- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2S-291-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. K. ir atsakovės D. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-284-1028/2023 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui T. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. T. K. pareiškė ieškinį atsakovei D. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. A. D. K. pareiškė priešieškinį ieškovui T. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. A. D. K. priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) nustatyti laikiną ieškovo T. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. K. nelyginių savaičių sekmadieniais, nuo 12.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant kartu atsakovei; 2) nustatyti ieškovo T. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. K. nelyginių savaičių šeštadieniais, nuo 12.00 val. iki 18.00 val.; 3) nustatyti ieškovo T. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku N. K. nelyginių savaičių šeštadieniais, nuo 15.00 val. iki 20.00 val., o lyginėmis savaitėmis nuo šeštadienio, 16.00 val., iki sekmadienio 15.00 val., jį ieškovui paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir kitą dieną grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą.
3. I. T. K. pateikė savo nuomonę dėl atsakovės prašomos laikinos bendravimo tvarkos kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo prašė atmesti atsakovės prašymą dėl jos nurodytos laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią ieškovo ir atsakovės laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) tėvas su vaikais bendrauja metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaikus į ugdymo įstaigą prieš užsiėmimų pradžią; 2) esant išeiginei/šventinei/atostogų dienai metų porinių savaičių pirmadieniais tėvas atveža nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą 17:00 val., o motina atveža vaikus į vaikų tėvo nurodytą gyvenamąją vietą neporinių savaičių pirmadieniais iki 17:00 val.; 3) mokyklos atostogų dienas tėvai dalinasi per pusę – tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmąją atostogų pusę, motina – antrąją atostogų pusę. Esant atvejui, kai vaikų atostogų metu dienos būtų nelyginio skaičiaus, ši diena atitenka motinai bendravimui su vaikais; 4) iki einamųjų metų kovo 31 d. tėvai tarpusavyje raštu susitaria dėl ilgesnio bendravimo (iki 4 savaičių nepertraukiamai) vaikų vasaros atostogų metu; 5) tėvas su nepilnamečiais vaikais poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Šv. Velykų antrąją dieną, tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Motina bendrauja su vaikais poriniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.); 6) tėvas su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Šv. Velykų antrąją dieną, tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); 7) tėvas neporiniais kalendoriniais metais bendrauja ir dalyvauja nepilnamečių vaikų gimtadienio šventėse, atitinkamai (duomenys neskelbtini), net jei ši diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarką; 8) motina su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę, tėvas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš motinos nurodytos gyvenamosios vietos; 9) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra motinos bendravimo su vaikais savaitę, motina pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš tėvo nurodytą gyvenamąją vietą; 10) motina su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitę, tėvas pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš motinos nurodytą gyvenamąją vietą; 11) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais metais per Tėvo dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra motinos bendravimo su vaikais savaitę, motina pristato/pasiima nepilnamečius vaikus į/iš tėvo nurodytą gyvenamąją vietą; 12) motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasi LR Darbo kodekso suteikiama jai priklausančia nedarbo (mamos) diena. Apie konkretų pageidaujamą laiką motina privalo informuoti tėvą raštu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos; 13) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais naudodamasis LR Darbo kodekso suteikiama jam priklausančia nedarbo (tėvo) diena. Apie konkretų pageidaujamą laiką tėvas privalo informuoti motiną raštu ateinančiam mėnesiui iki einamojo mėnesio 15-os (penkioliktos) kalendorinės dienos; 14) jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu, kai tik šios priežastys paaiškėja; 15) tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimus privalo informuoti raštu kitą tėvą nedelsiant, kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo; 16) nepilnamečiai vaikai gali būti išvežami už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui. Ilgesniam terminui turi būti gautas kito iš tėvų rašytinis sutikimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę dėl šalių prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
5. Institucija nurodė, kad ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai kas antrą savaitę pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Institucija pažymėjo, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (50/50) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaikų interesus. Institucijos nuomone, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytina: vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), nulemiančia vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų ir kt. Institucija pažymėjo, kad nurodyto bendravimo modelio nustatymas galimas, tačiau turi būti konstatuota, jog jis geriausiai atitinka vaiko interesus.
