Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-885-356/2016 pagal pareiškėjų R. R. ir I. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys: AB DNB bankas, UAB ,,Mokilizingas“, UAB ,,4finance“, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu (patikslintu) atnaujinti procesą civilinėje dalyje dėl sutuoktinių turimo turto ir prievolių pasidalijimo byloje Nr. e2YT-885-356/2016, kurioje patenkintas pareiškėjų prašymas ir santuoka tarp I. R. ir R. R. sudaryta 2006-11-11 ir įregistruota Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 240, nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir jo išlaikymo bei kreditorinių įsipareigojimų AB DNB bankui, UAB ,,Mokilizingas“, UAB ,,4finance“ vykdymo nutraukus santuoką. Nurodė, kad 2016-07-28 Utenos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir patenkinęs pareiškėjų prašymą, neišsprendė prievolės pareiškėjui pagal I. R. 2014-07-19 išduotą paprastąjį vekselį 1500 Lt sumai vykdymo tvarkos. Atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės pareiškėjas prašo pakeisti 2016-07-28 byloje priimtą sprendimą dalyje dėl sutuoktinių turimų įsipareigojimų kreditoriams pobūdžio nustatymo ir šių prievolių vykdymo nustatant, jog 2014-07-19 I. R. vardu išduotu vekseliu pareiškėjo atžvilgiu prisiimta prievolė yra bendra (solidari) sutuoktinių prievolė, kurią, nutraukus santuoką, jie privalo vykdyti solidariai bei įtraukti pareiškėją į nagrinėjamą bylą suinteresuotu asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Pareiškėjas dėl skolos išieškojimo su Molėtų raj. 1 - jo notarų biuro išduotu vykdomuoju įrašu Nr. 650/2015 yra kreipęsis į antstolę Nijolę Viešchnickienę. Vykdant skolos išieškojimą pareiškėjui kartu su kitais vykdomosios bylos duomenimis buvo pateikta informacija, iš kurios pareiškėjas sužinojo, kad vekselio davėja šiuo metu yra išsiskyrusi. Kadangi pareiškėjas nieko nežinojo apie vykstantį skyrybų procesą, todėl nutraukus R. R. ir I. R. santuoką buvo pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės. Neįtraukus pareiškėjo į civilinės bylos nagrinėjimą jis neturėjo galimybės įvertinti sutuoktinių turto padalijimo klausimų, prieštarauti dėl tokio turto, prievolių pasidalijimo. Pareiškėjui nedalyvaujant bylos nagrinėjime priimtas teismo sprendimas galimai apsunkino jo galimybę išieškoti skolą iš skolininkės.

I. R. ir R. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Iš byloje pateiktų duomenų (vykdomosios bylos) matyti, kad Gyventojų registro išrašas, kuriame užfiksuota I. R. šeimyninė padėtis išsiskyrusi atspausdintas 2016-11-23, pareiškėjo prašymas dėl pažymos apie išieškojimo negalimumą išdavimo antstolės kontoroje registruotas 2016-11-22, kas leidžia manyti, jog tik šiuo metu pareiškėjui tapo žinomos aplinkybės dėl skolininkės santuokos nutraukimo, taigi laikytina, kad terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas (CPK 368 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam proceso atnaujinimo instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, kt.).

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p., t.y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimą, todėl buvo pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės. Pareiškėjo teigimu I. R., skolindamasi pinigines lėšas iš pareiškėjo, nurodė, kad jas skolinasi bendriems šeimos poreikiams, pragyvenimui, todėl galima teigti kad sutuoktiniai įgijo bendrą prievolę pareiškėjui ir jų atsakomybė yra solidari.

CK 3.126 str. 1 d. įtvirtinta kreditorių teisė įstoti į bylą dėl turto, kurtis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, trečiaisiais asmenimis pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, o CK 3.126 str. 2 d. nustatyta sutuoktinio pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Analogiški reikalavimai keliami pareiškėjams nutraukiant santuoką bendru sutarimu.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių civilinės bylos e2YT-885-356/2016 duomenų, pareiškėjas, kaip kreditorius, nagrinėjant sutuoktinių R. R. ir I. R. santuokos nutraukimo bylą nedalyvavo, apie bylos iškėlimą jam, kaip to reikalauja CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str. 2 d. nebuvo pranešta, nors kiti sutuoktinių kreditoriai, t.y. AB DNB bankas, UAB ,,Mokilizingas“, UAB ,,4finance“ bylos nagrinėjime dalyvavo ir priimtu teismo sprendimu buvo nustatyta prievolių šiems kreditoriams vykdymo tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; minėta nutartis Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (LAT 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-42/2010). Kasacinio teismo, vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėta tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Kaip minėta formaliai E. R. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas ir jam nebuvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, kas leidžia daryti prielaidą, jog jo teisės šiuo aspektu galėjo būti pažeistos, tačiau bylos aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktinių R. R. ir I. R. santuokos nutraukimo metu jokio dalintino bendro sutuoktinių turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvo. Taigi sprendimo priėmimimo metu nei vieno iš sutuoktinių turtinė padėtis, kuri gali turėti reikšmės pareiškėjo reikalavimų patenkinimui, nepasikeitė. Įrodymų, kad skolos išieškojimas pareiškėjo naudai iš skolininkės I. R. yra negalimas ar apsunkintas dėl patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nėra pateikta, tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje. Dėl prievolės pobūdžio pareiškėjo atžvilgiu teismo sprendimu nebuvo spręsta ar pasisakyta.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad I. R. vekselis buvo pasirašytas santuokos metu dar neleidžia konstatuoti, jog tai yra solidari sutuoktinių prievolė, o teiginiai, jog pasirašant vekselį I. R. nurodė lėšų tikslą šeimos poreikiams, objektyviai niekuo nepagrįsti. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole (LAT 2012-02-27 nutartis Nr. 3K-3-78/2012, 2012-07-04 nutartis Nr. 3K-23-365/2012). Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas procesą iš esmės siekia atnaujinti (nurodo motyvus) dėl to, kad vykdomojoje byloje jokia skolos dalis asmeniškai iš I. R. iki šiol nėra išieškota ir nėra įvykdyta jokiais kitais būdais. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2015-12-15 antstolė siūlė pareiškėjui nustatyti I. R. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinio R. R. darbo užmokesčio. Duomenų, kad pasiūlymas buvo įgyvendintas ir siekta nustatyti darbo užmokesčio dalį, nėra (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei vykdomosios bylos duomenimis). Taigi tokios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti ar pats pareiškėjas įsitikinęs, kad tai bendra sutuoktinių prievolė, nes jis nesinaudojo galimybe nustatyti bendro turto dalį ir skolos išieškojimą nukreipti į nustatytą skolininkės turto (jai priklausančio sutuoktinio darbo užmokesčio) dalį.

Kita vertus, teisę į skolos išieškojimą solidariai iš I. R. ir R. R. pareiškėjas gali ginti pareikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo ir tokio reikalavimo patenkinimo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik santuokos nutraukimo byloje.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., todėl pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo E. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-885-356/2016 atmesti.

Vykdomąją bylą Nr. 0073/15/00447, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei Nijolei Viešchnickienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.