Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-217-1185/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-06
Bylos Nr.
e2-217-1185/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02998-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Simona Čėsnienė
Ieškovas
T. S.
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-217-1185/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02998-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.4.1.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai Poškutei,dalyvaujant ieškovui T. S. ir jo atstovei advokato padėjėjai A. I.,atsakovės R. S. atstovei kuratorei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. patikslintą ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas T. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei R. S., prašydamas nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje J. D. B. ir Š. A. K. sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitenka asmeninės nuosavybės teise ieškovui, išspręsti buvusių sutuoktinių pavardžių klausimą po santuokos nutraukimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, nurodęs, kad su atsakove negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2016 m., ir kad atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo, neprieštaravo, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodė, kad su atsakove turi nepilnamečius vaikus E. K. ir M. K., tačiau jų gimimo faktas Lietuvos Respublikoje neregistruotas, jų paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo J. D. B. ir Š. A. K., todėl su vaikais susijusių klausimų sprendimas nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Ieškovas, reikalaudamas nustatyti, kad santuokos metu įsigyta transporto priemonė po santuokos nutraukimo atitenka asmeninės nuosavybės teise ieškovui, nurodė, kad transporto priemonė įgyta su atsakove nebevedant bendro ūkio ir negyvenant kartu. Ieškovas nurodė, kad šalys neturi nei asmeninių, nei bendrų kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovas neprašė priteisti išlaikymo sau ar atsakovei, nurodydamas, kad jie abu yra darbingi ir sveiki. Ieškovas prašė palikti jam prigimtinę pavardę, o atsakovei palikti santuokinę pavardę.

Atsiliepimas

2. Atsakovės R. S. atstovė kuratorė advokatė I. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir prašė priimti sprendimą byloje išsamiai įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir atsiliepime nurodytus argumentus. Atstovės nuomone, šalys iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atstovė sutiko, kad dėl aplinkybių, kad šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje nėra duomenų apie šalių vaikus, šioje byloje gali būti nepareikšti reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir kitų, su vaikų ir tėvų pareigomis susijusių klausimų. Atstovės nuomone, labiausiai tikėtina, kad šalių bendras gyvenimas faktiškai nutrūko iki transporto priemonės įsigijimo, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl transporto priemonės jam priteisimo asmeninės nuosavybės teise gali būti tenkinamas. Atstovė pažymėjo, kad nėra žinoma atsakovės nuomonė dėl to, ar ji nori po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, tačiau nemato pagrindo prieštarauti šiam ieškovo ieškinio reikalavimui. Atstovė taip pat nurodė, kad neturi duomenų apie aplinkybes, dėl kurių atsakovei turėtų būti priteistas išlaikymas iš ieškovo (atsakovės sveikatos būklė ir pan.).

Šalies argumentai

3. Ieškovas T. S. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad su atsakove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau gimus antrai dukrai prasidėjo nesutarimai, jis išvyko gyventi į Lietuvos Respubliką ir nuo 2016 m. su atsakove jokių kontaktų nebepalaikė ir nebevedė bendro ūkio, atsakovė su juo nebebendravo, neleido nepilnamečiams vaikams bendrauti su juo ir jį užblokavo socialiniuose tinkluose. Ieškovas paaiškino, kad 2014 m. bandė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tuomet atsakovė buvo išreiškusi norą pasilikti santuokinę pavardę po santuokos nutraukimo. Ieškovas taip pat paaiškino, kad atsakovė niekada Lietuvos Respublikoje nedirbo ir turto neturėjo, o, jo žiniomis, J. D. B. ir Š.A. K. kreditorių neturėjo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė sveika ir darbinga, todėl išlaikymo nereikalinga.

4. Ieškovo T. S. atstovė advokato padėjėja A. I. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir nepriteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Atstovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų gimimo faktas neįregistruotas Lietuvos Respublikoje, jų gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, todėl klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, sprendimas nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atstovė pažymėjo, kad ieškovas nurodė santuokos iširimo priežastis, šalys daugiau kaip aštuonerius metus kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, o jų santuoka egzistuoja tik formaliai, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką. Atstovė nurodė, kad ieškovas įsigijo transporto priemonę šalims nebevedant bendro ūkio, todėl transporto priemonė pripažintina ieškovo asmenine nuosavybe.