6. Institucija nurodė, jog šalių vaikas J. K. dar yra mažametis, (duomenys neskelbtini), dar nėra pakankamai socialiai ir emociškai subrendęs, todėl dar nėra pajėgus įvertinti susiklosčiusią situaciją ir objektyviai išsakyti savo norus. Šiuo metu šalių vaikas yra pernelyg mažas suvokti ieškovo siūlomą bendravimo su tėvais tvarką, reikalaujančią nuolatinio kraustymosi. Institucijos vertinimu, neabejotina, kad tokia tvarka pernelyg vargintų mažametį šalių vaiką, (duomenys neskelbtini) vaikui būtų sunku suvokti, kur yra jo namai ir kodėl jis turi nuolat juos keisti. Institucijos nuomone, šiuo metu prioritetas turi būti teikiamas būtent vaiko saugumo ir stabilumo jausmui. Institucija nurodė, kad vaikų nuomonės išklausymo metu nepilnamečiai vaikai N. ir A. aiškiai išreiškė savo poziciją dėl bendravimo tvarkos 50/50, jie nurodė, kad ši tvarka jiems yra netinkama, nes sukels papildomų nepatogumų, stresą. N. ir A. nurodė, kad norėtų gyventi vienoje vietoje, nori stabilumo ir pastovumo. J. K. dėl mažo amžiaus šiuo klausimu nebuvo išklausytas.
7. Institucija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Institucijos vertinimu, atsakovės priešieškinyje siūloma ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nevisiškai atitinka nepilnamečių vaikų geriausius interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartimi nutarta atsakovės ir ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo T. K. laikiną bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarką: 1) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16.00 val.; 2) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko.
9. Teismas darė išvadą, kad abiejų šalių prašomos taikyti laikinosios bendravimo tvarkos neatitinka šalių vaikų geriausių interesų. Teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, labiausiai atitinkančią nepilnamečių vaikų ir šalių interesus.
10. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma laikina bendravimo tvarka yra per daug intensyvi, labai smulkmeniška, sunkiai įgyvendinama praktiškai, nepažeidžiant pačių vaikų norų ir interesų; atsakovės prašoma nustatyti tvarka taip pat nėra tinkama, kadangi „prasilenkia“ skirtingų vaikų matymosi su tėvu laikas, skiriasi matymosi intensyvumas, o tai praktiškai yra sunkiai įgyvendinama, taip pat bendravimo laikas sumažinamas daugiau, nei tam yra pagrindas.
11. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu bendravimo tvarka nustatoma tik laikinai, tuo tarpu patenkinus ieškovo reikalavimus, faktiškai tai reikštų bylos išsprendimą iš esmės. Teismas nurodė, jog šeimos bylose paprastai yra nustatoma kartu su vaikais negyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį, todėl ir nagrinėjamu atveju nustatytina tokia tvarka.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsiradus poreikiui ir pakankamam pagrindui, dėl konkrečių atvejų (vasaros atostogų, žiemos švenčių), šalių prašymu galės būti svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
13. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas (apeliantas) T. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo nustatyti tokią ieškovo T. K. laikiną bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K., tvarką: 1) T. K. su nepilnamečiu vaiku J. K. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas J. K. iš darželio arba iš gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią darbo dieną iki 20.00 val.; 2) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16.00 val.; 3) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią darbo dieną arba artimiausią savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. J. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jis yra visiškai priklausomas nuo atsakovės (mamos), vaikas su ieškovu bendrauja bei artimiausioje ateityje bendraus ne tiek, kiek pats to nori ir norės, o tiek, kiek to nori ir ateityje norės atsakovė. Egzistuoja pagrindas pakeisti (papildyti) skundžiamą nutartį ir, užtikrinant šios bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumą, nustatyti ieškovo ir sūnaus J. K. bendravimo tvarką ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, atsižvelgiant normalų sūnaus dienos režimą.
10.2. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovui numatyta galimybė bendrauti su sūnumi J. 4 paras (kas antrą savaitgalį) per mėnesį, tačiau neužtikrinama galimybė bendrauti su sūnumi J. darbo dienomis (išskyrus kas antro savaitgalio penktadienio vakarą). Tokia bendravimo tvarka ne tik nėra pakankama, siekiant užtikrinti maksimalią ieškovo bendravimo su sūnumi J. tvarką, bet ir neužtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo.
10.3. Tarp ieškovo ir sūnaus J. nusistovėjo tam tikra bendravimo tvarka būtent darbo dienomis. Savaitės darbo dienomis (dažniausiai antradienį ir ketvirtadienį) ieškovas pasiimdavo sūnų J. tiesiai iš darželio apie 16 val. ir parveždavo jį atsakovei tos pačios darbo dienos 19–20 val. Atsakovė tokiai bendravimo tvarkai neprieštaravo, jai toks ieškovo bendravimas su sūnumi, bendravimo periodiškumas ir trukmė tiko. Sūnus prie tokios bendravimo tvarkos priprato.
10.4. Jei būtų palikta galioti šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, ieškovo ir sūnaus bendravimas darbo dienomis priklausytų išimtinai nuo atsakovės geranoriškumo, o tai esamoje situacijoje nebūtų pateisinama. Atsakovė galėtų neleisti sūnaus pasiimti, nors tai esamoje situacijoje atitinka paties sūnaus norus bei interesus. Bendraujant su sūnumi J. tik kas antrą savaitgalį, savaime susidarytų kliūtys vaikui jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs. Ieškovo ir sūnaus ryšys yra labai glaudus, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. (duomenys neskelbtini) sūnaus gyvenime toks tėvo vaidmens pasikeitimas, kada per porą mėnesių iš savo sūnaus gyvenime nuolat, kasdien ir pastoviai dalyvaujančio tėčio ieškovas staiga liktų tik „savaitgaliniu“ tėčiu, tikrai neatitiktų geriausių sūnaus interesų.
10.5. Bendravimo tvarkos su sūnumi J. K. pakeitimas (papildymas), suteikiant galimybę sūnui matytis su ieškovu ir darbo dienomis (dvi darbo dienas per savaitę nuo 16.30 val. iki 20.00 val.), atitiks sūnaus geriausius interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam sūnaus vystymuisi, nes užtikrins padėties, esančios šios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Tokia laikina bendravimo tvarka, siekiant, kad sūnus galėtų pilnavertiškai bendrauti su ieškovu ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, yra sąžininga ir teisinga sūnaus atžvilgiu, visiškai suderinama su jo įprastu dienos ritmu, be to, ji padės išsaugoti bei išlaikyti ieškovo ir sūnaus emocinį ryšį, užkirsti kelią tokio ryšio susilpnėjimui, leis įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas sūnui.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė D. K. prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad argumentus dėl jos siūlomos ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos išdėstė atskirajame skunde ir juos palaiko.
Šalies argumentai
3. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovė (apeliantė) D. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti; nustatyti laikiną ieškovo T. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. K. nelyginių savaičių sekmadieniais, nuo 12.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant kartu atsakovei; nustatyti ieškovo T. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. K. nelyginių savaičių šeštadieniais, nuo 12.00 val. iki 18.00 val.; nustatyti ieškovo T. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku N. K. nelyginių savaičių šeštadieniais, nuo 15.00 val. iki 20.00 val., o lyginėmis savaitėmis nuo šeštadienio, 16.00 val., iki sekmadienio 15.00 val., jį ieškovui paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir kitą dieną grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka esamuoju momentu nevisiškai atitinka geriausius vaikų interesus. Mažametis sūnus J. nėra pratęs tiek laiko – visą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro) – būti be mamos, todėl yra būtinas tam tikras pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovas su sūnumi J. bendrautų atsakovei dalyvaujant, po kiek laiko – atsakovei nedalyvaujant, bet be nakvynės, o dar vėliau – ir su nakvyne. Taip palaipsniui mažametis vaikas apsiprastų, jaustųsi saugiai ir būtų išvengta galimų skaudžių pasekmių vaiko psichologinei sveikatai. Be to, nuo 2022 m. gegužės vaiko J. praleidžiamas laikas su ieškovu kiekvienu atveju buvo gerokai trumpesnis, nei yra nustatyta skundžiama nutartimi.
