- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1295-381/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00963-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2591-658/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maniga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, prašydama pripažinti sprendimus neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl ieškovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktos pretenzijos neteisėto atmetimo, pripažinti ex officio neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus, susijusius su ieškovės pasiūlymo vertinimu, nes parengtos pirkimo sąlygos yra dviprasmiškos, taigi ieškovė pašalinta iš pirkimo neteisėtai, konstatavus, kad perkančiosios organizacijos priimti sprendimai dėl pateiktų pretenzijų ir prašymo nagrinėjimo yra neteisėti, nes pažeidžia skaidrumo principą ir tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos principą ir juos panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, jog dalyvauja atsakovės supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Apšvietimo tinklų įrengimo Kauno g., Vandžiogaloje, Kauno r. darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 187321. 2017 m. gegužės 29 d. perkančioji organizacija pateikė pirkimo sąlygų paaiškinimą bei pridėjo patikslintą darbų kiekių žiniaraštį (lokalinės sąmatos pagal pirkimo sąlygas). Paaiškinime perkančioji organizacija nurodė, kad pasiūlyme nereikia įvertinti prijungimo mokesčio, bet reikia įvertinti kontrolinę geodezinę išpildomąją nuotrauką, topografinį trasų nužymėjimą, leidimą kasimo darbams (1.5. Bendrieji statinio ekonominiai rodikliai.).2017 m. gegužės 30 d. perkančioji organizacija pateikė konkurso sąlygų paaiškinimą, kuriame patikslino konkurso sąlygų 5.4.2. punktą: vietoj žodžių „užpildytos lokalinės sąmatos, pateiktos konkurso sąlygų priede Nr. 3“ įrašydama žodžius „užpildytos lokalinės sąmatos, pagal pateiktą darbų kiekių žiniaraštį konkurso sąlygų priede Nr. 3“ (Patikslintas darbų kiekių žiniaraštis pateiktas 2017 m. gegužės 29 d. CVP IS priemonėmis Pranešimas Nr. 5253217).“ 2017 m. birželio 16 d. perkančioji organizacija paprašė ieškovės iki 2017 m. birželio 22 d. 24 val. pateikti paaiškinimą, ar išlaidos dėl kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo, leidimo kasti darbus, leidimo kirsti kelius yra įskaičiuotos ir įvertintos bendroje jos pasiūlymo kainoje. 2017 m. birželio 21 d. pranešime tiekėja nurodė, kad visus papildomai paaiškėjusius darbus ir kaštus įskaitė į savo pasiūlymo bendrą kainą.2017 m. liepos 4 d. perkančioji organizacija pakartotinai paprašė ieškovės iki 2017 m. liepos 7 d. 17 val. pateikti paaiškinimus dėl pateikto pasiūlymo lokalinėje sąmatoje nurodytų pozicijų. 2017 m. liepos 5 d. tiekėja, teikdama papildomą paaiškinimą, patikslino 2017 m. birželio 21 d. pranešime pateiktą paaiškinimą dėl kaštų, susijusių su kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo išlaidų, leidimo kasimo darbams, leidimo kirsti kelius detalizavimo įtraukimu į pateikto pasiūlymo bendrą kainą, kadangi kartu su pasiūlymu pateiktoje lokalinėje sąmatoje pagal perkančiosios organizacijos pateiktą darbų kiekių žiniaraštį, taip pat pirkimo sąlygų papildymus/paaiškinimus nebuvo prašoma išskirti minėtus papildomus darbus.2017 m. liepos 12 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymą dėl nepateiktų paaiškinimų apie pateikto pasiūlymo lokalinėje sąmatoje nurodytas pozicijas. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymą, nurodė, kad tiekėja iki 2017 m. liepos 7 d. nepaaiškino savo pateikto pasiūlymo, dėl to perkančioji organizacija priėmė sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymą, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 9.8.4. punktu. Tą pačią dieną ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai paaiškinimą ir įrodymus (ekrano nuotrauką (print screen)), kad pasiūlymo paaiškinimas perkančiajai organizacijai buvo išsiųstas. Tiekėja nurodė, kad 2017 m. birželio 21 d. jau buvo pateikusi perkančiajai organizacijai paaiškinimą dėl jos pasiūlymo, kuriame buvo aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyta į perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 16 d. paklausimą CVP IS priemonėmis. Jame tiekėja nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad bus sudaroma fiksuotos kainos sutartis, tiekėja, rengdama savo pasiūlymą, įvertino pozicijas ir išlaidas, susijusias su perkančiosios organizacijos 2017 m. gegužės 29 d. pranešime nurodytais paaiškinimais: išlaidas, susijusias su kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimu, topografiniu trasų nužymėjimu, TEO iškvietimo išlaidomis, leidimo kasimo darbams išdavimu, leidimo kirsti kelius išdavimu (toliau tekste – Papildomi darbai), ir į savo pasiūlymo kainą jas įtraukė.2017 m. liepos 14 d. perkančioji organizacija pranešime nurodė, kad nepaisant to, jog tiekėja 2017 m. liepos 5 d. pateikė pasiūlymo paaiškinimą, ji jo neišsiuntė, o prašomas pasiūlymo paaiškinimas perkančiajai organizacijai buvo pateiktas tik 2017 m. liepos 12 d., t. y. pasibaigus dokumentų pateikimo terminui. Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 5.15 punkto nuostatomis, priėmė sprendimą pateiktų įrodymų nepriimti, nes komisija neatsako už CVP IS sutrikimus ar kitus nenumatytus atvejus, dėl kurių pasiūlymai nebuvo gauti ar gauti pavėluotai. 2017 m. liepos 19 d. tiekėja, nesutikdama su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu atmesti jos pasiūlymą, nes ji iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino neva nebuvo paaiškinusi informacijos, nors ji jau buvo paaiškinta 2017 m. birželio 21 d., pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 25 d. pateikė Viešųjų pirkimų komisijos protokolą Nr. 16, kuriuo tiekėjos pretenzija atmesta, nebuvo pateikti jokie pretenzijos atmetimo motyvai.2017 m. liepos 26 d. tiekėja raštu Nr. 07-26/01 „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo motyvų“ ir vadovaudamasi VPĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu, prašė atsakovės paaiškinti jos 2017 m. liepos 19 d. pretenzijoje nurodytų argumentų atmetimo pagrindą ir motyvus. Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 28 d. priimtu sprendimu, pagal nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. liepos 28 d. protokolą Nr. 19 nepagrįstai laikė, kad tiekėjos 2017 m. liepos 26 d. paklausime nurodyti teiginiai yra pretenzija ir nurodė, jog tiekėjos pasiūlymas atmestas, nes ieškovė „<...> savo pasiūlyme pateiktose lokalinėse sąmatose nenurodė darbų (kontrolinė geodezinė išpildomoji nuotrauka; topografinis trasų nužymėjimas; TEO iškvietimo išlaidos; leidimas kasimo darbams; leidimas kirsti kelius), jų kiekių ir kainų. Pažymime, kad pirkimo dokumentų 5.4.2. punkte nustatyta, kad pasiūlymą sudaro „užpildytos lokalinės sąmatos, pagal pateiktą darbų kiekių žiniaraštį konkurso sąlygų priede Nr. 3“, o patikslintas darbų kiekių žiniaraštis 2017 m. gegužės 29 d. pranešime Nr. 5253217 pateiktas CVP IS priemonėmis visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams“. 2017 m. rugpjūčio 2 d. tiekėja raštu Nr. 1708/022 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymą, tiekėjos pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir sudaryti su ja viešojo pirkimo sutartį; panaikinti 2017 m. liepos 28 d. sprendimą dėl tiekėjos 2017 m. liepos 26 d. pateikto paklausimo Nr. 07-26/01 „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo motyvų“ kvalifikavimo kaip pretenzijos; netenkinus prašymo panaikinti 2017 m. liepos 12 d. ir 2017 m. liepos 28 d. skaidrumo principą pažeidžiančius sprendimus, aiškiai nurodyti visas jos pasiūlymo neatitiktis, atsižvelgus į konkrečius Pirkimo sąlygų ir jų paaiškinimų punktus ir nuostatas, taip pat perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas.Ieškovė nurodė, kad teikdama antrą pretenziją iš esmės reikalavo panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 28 d. priimtą neteisėtą sprendimą, kuriuo jos 2017 m. liepos 26 d. paklausimas, kuris rėmėsi ne VPĮ 93 ir 94 straipsnių nuostatomis, numatančiomis teisę skųsti sprendimus, o visai kitais pagrindais – VPĮ 41 straipsniu, numatančiu jos teisę sužinoti detalius pretenzijos netenkinimo motyvus, taip užtikrinant tiekėjos veiksmingos teisinės gynybos principą bei skaidrumo principą, kuris turėtų garantuoti, kad perkančioji organizacija, tiekėjos pasiūlymo vertinimą ir pretenzijos išnagrinėjimą atliko tinkamai. Vertinant minėtas aplinkybes, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad šis sprendimas, kai tiekėjai yra apribojama teisė susipažinti su išsamiais jos pretenzijos atmetimo motyvais, įrodo, kad perkančioji organizacija pažeidžia imperatyvią skaidrumo pareigą, todėl ji yra pašalinta iš viešojo pirkimo procedūrų neapgrįstai.2017 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė nusprendė nenagrinėti tiekėjos antros pretenzijos, nes ji neva buvo pateikta tuo pačiu pagrindu, nors ieškovės teigimu yra akivaizdu, kad minėta pretenzija ji siekė, kad būtų panaikintas sprendimas jos 2017 m. liepos 26 d. raštą laikyti pretenzija ir reikalavo pateikti išsamius jos pasiūlymo atmetimo motyvus. Ieškovė mano, kad tokiu būdu, perkančioji organizacija dar kartą suvaržė jos teisę sužinoti visą informaciją, susijusią su pasiūlymo vertinimu ir pretenzijoje išdėstytais motyvais, pažeidė tiekėjos veiksmingos teisinės gynybos principą ir skaidrumo imperatyvą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).Ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, nes jos pasiūlymą atmetė tam nesant jokių teisinių pagrindų. Taip pat perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos pareigos parengti tinkamas, aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas, dėl ko netinkamai parengtų pirkimo sąlygų nuostatomis, priėmė sprendimą pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūrų.Ieškovės vertinimu, perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo dokumentų nuostatos neleido pirkime dalyvaujantiems tiekėjams keisti pirkimo sąlygų, nes pirkimo sąlygas, vadovaujantis VPĮ 24 straipsniu rengia pati perkančioji organizacija, o vadovaujantis VPĮ 24 straipsnio 9 dalimi, rengdama pirkimo sąlygas, ji turi užtikrinti, kad parengti pirkimo dokumentai bus aiškūs ir be dviprasmybių, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus. Tačiau pagrindas, kuriuo ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, nes neva ji neužpildė pasiūlymo tinkamai, nors perkami papildomi darbai į bendrą pasiūlymo kainą buvo įtraukti, o pasiūlymo forma šių darbų papildomai neišskyrė, nepagrįstas. Taigi, yra pagrindas pripažinti perkančiosios organizacijos neteisėtą elgesį, ieškovės diskriminaciją, nors ji yra mažiausią kainą pasiūliusi tiekėja.Perkančioji organizacija neteisėtai prašė paaiškinti informaciją, kurią ieškovė buvo įtraukusi į savo pasiūlymą, nors ieškovė 2017 m. birželio 21 d. pranešimu visą prašomą informaciją jau buvo paaiškinusi.Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 12 d. priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, nes neva ji nebuvo paaiškinusi savo pasiūlymo, nors paaiškinimai dėl Papildomų darbų jai buvo pateikti dar 2017 m. birželio 21 d.Perkančioji organizacija visiškai nevertino ieškovės pateiktų argumentų dėl jos pateiktos pretenzijos, o 2017 m. liepos 25 d. pretenzijos atmetimo atsakymas nebuvo išsamus, nebuvo pateikti ir paaiškinti jokie pretenzijos atmetimo motyvai, nors dviprasmiškas pirkimo sąlygas parengė pati perkančioji organizacija. Taigi, dviprasmiškų pirkimo sąlygų padarinius atsakovė perkėlė ieškovei, tokiu būdu pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.2017 m. liepos 26 d. ieškovei kreipusis su prašymu paaiškinti jos pretenzijos atmetimo motyvus, perkančioji organizacija nepateikė jokių argumentų ar motyvų, nors tai ją įpareigoja VPĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Šį paklausimą ji laikė pretenzija, nors nei rašto turinys, nei teisinis pagrindas ir materialinės normos, neleido daryti išvadų dėl šio rašto traktavimo kaip pretenzijos, o tokiu būdu buvo tiesiogiai suvaržytos ieškovės teisės į veiksmingą teisinę gynybą, nes jai nebuvo pateikti jokie pretenzijos netenkinimą pagrindžiantys argumentai.Ieškovės įsitikinimu, perkančiosios organizacijos elgesys, kai jai nėra pateikiami jokie jos pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų motyvai, sąmoningai nepateikiama jokia informacija, susijusi su jos pateikto pasiūlymo vertinimu bei, perkančiosios organizacijos vertinimu, neatitikimas pirkimo sąlygų nuostatoms, kurios yra prieštaringos, parengtos netinkamai, pažeidžiančios imperatyvųjį reglamentavimą bei skaidrumo principą, tik įrodo, kad perkančioji organizacija elgiasi neteisėtai. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų prieštaravimus taiko neteisėtai siekdama pašalinti ieškovę, o šių padarinių rizika negali būti perkeliama ieškovei, nes ji savo pasiūlymą parengė tinkamai, atsakė į visus atsakovės klausimus, susijusius su Papildomų darbų įtraukimu. Taigi, ieškovės pasiūlymo atmetimas yra neteisėtas.2017 m. rugpjūčio 9 d. perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo buvo atmesta antra ieškovės pretenzija, tik įrodo, kad nesant jokių teisinių pagrindų, nes ieškovė yra mažiausią kainą pasiūliusi tiekėja, jos kvalifikacija buvo pripažinta tinkama, yra siekiama neteisėtai pašalinti ieškovę. Net atmesdama ieškovės antrą pretenziją, perkančioji organizacija nepateikė detalių argumentų, kurių pirkimo sąlygų nuostatų neatitinka ieškovės pasiūlymas, nors ieškovė net tris kartus (du kartus teikdama pretenzijas ir kartą prašydama pagrįsti jos pasiūlymo atmetimo, ir pretenzijos netenkinimo motyvus) to prašė.Ieškovei akivaizdu, kad perkančioji organizacija ne tik neprisiima atsakomybės dėl parengtų pirkimo sąlygų dviprasmiškumo ir prieštaringumo, tačiau neskaidri pasiūlymo vertinimo procedūra bei nenoras pagrįsti savo priimtų sprendimų, formalus atsakymų į užduotus klausimus pateikimas ir jokių pretenzijos atmetimo motyvų nepateikimas, įrodo, kad perkančioji organizacija riboja ieškovės teises ginti savo teises ir lemia tiekėjų veiksmingos teisinės gynybos principo pažeidimą. Antroji pretenzija nepagrįstai atmesta dėl to, kad ji neva buvo pateikta pakartotinai, nors teikdama antrą pretenziją, ieškovė skundė perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jokių pretenzijos nagrinėjimo motyvų nepateikimo, t. y. pateiktas skundas buvo kitu, nei pirmoje pretenzijoje suformuluotu, teisiniu pagrindu.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, jog teikdama pasiūlymą ieškovė nesivadovavo pirkimo dokumentų 5.4.2. punktu, neatsižvelgė į perkančiosios organizacijos konkurso metu pateiktą papildomą informaciją, t. y. lokalinėje sąmatoje neįkainojo konkurso metu paaiškėjusių patikslintų darbų pozicijų, o paprašyta nepaaiškino savo pasiūlymo. Atsakovės vertinimu, tai, kad būtų buvusi sudaryta fiksuotos kainos sutartis, nepanaikino pirkimo dokumentuose nurodytos pareigos. Fiksuotos kainos sutartis taip pat nereiškė, kad perkančiajai organizacijai nebuvo privalu išsiaiškinti, už kokią kainą ieškovė siūlė atlikti konkurso metu patikslintas darbų pozicijas. Todėl perkančiajai organizacijai nusprendus priimti tokio pobūdžio paaiškinimą, ji pati būtų nesivadovavusi savo pirkimo dokumentų nuostatomis, pažeidusi kitų tiekėjų lygiateisiškumo principą, kiltų abejonių ir dėl konkurso skaidrumo. Be to, darbai perkami pagal parengtą techninį projektą, ne pagal veiklų sąrašą, o tiekėjams pateikti darbų kiekių žiniaraščiai, todėl jie turėjo įvertinti visas galimas išlaidas. Tiekėjai privalėjo pateikti užpildytas lokalines sąmatas, atsižvelgdami ne tik į tuos žiniaraščius, kurie buvo pateikti paskelbus pirkimą, bet ir vėlesnius sekusius perkančiosios organizacijos paaiškinimus, patikslinimus, papildomai pateiktus žiniaraščius. Nėra svarbu, kurioje sąmatos vietoje būtų atsiradę naujai paaiškėjusių darbų pozicijos – tai tėra formos klausimas. Svarbiausia, kad šios pozicijos turėjo būti įrašytos lokalinėje sąmatoje ir jų įkainiai būtų žinomi. Be to, ir iš papildomo žiniaraščio 1.5. „Bendrieji projekto rodikliai“ formos galima suprasti, kad privalu įvertinti išlaidas ir pateikti kainas. Ieškovės ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimas taip pat įrodo, kad savo paaiškinimo iki nustatyto termino ieškovė nepateikė. Perkančioji organizacija atsakymuose į pretenzijas ir rašte dėl pasiūlymo vertinimo, aiškiai ir išsamiai nurodė ir faktinį, ir teisinį ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindą. Ieškovei lokalinėse sąmatose neįvertinus lėšų, reikalingų konkurso metu paaiškėjusioms naujoms darbų pozicijoms atlikti, o iki nustatyto termino ir nepaaiškinus pasiūlymo, perkančioji organizacija teisėtai jį atmetė. Be to, ieškovei nei dėl pirkimo dokumentų, nei dėl pateiktų kitų perkančiosios organizacijos paaiškinimų, patikslinimų klausimų nekilo. Ieškovė neprašė paaiškinti ir pirkimo dokumentų 5.4.2. punkto, nurodančio, kad lokalinės sąmatos pildomos pagal darbų kiekių žiniaraščius. Jei ieškovė nesuprato papildomai pirkime pateikiamų dokumentų (paaiškinimų, patikslinimų) teisinės reikšmės, ne perkančiajai organizacijai, o ieškovei turi tekti neigiami netinkamo suvokimo padariniai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė šiame pirkime nėra pateikusi kvalifikacinius duomenis patvirtinančių dokumentų, todėl, kol jie nėra pateikti ir perkančiosios organizacijos įvertinti, galima tik spėlioti, ar ieškovė juos atitinka. Neįvykdžiusi visų pirkimo dokumentuose ir Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų procedūrų, ieškovė jokio teisinio pagrindo reikalauti teismo įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove sutartį, neturi. Be to, skaičiuojant terminą nuo 2017 m. liepos 28 d. perkančiosios organizacijos pranešimo tiekėjui, terminas ieškiniui pateikti suėjo 2017 m. rugpjūčio 14 d., todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui pateikti.Teismui pateiktame dublike ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad perkančioji organizacija, iš anksto visiems potencialiems tiekėjams tinkamai neparengusi pirkimo sąlygų, vėlesnėse pirkimo stadijose, įskaitant tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadiją, neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad šių sąlygų prieštaravimus ištaisytų patys tiekėjai, nes pirkimo sąlygas patikslinti bei papildyti pasiūlymo formą turi pati perkančioji organizacija, o ne tiekėjai. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija turi prisiimti netikslių, neaiškių konkurso sąlygų riziką, o konkurso sąlygų reikalavimai turi būti aiškinami taip, kaip juos suprato rūpestingas ir atidus tiekėjas. Perkančiosios organizacijos argumentai dėl kainodaros taisyklių nuostatų minėtu atveju yra neaktualūs ir nėra ginčo objekto sudedamoji dalis, nes ieškovė dar 2017 m. birželio 21 d. atsakydama į perkančiosios organizacijos paklausimą nurodė, kad visi pirkimo objektą papildantys ir paaiškėję nauji (papildomi) darbai į jos pasiūlymo kainą buvo įtraukti. Kadangi perkančioji organizacija pateikto žiniaraščio nepatikslino taip, kad jis neprieštarautų pirkimo sąlygų 5.4.2 punktui, ieškovė negalėjo jo trūkumų ištaisyti juos „prirašant“, nes tai pažeistų VPĮ 27 straipsnio 2 dalį. Be to, skurdus ir neišsamus sprendimo atmesti ieškovės pirmą pretenziją turinys lėmė ieškovės sprendimą pateikti paklausimą dėl jos pretenzijos netenkinimo motyvų. Tačiau perkančioji organizacija nepateikė jokių duomenų dėl reikalautų prašymų, o rašto turinį įvertino kaip teikiamą pretenziją, nors tai nėra pretenzija. Teikdama antrą pretenziją ieškovė išsamiai paaiškino esminius pretenzijos pateikimo materialinės ir procesinės teisės skirtumus. Tačiau perkančioji organizacija nei viename ikiteisminiame ginčų etape nesiekė savo sprendimus padaryti aiškesnius, užtikrinti skaidrią viešojo pirkimo procedūrą ir pateikti visus ieškovės reikalautus motyvus dėl jos pasiūlymo. Visi perkančiosios organizacijos pateikti atsakymai į paklausimus pažeidė informatyvumo ir tinkamumo pareigą, skaidrumo principą. Be to, ieškovė skundžia perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą, o ne 2017 m. liepos 28 d. sprendimą, todėl ieškovė ieškinį pareiškė nepraleidusi termino, nes paskutinė diena pareikšti ieškiniui buvo 2017 m. rugpjūčio 24 d.Teismui pateiktame triplike atsakovė papildomai nurodė, kad esant 2017 m. gegužės 29 d. patikslinimams, konkurse dalyvaujantys tiekėjai įgijo pareigą į konkrečią savo sudaromą lokalinę sąmatą įtraukti kitas išlaidas. Toks konkurso sąlygų patikslinimas negalėjo sukelti jokių klaidingo konkurso sąlygų interpretavimo galimybių, nes pakankamai protingas ir atidus asmuo turėjo suprasti, jog papildomai reikalingi atlikti darbai reikalauja numatyti ir atitinkamo dydžio išlaidas, būtinas jų atlikimui. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog perkančiosios organizacijos pranešime ieškovei pateikiamas visiškai konkretus paklausimas, kuris nesukūrė tiekėjui pareigos papildyti konkurso sąlygų naujomis eilutėmis ar punktais. Įvertinus tai, kad lokalinė sąmata turi atspindėti pateikto pasiūlymo pagrindimą, Papildomi darbai turėjo būti pridedami prie kitų sąmatos darbų konkrečiose sąmatos eilutėse, o perkančioji organizacija esant nurodytai situacijai turėjo teisėtą interesą išsiaiškinti sąmatos sandarą ir dėl to kreiptis į tiekėjus. Jei ieškovė tikrai būtų įtraukusi Papildomus darbus į bendrą pasiūlymo kainą, tai ji visiškai nesudėtingai galėjo paaiškinti, kurioje būtent sąmatos eilutėje tokie darbai atsispindėtų, tačiau ieškovei nepateikus paaiškinimo, perkančiajai organizacijai liko vienintelė galimybė ieškovės pasiūlymą atmesti, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų. Be to, perkančiosios organizacijos prašymai pateikti paaiškinimus buvo siejami su neįprastai maža kaina. Nors neįprastai mažos kainos pagrindimas buvo pripažintas tinkamu, tačiau perkančioji organizacija siekė įsitikinti, ar visi darbai buvo įtraukti į sąmatą, bei įvertinti atskirų darbų kainas. Todėl sistemiškai vertinant konkurso sąlygose numatytą perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti kainos pagrįstumu ir imperatyvią prievolę atmesti pasiūlymą, jei tiekėjas kainos nepagrindžia (konkurso sąlygų 9.6. punktas), ieškovė neturėjo teisės atsisakyti teikti paaiškinimų, o jų nepateikus – negalėjo toliau dalyvauti konkurse. Perkančiajai organizacijai yra svarbu žinoti ir iš tiekėjų pasiūlymo nustatyti atskirų darbų kainas (įkainius) (ypatingai kai tai susiję su rangos darbais), kadangi perkančiajai organizacijai atsisakius tam tikrų darbų viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, tokiu atveju nebūtų sunku apskaičiuoti darbų, kurių atsisakoma vertę ir taip sumažinti bendrą viešojo pirkimo sutarties kainą. Už pirkimui skirtų lėšų naudojimą tiesiogiai atsako perkančioji organizacija, todėl ji turi teisę ir pareigą įsitikinti, kad už pirkimo kainą bus atliekami būtent tie suderinti darbai, dėl kurių vykdomas konkursas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 19 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie „Apšvietimo tinklų įrengimo Kauno g., Vandžiogaloje, Kauno r. darbų pirkimas“ pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (suteiktas pirkimo Nr. 187321).2017 m. gegužės 29 d. perkančioji organizacija pranešimais Nr. 5253217 ir Nr. 5256062 CVP IS priemonėmis pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus, pridėjo su šiais klausimais susijusį darbų kiekių žiniaraštį „1.5 Bendrieji projekto rodikliai“ ir patikslino kitą darbų kiekių žiniaraštį.2017 m. gegužės 30 d. perkančioji organizacija pranešimu Nr. 5261095 CVP IS priemonėmis patikslino pirkimo dokumentų 5.4. punkto 5.4.2. papunktį: vietoj žodžių „užpildytos lokalinės sąmatos, pateiktos konkurso sąlygų priede Nr. 3“ įrašė žodžius „užpildytos lokalinės sąmatos, pagal pateiktą darbų kiekių žiniaraštį konkurso sąlygų priede Nr. 3“.2017 m. birželio 1 d. buvo atplėšti vokai su pasiūlymais. Perkančioji organizacija 2017 m. birželio 16 d. pranešimu Nr. 5321057 CVP IS priemonėmis kreipėsi į ieškovę, prašydama iki 2017 m. birželio 22 d. pateikti paaiškinimą, ar ieškovė savo pasiūlyme įvertino pozicijas dėl kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo, leidimo kasimo darbams, leidimo kirsti kelius išlaidų, kadangi ieškovės su pasiūlymu pateiktose lokalinėse sąmatose šios pozicijos nenurodytos.Ieškovė 2017 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. 