamečiais savo vaikais, jais nesidomi, neteikia materialinio išlaikymo daugiau kaip trejus metus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra keletą kartų atsiuntęs po 50 Eur visiems penkiems jų vaikams, daugiau jokios pagalbos nesulaukė. Iš byloje pateikto išrašo nustatyta, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , atsakovo – (duomenys neskelbtini). Pateikti rašytiniai įrodymai: iš valstybės įmonės Registrų centro įrodo, kad ieškovė nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties Nr. 4066 pagrindu valdo ¼ dalį buto, adresu(duomenys neskelbtini) ; atsakovas neturi deklaruoto nekilnojamo turto, transporto priemonių jo vardu taip pat nėra registruota. Iš teismo iniciatyva gauto išrašo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo. Atsakovas Lietuvoje taip pat nedirbantis.

Atsakovui 2023 m. vasario 11 d. įteikti procesiniai dokumentai, tačiau atsiliepimo atsakovas nepateikė.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai Ą. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove L. M.. Atsakovas šiuo gyvena atskirai, užsienyje, Islandijoje, su vaikais nebendrauja. Iš Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos Išvados matyti, jog skyriaus specialistams lankantis šeimoje L. M. paaiškino, kad A. Č. kartu negyvena apie pusę metų, visiškai nesidomi vaikais, jais nesirūpina, neteikia materialinio išlaikymo. Atsakovas nėra išreiškęs noro pats auginti vaikus, todėl ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nekyla. Nepilnamečiai vaikai Ą. Č. ir V. Č. išsakė nuomonę, jog jiems patinka gyventi su mama L. M., su tėvu A. Č. šiuo metu nebendrauja. Atsižvelgiant turimą informaciją apie šeimą, į vaikų nuomonę, į tai, kad vaikai gyvena su mama, yra jos prižiūrimi ir išlaikomi, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nekyla, institucijos teigimu, Ą. Č. ir V. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. M. atitinka vaikų interesus. Teisme nustatyta, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, juos auklėja, leidžia į mokymo įstaigą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie vykstantį procesą jam žinoma. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovė, todėl nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Ieškovės teigimu, ji niekada netrukdė ir ateityje netrukdys atsakovui matytis su vaikais, jeigu tėvas A. Č. ateityje išreikš norą bendrauti su vaikais, ji tikrai tam neprieštaraus, nedarys jokių kliūčių.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos Išvados matyti, jog su atsakovu pasikalbėti nepavyko.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog palaiko Išvadoje išdėstytą poziciją dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamečiais Ą. Č. ir V. Č. pastarieji nurodė, jog pyksta ant tėvo už jo netinkamą elgesį jų atžvilgiu praeityje, jaučia nuoskaudą ir šiuo metu nepalaiko ryšių, nenori su juo bendrauti ir ateityje.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jų auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, jog ieškovės prašoma bendravimo tvarka neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, tačiau atsižvelgiant į esamas aplinkybes, išklausius vaikų nuomonę, laiko, jog tėvo susitikimo su Ą. Č. ir V. Č. atveju būtina įvertinti ir pačių vaikų nuomonę bei apsisprendimą. Atkeiptinas dėmesys, jog bet kuriuo atveju abiejų tėvų tikslas turi būti vienas - užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais.

Teismas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, tai patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, todėl nustatytina ieškovės nurodyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, papildant, jog atsakovas A. Č. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais Ą. Č. ir V. Č., susitikti ir kitu, visiems palankiu, iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigose, poilsio laiką, dienos rėžimą, sveikatos būklę bei vaikų norą susitikti su tėvu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri šiuo metu viena prižiūri juos, jais rūpinasi, išlaiko. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas per visą laikotarpį yra tik kelis kartus atsiuntęs po 50 Eur išlaikymo, daugiau prie vaikų auklėjimo, išlaikymo neprisidėjo. Kadangi nepilnamečiais vaikais viena rūpinasi vaikų mama L. M., kuri išlaiko vaikus iš gaunamų vaiko išmokų, socialinių ir bedarbio pašalpų, todėl tikslinga iš vaikų tėvo, atsakovo A. Č. priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovės prašomą sumą. Šiuo metu vaikai mokosiIš valstybės mokama išmoka vaikams šiuo metu sudaro 220 Eur bei ieškovės gaunama socialinė išmoka - yra nepakankama vaikų išlaikymui. Nepilnamečiai vaikai šiuo metu moksleiviai, mokosi (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad tokiems vaikams nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatai, ugdymui, bei būstui. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, todėl šeima pragyvena iš gaunamų išmokų.

Šeima gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) kurio ¼ dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei. Akivaizdu, jog būsto išlaikymui, komunaliniams patarnavimams būtina skirti lėšas. Ieškovė nėra sudariusi santuokos su kitu asmeniu.

