- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-07
- Bylos Nr.
- e2-2901-603/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Krizių tyrimo centras“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūra
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krizių tyrimo centras“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūra dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais atmesta tiekėjo pretenzija ir pasiūlymas, pripažinimo neteisėtais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir - UAB) ,,Krizių tyrimų centras“ ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau ir - VšĮ) Europos socialinio fondo agentūra (toliau ir – perkančioji organizacija, Europos socialinio fondo agentūra) prašo teismo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės VšĮ Europos socialinio fondo agentūra sprendimą atmesti ieškovės UAB „Krizių tyrimo centras“ pasiūlymą, pateiktą 1-oje tarptautinio viešojo pirkimo „Mokymų, taikant MAPA ir HAASTE metodus, organizavimo ir vykdymo paslaugos“ objekto dalyje, ir sprendimą atmesti su tuo susijusią ieškovės pretenziją.
2. Nurodė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovės perkančiosios organizacijos Europos socialinio fondo agentūros tarptautinio viešojo pirkimo „Mokymų, taikant MAPA ir HAASTE metodus, organizavimo ir vykdymo paslaugos“ (toliau – Pirkimas) 1-ai Pirkimo objekto daliai (MAPA mokymai).
3. Ieškovė gavo atsakovės pranešimą, kad finansinio pasiūlymo langeliuose ,,Pasiūlymo kaina EUR be PVM“ yra skaičiavimo klaida ir buvo prašoma ją ištaisyti. Atsakovė nurodė, kad Pirkime (Pirkimo sutarties specialioji dalis 5.1 p.) yra nustatyta fiksuoto įkainio kainodara ir vadovaujantis Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių (patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240; toliau – Taisyklės) 7.2.1 ir 7.2.3 p. nuostatomis, tiekėjas negali koreguoti savo pateikto įkainio be PVM, tačiau gali koreguoti pasiūlymo kainą be PVM ir pasiūlymo kainą su PVM (kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas).
4. Atsakydama ieškovė patikslino ir paaiškino, kad teikdama pasiūlymą į lentelės laukelį „Vieneto įkainis EUR be PVM“ per klaidą įrašė visą pasiūlymo sumą – 1925000,00 Eur, nors šioje vietoje turėjo būti nurodytas vienam dalyviui tenkantis įkainis. Vadovaudamasi Taisyklių 7.2.1 ir 7.2.3 p., ieškovė patikslino ir paaiškino, kad ieškovės pasiūlymo bendra kaina be PVM – 1925 00,00 Eur, dalyvių skaičius – 3000, todėl vieneto įkainis Eur be PVM yra 641,666..., kuris suapvalinamas iki 641,67 Eur, kaip reikalaujama Pirkimo sąlygose (tikslumas – du skaičiai po kablelio). Dėl minėto apvalinimo susidaro 10 Eur skirtumas tarp bendros suapvalintos sumos (641,67 × 3000 = 1925010,00 Eur) ir ieškovės pasiūlytos bendros kainos (1 925 000,00 Eur). Ieškovė pažymėjo, kad ši neatitiktis yra grynai aritmetinio pobūdžio ir atsirado dėl skaičiavimo apvalinimo – ji nėra pasiūlymo esmės ar įkainio keitimas. Ieškovė pabrėžė, kad nekeičia fiksuoto įkainio, tik paaiškina techninę lentelės užpildymo klaidą ir pasiūlymo esmė lieka visiškai nepakitusi bei atitinka fiksuoto įkainio kainodaros principą.
5. Atsakovės 2025 m. liepos 23 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad ieškovės pasiūlymas atmestas, vadovaujantis Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.6 p. (tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pasiūlymą ir tai lėmė esminį jo pasiūlymo pakeitimą). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės nurodytas fiksuoto įkainio pakeitimas iš 1925000,00 Eur į 641,67 Eur, nors bendra pasiūlymo kaina ir nepakito, negali būti laikoma aritmetinės klaidos taisymu. Pirkimo dokumentuose nustatytas fiksuoto įkainio kainodaros metodas ir vadovaujantis Taisyklių 7.2.3 p., tokiais atvejais ,,<...> negali būti keičiamas pasiūlytas įkainis be PVM. Galutinė pasiūlymo kaina be PVM keičiasi tik tiek, kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas‘‘, o ieškovė tikslindama pasiūlymą pakeitė pirminiame pasiūlyme nurodytą įkainį, kas neatitinka Taisyklių 7.2.3 p. Įkainis yra esminė Pirkimo sąlyga, nes būtent pagal fiksuotą įkainį tiekėjai pirkime konkuruoja. Todėl net jei bendra pasiūlymo kaina po tikslinimo nepasikeitė, ieškovės atliktas įkainio pakeitimas negali būti laikomas paprasta aritmetine klaida. Tokie pakeitimai po pasiūlymų pateikimo termino yra laikomi pasiūlymo esmės keitimu, o tai pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Šioje situacijoje neatmetus ieškovės pasiūlymo ir suteikus išimtinę teisę keisti pasiūlytą įkainį, ieškovei būtų sudarytos palankesnės sąlygos ir būtų pažeisti pagrindiniai pirkimų principai bei kitų viešojo pirkimo dalyvių teisės ir teisėti interesai.
6. Dėl šios atsakovės sprendimo ieškovė pateikė 2025 m. liepos 28 d. pretenziją, argumentuodama tuo, kad: pirma, ieškovė nekeitė savo pasiūlyto įkainio. Kaip matyti iš pasiūlymo formoje pateiktos lentelės, kurioje nurodoma kaina, lentelėje yra įrašomas vienetų kiekis, vieneto įkainis ir bendra kaina. Vienetų kiekis x vieneto įkainis = bendra kaina; bendra kaina / vienetų kiekis = vieneto įkainis. Vienetų (dalyvių) kiekis nurodytas atsakovės, yra įrašytas į pasiūlymo formą, taigi tiekėjui reikia nurodyti tik vieneto įkainį ir bendrą kainą. Tačiau kadangi vieneto įkainis ir bendra kaina dėl aukščiau nurodytos objektyvios aritmetikos yra neatsiejamai susiję, tiekėjas iš esmės nustato vienintelį kintamąjį – arba įkainį, arba bendrą kainą, nes iš vieno gaunamas kitas. Jei žinomas vieneto įkainis, tai žinoma ir bendra kaina (nes vienetų kiekis x vieneto įkainis = bendra kaina), o jei žinoma bendra kaina, tai žinomas ir vieneto įkainis (nes bendra kaina / vienetų kiekis = vieneto įkainis). Tai yra elementarios matematinės žinios, kurias be jokios abejonės turi visi su Pirkimu susiję asmenys. Todėl ieškovei pasiūlyme nurodžius, kad vieneto įkainis yra „1925000,00“ ir kad pasiūlymo kaina yra „1925000,00“, buvo visiškai akivaizdu, kad ieškovė padarė rašymo klaidą, nes kitaip būti tiesiog negali. Tą patvirtina pačios atsakovės pranešimas, kuriuo ieškovės prašyta ištaisyti klaidą.
7. Taip pat akivaizdu, kad nurodydama „1925000,00“, ieškovė, turėjo galvoje, kad tai yra bendra kaina. 1925000 Eur be PVM už vieną dalyvį būtų visiškai nereali suma, su kuria ieškovė absoliučiai negalėtų konkuruoti. Jei tai būtų vieneto įkainis, tai bendra kaina turėtų būti 3000 dalyvių x 1925000 Eur = 5775000000 Eur (be PVM), kas 2310 kartų viršija 1-ai Pirkimo daliai skirtą biudžetą (Pirkimo techninės specifikacijos 2.9 p.). Ieškovės dalyvavimas Pirkime su tokiu absurdišku įkainiu būtų visiškai beprasmis, neracionalus, nelogiškas, lemiantis tik išlaidas rengiant pasiūlymą, tad yra visiškai akivaizdu, kad nurodydamas 1925000 Eur, ieškovė turėjo galvoje bendrą kainą.
8. Taigi, atsakovei vertinant ieškovės pasiūlymą buvo akivaizdu, kad: 1) nurodydama vienodas įkainio ir bendros kainos sumas (1925000 Eur), ieškovė padarė rašymo klaidą – nes sumos vienodos būti negali; 2) nurodyta suma iš tiesų yra bendra kaina – kitaip pasiūlymas būtų absurdiškas, tūkstančius kartų viršijantis Pirkimo biudžetą ir beprasmis; 3) kadangi žinoma ieškovės siūloma bendra kaina, todėl, nors tiesiogiai ir nenurodytas, yra žinomas ir vieneto įkainis – nes tai lemia elementari objektyvi aritmetika. Žinant visa tai, t.?y. iš tiesų, nepaisant ieškovės klaidos, žinant (negalint nežinoti) pasiūlymo esmę, ieškovei tereikėjo patikslinti / paaiškinti savo pasiūlymą, padarytą rašymo klaidą ištaisant, ką ieškovė padarė. Po paaiškinimo nepasikeitė nei ieškovės siūlomas vieneto įkainis (kuris ir taip buvo žinomas pritaikius objektyvią nuo ieškovės nepriklausančią matematinę formulę), nei bendra pasiūlymo kaina (tą savo sprendime pripažino pati atsakovė: „bendra pasiūlymo kaina nepakito“).
9. Taigi, ieškovė pasinaudojo būtent tokioms situacijoms (formalių apsirikimo klaidų ištaisymui) skirtu pasiūlymo patikslinimo (papildymo, paaiškinimo) institutu, jokiu būdu nepakeisdama nei savo pasiūlymo esmės, nei gaudama kokių nors išimtinių teisių keisti pasiūlymą. Ieškovei patikslinant (paaiškinant) pasiūlymą, nebuvo pažeisti ir jokie kiti reikalavimai, pavyzdžiui, nebuvo atsisakyta kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių, kaina ar sąnaudos nebuvo papildytos naujomis sudedamosiomis dalimis ar pan., pasiūlymo kaina nei padidėjo, nei sumažėjo, ieškovės status quo niekaip nepasikeitė, ieškovės pasiūlymas taip pat neįgavo jokio papildomo pranašumo kitų teikėjų pateiktų pasiūlymų atžvilgiu. Ieškovės atliktas patikslinimas taip pat atitinka teismų praktiką. Tiek Teisingumo Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tiekėjams nedraudžiama paaiškinti, pataisyti ar papildyti pasiūlymą ar atskirus duomenis, kai akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas arba reikia ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, kaip yra šiuo atveju. Teismų praktikoje galima rasti ir konkrečių panašių pavyzdžių, kai laikoma, kad rašymo klaidų taisymas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008); konstatuota, kad pasiūlymai vertintini atsižvelgiant į jų tikrąjį turinį; kai akivaizdu, jog padaryta klaida – tokios klaidos turi būti taisomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1336/2012); spręsta, kad tiekėjui leidžiama paaiškinti ir darbų ar paslaugų įkainius (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3563-855/2019) ir t. t.
10. Taisyklių 7.2.3 p. nustato: „tais atvejais, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, negali būti keičiamas pasiūlytas įkainis be PVM. Galutinė pasiūlymo kaina be PVM keičiasi tik tiek, kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas“. Kaip paaiškinta aukščiau, tikslindama savo pasiūlymą ieškovė nekeitė pasiūlyto įkainio (tik ir taip aiškų įkainį atskirai išskyrė, tiesiogiai nurodė). Nežymūs bendros pasiūlymo kainos skirtumai tiek, kiek tai lemia objektyvi aritmetika, pavyzdžiui, skaičių apvalinimas (pagal Pirkimo sąlygose nustatytas taisykles) ir įkainio dauginimas iš dalyvių skaičiaus, pagal Taisyklių 7.2.3 p. yra leidžiami, be to, kaip jau minėta, pati perkančioji organizacija sprendime pripažino, kad „bendra pasiūlymo kaina nepakito“. Taigi, Taisyklių 7.2.3 p. buvo nepažeistas ir atitinkamai pagrindinis ieškovės pasiūlymo atmetimo argumentas negalioja.
11. Antra, nors Taisyklių 7.2.3 p. bet kokiu atveju nepažeistas, ieškovei abejonių kėlė atsakovės argumentai dėl Pirkime taikomo fiksuoto įkainio kainodaros metodo ir esminės nurodomo įkainio reikšmės.
12. Kad taikoma „Fiksuoto įkainio kainodara“ nurodyta Specialiųjų Pirkimo sąlygų 7 priede „Sutarties projektas“ pateiktų paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 p.: „Sutarčiai taikomas kainos apskaičiavimo būdas / Fiksuoto įkainio kainodara“. Tuo tarpu pačiose Pirkimo specialiosiose sąlygose nurodoma: „6.4. Tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos ir lyginamos su visais mokesčiais, įskaitant PVM.“; „9.1. Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, kuri turi būti apskaičiuota ir nurodyta taip, kaip reikalaujama specialiųjų pirkimo sąlygų 5 priede.“ Pirkimo bendrųjų sąlygų 2.5 p. nustato: „Jeigu yra prieštaravimų, neatitikimų tarp specialiųjų pirkimo sąlygų ir jų priedų, teisinga laikoma informacija, nurodyta specialiosiose pirkimo sąlygose.“ Tačiau net ir kitame – manytina, šiuo atveju aktualiausiame – Pirkimo specialiųjų sąlygų priede nurodoma taip pat, kaip ir pačiose Specialiosiose sąlygose, t.?y., Specialiųjų Pirkimo sąlygų 5 priede „Pasiūlymo forma“ nurodoma, kad pasiūlymų vertinimui bus naudojama pasiūlymo kaina (ne įkainis!) EUR su PVM.
13. Jau minėta, kad ieškovė nekeitė savo siūlomo įkainio, tačiau ieškovė nekeitė ir savo pasiūlyme nurodytos bendros pasiūlymo kainos, ką atsakovė pripažino („bendra pasiūlymo kaina nepakito“).
14. Kadangi ieškovės atliktas pasiūlymo patikslinimas labiau susijęs su nurodomu įkainiu (nors jis ir nebuvo keistas), o ne bendra kaina, ir, sprendžiant iš aukščiau nurodyto, būtent bendra pasiūlymo kaina Pirkime yra svarbesnė, tai dar labiau ir papildomai pagrindžia, kad ieškovės atliktas patikslinimas yra nereikšmingas ir turi būti galimas. Priešingai atsakovės teiginiams, iš tiesų tiekėjai Pirkime konkuruoja pagal bendrą pasiūlymo kainą, ir būtent kaina, o ne vieneto įkainis, yra esminė sąlyga. Taigi, dar ir todėl ieškovės atliktas pasiūlymo paaiškinimas negali būti laikomas pasiūlymo esmės keitimu.
15. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas vadovaujantis Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.6 p., nustatančiu, kad pasiūlymas yra atmetamas ir tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pasiūlymą ir tai lėmė esminį jo pasiūlymo pakeitimą. Kadangi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškovės atliktas pasiūlymo patikslinimas (paaiškinimas) nelėmė jokio esminio jo pakeitimo, ieškovė laikė, kad Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.6 p. negali būti taikomas ir ieškovės pasiūlymas negali būti atmetamas bei ieškovė negali būti pašalinama iš Pirkimo procedūros.
16. Išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, atsakovė sutiko dėl ieškovės pateikto vertinimo, kad „bendra pasiūlymo kaina Pirkime yra svarbesnė“, ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turi laikytis Pirkimo dokumentuose paskelbtos Pirkimo pasiūlymų rengimo ir vertinimo tvarkos: Pirkimo specialiosiose sąlygose ir jų priede (pasiūlymo formoje) nurodytų reikalavimų visumos: 6.4 p., nustatančio, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos ir lyginamos su visais mokesčiais, įskaitant PVM; 9.1 p., nustatančio, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, kuri turi būti apskaičiuota ir nurodyta taip, kaip reikalaujama specialiųjų pirkimo sąlygų 5 priede; 3 p., nustatančio, kad pasiūlymo kaina Eur su PVM bus naudojama pasiūlymų vertinimui, nusprendė panaikinti atsakovės 2025 m. liepos 23 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas 1-oje Pirkimo objekto dalyje, ir grąžinti ieškovę į Pirkimo procedūrą.
