Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Nerijui Jurkui, atsakovės atstovei Sonatai Pakalnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. K. Z. ir A. U.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiasi galiojančia statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ redakcija ir pažymi, kad joje nustatytas raštiškas sutikimas buvo gautas sudarant 2008-05-20 susitarimą dėl tvoros ant bendros sklypų ribos įrengimo, kurį pasirašė ir A. K. Z.. Jos pastatyta tvora yra I grupės nesudėtingas statinys, pastatytas sklype, esančiame mėgėjiškų sodų teritorijoje, o tokiu atveju I grupės statinio projekto sudėtį nustato STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“.

Pažymi, kad tvoros vietą nulėmė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filiale 2006 m. sudaryta jos sklypo topografinė nuotrauka-planas, kurią sudarant sklypo ribas žymėjo senieji riboženkliai. Kaip reikalauja STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, sklypo planas su išdėstytais jame projektuojamais statiniais buvo atlikti ant topografinio plano. Nustatyti ginčijamos tvoros dalies pastatymo vietą nėra sudėtinga, nes ją statant vadovautasi senaisiais (1958 m.) riboženkliais. Prieš statant tvorą, riboženkliai nufotografuoti ir pakviesti kaimynai, taip pat ir A. K. Z., kuris jokių pretenzijų neturėjo. A. K. Z. pasamdytas antstolis J. P., surašydamas 2011-05-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nustatė, kad tvoros dalis, išsikišusi 0,70 m, yra iš dalies nugriauta, o apie kitą tvoros dalį net neužsiminė, jos būklės nefiksavo.

Vadovaujasi savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai (tarp jų laikini statiniai)“ 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ nuostatomis, pagal kurias buvo galimos dvi skirtingos tvoros kategorijos, apibūdinančios tvoros pastatymo vietą, t. y. „ant sklypo ribos“ ir „prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos)“. Tam, kad būtų nustatyta, ar tvora yra „ant sklypo ribos“, pakanka, kad tvora savo konstrukcijomis bent viena puse ribotųsi su sklypo riba. Šiuo atveju nagrinėjama tvoros pamato dalis yra apie 0,04–0,12 m jos sklype, todėl akivaizdu, kad ji yra ne A. K. Z. sklype, o ant jos ir A. K. Z. sklypų ribos. Jos sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl jį matuojant taikytina 0,1 m paklaida, kurią įvertinus schemoje nurodytas 0,11 m tvoros išsikišimas faktiškai gali būti tik 0,01 m, o tai reiškia, kad didžioji tvoros pamato dalis (0,14–0,22 m) yra jos sklype, o A. K. Z. sklype galimai yra tik 1 centimetro pločio tvoros dalis. Pastačius tvorą, A. K. Z. sklypas dar nebuvo matuotas geodeziniais prietaisais, o po jos atliktų matavimų sklypas susiaurėjo toje vietoje apie 0,4 m (taip atsitiko dėl A. K. Z. pastatyto ūkinio pastato už buvusių riboženklių).