12.2. Ieškovas visaip ir nuolat įžeidinėjo bei panaudojo fizinį smurtą prieš atsakovę. Ieškovas atliko prieš atsakovę ir šalių nepilnamečius vaikus neteisėtus, draudžiamus veiksmus, pademonstravo visiems panieką ir nepagarbą. Atsakovas vaikus sąmoningai bando pakreipti taip, kad atsakovei kiltų kuo daugiau problemų bei pašlytų jos ir vaikų santykiai. Ieškovas tokiu žiauriu elgesiu atsakovės bei vaikų atžvilgiu, padarydamas šeimai nekompensuotiną žalą, pasiekė tai, jog nebeturi tokio emocinio ryšio su vaikais, kokio norėtųsi, kad turėtų vaikų tėvas. Sužinojusi apie teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką su ieškovu, A. pareiškė, kad ji kol kas nesutinka visą savaitgalį praleisti su ieškovu. Toks jos priešiškumas susiformavo dėl ieškovo elgesio šeimos atžvilgiu.
12.3. Beatodairiškai reikalaudamas bendravimo tvarkos, kuri kardinaliai priešinga vaikų nuomonei, ieškovas parodo, jog jam svarbiau yra „nubausti“ atsakovę, o ne vaikų geriausi interesai. Tačiau toks ieškovo elgesys gali sukelti itin sunkias pasekmes vaikams. Esant ieškovo reikalavimui maksimalaus vaikų dėmesio, neatsižvelgiant į vaikų norus, baimes ir pan., ar bent jau nesistengiant juos išgirsti ir suprasti, vaikai ilgesnėje laiko perspektyvoje gali jaustis palikti, atstumti, nesvarbūs, turėti mažą savivertę.
12.4. Atsakovės siūloma laikina bendravimo tvarka užtikrins saugų vaikų ir tėvo ryšį. Ginčas ateityje bus nagrinėjamas iš esmės, iki to laiko bendravimo apimtimi, kurią siūlo atsakovė, pirma, būtų atkuriamas bei stiprinamas ieškovo bei nepilnamečių vaikų emocinis ryšys, antra, nebūtų pakenkta vaikams. V. A. ir N., atsižvelgiant į jų amžių, turi teisę nuspręsti su ieškovu bendrauti ir daugiau, nei siūlo atsakovė, tam nebūtina teismo nutartis. Atsakovė nori, kad vaikai bendrautų su ieškovu. Jei sūnus J. jausis vis geriau su ieškovu, nepasiges atsakovės, atsakovė neprieštaraus, kad J. su ieškovu praleistų daugiau laiko, įskaitant vėliau ir su nakvyne.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas T. K. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė siekia minimalizuoti ieškovo bendravimą su vaikais, padaryti jį nevisaverčiu, neįmanomu, siekia, kad vaikai atprastų nuo ieškovo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka ydinga, kadangi bendravimo laikai „prasilenkia“ vienas su kitu, atsakovės siūloma bendravimo tvarka nėra susijusi su vaikų interesais, ji paskatinta išimtinai asmeninių atsakovės ambicijų ir keršto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo ir atsakovės (apeliantų) atskirieji skundai netenkintini.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo T. K. laikiną bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
17. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
18. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovo T. K. laikiną bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarką.
20. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).
10. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo T. K. laikiną bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K. tvarką: 1) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16.00 val.; 2) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko.
13. Ieškovas atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo nustatyti tokią ieškovo T. K. laikiną bendravimo su savo vaikais N. K., A. K., J. K., tvarką: 1) T. K. su nepilnamečiu vaiku J. K. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas J. K. iš darželio arba iš gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią darbo dieną iki 20.00 val.; 2) T. K. su nepilnamečiais vaikais N. K., A. K., J. K. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16.00 val.; 3) jei dėl tėvo ar vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią darbo dieną arba artimiausią savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko.
14. Ieškovo atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog bendravimo tvarkos su sūnumi J. K. pakeitimas (papildymas), suteikiant galimybę sūnui matytis su ieškovu ir darbo dienomis, atitiks sūnaus geriausius interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam sūnaus vystymuisi, nes užtikrins padėties, esančios šios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Ieškovo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka, siekiant, kad sūnus galėtų pilnavertiškai bendrauti su ieškovu ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, yra sąžininga ir teisinga sūnaus atžvilgiu, visiškai suderinama su jo įprastu dienos ritmu, be to, ji padės išsaugoti bei išlaikyti ieškovo ir sūnaus emocinį ryšį, užkirsti kelią tokio ryšio susilpnėjimui, leis įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas sūnui.
15. Atsakovė atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir nustatyti laikiną ieškovo T. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. K. nelyginių savaičių sekmadieniais, nuo 12.00 val. iki 16.00 val., dalyvaujant kartu atsakovei; nustatyti ieškovo T. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. K. nelyginių savaičių šeštadieniais, nuo 12.00 val. iki 18.00 val.; nustatyti ieškovo T. K. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarką – ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku N. K. nelyginių savaičių šeštadieniais, nuo 15.00 val. iki 20.00 val., o lyginėmis savaitėmis nuo šeštadienio, 16.00 val., iki sekmadienio 15.00 val., jį ieškovui paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir kitą dieną grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą.
16. Atsakovės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka esamuoju momentu nevisiškai atitinka geriausius vaikų interesus bei norus. Ieškovas atliko prieš atsakovę ir šalių nepilnamečius vaikus neteisėtus, draudžiamus veiksmus, pademonstravo visiems panieką, vaikus sąmoningai bando pakreipti taip, kad atsakovei kiltų kuo daugiau problemų bei pašlytų jos ir vaikų santykiai. Ieškovas tokiu žiauriu elgesiu atsakovės bei vaikų atžvilgiu, padarydamas šeimai nekompensuotiną žalą, pasiekė tai, jog nebeturi tokio emocinio ryšio su vaikais, kokio norėtųsi, kad turėtų vaikų tėvas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka yra laikina. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, kreipė dėmesį į tai, kad būtų užtikrinta vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, kad tėvo ir vaikų bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaikų įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, nedarytų neigiamos įtakos jų vystymuisi, sveikatos būklei ir pan.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, šalių atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka šioje stadijoje geriausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius ieškovo atskirajame skunde nurodytą papildomą laikiną bendravimo tvarką su J. K., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų neužtikrintas tokio amžiaus vaikui būtinas stabilumas ir pastovus režimas, teisė turėti savo laisvalaikį, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje visgi neatitiktų visų šalių nepilnamečių vaikų geriausių interesų principo. Nustačius atsakovės atskirajame skunde nurodytą laikiną bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pernelyg apribotos vaikų tėvo galimybės bendrauti su savo vaikais. Byloje yra pakankamai duomenų, kuriuos preliminariai vertinant matyti, kad tėvo ir J. K. ryšys yra stiprus ir artimas. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai elgiasi su kitais savo vaikais, kad jų bendravimas su tėvu kenktų jų fizinei ar emocinei sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu yra pakankama, nėra pernelyg intensyvi, pernelyg varginanti vaikus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išlaikė ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nei ieškovo, nei nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvą, augti mylimiems ir globojamiems, nėra pažeidžiami.
20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai turtiniai ir neturtiniai interesai bei išlaikyta vaikų tėvų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Teismas sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, ir pagrįstai šiuo atveju atkreipė dėmesį, kad vaikai negali būti naudojami kaip įrankis tarp šalių skyrybų byloje, siekiant pakenkti vienas kito kasdieniam gyvenimui. Šalys neturi teisės jokiais būdais, įskaitant ir sudėtingą, vaikų interesų neatitinkančią bendravimo tvarką, įtraukti vaikų į tarpusavio konfliktus.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
25. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad civilinės bylos pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, be to, šiuo atveju ieškovo atskirasis skundas netenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.