17. Tačiau tuomet atsakovė ir vėl paprašė ieškovės ištaisyti tas pačias pasiūlymo aritmetines klaidas, kurias ieškovė jau buvo ištaisiusi, nekeičiant langelyje pasiūlymo kaina EUR su PVM nurodytos kainos – 1925000,00 Eur, kuri bus naudojama tiekėjo pasiūlymo vertinimui ir pasiūlymų palyginimui. Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 p., pasiūlymo kaina ir įkainis tiekėjo pasiūlyme turi būti nurodyti dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
Šalies argumentai
18. Ieškovė vėl pateikė paaiškinimą, kad pataisytą pasiūlymą jau yra pateikusi 2025 m. liepos 21 d. (tačiau pridėjo pakartotinai), kai atsakovė pateikė prašymą ištaisyti jame esančias klaidas: a) taisytina apsirikimo klaida pasiūlymo formoje atsirado tą patį skaičių per klaidą įrašius į vieneto įkainio ir į bendros kainos langelius; b) galutinei bendrai kainai (1.925.000 Eur) pasiūlymo formoje esant nurodytai tiksliai, ieškovė atitinkamai pasiūlymo formoje pataisė vieneto įkainį; c) atsakovė pripažino, kad toks pasiūlymo pataisymas yra galimas ir tinkamas. Kadangi galutinė bendra pasiūlymo kaina yra 1.925.000 Eur, o perkamų vienetų skaičius yra 3000, tikrasis pasiūlymo įkainis yra gaunamas 641,666666... Eur (1.925.000 Eur / 3000 vnt. = 641,666666... Eur). Kadangi pagal Pirkimo dokumentus kaina ir įkainiai pasiūlymo formoje turi būti išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu, tikrasis vieneto įkainis (641,666666... Eur) suapvalintai pasiūlyme yra nurodomas 641,67 Eur. Ieškovė patvirtino, kad nors tikrasis vieneto įkainis (641,666666... Eur) suapvalintai pasiūlyme ir nurodomas 641,67 Eur, atsiskaitoma bus pagal tikrąjį įkainį ir bendra kaina bet kuriuo atveju neviršys 1.925.000,00 Eur. Baigus vykdyti sutartį bendra visų pagal sutartį parduotų vienetų kaina bus perskaičiuojama pagal tikslų vieneto įkainį (641,666666... Eur) ir atitinkamai atsakovei bus išrašoma paskutinė (kreditinė) sąskaita pagal bendrą parduotų vienetų skaičių. Taigi, jokiais atvejais galutinė kaina neviršys pasiūlyme nurodytos 1.925.000,00 Eur kainos, kuri yra tiksli ir teisinga. Tikrajai vieneto kainai esant 641,666666... Eur, pasiūlyme ji nurodyta taip pat teisingai, atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą ja apvalinti iki 2 skaičių po kablelio.
19. Gavusi šį (iš esmės analogišką jau anksčiau teiktam) paaiškinimą, atsakovė ieškovės pasiūlymą vėl atmetė tais pačiais pagrindais (pagal VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 4 p. ir Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.6 p., nustatantį, kad tiekėjo pateiktas pasiūlymas yra atmetamas ir tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pasiūlymą ir tai lėmė esminį jo pasiūlymo pakeitimą). 2025 m. rugpjūčio 21 d. pranešime atsakovė nurodė, kad ieškovė pakeitė vieneto įkainį, o tokia korekcija neleistina. Be to, ieškovė nepakoregavo bendros pasiūlymo kainos, kuri tapo aritmetiškai nesuderinama su įkainiu ir tai sukuria neaiškumą dėl realios siūlomos paslaugų kainos. Atsakovės vertinimu, ieškovės atsiskaitymo tvarka nėra suderinama su Pirkimo dokumentais ir kitomis nuostatomis.
20. Nesutikdama su šiuo atsakovės sprendimu, ieškovė pateikė pretenziją, tačiau atsakovės 2025 m. rugsėjo 3 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad atsakovė nutarė pretenzijos netenkinti ir atmesti ją kaip nepagrįstą.
21. Taip pat nurodo, kad atsakovė nesutiko su ieškovės paaiškinimais dėl kreditinės sąskaitos išrašymo ir priminė savo 2025 m. rugpjūčio 21 d. vertinimą: ,,Tiekėjas pirkimo sutarties vykdymo metu kreditine sąskaita numato ištaisyti savo pasiūlymo trūkumus ir toks sprendimas niekaip nesuderinamas su pasiūlymų tikslinimu, <...> [Taisyklių] numatyta tvarka. Perkančioji organizacija su konkrečiu pirkimo dalyviu negali iš anksto susitarti dėl kreditinės sąskaitos už paslaugas pateikimo, nes tokie perkančiosios organizacijos veiksmai yra neleistini – iškraipytų pirkimo procedūrų esmę: sąžiningą ir lygiateisį visų tiekėjų varžymąsi tapti pirkimo laimėtoju.“
Šalies argumentai
22. Ieškovės teigimu, pasiūlyta kreditinės sąskaitos išrašymo galimybė neprieštarauja jokiems reikalavimams. Tai, kad būtent tokia tvarka pažodžiui nėra aprašyta Pirkimo dokumentuose, nereiškia, kad ji yra draudžiama, jei atitinka (detalizuoja ar kitaip įgyvendina) bendresnius nustatytus reikalavimus ir tikslus. Kaip ieškovė paaiškino, kreditinės sąskaitos yra normali praktika civiliniuose verslo santykiuose (Pirkimo sutartis būtų ne buitinis, ne vartojimo, o būtent civilinis sandoris tarp dviejų ūkio subjektų, juridinių asmenų), kai reikia pakoreguoti įvykusio sandorio buhalterinį atvaizdavimą ir tuo pačiu atitinkamai pakoreguoti mokestinius aspektus. Jei po sąskaitos išrašymo paaiškėja bet kokios klaidos ar netikslumai, jos būtent ir taisomos debetinių arba kreditinių sąskaitų pagalba.
23. Ieškovės kreditinė sąskaita visiškai nebūtinai, o tik galimai bus išrašoma ir tik tokiu atveju, jei susumavus per visą Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį išrašytų sąskaitų tik nepilno cento permokas ir nepriemokas, liktų permoka. Pvz., jei buvo išrašyta 10 sąskaitų, iš kurių pagal 7 buvo nepilno cento permoka, o pagal 3 – nepilno cento nepriemoka; tuomet kreditinė sąskaita būtų ~0,04 Eur.
24. Maksimalią 10 Eur sumą tokia kreditinė sąskaita galėtų siekti tik hipotetiškai ir tik tokiu atveju, jei per visą Pirkimo sutarties vykdymo laiką būtų išrašyta 3?000 vnt. atskirų sąskaitų – kiekviena kiekvienam atskiram Pirkimo objekto vienetui atitinkamai kainai, lygiai suapvalintam įkainiui. Tada pagal kiekvieną tokią sąskaitą susidarytų nepilno cento permoka, kurią padauginus iš 3?000 vnt. būtų gauta bendra 10 Eur permoka. Tai atitinka ir skirtumą tarp kainų pagal pasiūlyme suapvalintai nurodytą įkainį ir tikrąjį, nesuapvalintą įkainį: (641,67 Eur * 3000 dalyvių) – (641,666666 Eur * 3000 dalyvių) = 10 Eur arba 1925010 – 1925000 = 10 Eur.
25. Kreditinės sąskaitos pateikimu ieškovė siekia ištaisyti ne kokius nors savo pasiūlymo trūkumus, o dėl atsakovės pageidaujamų apvalinimo taisyklių taikymo atsirandančius neatitikimus, kurie, kaip iliustruota aukščiau, yra visiškai minimalūs ir visiškai nereikšmingi, ir kol kas – vien hipotetiniai. Ieškovė atkreipė atsakovės dėmesį į turiningojo vertinimo viešuosiuose pirkimuose principą, reiškiantį, kad turinys turi viršenybę prieš formalumus.
26. Ieškovės nuomone, svarbu atsižvelgti į tikrąjį situacijos turinį ir esmę: pasiūlymas atmestas dėl aiškiai formalistinių ir su viešųjų pirkimų tikslais ir principais nederančių priežasčių, kai ieškovė, atitinkamos srities profesionalė, pateikė visiškai tinkamą, aiškų, pagal Pirkimo dokumentus parengtą, perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį ir, ieškovės manymu, konkurencingą pasiūlymą. Prisimintina, kad konkurencija viešuosiuose pirkimuose yra vienas svarbiausių tikslų ir vertybių, kurio neturėtų užgožti akivaizdžiai nereikšmingi, visiškai esmės, pasiūlymo kainos ir turinio nekeičiantys formalumai. Atsižvelgtina ir į tai, kad formalią pasiūlymo klaidą ieškovė atsakovės prašymu analogiškai (pakartotinai) tikslino ir aiškino du kartus. Pirmąjį kartą atsakovė prašė ištaisyti klaidą pažymėdama, kad taikoma fiksuoto įkainio kainodara ir negalima koreguoti įkainio, bet galima koreguoti pasiūlymo kainą (kiek tai lemia aritmetinių klaidų ištaisymas). Ieškovei pasiūlymą patikslinus, atsakovė pripažino, kad bendra pasiūlymo kaina nebuvo keista. Tačiau vėliau atsakovė pasiūlymą paaiškinti paprašė antrą kartą, prašydama „ištaisyti aritmetines klaidas, nekeičiant langelyje pasiūlymo kaina EUR su PVM nurodytos kainos – 1 925 000,00 Eur, kuri bus naudojama tiekėjo pasiūlymo vertinimui ir pasiūlymų palyginimui“, nors vis dar teigia, kad taikoma fiksuoto įkainio kainodara ir atitinkamai taikomas Taisyklių 7.2.3 p., leidžiantis galutinę pasiūlymo kainą keisti tik tiek, kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas.
27. Taigi, antrąjį kartą atsakovė nurodė nekeisti kainos, nors jau buvo pripažinusi, kad pirmą kartą tikslindama pasiūlymą ieškovė kainos nepakeitė (atsakovės 2025 m. liepos 23 d. sprendimas: „[po pasiūlymo patikslinimo] bendra pasiūlymo kaina nepakito“). Taigi, tai, kas atsakovės antrą kartą buvo prašoma, ieškovės jau buvo padaryta. Iš to, kad prašymas pakartotinis ir iš jo formuluotės galima nesunkiai įtarti, kad atsakovė kryptingai ir sąmoningai siekė ne pašalinti ieškovės pasiūlymo neaiškumus, o pasiūlymą atmesti, ieškodama tam kitų priežasčių, kai pirmojo ieškovės paaiškinimo pagrįstumą atsakovė pripažino. Dėl aprašyto visiškai minimalaus ir menkaverčio neatitikimo atsakovė deda visas įmanomas pastangas atmesti Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, kuris, tikėtinai, yra tūkstančius, dešimtis ar net šimtus tūkstančių pigesnis, nei kitų Pirkimo dalyvių. Toks atsakovės sprendimas yra visiškai nesuderinamas su viešųjų pirkimų principais ir tikslais.
28. Atsižvelgdama į visa tai, ieškovė laiko, kad savo pasiūlymą patikslino / paaiškino vadovaudamasi Taisyklėmis, kaip reikalauja VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, nekeisdama pasiūlymo esmės ir nepažeisdama jokių kitų reikalavimų, todėl ieškovės pasiūlymas negali būti atmestas pagal Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.6 p. ar bet kokias kitas nuostatas. Todėl atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pretenziją ir pats sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą pripažintini neteisėtais ir panaikintini.
Atsiliepimas
29. Atsakovė VšĮ Europos socialinio fondo agentūra atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VPĮ 17 straipsnyje numatyta, kad perkantysis subjektas užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Pažymi, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Įstatyme taip pat nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis).
30. Pirkimas vykdomas CVP IS priemonėmis, vadovaujantis VPĮ, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus ir Pirkimo sutarties vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, Pirkimo dokumentais, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų. Pirkimo bendrųjų sąlygų 17.4 papunktis numato, jeigu teikėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija prašo (kai ji tai gali daryti nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų) teikėją šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Duomenys ir (arba) dokumentai tikslinami, aiškinami ar papildomi vadovaujantis Taisyklėmis. Perkančioji organizacija (atsakovė) teikėjo pasiūlymą atmeta tuo atveju, kuomet teikėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pasiūlymą ir tai lėmė esminį jo pasiūlymo pakeitimą (Bendrųjų sąlygų 18.1.6 papunktis). Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 papunktis numato, kad teikėjo pasiūlymą sudaro CVP IS pateikiamų ir sąraše nurodytų dokumentų visuma, tarp kurių, bendra pasiūlymo kaina (sąnaudos) su PVM turi būti nurodoma dviejų skaičių po kablelio tikslumu bei kainą sudarančios kainos sudedamosios dalys ar įkainiai turi būti išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
Šalies argumentai
31. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimais, teigė, jog dėl klaidos pasiūlyme nebuvo nurodytas teisingas įkainis, tačiau pasiūlymo tikslinimo metu įkainio nekeitė, šis buvo žinomas / išskaičiuojamas, t. y. vietoje 641,67 Eur be PVM kaip įkainį nurodė bendrą pasiūlymo kainą – 1925000 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovė turėjo priimti Pasiūlymą kaip tinkamą ir grąžinti ieškovę į Pirkimo procedūras.
32. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.
