Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. P. atstovo advokato R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-293-584/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės A. P. 1 505,74 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumą daugiabučiam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei nuosavybės teise nuo 2013 m. lapkričio 6 d. priklauso Negyvenamoji patalpa – patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 83,53 kv. m). Nepaisant to, kad atsakovė ginčo patalpą yra atsijungusi nuo centrinio šildymo centralizuotų sistemų ir jos patalpoms centralizuotos šilumos ieškovė neteikia, tačiau nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungus vienam ar keliems butams (patalpoms), name lieka šildymo sistema, magistraliniai vamzdžiai, kurių atiduodama šiluma priskiriama bendriems šilumos nuostoliams. Be to, atsakovei kaip bendrojo naudojimo patalpų savininkei kyla pareiga su kitais pastato bendrojo naudojimo patalpų savininkais proporcingai asmeninės nuosavybės teise valdomo turto daliai prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, išlaikymo ir kitų mokesčių, įskaitant ir šildymą. 2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 20-6823 ieškovė informavo atsakovę reikalaudama sumokėti įsiskolinimą dėl mokėjimų už šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Atsakovė į nurodytus raginimus nereagavo ir iki šios dienos su ieškove nėra atsiskaičiusi. Atsakovė su ieškove nėra atsiskaičiusi už laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. suteiktas paslaugas. Bendra atsakovės skola ieškovei už suteiktas paslaugas šio ieškinio surašymo dieną yra 1 505,74 Eur.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė sąmoningai nurodo neatitinkančias tikrovės aplinkybes ir klaidina teismą. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, kuriose niekada nebuvo šildymo įrenginių, taigi patalpos niekada nebuvo atjungtos nuo centrinio šildymo centralizuotų sistemų, nes neįmanoma atjungti to kas niekada nebuvo prijungta. Atsakovei nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, kurios apskritai nėra priskiriamos namo naudingajam plotui. Ieškinyje nepateikta atsakovei tenkančios šilumos skaičiavimo metodikos, nenurodyta koks yra namo naudingasis plotas ir atsakovei priklausančių patalpų naudingasis plotas, nenurodyta konkrečiai už kokį laikotarpį kokią pinigų sumą prašoma priteisti, nėra skolos paskaičiavimo konvertavimo į dabar galiojančią valiutą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 464,65 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 464,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,71 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 83,53 kv. m., susidedanti iš patalpų: R-3 (28,64 kv. m.), R-4 (3,14 kv. m.), R-5 (2,45 kv. m.), R-6 (1,90 kv. m.), R-7 (1,69 kv. m.), R-8 (5,17 kv. m.), R-9 (2,78 kv. m.), R-13 (8,43 kv. m.), R-14 (18,30 kv. m.), R-27 (11,03 kv. m.), su bendro naudojimo patalpomis R-1 (39/60 nuo 25,57 kv. m.), R-2 (11/12 nuo 10,83 kv. m.), R-10 (11/12 nuo 6,23 kv. m.), R-15 (11/12 nuo 18,03 kv. m.), 1-102 (4/20 nuo 8,85 kv. m.). Ieškovė nuo 2011-10-31 iki 2015-06-30 priskaičiavo atsakovei 1 515,88 Eur skolą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-03-21 raštu Nr. R2-904 įpareigojo ieškovę perskaičiuoti mokesčius negyvenamų patalpų savininkams vadovaujantis Metodu Nr. 4 ir Metodu Nr. 5 nuo 2008-01-01 iki 2011-10-31. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-11-04 išvadoje nurodė, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams nepasirinkus kitaip, šilumos paskirstymui name turi būti taikomas labiausiai namo šildymo ypatumus atitinkantis šilumos paskirstymo metodas, šiuo atveju Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5. Duomenų, jog ieškovė taiko kitus nei nurodytus išvadoje metodus, nėra, todėl teismas atsakovės argumentus dėl netinkamo šilumos kiekio paskirstymo metodo taikymo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl jai nepagrįstai taikomo 21 procento PVM tarifo. Nurodė, kad atsakovės patalpos yra negyvenamosios, o pagal skolos susidarymo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti.Teismas nustatė, kad atsakovės skola turi būti sumažinta atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas patalpų plotas ginčo laikotarpiu nepagrįstai buvo nurodomas 134,09 kv. m. (įskaičiuotas visas patalpos R-13 plotas), nors turėjo būti 129,87 kv. m., kadangi patalpą R-13 po ½ yra įsigiję atsakovė ir A. S., A. S., UAB „Tautodailininkas“. Teismas, laikydamas, jog atsakovei turi būti skaičiuojami mokesčiai už 129,87 kv. m. nuosavybės teise valdomą patalpų plotą, sprendė, jog atsakovė už šilumos energiją įsiskolino ieškovei 1 464,65 Eur (1505,74 Eur - 41,09 Eur).

Teismas nurodė, kad atsakovė būdama atsakinga ieškovei už tinkamą prievolės, atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją, vykdymą, jos tinkamai ir laiku nevykdė, todėl iš atsakovės turi būti priteista 1 464,65 Eur skola, susidariusi nuo 2008-01-01 iki 2015-06-30, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str. 3 d., 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.210 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nevertino bylos medžiagoje surinktų įrodymų, savarankiškai rinko įrodymus, savo iniciatyva surinktus įrodymus vertino šališkai ieškovės naudai, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas;Ieškovė sumažindama namo bendrą plotą, išveda neteisingą proporciją tarp atsakovės turimų patalpų ir bendro namo ploto ir tuo padidina (kitiems savininkams sumažindama) atsakovei mokėtiną sumą už bendro naudojimo patalpų šildymą;Neaišku nuo kokio ploto atsakovei skaičiuojama už bendro naudojimo patalpų šildymą. Tokiu būdu ieškovė pažeidžia lygybės principą. Teismas, išeidamas už ieškinio ribų, savo iniciatyva perskaičiavo mokesčius, tačiau pažeidimo nepašalino, nes šildymui tenkantis šilumos kiekis nepriskaičiuotas maždaug trečdaliui patalpų, o tai reiškia, kad tiek pat padidintas mokestis atsakovei;Bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, kurios turėtų būti priskirtos savininkams, kurie jomis naudojasi) nėra šildymo prietaisų, dėl to ieškovė neteisingai taiko metodą. Pastate suvartotos šilumos paskirstymui ieškovė taiko metodus Nr.4 ir Nr.5. Galutinis apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą sąskaitos dydis priklauso nuo to ar teisingai bendrija praneša plotus ir karšto vandens skaitiklio parodymus. Metodo Nr.5 koeficiento taikymas netinkamas 2 laiptinių bendrabučio tipo daugiabučiui namui, kur visos nešildomo rūsio patalpos yra privatizuotos, 1-as aukštas atsijungęs nuo šildymo ir patalpas šildo individualiai, laiptinės nešildomos, gyventojai neturi jiems priskirtų rūsio patalpų. Ieškovė šildymą tiekia nuo 2-o namo aukšto. Šiuo atveju Metodas Nr. 5 prieštarauja CK 4.76 ir 4.82 str. proporcingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principams. Metodas, kurį privalomai parinko šilumos tiekėjas, yra standartinė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, tačiau nėra suderinta su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d. Bendro naudojimo patalpose nėra šildymo prietaisų, todėl šių patalpų šildymui turi būti skiriama 10 proc. šilumos energijos, o ne 18 proc., kaip skaičiuoja ieškovė;Dalis atsakovės rūsio patalpų yra bendro naudojimo patalpos, kuriose yra namo bendro naudojimo įranga. Bendrija nuo nurodytų patalpų atsakovei mokesčių neskaičiuoja, tačiau ieškovė mokestį atsakovei skaičiuoja nuo visų patalpų (nors ir nenurodydama ploto). Ieškovė paslaugos atsakovės patalpoms neteikia (nešildo), tačiau įkainius atsakovei taiko kaip įmonei;Nežiūrint į tai, kad bylos medžiagoje buvo pateikti nauji įrodymai, ieškovė atsisakė tikslinti ieškinį, todėl teismas išeidamas už ieškinio ribų savo iniciatyva pakeitė ieškinio dalyką ir priėmė neteisėtą sprendimą, nes neįvertino viso namo ploto. Teismas, surinkęs įrodymus savo iniciatyva, sprendime dėl jų nepasisakė ir nevertino. Teismas atmetė prašymą kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl ieškovės taikomų Metodo Nr.4 ir Nr.5 atitikimo įstatymui. Teismas atmetė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu DNSB (duomenys neskelbtini)“, kuri pateikia neteisingus duomenis, kuriuos ieškovė naudoja skaičiuodama mokesčius.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir 2017 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.Teismas nerinko įrodymų ex officio, o įpareigojo ieškovę pateikti atitinkamus įrodymus bei paskaičiavimus, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes – įsiskolinimo už šilumos energiją pokytį atsižvelgiant į atsakovės nuosavybės teise valdomą plotą; Teismas, vadovaudamasis VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenis apie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savininkų turimų patalpų bei bendro ploto ir bendro naudojimo patalpų plotų pokyčius, nustatė, kad atsakovei turi būti skaičiuojami mokesčiai už 129,87 kv. m. nuosavybės teise valdomą patalpų plotą; Daugiabučio namo gyventojams yra suteikiama teisė savo nuožiūra pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punkte yra numatyta, kad daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Atsakovės pastate taikomas Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 5) ir 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kurie labiausiai atitinka šio namo šildymo ypatumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti mokesčius už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus.Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 - 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija jai paskaičiuotos nesumokėtų mokesčių skolos dydžio pagrįstumą.VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2015-09-11 išrašo duomenimis byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 83,53 kv. m., susidedanti iš patalpų: R-3 (28,64 kv. m.), R-4 (3,14 kv. m.), R-5 (2,45 kv. m.), R-6 (1,90 kv. m.), R-7 (1,69 kv. m.), R-8 (5,17 kv. m.), R-9 (2,78 kv. m.), R-13 (8,43 kv. m.), R-14 (18,30 kv. m.), R-27 (11,03 kv. m.), su bendro naudojimo patalpomis R-1 (39/60 nuo 25,57 kv. m.), R-2 (11/12 nuo 10,83 kv. m.), R-10 (11/12 nuo 6,23 kv. m.), R-15 (11/12 nuo 18,03 kv. m.), 1-102 (4/20 nuo 8,85 kv. m.). 2016-05-05 VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, jog atsakovei priklauso bendrojo naudojimo patalpos rūsio patalpos R-13 ½ dalis arba 4,21 kv. m., tuo buvo ištaisyta klaida atsakovės patalpos plotuose.Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas atsakovei mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą pagrįstai sprendė, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas patalpų plotas ginčo laikotarpiu neteisingai buvo nurodomas 134,09 kv. m. (įskaičiuotas visas patalpos R-13 plotas), nors turėjo būti 129,87 kv. m., kadangi patalpą R-13 po ½ yra įsigiję atsakovė ir A. S., A. S., UAB „Tautodailininkas“. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad atsakovei 1464,65 Eur mokestis už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-07-01 skaičiuotinas už 129,87 kv. m. Šį plotą pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra aišku nuo kokio ploto atsakovei skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą.Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje yra numatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 22 d.), 59.2.4. papunktyje nustatyta, kad kai tiekimo-vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu ( elektra, dujomis, kietuoju kuru ir kt.), taikomas Metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41. Šiuo metu galiojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 29.2.4 papunktyje numatyta, kad kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4. Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.) taikomas Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. lapkričio 4 d. pateikė į bylą išvadą dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo nagrinėjamu atveju ir nurodė, kad šilumos paskirstymui name, esančiame (duomenys neskelbtini), turi būti taikomas labiausiai namo šildymo ypatumus atitinkantis šilumos paskirstymo metodas, t.y. Metodas Nr. 4 ir Metodas Nr. 5. Daugiabučio namo gyventojams yra suteikiama teisė savo nuožiūra pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, tačiau jeigu tokio pasirinkimo nebuvo – šilumos paskirstymas turi būti vykdomas pagal labiausiai daugiabučio namo šildymo sistemą atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo gyventojai nebuvo pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovei skolą vadovaujantis nurodytais metodais, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei buvo taikomas netinkamas šilumos kiekio paskirstymo metodas.Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2017 m. vasario 6 d. pateikti patikslintus skolos perskaičiavus, atsižvelgiant VĮ „Registrų centras“ duomenis apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendro ploto ir bendro naudojimo patalpų plotų pokyčius. 2017 m. vasario 3 d. ieškovė pateikė perduotos šilumos energijos kiekio ir kainos perskaičiavimo išklotinę. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė pagrįstai nustatė, kad atsakovė skolinga ieškovei 1464,65 Eur. Ta aplinkybė, kad į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas priimdamas teismo sprendimą išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ar pakeitė ieškinio dalyką.Apeliantė nurodo, kad teismas atmetė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl ieškovų taikomų Metodo Nr. 4 ir Nr. 5 atitikimo įstatymui. Be to, nurodo, kad teismas atmetė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu DNSB (duomenys neskelbtini) , kuri pateikia neteisingu duomenis, kuriuos ieškovė naudoja skaičiuojama mokesčius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai atmestini dėl sekančių motyvų. Ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo pareiškė atsakovei įstatymo nurodytais pagrindais, apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad priimtas teismo sprendimas turės įtakos DNSB (duomenys neskelbtini) “ teisėms ir pareigoms, todėl nebuvo pagrindo DNSB (duomenys neskelbtini) “ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą patikrinti ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 3.1 p. ir paskirstymo metodo Nr. 5 3.1 p. nepažeidžia 4.82 str. 3 d. ir Šilumos ūkio įstatymo 25 str. normų ir prieštaravimų tarp minėtų aktų nėra. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, naujų argumentų apeliantė nenurodė, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra pagrindo.Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.