Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-490-372/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
2S-490-372/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01036-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
A. Č.
Kreditorius
K. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-490-372/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01036-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3729-650/2018 pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotoja K. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. Č. pateikė antstoliui R. K. skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2018 m. vasario 8 d. turto areštą kaip neteisėtą; 2) grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas už žemės mokesčius; 3) įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartį; 4) nevykdyti išieškojimo, vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal sudarytą sutartį moka kas du mėnesius po 42 Eur; turto arešto mastas yra didesnis už skolą; 2018 m. vasario 8 d. turto areštas yra atliktas neturint antstolio A. L. sutikimo; vykdomojoje byloje nėra duomenų apie išskaitytas pinigų sumas; antstolis neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutarties; nepateikė duomenų apie apskaičiuotą atlygį, neatliko geodezinių darbų, nepatikrino duomenų, vykdė išieškojimą neteisėtai, išieškojo virš 2000 Lt.

A. R. K. 2018 m. kovo 9 d. patvarkymu pareiškėjo skundą (taip pat ir pataisytą skundą) atmetė kaip nepagrįstus ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Antstolis nurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. buvo išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo – K. Č. iš A. Č. priteista 5571 Eur kompensacija, 400,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 5971,39 Eur. Sprendimui įsiteisėjus, 2016 m. birželio 30 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui R. K., jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolis pažymėjo, kad po raginimo įvykdyti sprendimą, skolininkas pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodė, jog skolą ir vykdymo išlaidas nori mokėti dalimis, po 20 Eur per mėnesį ir tokia tvarka mokėjo skolą iki 2017 m. balandžio 26 d. Revizuojant vykdomąją bylą, buvo nustatyta, kad pagal skolininko gaunamas pajamas mėnesio įmoka išieškotojai yra akivaizdžiai per maža, todėl buvo surašytas patvarkymas ir išsiųstas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyrių išskaitoms. Kadangi skolininkas gera valia pradėjo mokėti po 40 Eur per mėnesį, patvarkymas iš VSDFV buvo atšauktas.

Antstolis nurodė, kad išieškotojos netenkino tokio dydžio periodiniai skolininko mokėjimai, ji siekė, kad kompensacija būtų išieškota greičiau, nurodė, kad skolininkas turi pakankamai nekilnojamojo turto ir prašė antstolį nukreipti į jį išieškojimą.

Antstolis pažymėjo, jog buvo nustatyta, kad skolininkas turi keletą nekilnojamojo turto objektų, taip pat ir žemės sklypų. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise priklauso skolininkui A. Č.. Daiktas nuo 2015 m. vasario 20 d. buvo areštuotas antstolio A. L.. Skolininkui ilgą laiką vilkinant teismo sprendimo įvykdymą, antstolis 2018 m. vasario 8 d. Turto arešto aktu areštavo minėtą skolininko sklypą ir kreipėsi į antstolį A. L., pirmiau areštavusį šį skolininko turtą, leisti jį realizuoti. Antstolis A. L. 2018 m. vasario 14 d. raštu patvirtino, kad antstolis R. K. skolininko turtą realizuoti gali ir panaikino taikytą turto areštą.

Antstolis nurodė, kad susitarimo apie tai, kad skolininkas mokės po 20 Eur iš išieškotojos nėra gavęs, antstoliui nesuteikta teisė nustatyti kitokių skolos mokėjimo dydžių ir terminų. Pažymėjo, jog disponavimo teisės apribojimu skolininko turtinių teisių nepažeidė, o turto realizavimo veiksmai bus atlikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Antstolio A. L. sutikimas realizuoti turtą buvo gautas. Antstolis akcentavo, kad visi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai yra vykdomojoje byloje, skolininkas yra su jais susipažinęs. Taip pat pažymėjo, jog skolininko prašymu konstatavo faktines aplinkybes, dėl antstolio atliktų funkcijų A. Č. pretenzijų neturėjo.

Suinteresuotas asmuo K. Č., atstovaujama advokatės D. M., atsiliepdama į pareiškėjo skundą, prašė: 1) skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš pareiškėjo A. Č. patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Nurodė, kad procese dėl santuokos nutraukimo siūlė A. Č. parduoti butą (dėl kurio dalies jis dabar turi mokėti kompensaciją) ir pinigus pasidalinti, ar parduoti jam priklausančius žemės sklypus ir iškart sumokėti kompensaciją, tačiau jis nesutiko, tikino, jog bus atsiskaityta. Nutraukus santuoką, kompensacijos skolininkas nemokėjo, todėl buvo užvesta vykdomoji byla. Tik po raginimo įvykdyti sprendimą A. Č. antstoliui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad skolą ir vykdymo išlaidas nori mokėti dalimis po 20 Eur per mėnesį, tokia tvarka mokėjo skolą iki 2017 m. balandžio 26 d. Kadangi tokia įmoka išieškotojai buvo per maža, buvo surašytas patvarkymas ir išsiųstas į VSDFV Šiaulių skyrių išskaitoms, skolininkas gera valia pradėjo mokėti po 40 Eur per mėnesį, todėl patvarkymas buvo atšauktas.

Pažymėjo, kad išieškotojos netenkina tokio dydžio periodiniai mokėjimai. Skolininkas turi turto, tačiau nenori jo parduoti ir su išieškotoja atsiskaityti. Gavusi jai priklausančią kompensacijos sumą, išieškotoja galėtų bent iš dalies pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

2018 m. balandžio 19 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo A. Č. pareiškimas dėl advokatės D. M. nušalinimo, kuriuo pareiškėjas prašė nušalinti advokatę ir jos melagingą atsiliepimą laikyti niekiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų atmetė. Teismas tenkino suinteresuoto asmens K. Č. prašymą ir priteisė iš pareiškėjo A. Č. 70 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens K. Č. naudai; nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui R. K. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teikė teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi buvo nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie tai informuojant šalis ir jų nekviečiant į teismo posėdį. Apie šią teismo nutartį ir rašytinį bylos nagrinėjimą buvo pranešta visiems proceso dalyviams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jokių pagrįstų argumentų, išskyrus tai, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė, turėjo pakankamai laiko pateikti papildomus dokumentus ar rašytinius paaiškinimus, tuo pasinaudojo, todėl sprendė, kad prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas, kaip nepagrįstas, ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl suinteresuoto asmens atstovės advokatės D. M. nušalinimo ir melagingo atsiliepimo laikymo niekiniu, kadangi to civilinio proceso nuostatos nenumato. Suinteresuotas asmuo turi teisę naudotis kvalifikuota advokato pagalba, ja pasinaudojo, pateiktas teisinių paslaugų sutarties išrašas. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo teikto nušalinimo turinio matyti, kad jis nesutinka su suinteresuoto asmens atstovės argumentais ir teiginiais, vadindamas juos melagingais, bet tai laikytina tik pareiškėjo ir suinteresuoto asmens priešingų interesų buvimu vykdymo procese ir jų pozicijų išsiskyrimu dėl antstolio veiksmų vertinimo.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo paties ketinimas gera valia mokėti po 20 ar 40 Eur per mėnesį yra pakankamas pagrindas netaikyti turto arešto kitam skolininko turtui. Skolininkas vykdymo procese neturi teises vienašališkai nusistatyti, kokia tvarka ir kokiomis dalimis mokės išieškotojui skolą. Skolininkas jam siųsto raginimo sumokėti skolą neįvykdė, skolos gera valia nesumokėjo, todėl teismas darė išvadą, kad antstolis, nustatęs, kad pareiškėjas turi nekilnojamojo turto, pagrįstai areštavo jam priklausantį žemės sklypą, siekiant nukreipti išieškojimą į šį turtą.

Teismas akcentavo, kad antstoliui nėra reikalingas kito antstolio sutikimas taikyti turto areštą, todėl antstolis R. K. pagrįstai 2018 m. vasario 8 d. priėmė turto arešto aktą. Teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje turto areštas skolininkui priklausančiam žemės sklypui taikytas pagrįstai, nepažeidžiant įstatyme numatytos procedūros.

Teismas nurodė, kad 2003 m. kovo 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta įvykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, o vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra pradėta 2016 m. birželio 30 d. dėl skolos išieškojimo K. Č. naudai, todėl pareiškėjo argumentai dėl antstolio pareigų nevykdymo dėl šios nutarties yra visiškai nesusiję su aptariama vykdomąja byla, todėl atmestini.

Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tenkino suinteresuoto asmens K. Č. prašymą dėl 70 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos suteikimą) priteisimo iš pareiškėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas (pareiškėjas) A. Č. prašo: 1) pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą bei jame išdėstytus reikalavimus tenkinti; 2) už vykdomosios bylos pateikimą ne laiku skirti antstoliu R. K. baudą už kiekvieną pavėluotą dieną po 300 Eur; 3) nutartimi kreiptis į Advokatų drausmės komisiją dėl advokatės D. M. žinomai melagingos informacijos pateikimo teismui; 4) priteisti iš antstolio R. K. neteisėtai išieškotas mokestines sumas už žemę (nuo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties priėmimo dienos iki dabar); 5) priimti atskirąją nutartį; 6) įpareigoti antstolį R. K. įvykdyti 2003 m. kovo 10 d. vykdomojo rašto reikalavimus; 7) priteisti iš antstolio R. K. neturtinę žalą – 1 milijoną eurų; 8) civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Antstolis neatliko savo pareigų, vykdė neteisėtas išskaitas, išieškojo po kelis kartus neteisėtus mokesčius, nepateikė duomenų apie įvykdytas išskaitas, neleido susipažinti su vykdomąja byla, pateikė melagingą informaciją apie tai, kad skolininkas turi keletą nekilnojamojo turto objektų. Pažymėjo, kad antstolis R. K. kartu su antstoliu A. L. siekia užvaldyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, areštavo jam priklausantį žemės sklypą, kad pareiškėjas neturėtų galimybių padengti skolą.

Išieškotoja jokių pretenzijų dėl mokėjimų nereiškė, ji į antstolį kreipėsi kažkieno pakurstyta. Gyvenant kartu, bendro ūkio nevedė, nebendravo; teismas neteisėtai priėmė sprendimą priteisti sumokėti jai 5571 Eur kompensaciją.

A. D. M. melagingais pagrindais kreipėsi į teismą, šmeiždama pareiškėją (apeliantą), nors gerai žinojo apie viso turto areštą ir žemės nuosavybės dingimą, neteisėtų mokesčių mokėjimą ir išieškojimą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi melaginga informacija, pateikta antstolio R. K. ir advokatės D. M., kuri piktybiškai pateikė teismui informaciją, nepatikrintą ir nepagrįstą jokiais dokumentais ir detaliaisiais planais.

Teismas neįvykdė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat ir kitų prašymų, todėl skundžiama teismo nutartis yra šališka ir neteisėta.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. Č., atstovaujama advokatės D. M., prašė: 1) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš pareiškėjo (apelianto) išieškotojos patirtas teisinės pagalbos išlaidas už susipažinimą su dokumentais bei atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Nurodė, kad savo poziciją jau buvo pateikusi atsiliepime į pareiškėjo (apelianto) skundą. Pažymėjo, jog atskirajame skunde yra dėstomi nepagrįsti kaltinimai tiek išieškotojai, tiek jos atstovei, tiek antstoliui, nenurodoma jokių aplinkybių, dėl kurių teismo nutartis turėtų būti panaikinta, todėl dėl tokio skundo išieškotoja pasisakyti negali.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą antstolis R. K. prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismui pateiktoje vykdomojoje byloje yra visi duomenys apie antstolio atliktus procesinius veiksmus, išieškotas lėšas ir jų paskirstymą. Pažymėjo, kad pareiškėjo (apelianto) atskirojo skundo argumentai yra analogiški skundui dėl antstolio veiksmų ir juos antstolis išnagrinėjo, dėl jų pasisakė priimdamas patvarkymą, o skundą, patvarkymą ir vykdomosios bylos medžiagą nuosekliai, visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjui (apeliantui) nepateikus jokių naujų argumentų, atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pareiškėjas (apeliantas) pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK normose numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš minėtos normos, įstatyme nustatyta teismo diskrecijos teisė spręsti dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (apeliantas) nenurodė jokių argumentų ar išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl toks pareiškėjo (apelianto) prašymas atmestinas.

Pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu antstolio R. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5971,39 Eur išieškojimo iš skolininko A. Č. išieškotojos K. Č. naudai. Antstolis 2016 m. birželio 30 d. patvarkymu priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 4–5); 2016 m. birželio 30 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 6–7); 2016 m. birželio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10–11). 2016 m. birželio 30 d. antstolio kontoroje gautas skolininko A. Č. prašymas išduoti pažymą apie vykdymo eigą (v. b. l. 12), pateiktas antstolio atsakymas į prašymą (v. b. l. 13), 2016 m. liepos 14 d. skolininkui pateikta informacija apie vykdomus išieškojimus (v. b. l. 23). 2016 m. liepos 18 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininko prašymas dėl skolos ir vykdymo išlaidų mokėjimo (v. b. l. 24). 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. lapkričio 9 d., 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. birželio 13 d., 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. spalio 5 d., 2018 m. sausio 4 d. priimti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai (v. b. l. 25–30, 36–38). 2017 m. birželio 14 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio (v. b. l. 32), kuris 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu atšauktas (v. b. l. 33). 2018 m. vasario 8 d. išreikalauti duomenys iš VĮ Registrų centras apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 39–40). 2018 m. vasario 8 d. turto arešto aktu apribotas disponavimas žemės sklypui, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 41–42). 2018 m. vasario 8 d. pateikta prašymas dėl leidimo realizuoti nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 43). 2018 m. vasario 14 d. atsakymu informuota, kad areštas minėtam nekilnojamajam turtui yra panaikintas, turtą realizuoti gali antstolis R. K. (v. b. l. 44). 2018 m. vasario 12 d. antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas dėl susipažinimo su vykdomąja byla (v. b. l. 45), 2018 m. vasario 20 d. skolininkui pasirašytinai išduotos vykdomosios bylos kopijos (v. b. l. 45).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – LR antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs vykdomosios bylos dokumentus, konstatuoja, jog antstolis R. K. tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir neperžengė jam suteiktų įgaliojimų ribų, vykdymo proceso teisės normos pažeistos nebuvo, vykdymo veiksmai atlikti pagal įstatymuose nustatytą reglamentavimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Apeliacinio skundo dalykas – tai apelianto apeliacinės instancijos teismui reiškiamas prašymas. Apeliacinio skundo pagrindas – tai aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo (jo dalies) neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo (apelianto) atskirajame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, išskyrus atskirojo skundo argumentą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Minėtos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai civilinio proceso kodekse nurodoma kitaip arba bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie tai informuoti šalis. Apie teismo nutartį ir rašytinį bylos nagrinėjimą buvo pranešta visiems proceso dalyviams (b. l. 57–59), jiems suteikta teisė pateikti papildomus dokumentus ar rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas (apeliantas) jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie niekaip nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu, t. y. atskirajame skunde nenurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Skunde dėstomas pareiškėjo (apelianto) vertinimas išieškotojos, jos atstovės, antstolio atžvilgiu; pasisakyti dėl pareiškėjo (apelianto) subjektyvios nuomonės, išreikštos atitinkamais klausimais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis pareiškėjo (apelianto) atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl kitų pareiškėjo (apelianto) prašymų

Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti papildomi pareiškėjo (apelianto) A. Č. prašymai – teismo prašoma skirti pareiškėjui (apeliantui) advokatą ir į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o ne teismas, koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, taip pat organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Bylas dėl antstolių veiksmų apskundimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (apeliantas) savo prašymo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą nepagrindė, neargumentavo, nenurodė, kaip nagrinėjama byla yra susijusi su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisėmis ir pareigomis, todėl toks pareiškėjo (apelianto) prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog pareiškėjo (apelianto) A. Č. atskirasis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl suinteresuoto asmens K. Č. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo K. Č. prašė priteisti iš pareiškėjo (apelianto) išieškotojos patirtas teisinės pagalbos išlaidas už susipažinimą su dokumentais bei atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Į bylą pateikta sąskaita už teisines paslaugas DM Nr. 18-031, kurios suma 50 Eur, bei 2015 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas, liudijantis apie 50 Eur sumos sumokėjimą advokatei.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (50 Eur) priteistinos iš pareiškėjo (apelianto) A. Č..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė