Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-255-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-11
Bylos Nr.: e2S-255-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-02589-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo: R. E.
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Skolininkas: M. E.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-255-440/2022Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02589-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10; 3.1.12.10; 3.1.12.15; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. E. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-2904-1028/2022, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė E. R., skolininkas M. E., skolininko sutuoktinė R. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui M. E. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. E. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. E. gaunamų pajamų.

2. Nurodė, kad antstolė E. R. vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/02657 nustatė, kad skolininkui priklauso turto dalis, kuri nėra nustatyta ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartimi teismas pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui M. E. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. E. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. E. gaunamų pajamų.

4. Teismas pažymėjo, kad M. E. ir R. E. santuoka nėra nutraukta, nėra padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tarp jo ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Teismas padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai vykdymo eigoje areštavo M. E. priklausančias lėšas – pajamas, gaunamas jo sutuoktinės R. E.. Teismas nurodė, kad išieškojimas vykdomojoje byloje bus nukreipiamas į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė R. E. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Gelvora“ prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantė ir jos sutuoktinis M. E. apie pareiškėjos prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sužinojo teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl negalėjo pateikti įrodymus, atsikirtimus, t. y. nebuvo įgyvendintas rungimosi principas. Apeliantė nuo 2011 m. gyvena ir dirba J. K. ir Lietuvoje negauna jokių pajamų. Šie duomenys buvo žinomi antstolei. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra neteisėta, pažeidžianti skolininko ir jo sutuoktinės teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Dėl naujų įrodymų

8. Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

9. Kartu su atskiruoju skundu R. E. pateikė pažymas apie R. E. ir M. E. valstybinį socialinį draudimą. Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, byloje nėra duomenų, kad apeliantei buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, todėl vertintina, kad ji neturėjo galimybės pateikti šiuos įrodymus bylą nagrinėjusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai susiję su nagrinėjama byla, gali turėti įtakos sprendžiant dėl bylos baigties, šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl suinteresuotiems asmenims tinkamo pranešimo apie bylą

10. Apeliantės vienas iš atskirojo skundo argumentų yra, kad apie teisme nagrinėtą pareiškėjos prašymą dėl turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ji sužinojo tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl apeliantė negalėjo prašymą nagrinėjusiam teismui pateikti įrodymus, pareikšti argumentus, atsikirtimus.

11. CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką. Minėtame straipsnyje numatyta, kad antstolis ir kiti asmenys CPK numatytais atvejais gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kuriuos teismas išnagrinėja per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.

12. Nors CPK nenumato teismo pareigos privalomai informuoti suinteresuotų asmenų apie vykstantį procesą, tačiau šiuo atveju svarbu paminėti, jog viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Procesinių dokumentų instituto paskirtis – užtikrinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų sudaryta reali galimybė gauti visą su byla susijusią informaciją. Šis institutas yra viena iš esminių teisės būti išklausytam principo sudėtinių dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2004).

13. Nagrinėjamoje byloje teismas 2022 m. vasario 18 d. priimta rezoliucija skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 4 d. 10.00 val., nustatė suinteresuotiems asmenims terminą iki 2022 m. kovo 2 d. pateikti nuomonę dėl prašymo. 2022 m. vasario 18 d. suinteresuotiems asmenims R. E. ir M. E. buvo išsiųsti pranešimai apie bylos nagrinėjimą ir informacija apie nustatytą terminą nuomonei dėl pareiškimo pareikšti bei kartu išsiųstas prašymas ir jo priedas. Pažymėtina, kad suinteresuotam asmeniui R. E. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), o suinteresuotam asmeniui M. E. – pareiškėjos prašyme nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad minėti procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims R. E. ir M. E. būtų įteikti ar grąžinti teismui.

14. CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

15. Nagrinėjamu atveju teismas paskyrė posėdį bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. ( CPK 133 straipsnis).

16. Iš byloje esančio antstolės E. R. 2022 m. vasario 2 d. pasiūlymo dėl turto dalies, esančios bendroje nuosavybėje, nustatymo matyti, kad antstolė suinteresuotam asmeniui R. E. siuntė dokumentą elektroniniu paštu, o suinteresuotam asmeniui M. E. paštu – adresu (duomenys neskelbtini). Teismui išsiuntus suinteresuotam asmeniui E. R. procesinius dokumentus jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir nepasinaudojus kitais dokumentų įteikimo būdais, byloje nesant duomenų apie teismo siųstų procesinių dokumentų įteikimą, apeliantei nurodant, kad ji negavo procesinių dokumentų iš teismo bei nebuvo informuota apie posėdį, yra pagrindo spręsti, kad suinteresuotam asmeniui R. E. šie dokumentai nebuvo įteikti. Taigi, pirmosios instancijos teismui apie bylos nagrinėjimą suinteresuotų asmenų R. E. tinkamai neinformavus, apeliantė neturėjo jokios galimybės pateikti per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl prašymo ir jos argumentus pagrindžiančius įrodymus.

17. Nors kaip minėta, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalį pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju tikslinga įvertinti ar klausimo išnagrinėjimas nepranešus apie jo nagrinėjimą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas rezoliucija nustatydamas terminą suinteresuotiems asmenims nuomonei pareikšti, sprendė, kad yra tikslinga išklausyti suinteresuotų asmenų nuomonę dėl pareikšto prašymo, tačiau šiems asmenims neįteikus tinkamai teismo siųstų procesinių dokumentų, nebuvo įgyvendinta suinteresuotų asmenų teisė būti išklausytiems. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės apeliantei atsiliepti į pareiškėjos prašymą, pateikti duomenis, kurie galėtų turėti įtakos prašymo nagrinėjimui, būti pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir kita, nurodytų aplinkybių nevertino, netyrė, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantės procesinės teisės buvo pažeistos (CPK 12, 17 straipsnis). Dėl nustatytų aplinkybių yra pagrindas perduoti pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ji nuo 2011 m. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje negauna jokių pajamų. Jos teigimu šie duomenys buvo žinomi antstolei. Apeliantė pateikė pažymą asmens apie valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad apeliantė iki 2010 m. liepos 26 d. dirbo Lietuvos Respublikoje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė dirba ir gyvena užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl nurodytų argumentų pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo pagrįstumo, neturi galimybės įvertinti apeliantės atskirajame skunde nurodytų minėtų aplinkybių, be to nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos ir pirmosios instancijos teisme nes teismui priimant skundžiamą nutartį apeliantės nurodyti duomenys nebuvo pateikti. Šiuo atveju yra pagrindo spręsti, kad byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės bei neatskleista bylos esmė.

Dėl bylos procesinės baigties

19. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi dėl neįteiktų procesinių dokumentų apeliantei pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys galintys turėti reikšmės bylos išnagrinėjimui, jie nebuvo įvertinti, spręstina, kad apeliacinės instancijos teisme prašymas būtų nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl tai reiškia, kad yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

20. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino bylai reikšmingų įrodymų, ir nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinta galimybė asmenims dalyvauti procese, kad suinteresuoti asmenys būtų išklausyti. Tuo buvo esmingai pažeistas konstitucinis principas, todėl esant visumai šių aplinkybių, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes būtų pažeista apeliantės teisė į apeliaciją vertinant naujai pateiktus reikšmingus įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Nagrinėjant iš naujo prašymą reikalinga sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims pateikti įrodymus bei argumentus į prašymą. Tikslinga išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą, gauti duomenis apie suinteresuoto asmens R. E. darbo vietą, gyvenamąją vietą, ištirti ir įvertinti visumą įrodymų.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė