- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- e2-293-584/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17968-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokatui K. M., atsakovės A. P. atstovams R. A., advokatui Raimondui Lignugariui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1505,74 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad mokestis už šilumą skaičiuojamas nuo 2008-01-01 iki 2015-07-01. Dėl paties fakto, jog atsakovė yra skolinga – ginčo nėra. 2011-05-30 bendrijos pirmininkė kreipėsi į ieškovę, kad atsakovė turi patalpas ir ji turi prisidėti prie bendrų patalpų šildymo išlaidų padengimo. Ieškovė nuo 2011 m. rudens pradėjo skaičiuoti atsakovei mokesčius. Kainų kontrolės komisija įpareigojo namo savininkams mokesčius skaičiuoti nuo 2008-01-01, ką ieškovė ir padarė. Šilumos energijos kiekis bendro naudojimo patalpoms skaičiuojamas pagal metodą Nr. 5, imamas procentas nuo šilumos kiekio - 18 proc. kitą metodą taikyti nėra pagrindo, skirstant kiekvienam vartotojui namo naudingas plotas neturi reikšmės (2016-03-08 paaiškinimai). Naudojamas savininko negyvenamosios patalpos plotas 83,53 kv. + bendro naudojimo patalpos naudingojo ploto suma, viso: 134,09 kv.m., pagal turimą informaciją visų patalpų tūris yra vienodas. T. p. imami duomenys apie kitų savininkų naudinguosius plotus ir gaunamas koeficientas. Apie plotų pasikeitimus privalo teikti informaciją ieškovei patys savininkai, ieškovei tokia prievolė nėra numatyta. Atsakovė laikoma ne buitiniu vartotoju, nes šiluma tiekiama negyvenamosioms patalpoms pagal Taisyklių 6 dalį. Nuo skolos susidarymo pradžios atsakovei skaičiuojama už 134,09 kv. m. patalpų plotą, UAB “Tautodailininkas“ turimų patalpų nepriskaičiavo, nes jis nebuvo įtrauktas kaip vartotojas. Ieškovės atstovas nurodė, kad ne visas bendraturčių patalpų plotas buvo įtrauktas į skolos atsakovei paskaičiavimą. Šio namo savininkų naudingus plotus pateikė bendrija, pagal tai ir yra skaičiuojama. Visi paskaičiavimai buvo atlikti pagal tuos paskaičiavimus, kuriuos ieškovė turėjo, neatitikimai atsirado dėl to, jog vartotojai – namo patalpų bendraturčiai laiku neteikė informacijos, todėl perskaičiuoti mokesčius už praėjusį laikotarpį nėra pagrindo. Tam tikrų patalpų ieškovė neįtraukė dėl to, kad bendrija prašyme tų patalpų ir jų savininkų nebuvo nurodžiusi. Ieškovė negali rinkti informacijos pati, nes tam reikalingi dideli resursai, kaštai, kita vertus, tokios pareigos įstatymai ieškovei nenumato. Namas yra pasirinkęs tokį karšto vandens apskaitymo būdą, pagal kurį yra taikomos t.t. metodikos, bet tai yra bendraturčių problema ir gebėjimas susitarti. Naujausia VĮ „Registrų centras“ pažyma teismas gali nesivadovauti, nes tai ieškovės teisių nepažeidžia. Atsakovės patalpų plotų pasikeitimai atsirado dėl pačios atsakovės veiksmų, todėl čia ieškovės kaltės nėra, tai gali įtakoti paskaičiavimus ateityje, o ne skolos susidarymo laikotarpiu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nuo 2009 m. iki 2016 m. p.g. nekilnojamojo turto registro duomenis pastato plotas padidėjo apie 40 kv.m. Pastato naudingojo ploto pokytis šiame name atsirado dėl to, kad pastatas yra bendrabutis, kuriame nuolat vyksta rekonstrukcijos darbai, todėl pastato naudingas plotas kinta. Pastato naudingas plotas pakito po 2011-11-01, nes buvo įtraukti visi vartotojai turintys gyvenamas ir negyvenamąsias patalpas. Tiems gyventojams, kurie turi butą su rūsiu, rūsio plotas į naudingą plotą neįskaičiuojamas. Neatitikimai yra, nes gyventojai ne visada laiku pateikia duomenis apie pasikeitimus dėl naudingojo ploto. Patalpos rūsyje priklauso ir dariniui UAB „Tautodailininkas“. Atsakovė pripažįsta, kad turi mokėti už bendro naudojimo patalpas, tačiau išsamios ir teisingos informacijos neturi, ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, jis turi būti atmestas. Jai pritaikytas metodas neteisingas, nes nėra šildymo ir elektros įrenginių atsakovės patalpose bei name karšto vandens skaitiklio. Ieškovė neatsižvelgia į smulkių vartotojų interesus, kita vertus, bendrija nesiima priemonių keisti metodo dydį. Ieškovė neįtraukia viso namo patalpų ploto į skaičiavimus, todėl atsakovei skaičiuoja mokesčius neteisingai. VĮ“ Registrų centras“ pažymoje nurodyti duomenys nėra vieši duomenys, ieškovės perskaičiavimai nėra išsamūs, jų negalima patikrinti, nes nėra nurodomi jokie plotai, todėl prašo nelaikyti įrodymais ir jų nevertinti. Atsakovės naudojamos patalpos 75,1 kv. m., kitos atsakovės turimos patalpos yra bendro naudojimo- jose yra šilumos mazgas, skaitikliai, koridoriai, t.y. 44 proc. skaičiuojama daugiau, nei reikėtų. Kad kai kurios atsakovei priklausančios patalpos yra bendro namo naudojimo patalpos į ieškovę nebuvo kreiptasi. Savo nusipirktos patalpos plotų netikslumus pastebėjo tik šios bylos nagrinėjimo metu ir iš karto kreipėsi į VĮ“ Registrų centras“ dėl ištaisymo. Ieškovė skaičiuoja atsakovei mokesčius už 134,09 kv. m. patalpų plotą, o reikia skaičiuoti už 129,87 kv.m. Ieškovė turi reikalavimo teisę, bet ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolą skaičiuoja nuo 2008 m., ne 2011-11-01, vieniems gyventojams yra įskaičiuojami rūsiai į naudingą plotą, kitiems neskaičiuojami. Patalpoms 637, 635, matosi, kad ne už visą laikotarpį atliekami perskaičiavimai. Bendro naudojimo patalpos sudaro apie 4 proc., o ieškovė skaičiuoja 18 proc. dydžio koeficientą. Principinis skaičiavimas visiems vartotojams turi būti vienodas, mokesčio proporcija turi būti apskaičiuota atsižvelgiant į jos nuosavybės dalį. Ieškovė yra monopolistė ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Vartotojų duomenų perdavimas yra visiška netvarka. Atsakovė nustatė, kad nors vartotojai pasididina patalpas, jie moka pagal nepakeistus senus duomenis. Bendro naudojimo patalpų name praktiškai nėra, tik 2 laiptinės. Atsakovė patento neturi, jokia veikla nesiverčia, todėl turi būti taikomas 9 proc. tarifas kaip buitiniam vartotojui. Nuo 2015-09-01 jokių veiksmų dėl šilumos paskirstymo koeficiento nuo 18 proc. iki 10 proc. pakeitimo į bendriją nesikreipė, kreipėsi į ieškovę. Turėtų būti taikomas 10 proc. dydžio koeficientas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2015-09-11 išrašą atsakovei nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 83,53 kv. m., susidedanti iš patalpų: R-3 (28,64 kv.m.), R-4 (3,14 kv.m.), R-5 (2,45 kv.m.), R-6 (1,90 kv.m.), R-7 (1,69 kv.m.), R-8 (5,17 kv.m.), R-9 (2,78 kv.m.), R-13 (8,43 kv.m.), R-14 (18,30 kv.m.), R-27 (11,03 kv.m.), su bendro naudojimo patalpomis R-1 (39/60 nuo 25,57 kv.m.), R-2 (11/12 nuo 10,83 kv.m.), R-10 (11/12 nuo 6,23 kv.m.), R-15 (11/12 nuo 18,03 kv.m.), 1-102 (4/20 nuo 8,85 kv.m.) (I t., e.b.l. 31-32). Ieškovė nuo 2011-10-31 iki 2015-06-30 priskaičiavo atsakovei 1515,88 Eur skolą (I t., e.b.l. 42-105). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-03-21 raštu Nr. R2-904 įpareigojo ieškovę perskaičiuoti mokesčius negyvenamų patalpų savininkams vadovaujantis Metodu Nr. 4 ir Metodu Nr. 5 nuo 2008-01-01 iki 2011-10-31 (I t., e.b.l. 34-36, 158-160). VĮ „Registrų centras“ 2011-02-28 butų patalpų sąraše patalpa R-13 (8,43 kv.m.) priskirta A. P., o A. S., A. S., UAB „Tautodailininkas“ priskirta ½ patalpos R-13 (4,21 kv.m.) (I t., e.b.l. 188-193). 2016-05-05 VĮ „Registrų centras“ suformavo išrašą, kuris patvirtina, jog atsakovei priklauso bendrojo naudojimo patalpos rūsio patalpos R-13 ½ dalis arba 4,21 kv. m., tuo buvo ištaisyta klaida atsakovės patalpos plotuose (II t., e.b.l. 63-64,52, 69). Atsakovė 2016-06-11 raštu kreipėsi į ieškovę AB „Kauno energija“ prašydama nuo 2008 m. perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją dėl ištaisytos buvusios klaidos patalpos plotuose (II t., e.b.l. 102). VĮ „Registrų centras“ 2016-11-04 rašte Nr. (3.1.6.)KAS-1465 nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įregistruoti kadastro duomenys: bendras plotas 3299,65 kv.m., naudingas plotas 2101,79 kv.m. Iki 2016-11-03 patikrinimo įrašytas pastato bendras plotas 3381,76 kv.m. nebuvo tikslus, nes šiame plote dubliavosi bendrojo naudojimo patalpų plotas su butų bendru plotu, į kurį įskaičiuoti ir butams priklausančios bendro naudojimo patalpų dalies plotai (II t., e.b.l. 170, 171). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-11-04 išvadoje nurodė, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams nepasirinkus kitaip, šilumos paskirstymui name turi būti taikomas labiausiai namo šildymo ypatumus atitinkantis šilumos paskirstymo metodas, šiuo atveju Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5 (II t., e.b.l. 175-177). Teismo įpareigojimu ieškovė AB „Kauno energija“ 2016-11-30 pateikė šilumos perskaičiavimo nuo 2008 m. balandžio iki 2015 liepos mėn. išklotinę, kurioje nurodė, jog atsakovės skola sumažėtų 58,08 Eur, jei būtų atsižvelgta į tai, kad faktiškai atsakovės patalpų plotas yra 129,87 kv. m. ir įtraukus bendraturčių A. S., A. S., UAB „Tautodailininkas“ patalpų plotą 63,92 kv. m. (II t., e.b.l. 186, 187).
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Registrų centras“ 2017-01-12 rašte Nr. (3.1.6.)KAS-56 nurodė (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. 219, Nr. 336, Nr. 331, Nr. 338, Nr. 339, Nr. 411, Nr. 412; Nr. 524, Nr. 525 Nr. 525, Nr. 633, 634, 635, 636 plotų pokyčius (III t., e.b.l. 60-61). Teismo įpareigojimu ieškovė AB „Kauno energija“ 2017-02-03 pateikė skolos atsakovei perskaičiavimo nuo 2008 m. balandžio iki 2015 liepos mėn. išklotinę, kurioje nurodė, jog atsakovės skola sumažėtų 41,09 Eur, jei būtų atsižvelgta į VĮ „Registrų centras“ 2017-01-12 rašte Nr. (3.1.6.)KAS-56 nurodytus gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų ir atsakovės patalpos plotų pokyčius (III t., e.b.l. 63-64).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N. , bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.).
Atsakovė nurodo, jog jos atžvilgiu yra taikomas netinkamas šilumos kiekio paskirstymo metodas. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad šilumos vartotojai pasirenka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pagal CK 4.85 str. 1 d. sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, todėl atsakovė kartu su kitais butų ir kitų patalpų savininkais turi teisę inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą ir priimti sprendimą dėl šilumos kiekio paskirstymo metodo taikymo. Nesant gyventojų sprendimo, kaip ir nurodė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-11-04 išvadoje, šilumos paskirstymui name turi būti taikomas labiausiai namo šildymo ypatumus atitinkantis šilumos paskirstymo metodas, šiuo atveju Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5. Duomenų, jog ieškovė taiko kitus nei nurodytus išvadoje metodus, nėra, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamo šilumos kiekio paskirstymo metodo taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovė nurodo, kad jai negrįstai taikomas 21 procento PVM tarifas, nes ji nėra verslininkė. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso negyvenamosios patalpos, o skolos susidarymo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, todėl taikyti atsakovei ginčo atveju lengvatinį PVM tarifą už šilumos energiją nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsakovės argumentai šiuo aspektu t. p. atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovė neteisingai apskaičiuoja mokesčius, neįtraukdama į paskaičiavimą visų savininkų bei jų patalpų plotų bei šie plotai neatitinka VĮ „Registrų centras“ užfiksuotų duomenų, t.p. ieškovė nepagrįstai jai skaičiuoja per didelius mokesčius dėl to, kad nesutinka paskaičiavimuose sumažinti jos nuosavybės teise valdomą patalpų plotą nuo 134,09 kv.m. iki 129,87 kv. m. Teismas su tokiais atsakovės argumentais sutinka ir mano, kad ieškovė būtent dėl atsakovės paminėtų priežasčių neteisingai skaičiuoja skolą atsakovei. Teismas mano, kad ieškovė kaip rūpestingas ir atidus šilumos energijos tiekimo srities profesionalas turi pareigą domėtis viešais registro duomenis dėl patalpų plotų pokyčių, tam, kad užtikrintų teisingą suvartotos šilumos energijos kiekio paskirstymą vartotojams. Be to, ieškovė yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, todėl pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams, tarp jų ir atsakovei, gyvenamajame name suvartotą šilumos kiekį, tenka būtent jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). T. p. akivaizdu, jog skaičiuojant atsakovei skolą turi būti atsižvelgta į tai, jog atsakovės nuosavybės teise valdomas patalpų plotas ginčo laikotarpiu nepagrįstai buvo nurodomas 134,09 kv.m. (įskaičiuotas visas patalpos R-13 plotas), nors turėjo būti 129,87 kv. m., kadangi patalpą R-13 po ½ yra įsigiję atsakovė ir A. S., A. S., UAB „Tautodailininkas“. Teismas mano, jog ieškovės nesutikimas sumažinti įsiskolinimą atsakovei šiuo pagrindu yra nepagrįstas, nes ieškovė gaudama mokesčius už didesnį minėtos patalpos plotą (12,63 kv.m.), nei jis yra faktiškai (8,42 kv.m.), būtų nepagrįstai praturtėjusi. Ieškovė atsako už tai, kad mokesčiai vartotojams būtų paskirstyti teisingai, todėl šis ploto pokytis turi būti įvertintas ir skolos susidarymo laikotarpiu. Teismas įvertinęs ieškovės atliktą atsakovės įsiskolinimo už šilumos energiją nuo 2008-04-01 iki 2015-07-01 (III t., e.b.l. 60-62, 64) paskaičiavimą pagal VĮ „Registrų centras“ 2017-01-12 pateiktus duomenis apie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savininkų turimų patalpų bei bendro ploto ir bendro naudojimo patalpų plotų pokyčius ir laikydamasis nuomonės, jog atsakovei turi būti skaičiuojami mokesčiai už 129,87 kv. m. nuosavybės teise valdomą patalpų plotą, sprendžia, jog atsakovė už šilumos energiją įsiskolino ieškovei 1464,65 Eur (1505,74 Eur - 41,09 Eur). Atsakovė nurodė, jog VĮ „Registrų centras“ 2017-01-12 rašte Nr. (3.1.6.)KAS-56 išdėstytuose gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų bendro ploto ir bendro naudojimo patalpų plotų pokyčiuose yra neatitikimų lyginant duomenis su nekilnojamo turto kadastro registro išrašais, todėl ieškovės atliktas atsakovės skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą perskaičiavimas yra neteisingas, tačiau teismas pagrindo abejoti minėtame rašte nurodytais duomenimis neturi. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, įrodymų, pagrindžiančių rašte nurodytų duomenų neteisingumą, nuo 2017-01-12 iki teismo posėdžio dienos, nepateikė, nors tokią jos pareigą numato įstatymas (CPK 42 str.). Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Atsakovė būdama atsakinga ieškovei už tinkamą prievolės, atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją, vykdymą, jos tinkamai ir laiku nevykdė, todėl priteistina iš atsakovės 1464,65 Eur skola, susidariusi nuo 2008-01-01 iki 2015-06-30, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str. 3 d., 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.210 str. 1 d.). Likusi ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str., 185 str.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 str. 2 d.). Ieškovė patyrė 51,43 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 34,00 Eur už žyminį mokestį, 0,87 Eur pagrįstų išlaidų už duomenų gavimą iš viešųjų registrų, iš viso 86,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t., e.b.l. 5-8, 25-29, 40-41) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 98 str.). Atsakovė patyrė 500,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (II t., e.b.l. 138-139) (CPK 98 str.). Ieškovės reikalavimai patenkinti 97 proc., todėl jai priklausytų 83,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atitinkamai atsakovei – 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus priešpriešinį bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovės priteistina 68,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei naudai (CPK 93 str. 2 d.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, buveinė Kaunas, Raudondvario pl. 84, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b. k. 70440, naudai 1464,65 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 65 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1464,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,71 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.