Atsiliepimas
33. Atsakovė paaiškina, kad Pirkimo dokumentuose taikoma fiksuoto įkainio kainodara ir už paslaugas numatoma atsiskaityti pagal faktiškai suteiktas paslaugas (Pirkimo techninės specifikacijos 3.5.1.13 papunktis). Taisyklių 7.2.3 papunktyje reglamentuojama, kad: „tais atvejais, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, negali būti keičiamas pasiūlytas įkainis be PVM. Galutinė pasiūlymo kaina be PVM keičiasi tik tiek, kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas“. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, ieškovė teikdama pirminį Pasiūlymą nurodė: vieneto įkainis Eur be PVM – 1 925 000 Eur; 2) pasiūlymo kaina Eur be PVM – 1 925 000 Eur. Aiškindama ir tikslindama pasiūlymą ieškovė iš esmės pakeitė vieneto įkainį be PVM nurodydamas naują sumą, kurios nebuvo pradiniame pasiūlyme – 641,67 Eur. Ieškovės teigimu, nekeitė savo pasiūlyto įkainio ir tėra rašymo apsirikimas, t. y. vietoje 641,67 Eur be PVM kaip įkainį nurodė bendrą pasiūlymo kainą – 1925000 Eur. Be kita ko, nurodydama, kad: „<...> Tačiau nepaisant to, dėl jau anksčiau išdėstytų ir visiems suprantamų priežasčių, ieškovės įkainis vis tiek buvo žinomas, nes vieneto įkainis = bendra kaina / vienetų kiekis, o šie kintamieji iš ieškovės pasiūlymo yra ir buvo žinomi. Todėl vieneto įkainis nebuvo pakeistas <...>“. Visų pirma, atsakovė pažymi, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, esą vieneto įkainis buvo „žinomas“ iš bendros kainos ir vienetų kiekio santykio, yra nepagrįsta. VPĮ ir Pirkimo dokumentai imperatyviai nustato, kad pasiūlyme pateikiami duomenys turi būti teikėjo aiškiai įrašyti, o ne išvedami, spėjami ar rekonstruojami pagal kitus nurodytus dydžius / sumas (VPĮ 45 straipsnis, Bendrųjų sąlygų 13 skyrius, Specialiųjų sąlygų 6 skyrius). Priešingu atveju būtų pažeistas skaidrumo principas (VPĮ 17 straipsnis), kadangi leistų teikėjams pateikti neišbaigtus ar net dviprasmiškus pasiūlymus, o vėliau savo nuožiūra aiškinti, kokius dydžius jis turėjo omenyje. Atsakovė nesutinka su ieškovės motyvais, kad „<...> tai ir yra Ieškovo rašymo apsirikimas <...>“. Pažymi, kad ieškovė pasiūlymo formoje privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti vieneto įkainį bei bendrą kainą, laikydamasi nustatytų reikalavimų. Įrašydama bendrą kainą vietoje vieneto įkainio, ieškovė ne tik pažeidė Pirkimo sąlygas, bet ir sudarė situaciją, kai Pasiūlymas tapo neaiškus bei dviprasmiškas. Ieškovės argumentas, neva aritmetika lemia 10 Eur neatitikimą, nepaneigia fakto, jog tikslindama pasiūlymą įvedė naują dydį (641,67 Eur), kurio pirminiame pasiūlyme iš viso nebuvo. Tokia situacija aiškiai patenka į Bendrųjų sąlygų 18.1.6 papunkčio sąlygą – pasiūlymo tikslinimas lėmė esminį pasiūlymo pakeitimą, o ne elementarų klaidos ištaisymą. Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 7.2.3 papunktis aiškiai draudžia keisti pasiūlytą įkainį. Šiuo atveju nebuvo taisoma aritmetinė klaida (kaip skaičiavimo ar apvalinimo klaida, kai visi duomenys pateikti, bet neteisingai susumuoti), bet pateiktas visiškai naujas skaičius – 641,67 Eur be PVM. Tai nėra aritmetika, o Pasiūlymo turinio pakeitimas. Be kita ko, ieškovės teiginys, kad skirtumas tesudaro 10 Eur (0,0005... proc. nuo Pasiūlymo vertės), yra teisiškai nereikšmingas. Viešieji pirkimai grindžiami ne kiekybiniu, o kokybiniu požiūriu į reikalavimų laikymąsi. Kitaip tariant, net ir minimalus reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą atmesti pasiūlymą, nes priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas – kiti teikėjai privalėjo laikytis nustatytų Pirkimo sąlygų ir pateikti pasiūlymus be klaidų. Papildomai pažymi, kaip atsakovė nurodė atsiliepimo 2 punkte, pasiūlymo formos paskutiniame puslapyje nurodyta, kad pasirašydamas pasiūlymą, tiekėjas patvirtina, jog: 1) pasiūlymo dokumentuose pateikti duomenys yra tikri; 2) siūlomas Pirkimo objektas visiškai atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; 3) sutinka su visomis Pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis; 4) pasiūlymas galioja iki termino, nustatyto Pirkimo dokumentuose; 5) patvirtina, kad turi pakankamai ekspertinių žinių, išteklių ir patikimumo tam, jog galėtų užtikrinti asmens duomenų tvarkymo saugumą. Pasiūlymo ir Pasiūlymo 3 atmetimas nebuvo sąlygotas menkos neatitikties, o nulemtas pačios ieškovės atsakomybės už pasiūlymo duomenų tikrumą ir Pirkimo sąlygų reikalavimų nesilaikymą.
34. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės argumentai dėl tariamo tikrojo įkainio 641,666… Eur ir bendros kainos nekoregavimo yra nepagrįsti. Pažymi, kad Pirkimo specialiosios sąlygos aiškiai ir vienareikšmiškai nustato, kad kainos sudedamoji dalis bei įkainis turi būti išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu (Specialiųjų sąlygų 6.3 papunktis). Tai nėra atsakovės pageidavimas, o privaloma Pirkimo dokumentų sąlyga, galiojusi visiems teikėjams. Todėl joks ieškovės nurodymas, kad ji pageidauja taikyti kitą skaičiavimo metodą ar palikti daugiau skaičių po kablelio, neturi teisinės reikšmės. Ieškovė klaidingai teigia, kad nekoregavo bendros Pasiūlymo kainos, nepageidauja jos keisti. Viešuosiuose pirkimuose teikėjo pageidavimai nėra lemiami — privaloma yra laikytis Pirkimo dokumentų reikalavimų, VPĮ nuostatų ir Taisyklių. Jei bendra kaina ir įkainis tarpusavyje nesutampa, tai laikytina neatitikimu, nepriklausomai nuo ieškovės subjektyvaus noro nekoreguoti. VPĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartis, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešo pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas pirkimo laimėtoju. Atsakovė privalo patikrinti, ar ieškovė pasiūlyme nurodė visą informaciją, kurią privalėjo nurodyti pagal Pirkimo sąlygas, taip pat, ar pateikė visus reikalaujamus dokumentus kartu su pasiūlymu, nepriklausomai nuo šios informacijos ir dokumentų įtvirtinimo Pirkimo sąlygose vietos, nes ieškovė privalėjo detaliai susipažinti su visomis Pirkimo dokumentų nuostatomis. Teikėjo (pirkimo dalyvio) pasiūlymas gali būti laikomas tinkamu tik tuomet, kai jis atitinka reikalavimus pasiūlymui plačiąja ir siaurąja prasme, taip pat ir taip vadinamus kitus reikalavimus pasiūlymui (dokumentų įforminimui, komplektacijai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2013; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015). Tad ieškovė negali savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos reikalavimus vykdyti, o kuriuos ignoruoti. Ieškovės bandymas atsakomybę perkelti atsakovei, esą neatitikimas atsirado tik dėl apvalinimo taikymo, neatitinka faktinės ir teisinės situacijos. Apvalinimo sąlyga buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose, galiojo visiems Pirkimo dalyviams vienodai ir buvo privalomos. Tai reiškia, kad ieškovė, teikdama Pasiūlymą, privalėjo prie jų prisitaikyti, o ne bandyti jų nepaisyti. Jei dėl apvalinimo susidaro kelių eurų skirtumas, tai yra taisyklių taikymo rezultatas, kuris taikomas visiems vienodai. Tačiau ieškovė iš viso nepateikė įkainio reikalaujama forma, todėl neatitikimas kilo ne dėl apvalinimo, o dėl paties ieškovės netinkamai užpildytos pasiūlymo formos ir vėlesnio tikslinimo.
35. Pabrėžia ir tai, kad pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį teikėjas gali tikslinti, aiškinti ar papildyti tik tuos duomenis, kurie jau yra pateikti pasiūlyme. Tai suponuoja, kad ieškovė galėjo paaiškinti dviprasmybes ar papildyti dokumentus, tačiau negalėjo pasiūlymo turinio keisti iš esmės ir pateikti naujų skaičių, kurie pirminiame pasiūlyme nebuvo įrašyti. Ieškovė pirminiame pasiūlyme įkainio 641,67 Eur be PVM nenurodė apskritai, todėl jo įvedimas Pasiūlymo tikslinimo metu laikytinas naujo duomens pateikimu. Tokia situacija aiškiai peržengia VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ribas ir prieštarauja pačiai tikslinimo sampratai. Pažymi ir tai, jog pasiūlymo kaina bei ją sudarantis vieneto įkainis yra esminiai duomenys, lemiantys tiek konkurso rezultatą, tiek sutarties vykdymo sąlygas. Todėl įkainio nenurodymas, o vėliau – jo atsiradimas tikslinimo stadijoje, yra kvalifikuotinas ne kaip „apsirikimas“, bet kaip esminė neatitiktis, nes tokia klaida tiesiogiai susijusi su pagrindiniu vertinimo kriterijumi – kaina. VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas įpareigoja sudaryti vienodas sąlygas visiems teikėjams. Jei ieškovei būtų leista po pasiūlymo pateikimo ir šio tikslinimo nurodyti naują įkainį, šiam būtų sudarytos palankesnės sąlygos, palyginti su kitais Pirkimo dalyviais, kurie privalėjo tiksliai užpildyti pasiūlymo formą dar pasiūlymo teikimo metu. Tokia situacija reikštų konkurencijos dirbtinį iškraipymą (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis), nes vienam teikėjui (ieškovei) suteikiama galimybė taisyti esminius duomenis, o kitiems – ne. Taigi, atsakovė, kaip atsakinga perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti visų dalyvių lygiateisiškumą, privalėjo ieškovės pasiūlymus atmesti. Dalyvaudama Pirkime, ieškovė turi įvertinti Pirkimo nuostatas. Todėl prieš teikiant pasiūlymą svarbu skirti laiko ir išsinagrinėti, ar Pirkimo sąlygos yra aiškiai suprantamos ir tinkamos. Atsakovė sprendė, kad ieškovei Pirkimo sąlygos buvo aiškios, suprantamos, dėl ko pateikė pasiūlymą nekvestionuodama Pirkimo dokumentacijos. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, laikė, kad visi dalyviai, tame tarpe ir ieškovė, yra susipažinę su Pirkimo sąlygomis ir su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus, sutarčių sudarymą ir vykdymą, ir kitais teisės aktais, kurių nuostatos gali reglamentuoti bet kokius tarp perkančiosios organizacijos (atsakovės) ir teikėjų susiklostančius santykius, kylančius iš, ar susijusius su Pirkimo procedūromis. Nagrinėjamu aspektu atsakovė akcentuoja, kad pasiūlymo formos struktūra buvo aiški ir vienoda visiems dalyviams – joje atskirai turėjo būti nurodytas tiek vieneto įkainis, tiek bendra pasiūlymo kaina. Ieškovės argumentas, kad įkainį galima buvo išvesti iš bendros sumos, neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsakovė negali už teikėją atlikti matematinių skaičiavimų, išvedinėti ar spėlioti, koks įkainis buvo numatytas. Tokia praktika reikštų, kad atsakovė pati kurtų pasiūlymo turinį už ieškovę ar kitą Pirkime dalyvaujantį teikėją, o tai būtų nesuderinama su VPĮ 45 straipsnio nuostata, jog visa informacija apie pasiūlymo turinį turi būti aiškiai nurodyta teikėjo pateiktuose dokumentuose. Ieškinyje pateikti motyvai turi būti laikytini ydingais, nesuderinamais su teisiniu reglamentavimu ir viešųjų pirkimų principais. Atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytą, atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymus, kadangi: 1) ieškovė pirminiame pasiūlyme nepateikė reikalaujamo įkainio; 2) pasiūlymo tikslinimo metu buvo pateiktas naujas skaičius, kas reiškia esminį pasiūlymo pakeitimą; 3) pasiūlymo laikymas tinkamu ir teisingu prieštarautų VPĮ 45 straipsnio 3 daliai, Taisyklėms ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintiems principams; 4) skirtumo dydis (10 Eur) neturi jokios teisinės reikšmės vertinant pasiūlymo atitikimą, nes reikalavimų laikymasis yra absoliutus, o ne santykinis kriterijus; 5) ieškovė pati, pasirašydama pasiūlymą ir vėlesnius jo patikslinimus, patvirtino, kad pateikti duomenys yra tikri ir atitinka sąlygas, todėl negali remtis išimtinai „apsirikimu“.
36. Pažymi, kad ieškovės nurodyta teismų praktika nėra aktuali šioje byloje ir negali būti taikoma nagrinėjamai situacijai. Pavyzdžiuose, kuriais remiasi ieškovė, teismai analizavo akivaizdžias formalaus pobūdžio klaidas (kaip neteisingai nurodytą datą ar akivaizdų rašymo apsirikimą), kurios neturėjo jokios įtakos pasiūlymo kainai ar jo ekonominei esmei. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas klausimas susijęs būtent su Pasiūlymo kainos struktūra ir įkainio atitikimu Pirkimo dokumentams, t. y. esminiu vertinimo kriterijumi.
37. Dėl ieškovės siūlymo išrašyti kreditinę sąskaitą nurodo, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. PVM įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą.
38. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė yra viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o vienas iš tikslų – racionaliai panaudoti lėšas bei užtikrinti išlaidų tinkamumą. Pažymi, kad visi ūkio subjektai, o ypač tie, kurie disponuoja Valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, turi naudoti jas tinkamai, t. y. protingai, ūkiškai ir racionaliai.
39. Pažymi, kad ieškovės siūlomas kreditinės sąskaitos mechanizmas faktiškai reikštų pasiūlymo trūkumų taisymą jau po jo pateikimo. Tokia praktika nesuderinama su VPĮ bei Taisyklių nuostatomis dėl pasiūlymų tikslinimo, taipogi ir su atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, įtvirtintais tikslais. Viešuosiuose pirkimuose teikėjas privalo pateikti galutinį, visus Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, o ne numatyti galimybę savo pasiūlymo trūkumus „užlopyti“ sutarties vykdymo metu per kreditines sąskaitas. Ieškovės motyvai, kad kreditinė sąskaita būtų hipotetiška („<...> Kreditinės sąskaitos pateikimu Ieškovas siekia ištaisyti ne kokius nors savo pasiūlymo trūkumus, o dėl Atsakovo pageidaujamų apvalinimo taisyklių taikymo atsirandančius neatitikimus, kurie, kaip iliustruota aukščiau, yra visiškai minimalūs ir visiškai nereikšmingi, ir kol kas – vien hipotetiniai <...>“.) ar menkaverčių („<...> Dėl aprašyto visiškai minimalaus ir menkaverčio neatitikimo Atsakovas deda visas įmanomas pastangas atmesti Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, kuris, tikėtinai, yra tūkstančius, dešimtis ar net šimtus tūkstančių pigesnis, nei kitų Pirkimo dalyvių <...>“.) neatitikimų sprendimo priemonė, yra nepagrįsti. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas grindžiamas aiškumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principais. Nepriklausomai nuo neatitikimo, pasiūlymo trūkumai turi būti pašalinti tik pagal Taisyklių nustatytą pasiūlymų tikslinimo tvarką, o ne per sutarties vykdymo metu numatomą kreditinę sąskaitą. Leidimas tokiu būdu ištaisyti pasiūlymą sukurtų neteisingą konkurencinę aplinką: vieni teikėjai laikytųsi Pirkimo dokumentų reikalavimų, o kiti galėtų vėliau koreguoti neatitikimus, gaudami neleistiną pranašumą. Ieškovės argumentai, kad neatitikimas yra formalus ir atsirado dėl apvalinimo taisyklių, yra nepagrįsti. Problemos esmė yra tai, kad ieškovė nepateikė įkainio Pirkimo dokumentuose nustatyta forma (dviejų skaičių po kablelio tikslumu), kaip reikalauja Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 papunktis. Šis neatitikimas nėra formalumas, o esminis reikalavimas, kurio ieškovė privalėjo paisyti. Aritmetikos neatitikimas kyla tik dėl privalomų apvalinimo taisyklių ir nėra ieškovės ar kitų teikėjų nuožiūros klausimas. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, ne dviprasmiškumą, tam, kad teikėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems teikėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar teikėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1295-381/2017). Vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Todėl perkančioji organizacija negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir teikėjų teisėtų lūkesčių principai. Todėl atsakovė, kaip perkančioji organizacija, negali iš anksto susitarti su ieškove ar kitu teikėju dėl kreditinės sąskaitos išrašymo, kad būtų kompensuoti neatitikimai, kaip pati ieškovė ir nurodė rašte Nr. KTC/25-21 „Dėl pasiūlyto formos patikslinimo“: „<...> Baigus vykdyti sutartį bendra visų pagal sutartį parduotų vienetų kaina bus perskaičiuojama pagal tikslų vieneto įkainį (641,666666... Eur) ir atitinkamai Perkan 7. iajai organizacijai bus išrašoma paskutinė (kreditinė) sąskaita pagal bendrą parduotų vienetų skai 8. ių. <...>“. Tokie veiksmai prieštarautų VPĮ 17 straipsnio įtvirtintiems lygiateisiškumo, skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principams ir iškraipytų Pirkimo procedūrų esmę, suteikdami neleistiną pranašumą vienam iš teikėjui, šiuo atveju – ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Taisyklės leidžia taisyti, aiškinti ar papildyti pasiūlymą nekeičiant esmės, ieškovės siūlomas kreditinės sąskaitos mechanizmas viršija šias galimybes ir yra nesuderinamas su Taisyklių nuostatomis bei Pirkime iškeltomis sąlygomis. Esantis 10 Eur neatitikimas, atsirandantis dėl nustatytos apvalinimo sąlygos, jokiu būdu negali būti pagrindu taikyti kreditinę sąskaitą ar laikyti Pasiūlymą tinkamu. Tokiu būdu ieškovės siūlymas prieštarauja VPĮ principams, Taisyklių nuostatoms ir Pirkimo dokumentuose nustatytoms sąlygoms. Tenkinus paminėtus ieškinio motyvus būtų tenkinami išimtinai ieškovės interesai, t. y. suteikiamos palankesnės sąlygos dalyvauti Pirkime nei kitiems konkuruojantiems teikėjams. Todėl tokie ieškovįs motyvai turi būti atmestini, kaip nepagrįsti.