Atsiliepimas

5. Atsakovės R. S. atstovė kuratorė advokatė I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės pozicija dėl patikslinto ieškinio reikalavimų nėra žinoma, todėl atstovė gali pateikti tik formalų įvertinimą, kaip teismas turėtų vertinti ieškovo pareikštus reikalavimus, ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra bei neskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidų. Atstovės nuomone, labiausiai tikėtina, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, nors ieškovas nurodė atsakovės kaltę pagrindžiančius duomenis, tačiau pats pripažino, kad irgi yra kaltas dėl santuokos pabaigos. Atstovė, sutikdama su reikalavimu po santuokos nutraukimo transporto priemonę pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, nurodė, kad atsakovė gyveno užsienyje, o ieškovas, grįžęs į Lietuvos Respubliką ir gyvendamas skyrium, įsigijo transporto priemonę. Atstovė, pasisakydama dėl reikalavimo išspręsti buvusių sutuoktinių pavardžių klausimą po santuokos nutraukimo, nurodė, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu nežinoma, tačiau atsakovė turės teisę bet kada pasikeisti pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

6. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje J. D. B. ir Š. A. K., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimus šalių antrai dukrai prasidėjo jų nesutarimai dėl įvairių dalykų, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė turi kitą vyrą, jis išvyko gyventi į Lietuvos Respubliką ir nuo 2016 m. su atsakove jokių kontaktų nebepalaikė ir nebevedė bendro ūkio. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, tačiau neneigė ir savo kaltės. Atsakovės atstovės nuomone, šalys nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi galima daryti išvadą, kad šalys nuo 2014 m. konfliktavo ir dėl to šeimos santykiai buvo įtempti, sutuoktinių santykiai iš esmės pablogėjo ir nuo 2016 m. šalys visiškai nustojo bendrauti ir nebevedė bendro ūkio. Atsakovė nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. buvo deklaravusi išvykimą į J. D. B. ir Š. A. K., o nuo 2024 m. kovo 19 d. deklaravo išvykimą į J. A. V.. Sutiktina su atsakovės atstovės pozicija, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris būtų padėjęs atkurti darnius santuokinius ryšius, šalys gyveno atskirai skirtingose valstybėse, nepalaikydami jokių ryšių. Įvertinus tai, kad šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo jau daugiau kaip aštuonerius metus, o jų santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie pradės kartu gyventi, ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalyje.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad šalys turi nepilnamečius vaikus E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios yra gimusios J. D. B. ir Š. A. K. ir kurių gimimo faktas nėra įregistruotas Lietuvos Respublikoje, o paskutinė žinoma jų gyvenamoji vieta buvo J. D. B. ir Š. A. K., ir jos su atsakove nuo 2024 m. kovo 19 d. išvyko į J. A. V.. Todėl, vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje nuostatomis, klausimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo šioje civilinėje byloje nespręstini, kaip nepriklausantys Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

10. Spręsdamas teismas nutraukti santuoką privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnyje reglamentuojama, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o 3.89 straipsnyje – koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji taisyklė yra tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstami jo asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Šis įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sąrašas nėra išsamus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013).

12. Kasacinis teismas, aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019).

13. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi transporto priemonių, o ieškovas 2023 m. kovo 29 d. įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodė, kad šalys neturi nei asmeninių, nei bendrų kreditorinių įsipareigojimų.

14. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti transporto priemonę jo asmenine nuosavybe, paaiškino, kad automobilį įsigijo 2023 m. kovo 29 d., t. y. praėjus septyneriems metams nuo tada, kai šalys kartu negyveno ir netvarkė bendro ūkio bei gyveno skirtingose valstybėse. Kaip minėta, atsakovė nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. buvo deklaravusi išvykimą į J. D. B. ir Š. A. K., o nuo 2024 m. kovo 19 d. deklaravo išvykimą į J. A. V. ir nuo 2016 m. su ieškovu nepalaiko jokių kontaktų. Tai leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonę, kuri registruota Lietuvos Respublikoje, ieškovas įsigijo iš savo asmeninių lėšų asmeninėn nuosavybėn. Todėl nepaisant to, kad transporto priemonė buvo įgyta šalių santuokos metu, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta išimtis transporto priemonę po šalių santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

16. Atsakovės pozicija dėl pavardės po santuokos nutraukimo teismui nėra tiksliai žinoma, o ieškovas paaiškino, kad atsakovė jam buvo išreiškusi norą pasilikti santuokinę pavardę santuokos nutraukimo atveju. Atsižvelgiant į tai, nutraukus šalių santuoką, ieškovui paliekama prigimtinė pavardė (duomenys neskelbtini), o atsakovei paliekama santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini).

17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, kurių 9.10 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę. Todėl, kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovė, atsakovė bet kada galės kreiptis dėl savo pavardės pakeitimo.

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

19. Ieškovas neprašė priteisti išlaikymo sau ar atsakovei, nurodydamas, kad jie abu yra darbingi ir sveiki. Teismas neturi duomenų, kad atsakovei būtų reikalingas išlaikymas. Todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas, patikslintame ieškinyje reikalavo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė. Todėl ieškovui iš atsakovės jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (178,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos) nepriteistinos.

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,86 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos valstybei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

22. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje J. D. B. ir Š. A. K., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Pripažinti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai įstaigai.

Sprendimą per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vedybų sutarčių registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centras.

Teisėja Simona Čėsnienė