Teismo vertinimu, ieškovei vienai tenka ne tik reikšmingai didesnė finansinė našta užtikrinant nepilnamečių vaikų gerovę, tačiau ir visos buitinio gyvenimo pareigos, susijusios su vaikų priežiūra ir auklėjimu, kurias įprastai dalijasi abu tėvai. Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina, ieškovė savo lėšomis užtikrina jų gyvenamąjį būstą, tenkina jų poreikius, tarp jų ir iš anksto nenumatytus (pvz., nežymūs susirgimai, išvykos su mokykla, ir pan.), dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas, turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama nepilnamečių vaikų interesams (skirdama pakankamai dėmesio jų priežiūrai ir auklėjimui), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio dėl gaunamos išmokos iš valstybės.

Kiekvieno tėvo pareiga yra teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams, paramos reikalingiems, vaikams. Atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus. Pasak ieškovės, atsakovo turtinės finansinės padėties, gaunamų pajamų nežino. Atsakovas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad Lietuvoje registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, iš SODRA duomenų nustatyta, jog atsakovas nedirba. Nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, taip pat byloje nenustatyta, kad jis būtų nedarbingas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turi remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

Atsižvelgiant į vaikų amžių, yra moksleiviai, lanko 6 klasę, į Lietuvoje šiuo metu esančią ekonominę situaciją, teismas pripažįsta kaip būtinas vaikams išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikių tenkinimui yra neprotingos ar per didelės. Vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvadoje taip pat nurodyta, jog ieškovės prašoma išlaikymo suma neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, tėvų turtinei padėčiai.

Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ne tik gali, bet ir privalo teikti vaikams išlaikymą. Išlaikymas nepilnamečiams priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms esminėms aplinkybėms.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. Č. įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų Ą. Č. ir V. Č. išlaikymą už trejus metus. Atsakovas jau trejus metus neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius tris metus ieškovės skaičiavimais, iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kas mėnesį abiem vaikams po 100 Eur, sudarytų 200 Eur/mėn. Bendra priteistina įsiskolinimo suma sudaro 7200 Eur (200 Eur x 36 mėn.=7200 Eur). Priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja tikslinga paskirti uzufrukto teisės pagrindu, vaikų motiną, L. M..

Atsakovas į bylą atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės nurodytų aplinkybių neprieštaravo. Laikytina, kad atsakovas sutinka su ieškovės nurodyta įsiskolinimo suma, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas – iš atsakovo priteisiamas 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2022 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas vaikams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 100 procentų yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2022 m. spalio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (8.3.Mr) ATP-C-2022-05721, pagrindu. Jos atstovu paskirtas advokatas Vygantas Skladaitis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už neturtinį reikalavimą (už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), taikant indeksavimą priteistinas 107 Eur žyminis mokestis (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą)); už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį – 108 Eur (400 Eur × 12 mėnesių = 4800 Eur × 3 % = 144 Eur × 75 % = 108 Eur ) ir 162 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (7200 Eur x 3 proc. = 216 Eur x 75 proc. = 162 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis) Viso – 377 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad tarnyba už ieškovei L. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 265,00 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 390,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų Ą. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) ir V. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų mama L. M., gimusia (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų Ą. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) ir V. Č., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymą, periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 200 Eur (du šimtus eurų), viso abiem vaikam 400 Eur (keturis šimtus eurų) per mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2023 m. gruodžio 16 d., iki vaikų pilnametystės. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju, paskirti uzufrukto teisės pagrindu, vaikų motiną, L. M., gimusią(duomenys neskelbtini) . Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti A. Č., gimusio(duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ą. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir V. Č., gimusia (duomenys neskelbtini) tvarką tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovas A. Č. su vaikais bendrauja per SKYPE programėlę, ar kitomis ryšio priemonėmis, vaikų laisvalaikio metu, netrukdant mokymosi ir poilsio laiko;

2. Atsakovas A. Č. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais Ą. Č. ir V. Č. pasiimdamas vaikus iš namų kas antrą mėnesio šeštadienį, pasiėmimo ir gražinimo į namus laiką iš anksto suderinęs su vaikų motina L. M.;

3. Atsakovas A. Č. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais Ą. Č. ir V. Č., susitikti ir kitu, visiems palankiu, iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigose, poilsio laiką, dienos rėžimą, sveikatos būklę bei vaikų norą susitikti su tėvu.

4. Nepilnamečių vaikų motina L. M. įsipareigoja sudaryti vaikų tėvui A. Č. galimybę bendrauti su vaikais pagal aukščiau nurodytas sąlygas, kurios bendru sutikimu gali būti keičiamos.

Priteisti iš atsakovo A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams Ą. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir V. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini) 7200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą. Priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju, paskirti uzufrukto teisės pagrindu, vaikų motiną, L. M..

Panaikinti 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –priteisiant iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ą. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant kiekvienam po 200 Eur, iš viso abiem vaikams 400 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, laikiną išlaikymą uzufrukto teise mokant vaikų motinai L. M., gim. (duomenys neskelbtini) nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 377 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 265,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.