Mano, kad įvykdė teismo sprendimą, Inspekcijos Klaipėdos skyriaus surašytas patvirtinimo aktas yra pagrįstas ir teisėtas, o skundžiamas Inspekcijos įsakymas naikintinas. Inspekcija, motyvuodama patvirtinimo akto panaikinimą, visiškai nepagrįstai remiasi NŽT Klaipėdos skyriaus 2012-07-27 sudaryta nauja schema, kurioje nurodyti kitokie duomenys, nei civilinėje byloje nagrinėtoje 2010-04-02 schemoje. Teigia, kad ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir akcentuoja, kad kompetentingos valstybės institucijos parengtais dokumentais galima abejoti tik tuo atveju, jei būtų objektyvus pagrindas konstatuoti, kad ji netinkamai įgyvendina viešojo administravimo principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatyme: įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Įrodymų, kad NŽT, rengdama schemą, išdidintą schemos dalį ir 2012-07-30 schemą galimai pažeidė viešojo administravimo principus, byloje nepateikta, todėl šie dokumentai turi didesnę įrodomąją galią nei pareiškėjos teiginiai dėl ginčo tvoros dalies pločio.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos minimas 2008-05-20 A. K. Z. pasirašytas susitarimas dėl tvoros ant bendros sklypų ribos įrengimo teismo sprendimu pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, todėl pareiškėja juo remiasi nepagrįstai. Aplinkybė, kad ginčo tvora pastatyta anksčiau, nei buvo atlikti pareiškėjos ir A. K. Z. žemės sklypų kadastriniai matavimai, buvo įvertinta byloje dėl pareiškėjos savavališkos tvoros padarinių šalinimo. Ginčijamas įsakymas buvo parengtas įvertinus visus Inspekcijos turimus dokumentus, t. y. schemą, išdidintą schemos dalį ir 2012-07-30 schemą. 2012-07-30 schema patvirtina, kad joje užfiksuota pareiškėjos tvoros dalis ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarine riba yra nepašalinta.

Teigia, kad patikrinimo aktu tik konstatuojamos faktinės aplinkybės, jame nėra jokių privalomo pobūdžio įpareigojimų pareiškėjai, todėl Įsakymas, kuriuo patikrinimo aktas panaikintas, neturi įtakos pareiškėjos teisiniam statusui. Įsakymas pareiškėjos atžvilgiu nenustato valinio pobūdžio patvarkymų. 2012-10-16 teismo įpareigojimo statytojui nugriauti savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomą (pastatytą) statinį (statinio dalį) įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-2365(16.48) konstatuota, kad teismo sprendimas nugriauti savavališkai pastatytą tvoros dalį ir sutvarkyti statybvietę įvykdytas tik iš dalies. Valinio pobūdžio reikalavimai pareiškėjai kyla iš teismo sprendimo, o ginčijamas įsakymas vertintinas kaip Inspekcijos vidaus administravimo aktas. Įsakymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, nes nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, t. y. nelemia jos materialinių teisių ir pareigų.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. Z. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 94).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. U. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2011-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-600-639/2011, kuriuo patenkino Inspekcijos ieškinį ir įpareigojo L. Ž. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvoros dalį, esančią ne statytojai L. Ž. priklausančio sklypo dalyje (t. y. A. K. Z. sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir A. U. sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad jeigu L. Ž. per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, leisti tai padaryti Inspekcijai ir išieškoti patirtas išlaidas iš L. Ž. (b. l. 11–14).

Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1067-253/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 36–38, 60–65).

Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyr. specialistė 2012-05-02 surašė teismo įpareigojimo statytojui nugriauti savavališkai ar pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statomą (pastatytą) statinį (statinio dalį) įvykdymo patikrinimo aktą Nr. FAK-1264 (b. l. 8), kuriame konstatuota, kad L. Ž. nugriovė savavališkai pastatytą tvoros dalį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. įvykdė teismo sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. Z. Inspekcijai 2012-05-21 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus specialistai klaidingai nurodo, jog statytoja L. Ž. įvykdė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir nugriovė tvoros dalį, buvusią ne jai priklausančioje sklypo dalyje, kadangi iš schemos matyti, jog tvora 11 cm įsiterpia į jo valdomą žemės sklypą (b. l. 66–67).

Inspekcija, siekdama įvertinti aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, 2012-06-19 raštu Nr. (7.9)-2D-8989 (b. l. 68) kreipėsi į NŽT, prašydama paaiškinti 2010-04-02 sudarytoje schemoje nurodytus duomenis ir pateikti pagal galimybes išdidintą schemos dalį.