40. Dublike ir triplike šalys palaikė pradiniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2025 m. gegužės 29 d. paskelbė pirkimą Nr. 2952039 „Mokymų, taikant MAPA ir HAASTE metodus, organizavimo ir vykdymo paslaugos“, pateikiant atviro tarptautinio konkurso bendrąsias ir specialiąsias pirkimo sąlygas.
42. Ieškovė pateikė pasiūlymą „Dėl mokymų, taikant MAPA ir HAASTE metodus, organizavimo ir vykdymo paslaugų“ (toliau – Pasiūlymas 1), ir šio pasiūlymo 3 skirsnyje „Pasiūlymo kaina“ 3.1 papunktyje esančioje lentelėje pirmai Pirkimo objekto daliai (MAPA mokymai) nurodė: vieneto įkainis Eur be PVM – 1 925 000 Eur; pasiūlymo kaina Eur be PVM – 1 925 000 Eur.
43. 2025 m. liepos 18 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą ID Nr. 286483 „Dėl pasiūlymo formos patikslinimo“ (toliau - Prašymas 1), kuriame nurodyta, kad: „<...> Finansinio pasiūlymo langeliuose „Pasiūlymo kaina EUR be PVM“ yra skaičiavimo klaida. Prašome ją ištaisyti. Pirkime (pirkimo sutarties specialioji dalis 5.1 p.) yra nustatyta fiksuoto įkainio kainodara. Vadovaujantis Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių <...> papunkčiu 7.2.1 ir 7.2.3 nuostatomis, tiekėjas negali koreguoti savo pateikto įkainio be PVM, tačiau gali koreguoti pasiūlymo kainą be PVM ir pasiūlymo kainą su PVM (kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas). <...>“. Ieškovė 2025 m. liepos 21 d. pateikė atsakymą (ID Nr. 288218) raštu „Dėl pasiūlymo formos patikslinimo“ (toliau – Atsakymas 1), pridedant patikslintą pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas 2); paaiškinta, kad teikdami Pasiūlymą 1 per klaidą įrašė visą pasiūlymo kainą – 1 925 000 Eur, o vieneto įkainis – 641,666... Eur be PVM, kurį suapvalino iki 641,67 Eur be PVM, kaip to reikalauja Pirkimo sąlygos; taip pat paaiškinta, kad dėl minėto apvalinimo susidarė 10 Eur skirtumas tarp bendros suapvalintos kainos (641,67 Eur x 3 000 = 1 925 010 Eur) ir pasiūlytos pradinės kainos (1 925 000 Eur), ir pažymėta, jog tokia neatitiktis yra aritmetinio pobūdžio ir atsirado dėl skaičiavimo apvalinimo, ir nėra Pasiūlymo 1 esmės ar įkainio keitimas, tik paaiškina techninę lentelės užpildymo klaidą, Pasiūlymo 1 esmė lieka visiškai nepakitusi ir atitinka fiksuoto įkainio kainodaros principą, kaip nurodyta Pirkimo dokumentuose, Pirkimo sutarties 5.1 papunktyje. Atsakovė 2025 m. liepos 23 d. pateikė pranešimą (ID Nr. 292108) „Dėl pasiūlymo atmetimo“ (toliau – Sprendimas 1), kuriame nurodyta, kad ieškovės Pasiūlymas 2 atmetamas vadovaujantis Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.1.6 papunkčiu, paaiškinant, jog aritmetinė klaida iš esmės gali būti laikytina skaičiavimo netikslumu, ir atsižvelgiant į ieškovės pateiktą Pasiūlymą 2, ieškovės nurodytas fiksuoto įkainio pakeitimas iš 1925000 Eur į 641,67 Eur, nors ir bendra Pasiūlymo 2 kaina nepakito, negali būti laikoma aritmetinės klaidos taisymu.
44. Ieškovė 2025 m. liepos 28 d. pateikė pretenziją „Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą panaikinimo“ (toliau – Pretenzija 1), nurodant, kad savo pasiūlyto įkainio nekeitė tiek iki patikslinimo (Pasiūlymo 1), tiek po patikslinimo (Pasiūlymo 2), o išliko toks pats, tik ieškovė padarė apsirikimo klaidą, atitinkamame langelyje vietoje įkainio nurodydamas bendrą pasiūlymo kainą. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu (toliau – Sprendimas 2) panaikino atsakovės 2025 m. liepos 23 d. sprendimą, kuriuo atmestas tiekėjo UAB „Krizių tyrimo centras“ Pasiūlymas 1-oje Pirkimo objekto dalyje ir grąžino ieškovę į Pirkimo procedūrą.
45. 2025 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė pateikė prašymą atsakovei patikslinti Pasiūlymą 2, nurodant: „<...> prašo pasiūlymo formoje ištaisyti aritmetines klaidas, nekeičiant langelyje pasiūlymo kaina EUR su PVM nurodytos kainos – 1925000,00 Eur, kuri bus naudojama tiekėjo pasiūlymo vertinimui ir pasiūlymų palyginimui. Vadovaujantis specialiųjų pirkimo sąlygų 6.3 papunkčiu, pasiūlymo kaina ir įkainis tiekėjo pasiūlyme turi būti nurodyti dviejų skaičių po kablelio tikslumu. <...>“. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. KTC/25-21 „Dėl pasiūlyto formos patikslinimo“, pridedant patikslintą pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas 3), paaiškino: „<...> Pataisytą pasiūlymą jau esame pateikę 2025-07-21 (pridedame pakartotinai), po to, kai PO pateikė prašymą ištaisyti jame esančias klaidas: a. kaip žinia, taisytina apsirikimo klaida pasiūlymo formoje atsirado tą patį skaičių per klaidą įrašius į vieneto įkainio ir į bendros kainos langelius; b. galutinei bendrai kainai (1.925.000 Eur) pasiūlymo formoje esant nurodytai tiksliai, tiekėjas atitinkamai pasiūlymo formoje pataisė vieneto įkainį; c. PO pripažino, kad toks pasiūlymo pataisymas yra galimas ir tinkamas. <...> Patvirtiname, kad nors tikrasis vieneto įkainis (641,666666... Eur) suapvalintai pasiūlyme ir nurodomas 641,67 Eur, atsiskaitoma bus pagal tikrąjį įkainį ir bendra kaina bet kuriuo atveju neviršys 1.925.000,00 Eur. Baigus vykdyti sutartį bendra visų pagal sutartį parduotų vienetų kaina bus perskaičiuojama pagal tikslų vieneto įkainį (641,666666... Eur) ir atitinkamai Perkančiajai organizacijai bus išrašoma paskutinė (kreditinė) sąskaita pagal bendrą parduotų vienetų skaičių. <...>“. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 21 d. atmetė ieškovės Pasiūlymą 3 (toliau – Sprendimas 3), nurodant, kad atvirkštine tvarka tikrinant patikslintoje pasiūlymo formoje nurodyto įkainio 641,67 teisingumą, įkainio su dviejų skaičių reikšme gauti neįmanoma, gaunamas įkainis su daugiau kaip dviem skaičiais po kablelio – 641,666666 Eur, o toks skaičiaus nurodymas, pateikiant daugiau kaip du skaičius po kablelio, nėra galimas vadovaujantis pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 punktu, kt. Ieškovė 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija 2), tačiau atsakovė 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (toliau – Sprendimas 4) jos netenkino.
46. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimais, teigia, kad dėl klaidos Pasiūlyme 1 nebuvo nurodytas teisingas įkainis, tačiau pasiūlymo tikslinimo metu įkainio nekeitė, ir jis buvo žinomas / išskaičiuojamas, t. y. vietoje 641,67 Eur be PVM kaip įkainį nurodė bendrą Pasiūlymo kainą – 1925000 Eur; taip pat, ieškovės teigimu, atsakovė turėjo priimti Pasiūlymą 3 kaip tinkamą ir grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras. Tačiau su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti.
47. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras; VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. VPĮ 45 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.
48. Pirkimo bendrųjų sąlygų 17.4 papunktyje numatyta, kad jeigu teikėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija prašo (kai ji tai gali daryti nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų) teikėją šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Duomenys ir (arba) dokumentai tikslinami, aiškinami ar papildomi vadovaujantis Taisyklėmis. Perkančioji organizacija teikėjo pasiūlymą atmeta atveju, kuomet teikėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino pasiūlymą ir tai lėmė esminį jo pasiūlymo pakeitimą (Bendrųjų sąlygų 18.1.6 papunktis); taip pat Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.3 papunktyje numatyta, kad tiekėjo pasiūlymą sudaro CVP IS pateikiamų ir sąraše nurodytų dokumentų visuma, tarp kurių, bendra pasiūlymo kaina (sąnaudos) su PVM turi būti nurodoma dviejų skaičių po kablelio tikslumu bei kainą sudarančios kainos sudedamosios dalys ar įkainiai turi būti išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
49. Nustatyta, kad Pirkimo dokumentuose taikoma fiksuoto įkainio kainodara ir už paslaugas numatoma atsiskaityti pagal faktiškai suteiktas paslaugas (Pirkimo techninės specifikacijos 3.5.1.13 papunktis); taip pat Taisyklių 7.2.3 numatyta, kad tais atvejais, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, negali būti keičiamas pasiūlytas įkainis be PVM, ir galutinė pasiūlymo kaina be PVM keičiasi tik tiek, kiek tai lemia tinkamai atliktas aritmetinių klaidų ištaisymas. Kaip minėta, ieškovė Pasiūlyme 1 nurodė, jog vieneto įkainis Eur be PVM – 1925000 Eur, o pasiūlymo kaina Eur be PVM – 1925000 Eur, ir, teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju tokiu būdu tikslindama šį pasiūlymą ieškovė iš esmės pakeitė vieneto įkainį be PVM nurodydama naują sumą, kurios nebuvo pradiniame pasiūlyme – 641,67 Eur. Nors ieškovės teigimu, ji nekeitė savo pasiūlyto įkainio ir tai yra rašymo apsirikimas, t. y. vietoje 641,67 Eur be PVM kaip įkainį nurodant bendrą Pasiūlymo 1 kainą – 1925000 Eur, tačiau ieškovės nurodyta aplinkybė, jog esą vieneto įkainis buvo „žinomas“ iš bendros kainos ir vienetų kiekio santykio, taip pat teismo vertinimu, yra nepagrįsta. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad tai yra tik rašymo apsirikimas, nes, visų pirma, ji pasiūlymo formoje privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti vieneto įkainį bei bendrą kainą, laikydamasi nustatytų reikalavimų, ir, antra, ieškovei nurodant, kad aritmetika lemia 10 Eur neatitikimą, šiuo nagrinėjamu atveju nepaneigia fakto, jog tikslinant Paiūlymą 2, buvo įvestas naujas dydis - 641,67 Eur, kurio pirminiame pasiūlyme iš viso nebuvo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės pozicija, jog tokia situacija aiškiai patenka į Bendrųjų sąlygų 18.1.6 papunkčio sąlygą – pasiūlymo tikslinimas lėmė esminį pasiūlymo pakeitimą, o ne elementarų klaidos ištaisymą; be to, Taisyklių 7.2.3 papunkčio nuostatos draudžia keisti pasiūlytą įkainį; gi šiuo atveju nebuvo taisoma aritmetinė klaida (kaip skaičiavimo ar apvalinimo klaida, kai visi duomenys pateikti, bet neteisingai susumuoti), bet pateiktas visiškai naujas skaičius – 641,67 Eur be PVM. Svarbu ir tai, kad Pirkimo specialiosios sąlygų 6.3 papunkčio nuostatos numato, jog kainos sudedamoji dalis bei įkainis turi būti išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu, ir tai būtent galiojo visiems Pirkimo dalyviams, todėl ieškovės teiginiai, jog ji pageidauja taikyti kitą skaičiavimo metodą / palikti daugiau skaičių po kablelio, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Kaip pteisingai pastebi atsakovė, apvalinimo sąlyga buvo nustatyta Pirkimo dokumentuose, galiojo visiems Pirkimo dalyviams vienodai ir buvo privalomos, kas reiškia, jog ieškovė, teikdama pasiūlymą, privalėjo prie jų prisitaikyti, o ne bandyti jų nepaisyti; ir šiuo atveju, jei dėl apvalinimo susidaro kelių eurų skirtumas, tai yra taisyklių taikymo rezultatas, kuris taikomas visiems vienodai; ieškovė nepateikė įkainio reikalaujama forma, todėl neatitikimas kilo ne dėl apvalinimo, o dėl ieškovės netinkamai užpildytos pasiūlymo formos ir vėlesnio tikslinimo. Pažymėtina, kad VPĮ ir Pirkimo dokumentai imperatyviai nustato, kad pasiūlyme pateikiami duomenys turi būti teikėjo aiškiai įrašyti, o ne išvedami, spėjami ar rekonstruojami pagal kitus nurodytus dydžius / sumas (VPĮ 45 straipsnis, Bendrųjų sąlygų 13 skyrius, Specialiųjų sąlygų 6 skyrius). Priešingu atveju būtų pažeistas skaidrumo principas (VPĮ 17 straipsnis), kadangi leistų teikėjams pateikti neišbaigtus ar net dviprasmiškus pasiūlymus, o vėliau savo nuožiūra aiškinti, kokius dydžius jis turėjo omenyje.
50. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlymas dėl kreditinių sąskaitų išrašymo reikštų ieškovės pasiūlymo trūkumų taisymą po jo pateikimo, ir tokia praktika būtų nesuderinama su VPĮ bei Taisyklių nuostatomis dėl pasiūlymų tikslinimo, taip pat ir su atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, įtvirtintais tikslais racionaliai panaudoti lėšas bei užtikrinti išlaidų tinkamumą.
51. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad atsakovės Sprendimas 4 atmesti ieškovės Pasiūlymą 3 atitiko VPĮ nuostatas bei priimtas vadovaujantis proporcingumo principu, nes priešingu atveju būtų pažeistas skaidrumo principas ir sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos tarp Pirkimo dalyvių, todėl ieškinio reikalavimai yra atmetami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra (byla elektroninė).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.