Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „GelvoraSergel“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje M. E., R. E. ir antstolė Eurika Rulienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartimi teismas pareiškėjos prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui M. E. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. E. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. E. gaunamų pajamų. Atskiruoju skundu R. E. prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Gelvora“ prašymo netenkinti, motyvuodama ir tuo, kad nuo 2011 m. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje negauna jokių pajamų ir šie duomenys buvo žinomi antstolei, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta, pažeidžianti skolininko ir jo sutuoktinės teises.

Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad R. E. nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teisme, nes teismui priimant skundžiamą nutartį R. E. nurodyti duomenys nebuvo pateikti, todėl sprendė, kad byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės bei neatskleista bylos esmė.

Pareiškėja, antstolė ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

2022-05-27 teisme gautas suinteresuotų asmenų atstovės advokatės V. B. atsiliepimas, kuriuo nesutinka su pareiškėjos prašymu nustatyti skolininko turto dalį, nurodydama, kad suinteresuoti asmenys M. E. ir R. E. jokio santuokoje įgyto turto ar piniginių lėšų neturi, o kadangi banko sąskaitoje nėra lėšų, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas. Sodros pateikti duomenys įrodo, kad R. E. Lietuvos Respublikoje nedirba, negauna jokių pajamų, todėl nesant galimybės detalizuoti darbovietės ir sukonkretinti pajamų rūšies, nėra jokio pagrindo pripažinti abstrakčių pajamų skolininko dalimi. Su atsiliepimu pateikė duomenis, kad R. E. ir M. E. buvo registruoti kaip Didžiojoje Britanijoje dirbantys asmenys.

Prašymui išnagrinėti iš antstolės Eurikos Rulienės gauta vykdomoji byla Nr. 0069/10/02657.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/10/02657 dėl 2547,01 Eur skolos, 1424,51 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko M. E. išieškotojos – pareiškėjos naudai, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3609-207/2010 (vykd. b. 89 l.). Kaip nurodo pareiškėja, prievolė nėra įvykdyta. Skolininkas M. E. yra sudaręs santuoką su R. E.. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas nėra nustatytas pagal CK 3.101 – 3.108 straipsnius. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) teisme nėra paduotas.

Skolininkas nedirba, banko sąskaitose piniginių lėšų neturi, registruotino nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Skolininko sutuoktinė R. E. turi banko sąskaitų, kurioms nėra taikomas areštas ar kiti apribojimai. Antstolė Eurika Rulienė 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir pateikė jį Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS), 2021 m. gruodžio 28 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. S-21-69-40072 areštavo skolininko sutuoktinės R. E. gaunamas pajamas 4761,22 Eur ribose, paskaičiuotas kartu su 787,70 Eur vykdymo išlaidų suma ir išsiuntė skolininkui 2021 m. gruodžio 28 d. sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. T036166 (vykd. b. 95-96, 97-98, 99-100 l.). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl 2022-02-02 antstolė pateikė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje nuosavybėje su kitu bendraturčiu, nustatymo: areštuoto turto – R. E. gaunamos pajamos 4761,22 Eur ribose (vykd. b. 124-125 l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pasinaudota ikiteismine turto dalies nustatymo vykdymo procese procedūra.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1- 2 dalys).

Paminėtina taip pat tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog antstoliui surašant turto arešto aktą arba pateikus nurodymą PLAIS iš esmės siekiama vienintelio tikslo – apriboti naudojimąsi atitinkamu turtu (nurodytu turto arešto akte arba piniginėmis lėšomis). Antstoliui atlikus bet kurį iš nurodytų veiksmų, pasiektą rezultatą sudaro naudojimosi turtu apribojimas, kuris iš esmės nurodytas ir CPK 667 straipsnio 1 dalyje (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2387-803/2016 ir kt.).

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotoja. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra piniginės lėšos, esančios ir (ar) patenkančios į skolininko sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas.

Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su prašymu, nurodydami, kad Sodros pateikti duomenys įrodo, kad R. E. Lietuvos Respublikoje nedirba, negauna jokių pajamų, be to, abu suinteresuoti asmenys registruoti kaip Didžiojoje Britanijoje dirbantys asmenys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje, gali būti kaupiamos ne tik darbinės veiklos pagrindu, ir tai, kad skolininkė ir jos sutuoktinis dirba užsienio valstybėje ir Lietuvoje darbo užmokesčio negauna, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, daroma išvada, kad R. E. piniginės lėšos, esančios atsiskaitomojoje sąskaitoje, yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio M. E. nuosavybė, todėl yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti. Duomenų, kad tokių lėšų R. E. banko sąskaitoje nėra, suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys – sutuoktiniai E. - nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai).

Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Byloje nėra duomenų apie E. šeimos narių sveikatos būklę, nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Teismas įvertinęs ištirtas aplinkybes sprendžia, kad sutuoktinių E. bendro turto dalys yra lygios ir skolininko M. E. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės R. E. banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui M. E. geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš jo turto dalies, esančios sutuoktinės piniginėse lėšose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0069/09/002729.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.