NŽT Klaipėdos skyrius su 2012-07-04 raštu Nr. 13SD-(14.13.7)-529 pateikė išdidintą 2010-04-02 schemos dalį (b. l. 69, 70). Inspekcija su 2012-07-13 raštu Nr. (7.9)-2D-10379 (b. l. 71) kreipėsi į NŽT prašydama patikrinti, ar L. Ž. tvoros dalies, esančios vakarinėje sklypo (duomenys neskelbtini), pusėje padėtis nepakito nuo schemos sudarymo, t. y. ar minėta tvoros dalis yra sklype (duomenys neskelbtini). NŽT 2012-07-31 raštu Nr. 13SD-632 Inspekciją informavo, kad patikrino tvoros dalį ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vakarine riba ir nustatė, kad minėta tvora yra sklypo (duomenys neskelbtini), ribose (b. l. 46–47).

Inspekcija, gavusi iš NŽT informaciją, 2012-08-30 įsakymu Nr. 1V-150 panaikino patikrinimo aktą Nr. FAK-1264 ir pavedė Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjai patikrinti, ar įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-600-639/2011, ir nustačius, kad šis sprendimas neįvykdytas, organizuoti savavališkai pastatyto statinio nugriovimo procedūrą.

Įsakymo priėmimo aplinkybės ir motyvai buvo nurodyti pareiškėjai adresuotame Inspekcijos 2012-08-31 rašte Nr. (7.9)-2D-12553 (b. l. 5–6).

Ginčo dalykas – Inspekcijos 2012-08-30 įsakymo Nr. 1V-150 teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ginčijamas įsakymas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, kadangi, įsakymu panaikinus 2012-05-02 patikrinimo aktą, Klaipėdos skyrius buvo įpareigotas iš naujo atlikti patikrinimą ir, nustatęs, kad teismo sprendimas neįvykdytas, organizuoti savavališkai pastatyto statinio nugriovimo procedūrą. Aplinkybė, kad įsakymu nurodyta organizuoti nugriovimo procedūrą, teismo nuomone, patvirtina, kad įsakymas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pareiškėja L. Ž. pripažino, jog dalis jos pastatytos tvoros įeina į trečiųjų asmenų A. U. ir A. K. Z. sklypų teritorijas, tačiau pateisino tai jos ir minėtų asmenų 2008-05-20 pasirašytu raštišku susitarimu dėl būsimos tvoros vietos. Teismas nusprendė, kad minėtas 2008-05-20 raštiškas susitarimas yra dviprasmiškas, nes nurodoma, kad tvora įrengiama ant senosios sklypo ribos, tačiau taip pat nurodoma, kad tai daroma remiantis patvirtintais nuosavybės dokumentais, sodininkų bendrijos „Rūta“ planais ir tiksliais matavimais, kurie patvirtina, kad dalis L. Ž. įrengtos tvoros pateko ne į jos sklypo teritoriją. Teismas, remdamasis LR CK 1.74 str. bei 1.80 str. 1 d., 2008-05-20 raštišką susitarimą dėl būsimos tvoros vietos pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Teismas nustatė, kad atsakovė pastatė dalį tvoros žemės sklypuose, kuriuose ji, kaip statytoja, neturi nuosavybės teisės, taip pat neturi valdymo ar naudojimo teisės kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Teismas pripažino nurodytą statybos taisyklių pažeidimą esminiu, kadangi jis pažeidžia trečiųjų asmenų A. K. Z. ir A. U. teises, ir įpareigojo L. Ž. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvoros dalį, esančią ne statytojai L. Ž. priklausančio sklypo dalyje (t. y. A. K. Z. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir A. U. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad jeigu atsakovė L. Ž. per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdys, leisti tai padaryti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, o patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovės L. Ž. (b. l. 34–38).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. nurodytos aplinkybės šioje administracinėje byloje iš naujo neįrodinėjamos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad L. Ž. įpareigojama nugriauti tvoros dalį, esančią ne jai priklausančio sklypo dalyje, t. y. patenkančią į A. K. Z. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir A. U. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi L. Ž., vykdydama nurodytą teismo sprendimą, turėjo nugriauti visą ne jos, o A. K. Z. ir A. U. sklypuose esančią tvoros dalį, todėl atmestinas jos skunde dėstomas argumentas, kad teismo sprendime nedetalizuojama, kurios tvoros dalys ir kokio ilgio turi būti nugriautos.

Teismas minėtą sprendimą, dėl kurio vykdymo yra kilęs ginčas, priėmė, be kita ko, vadovaudamasis ir Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-04-02 sudaryta schema (b. l. 40), kurioje nurodyta pareiškėjos pastatytos tvoros dalis, patenkanti į A. K. Z. ir A. U. sklypus. Schemoje nurodytos trys išsikišusios tvoros dalys, t. y. 0,58 m, 0,70 m ir 0,11 m.

NŽT Klaipėdos skyrius 2012-07-04 raštu Nr. 13SD-(14.13.7)-529 pateikė Inspekcijai padidintą 2010-04-02 schemos dalį (b. l. 69, 70), kurioje nurodyta, kad L. Ž. 2,18 m ilgio tvoros 0,11 m patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš NŽT Klaipėdos skyriaus 2012-07-31 rašto Nr. 13SD-632 matyti (b. l. 46–47), kad buvo patikrinta L. Ž. tvoros dalis ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarine riba ir nustatyta, kad minėta tvora yra sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, kaip pavaizduota schemoje.

Pagal Statybos įstatymo 27 str. 6 d. (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2010-10-01), Inspekcijos ar jos administracijos padalinių neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina Inspekcijos viršininkas administracine tvarka arba teismas, o suteikiančius subjektinę teisę administracinius sprendimus – tik teismas.

Inspekcijos nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 19.2 ir 19.15 punktai nustato, kad Inspekcijos viršininkas užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų, leidžia įsakymus ir įsakymais tvirtina kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. birželio14 d. įsakymu Nr. 194, 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse.

Taigi, NŽT yra kompetentinga sudaryti ir aiškinti žemės sklypų schemas, todėl nėra pagrindo abejoti šioje byloje esančiomis jos pateiktomis schemomis ir paaiškinimais, kad L. Ž. tvoros dalis yra sklypo (duomenys neskelbtini) ribose.

Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad turėdamas duomenų, jog ne visa A. K. Z. žemės sklype pareiškėjos pastatyta tvoros dalis nugriauta, Inspekcijos viršininkas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 str. 6 d. ir nuostatais, pagrįstai 2012-08-30 įsakymu Nr. 1V-150 panaikino patikrinimo aktą Nr. FAK-1264 ir pavedė Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjai patikrinti, ar įvykdytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-600-639/2011.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamas 2012-08-30 įsakymas Nr. 1V-150 atsitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, kadangi yra pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodytais Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012-08-23 tarnybiniame pranešime Nr. 4D-1863 (b. l. 72–73), bei teisės aktų nuostatomis (Statybos įstatymo 27 str. 6 d., Inspekcijos nuostatai).

Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad negalima vadovautis naujai pateiktais dokumentais (padidinta schema, jos paaiškinimu), nes jie nebuvo pateikti civilinę bylą nagrinėjusiam teismui. Inspekcijos naujai vertinti duomenys, visų pirma, NŽT pateikta schema, iš esmės yra tie patys, kurie vertinti teismo (ta pati 2010-04-02 schema, tik didesnio mastelio). Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl galimų paklaidų matuojant ir dėl to, kad, įvertinus tvoros pamato plotį (apie 0,15–0,23 m), ginčo tvoros dalis ne įsiterpia į A. K. Z. žemės sklypą, o yra ant žemės sklypų ribos, kadangi kompetentingos valstybės institucijos pateikti duomenys tvirtina priešingai, nei teigia pareiškėja.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Inspekcijos viršininko 2012-08-30 įsakymas Nr. 1V-150 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.