5335559 CVP IS priemonėmis nurodė, kad kadangi bus sudaroma fiksuotos kainos sutartis, ieškovė įsivertino visas nurodytas pozicijas (kontrolinė geodezinė išpildomoji nuotrauka, topografinis trasų nužymėjimas, TEO iškvietimo išlaidos, leidimas kasimo darbams, leidimas kirsti kelius) ir su jomis susijusias išlaidas.Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. 531799 CVP IS priemonėmis dar kartą kreipėsi į ieškovę prašydama iki 2017 m. liepos 7 d. pateikti paaiškinimą, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse yra įvertinti kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo, leidimo kasti ir leidimo kirsti kelius darbai.Ieškovė nurodo, kad 2017 m. liepos 5 d. teikė paaiškinimą Nr. 170705/01, kuriame aiškino, kad įvertinus perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 2017 m. gegužės 29 d. išaiškinimą ir tai, kad pagal pirkimo sąlygų 13.12 punktą taikoma fiksuotos kainos kainodara, ieškovė į savo pasiūlymų bendrą kainą įskaičiavo perkančiosios organizacijos prašomus paaiškinti kaštus, šių darbų papildomai nedetalizuodama pateiktoje lokalinėje sąmatoje, nes tokių pozicijų perkančioji organizacija nebuvo nurodžiusi. Atsakovė 2017 m. liepos 12 d. pranešimu Nr. 5389342 CVP IS priemonėmis informavo ieškovę apie Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimą atmesti UAB „Maniga“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų, t. y. iki nustatyto termino CVP IS priemonėmis nepateikus pasiūlymo paaiškinimų, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse yra įvertinti kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo, leidimo kasimo darbų, leidimo kirsti kelius darbai.Ieškovė 2017 m. liepos 12 d. CVP IS priemonėmis pateikė pranešimą Nr. 5389678, kuriame paaiškino, kad UAB „Maniga“ 2017 m. liepos 5 d. pateikė perkančiajai organizacijai atsakymą į 2017 m. liepos 4 d. paklausimą. Taip pat nurodė, kad CVP IS sistemoje failą pavyko įkelti tik iš trečio karto, todėl dėl CVP IS sutrikimų perkančioji organizacija galėjo negauti atsakymo.Atsakovė 2017 m. liepos 14 d. pranešimu Nr. 5398327 CVP IS priemonėmis nurodė, kad ieškovė CVP IS priemonėmis neišsiuntė dokumentų (jie yra juodraščių aplanke) ir savo pasiūlymo paaiškinimo iki nustatyto termino nepaaiškino (dokumentai pateikti 2017 m. liepos 12 d., t. y. pasibaigus jų pateikimo terminui). Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 5.15 punkto nuostatomis, nutarė atmesti tiekėjos prašymą priimti pavėluotai pateiktą pasiūlymo paaiškinimą, nes Komisija neatsako už CVP IS sutrikimus ar kitus nenumatytus atvejus, dėl kurių pasiūlymai nebuvo gauti ar gauti pavėluotai. Ieškovė 2017 m. liepos 19 d. pateikė pretenziją prašydama: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą; 2) grįžti į pasiūlymo vertinimo procedūras ir ieškovės pasiūlymą pripažinti laimėjusiu, ir sudaryti su ja viešojo pirkimo sutartį. Nurodė, jog teikdama pasiūlymą, įvertino tai, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara ir tai, kad pateiktoje pasiūlymo formoje ir pateiktą pasiūlymą detalizuojančioje lokalinėje sąmatoje pagal pateiktą darbų kiekių žiniaraštį, Papildomi darbai nebuvo išskirti, tačiau pagal 2017 m. gegužės 29 d. pateiktą pirkimo sąlygų paaiškinimą nurodyta, kad šie kaštai turi būti įskaičiuoti į bendrą kainą. Todėl ieškovė užpildė pasiūlymo formą ir ją detalizuojančią lokalinę sąmatą pagal darbų kiekių žiniaraščius, o ginčijamus Papildomus darbus įskaičiavo į bendrą pasiūlymo kainą. Ieškovė perkančiajai organizacijai jau buvo pateikusi savo pasiūlymo paaiškinimą 2017 m. birželio 21 d. pranešimu CVP IS priemonėmis Nr. 5335559. Ieškovė, teikdama pakartotinį paaiškinimą 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 12 d., tik patikslino jau anksčiau perkančiajai organizacijai paaiškintą informaciją, pateikdama esamos situacijos teisinį vertinimą. Atsakovė ieškovės tinkamai neinformavo apie pasiūlymo atmetimo priežastis ir atmetimo pagrindo tinkamai nepagrindė. Atsakovė 2017 m. liepos 25 d. raštu ieškovės pretenziją atmetė. Atsakovė nurodė, kad pasiūlymas atmestas vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto, konkurso sąlygų 9.8.4 punkto nuostatomis, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, kadangi dalyvis per Komisijos nurodytą terminą nepaaiškino pasiūlymo, kaip imperatyviai nustatyta VPĮ. Iš ieškovės 2017 m. liepos 12 d. pranešimu Nr. 5389678 CVP IS priemonėmis atsiųstos ekrano nuotraukos (print screen) matyti, kad dokumentai yra juodraščių aplanke, jie nebuvo išsiųsti dėl dalyvio neatidumo arba CVP IS sutrikimo, todėl ieškovė turėjo įsitikinti, kad Komisija pasiūlymo paaiškinimo CVP IS priemonėmis iki nustatyto termino negavo. Vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, Komisija, norėdama įsitikinti, kad UAB ,,Maniga“ savo pasiūlyme įvertino visus darbus, taip pat, kad vykdant sutartį nekils neaiškumų ir bus atlikti visi pirkimo dokumentuose ir pirkimo dokumentų prieduose bei paaiškinimuose nustatyti darbai, pakartotinai paprašė dalyvių paaiškinti savo pasiūlymus, nurodant konkrečiai, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse jie įsivertino anksčiau nurodytus darbus. UAB ,,Maniga“ iki nustatyto termino paaiškinimo nepateikus, Komisija vadovaudamasi VPĮ ir pirkimo sąlygų nuostatomis tęsė pasiūlymų vertinimo procedūrą ir atmetė ieškovės pasiūlymą.Ieškovė 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 07-26/01 prašė atsakovės pateikti jos pasiūlymo atmetimo pagrindą ir motyvus, nes atsakovė ieškovės tinkamai neinformavo apie jos pasiūlymo atmetimo priežastis ir atmetimo pagrindo tinkamai nepagrindė, o 2017 m. liepos 25 d. atsakyme į 2017 m. liepos 19 d. pretenziją šie atmetimo motyvai nėra aiškiai išdėstyti.Atsakovė 2017 m. liepos 28 d. raštu ieškovei dar kartą nurodė jos pasiūlymo atmetimo priežastis, t. y. ieškovė per Komisijos nurodytą terminą nepaaiškino savo pasiūlymo; ieškovė savo pasiūlyme pateiktose lokalinėse sąmatose nenurodė darbų (kontrolinė geodezinė išpildomoji nuotrauka, topografinis trasų nužymėjimas, TEO iškvietimo išlaidos, leidimas kasimo darbams, leidimas kirsti kelius), jų kiekių ir kainų.Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateikė pretenziją Nr. 1708/022, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 12 d. sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymą, grįžti į pasiūlymo vertinimo procedūras, tiekėjos pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir sudaryti su ja viešojo pirkimo sutartį, panaikinti 2017 m. liepos 28 d. sprendimą dėl tiekėjo 2017 m. birželio 26 d. pateikto paklausimo Nr. 07-26/01 kvalifikavimo kaip pretenzijos, netenkinus prašymo panaikinti 2017 m. liepos 12 d. ir 2017 m. liepos 28 d. sprendimus, aiškiai nurodyti visas pasiūlymo neatitiktis. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai jos 2017 m. liepos 26 d. raštą Nr. 07-26/01 laikė pretenzija, nes tai pagal VPĮ 41 straipsnį buvo prašymas išsamiai paaiškinti pretenzijos atmetimo motyvus, siekiant įsitikinti atsakovės priimtų sprendimų pagrįstumu. Be to, perkančioji organizacija elgėsi neteisėtai, atmesdama ieškovės pasiūlymą, pateiktus paaiškinimus ir pretenzijas, nes darbų kiekių žiniaraščiuose ir lokalinėse sąmatose, kurios turėjo būti užpildytos pagal darbų kiekių žiniaraštį, nebuvo konkrečioje eilutėje išskirti papildomi darbai.Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu nusprendė nenagrinėti ieškovės pretenzijos, nes ji pateikta pakartotinai tuo pačiu pagrindu. Nurodė, kad ieškovės pasiūlymo atmetimo priežastys ir pagrindai buvo išdėstyti 2017 m. liepos 21 d. ir 2017 m. liepos 28 d. pranešimuose.
Dėl termino pateikti teismui ieškinį
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia atsakovės 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos, kuris yra neatsiejamai susijęs su 2017 m. liepos 28 d. atsakovės sprendimu (dėl tiekėjos 2017 m. birželio 26 d. pateikto paklausimo Nr. 07-26/01 kvalifikavimo kaip pretenzijos). Todėl teismo vertinimu, skaičiuojant 15 dienų ieškinio pateikimo teismui terminą nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., šis terminas baigiasi 2017 m. rugpjūčio 24 d. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovė teismui ieškinį pareiškė nepraleidusi VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Dėl ieškovės pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams
Teismo vertinimu, pirkimo dokumentuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad tiekėjai lokalinėse sąmatose turi nurodyti atskiras eilutes su Papildomais darbais. Remiantis lygiateisiškumo principu, pirkimo sąlygos vienodai galioja ir yra taikomos visiems tiekėjams. Ieškovė, būdama protingas ir atidus asmuo, turėjo aiškiai suprasti, kad pildant lokalinę sąmatą reikia ne tik remtis 5.4.2 papunkčiu ir 3 priedu, bet ir konkurso metu papildomai pateiktais darbų kiekių žiniaraščiais, t. y. lokalinėje sąmatoje išskirti ir Papildomus darbus. Iš byloje esančios ieškovės su pasiūlymu teiktos lokalinės sąmatos matyti, jog joje nėra nurodyti Papildomi darbai, kaip to reikalavo perkančioji organizacija konkurso sąlygų 5.4.2 papunktyje. Vien tai, kad sąmatoje buvo nurodytos konkurso sąlygų priedo Nr. 3 1.11.2 punkte nurodytų darbų ir medžiagų išlaidos, dar nesudaro pagrindo teigti, jog pateiktas pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, kuomet pirkimo dokumentuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kokios išlaidos turi būti nurodytos lokalinėje sąmatoje. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos išvada, jog jos pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, ieškovė ieškinyje teigia, jog Papildomų darbų pozicijų privalomoje pasiūlymų formoje (lokalinėje sąmatoje) perkančioji organizacija nebuvo nurodžiusi. Vertindamas šį ieškovės argumentą, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą pripažino neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimams todėl, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktoje lokalinėje sąmatoje Papildomi darbai nebuvo išskirti ir ieškovė iki nustatyto termino nepaaiškino, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse ji įsivertino šiuos darbus. Taigi, nors atsakovė pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodžiusi, jog lokalinėse sąmatose turi būti nurodyti ir Papildomi darbai, ieškovė į savo parengtą lokalinę sąmatą įtraukė ne visus perkančiosios organizacijos nurodytus būtinus darbus.Teismo nuomone, nepagrįstas ieškovės teiginys, kad vykdomame pirkime pasirinkus fiksuotos kainos kainodarą, turi būti vertinama bendra pasiūlymo kaina. Konkurso sąlygų 13.12 punkte nurodyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Fiksuota kaina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (neteko galios nuo 2017 m. liepos 1 d.) 8 punktą reiškia, jog perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Analogiška nuostata įtvirtinta nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95) 9.2 papunktyje. Konkurso sąlygų 5.10 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas, apskaičiuodamas kainą, turi atsižvelgti į visas kainos sudėtines dalis, techninės specifikacijos reikalavimus ir į darbų kainą turi įskaityti visus mokesčius ir tiekėjo išlaidas. Taigi, konkurso sąlygose aiškiai nurodyta, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus turi įkainuoti visas paslaugų, darbų, medžiagų ir įrenginių pozicijas. Konkurso sąlygų 5.4.2 papunkčio reikalavimas pateikti lokalinę sąmatą, sudarytą pagal nustatytą formą, t. y. pagal darbų kiekių žiniaraščius, yra konkurso sąlygose pasiūlymo turiniui nustatytas reikalavimas, privalomas visiems pirkime dalyvaujantiems ir pirkimo sutartį siekiantiems sudaryti tiekėjams be išimties, ir jo nevykdymą perkančioji organizacija pagrįstai įvertino kaip pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pirkimo sąlygose yra pasirinkta fiksuotos kainos kainodara, nereiškia, kad pasiūlymo atitikimas kitiems pirkimo sąlygų reikalavimams turėtų būti ignoruojamas, nes prioritetas turėtų būti teikiamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principams. Ieškovės pateiktas pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad jis neatitiko vieno iš pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų – buvo pateikta lokalinė sąmata, kuri neatitiko pirkimo dokumentuose nustatyto turinio. Teismo vertinimu, nesant detalios informacijos apie perkančiosios organizacijos perkamus darbus, apsunkinama perkančiosios organizacijos galimybė įvertinti tiekėjo siūlomos kainos pagrįstumą, kontroliuoti sutarties vykdymą, tinkamai apskaičiuoti atliktų darbų kainą ir atsiskaityti su tiekėju. Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis, todėl konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas būtų neteisėtas. Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Būtent viešai paskelbtomis pirkimo sąlygomis suinteresuoti ūkio subjektai remiasi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti tam tikroje pirkimo procedūroje. Nagrinėjamu atveju leidus ieškovei toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, nepaisant to, kad jos pasiūlymo viena iš sudėtinių dalių – lokalinė sąmata neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, reikštų pirkimo sąlygų pakeitimą ir nepagrįstai suteiktų pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, kas savo ruožtu sąlygotų skaidrumo, lygiateisiškumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principų pažeidimą.Teismas nustatė, kad ieškovė su pasiūlymu pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodė reikalautų Papildomų darbų, todėl atsakovė 2017 m. birželio 16 d. pranešimu Nr. 5321057 paprašė ieškovės paaiškinti ar ji savo pasiūlyme įvertino Papildomus darbus. Ieškovė 2017 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. 5335559 paaiškino, kad įsivertino Papildomus darbus bendrai pateiktoje kainoje. Atsakovė 2017 m. liepos 4 d. pranešimu Nr. 531799 dar kartą kreipėsi į ieškovę prašydama nurodyti, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse yra įvertinti Papildomi darbai. Ieškovei buvo suformuluotas aiškus prašymas paaiškinti pasiūlymą, nurodant sąmatos eilutes, į kurias buvo įtraukti Papildomi darbai. Bendrą pasiūlymo kainą sudaro sąmatoje nurodytų kainų suma, o tai reiškia, kad jei ieškovė Papildomus darbus įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, tai jie turėjo atsispindėti tam tikroje sąmatos eilutėje ir ieškovė galėjo paaiškinti, kurioje būtent sąmatos eilutėje tokie darbai atsispindi. Ieškovė 2017 m. liepos 12 d. pateikė pranešimą Nr. 5389678, kuriame paaiškino, kad 2017 m. liepos 5 d. pateikė atsakymą į 2017 m. liepos 4 d. paklausimą, tačiau dėl CVP IS sutrikimų perkančioji organizacija galėjo jo negauti. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad ieškovė 2017 m. liepos 5 d. atsakymo neišsiuntė, t. y. iš pačios ieškovės pateiktos darbalaukio nuotraukos matyti, kad dokumentai yra likę juodraščių aplanke. Ieškovei susidūrus su sunkumais, teikiant atsakymą CVP IS priemonėmis, ji galėjo apie tai pranešti perkančiajai organizacijai, tačiau į atsakovę dėl to nesikreipė. Be to, ieškovė net 2017 m. liepos 12 d. pranešime nepateikė atsakovės reikalautos informacijos, t. y. nenurodė kuriose lokalinės sąmatos eilutėse atsispindi Papildomi darbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki nustatyto termino (2017 m. liepos 7 d.) nepaaiškino savo pasiūlymo, atsakovė jos pasiūlymą atmetė, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsakovės pirkimo sąlygų 9.8 punkte įtvirtintos sąlygos, kurioms esant komisija atmeta pasiūlymą. Viena tokių sąlygų, kai tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaisė aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškino pasiūlymo (9.8.4 papunktis). Todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą buvo neteisėtas ir/ar nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju tiekėjams nekilo klausimų dėl pirkimo sąlygų 5.4.2 papunkčio turinio, jį vienodai suprato ir tiekėjai, ir perkančioji organizacija. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija būtų skirtingai reikalavimus taikiusi skirtingiems tiekėjams, kad būtų palikusi neatsakytus jiems kilusius neaiškumus dėl reikalavimų turinio, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtų buvę pažeisti viešųjų pirkimų principai (VPĮ 3 straipsnis).
Dėl atsakovės pareigos nurodyti tiekėjo pasiūlymo atmetimo priežastis ir pagrindą
Teismo vertinimu, byloje esančiuose atsakovės atsakymuose į pretenzijas ir pranešime Nr. 5389342 dėl pasiūlymo atmetimo yra aiškiai ir išsamiai nurodytas faktinis ir teisinis ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindas. Atsakovė, teikdama atsakymus į pretenzijas, nurodė, kad vadovaudamasi konkurso sąlygų 9.8.4 papunkčiu, VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 5 punktais, Kauno rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 53.3, 57 ir 58.3 punktais atmetė ieškovės pasiūlymą, nes šis neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir ieškovė per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą pasiūlymo nepaaiškino. Atsakovė taip pat pasisakė ir kokių reikalavimų ieškovės pasiūlymas neatitiko. Taigi, perkančioji organizacija atsakė į pagrindinius ieškovės pretenzijų argumentus ir VPĮ 94¹ straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad nors ieškovės atsakymai yra nedidelės apimties, tačiau juose pateikiama informacija yra išsami ir aiškiai suprantama. Be to, VPĮ 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka. Taigi, ieškovė, manydama, kad atsakovės sprendimai dėl išnagrinėtų pretenzijų nepagrįsti, turi įstatyme nustatytą teisę kreiptis į teismą. Vien tai, kad, ieškovės nuomone, atsakovės atsakymai nemotyvuoti ir teisiškai nepagrįsti, neapriboja ieškovės teisės kreiptis į teismą, t. y. ieškovė šiuos motyvus gali nurodyti ieškinyje, o jį priėmęs teismas spręs ar atsakovės sprendimai yra pagrįsti. Remiantis VPĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir įvertinus 2017 m. liepos 26 d. rašto Nr. 07-26/01 turinį, teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad šis raštas laikytinas ne pretenzija, o prašymu nurodyti pasiūlymo atmetimo priežastis. Vis dėlto, nors atsakovė 2017 m. liepos 26 d. raštą įvardijo kaip pretenziją, tačiau 2017 m. liepos 28 d. atsakyme pakartotinai nurodė tiekėjos pasiūlymo atmetimo priežastis. Taigi, atsakovė, nepažeisdama VPĮ 41 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, pateikė ieškovei jos prašytus paaiškinimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad jos 2017 m. liepos 26 d. prašymą atsakovei prilyginus pretenzijai, buvo suvaržytos jos teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Atsakovės priimtų sprendimų nemotyvavimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu. Išnagrinėjęs bylą teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai atmetė UAB „Maniga“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Maniga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas sprendime visiškai neįvertino aplinkybių, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos pareigos parengti tinkamas, aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas, dėl ko netinkamai parengtų pirkimo sąlygų nuostatomis, priėmė sprendimą pašalinti apeliantę iš pirkimo procedūrų. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad pirkimo sąlygų dviprasmybės turi būti aiškinamos tiekėjo naudai, todėl perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Teismas tinkamai neįvertino kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dalyką, kurie kaip tik įrodo, kad pirkimo sąlygos parengtos netinkamai, yra dviprasmiškos ir prieštaringos. Teismas neįvertino įrodymų turinio, kad net ir tikslinti darbų kiekių žiniaraščiai nesiskyrė nuo pirminių pirkimo sąlygų 3 priedo techninės specifikacijos (gatvės apšvietimo rekonstrukcija Vandžiogalos mstl., Kauno r. sav. statybos projektas) sąlygų, o kaip tik po 2017 m. gegužės 30 d. pirkimo sąlygų patikslinimo kilę prieštaravimai rodė, kad ne apeliantė buvo įpareigota tikslinti pirkimo sąlygų trūkumus, o perkančioji organizacija. Skundžiamame sprendime pasisakyta dėl pirkimo sąlygų 3 priedo 1.11.2 punkte nurodytų darbų ir medžiagų išlaidų nesuderinamumo su apeliantės pasiūlymu, tačiau teismas vertindamas šį įrodymą kartu su apeliantės pasiūlymu ir 2017 m. gegužės 29 d. bei 2017 m. gegužės 30 d. pirkimo sąlygų patikslinimais, visiškai neatsižvelgė, kad visuose minėtuose dokumentuose darbų kiekių žiniaraščiai yra identiški. Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės pasiūlymas nėra parengtas pagal pirkimo sąlygas, nors paties pasiūlymo forma nesiskyrė nuo pirminių sąlygų, o patikslinimais buvo sukurta pirkimo sąlygų prieštaravimo pačių sau situacija, nes pirkime dalyvaujantys tiekėjai, turėjo vadovautis darbų kiekių žiniaraščiais, kurie neva buvo pakeisti, nors iš esmės nesiskyrė nuo pirminių pirkimo sąlygų ir techninio projekto reikalavimų. Taigi, sprendime visiškai neįvertintos parengtų pirkimo sąlygų dviprasmybės ir VPĮ 24 straipsnio 9 dalies tinkamumo pareiga.Priešingai nei pasisakė teismas, kad apeliantė nebuvo apdairi ir atidi tiekėja, t. y. neatitiko bonus pater familias standarto viešuosiuose pirkimuose, tačiau apeliantė aplinkybes, kad ji atitinka bonus pater familias standarto viešuosiuose pirkimuose sąlygas nurodė net kelis kartus: tiek teikiant antrą pretenziją, tiek ir ieškinyje. Apeliantė puikiai suvokdama tiek teismų praktikos poziciją, tiek ir viešųjų pirkimų normas, teigė, kad įvertindama savo pareigų turinį, ji taip pat turi dėti pastangas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių įgyvendinimo, tačiau ši jos, kaip tiekėjos, pareiga negali pasireikšti tuo, kad ji privalo tikslinti pirkimo dokumentus ir ištaisyti pirkimo dokumentų dviprasmybes ir prieštaravimus. Jei būtų priešingai, tuomet nebūtų tinkamai įgyvendinama viešųjų pirkimų esmė – pirkimo sąlygas rengia ir jų dviprasmybes ištaiso ir tikslina tik perkančioji organizacija. Tačiau teismas pasisakydamas, kad apeliantė privalėjo vadovautis ne tik pirkimo sąlygų 5.4.2 papunkčiu ir 3 priedu, bet ir konkurso metu papildomai pateiktais darbų kiekių žiniaraščiais, t. y. lokalinėje sąmatoje išskirti ir papildomus darbus, suklydo, t. y. ištaisyti pirkimo sąlygas pati, padarė esminę teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, kadangi ne tiekėjai rengia pirkimo sąlygas, o perkančioji organizacija (VPĮ 27 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad apeliantė privalėjo išskirti papildomų darbų eilutes, nors tai negalėtų būti suderinama su perkančiosios organizacijos pareiga parengti tinkamas sąlygas (VPĮ straipsnio 24 straipsnio 9 dalis). Toks teismo argumentas kaip tik priešingai tik įrodo, kad tiekėja buvo apdairi ir atidi, nes kaip ji buvo nurodžiusi ieškinyje, apeliantė negali ištaisyti perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo sąlygų netikslumų ar trūkumų, ji negali „prirašyti“ papildomų pasiūlymo eilučių, nes pačios perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo sąlygų nuostatos to neleistų padaryti, kadangi pirkimo sąlygų 9.8.3 punktas numato pasiūlymo atmetimą, jei jis parengtas ne pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus, t. y ne pagal pateiktą pasiūlymo formą ir darbų kiekių žiniaraščius, kuriose šių papildomų darbų pozicijos nėra nurodytos. Tokiu būdu kaip tik būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes tiekėjai iš pirkimo procedūrų būtų šalinimai bet kokiu atveju, net jei būtų ar nebūtų papildomai nurodę perkamus papildomus darbus savo pasiūlyme. Šių aplinkybių Kauno apygardos teismas visiškai neįvertino, todėl priėjo nepagrįstų išvadų, kad apelianto pasiūlymas yra netinkamai ir neatidžiai parengtas. Kauno apygardos teismas sprendime nepagrįstai sprendė, kad minėtam ginčui nėra aktualios kainodaros taisyklės ir tai, kad bus sudaroma fiksuotos kainos sutartis. Apeliantė pagrįstai tiek 2017 m. birželio 21 d. teikdama paaiškinimą dėl savo pasiūlymo, tiek ir ieškinyje, nurodė, kad pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodžius, kurioje pasiūlymo vietoje turėjo būti detalizuoti papildomi darbai, po perkančiosios organizacijos 2017 m. gegužės 29 d. pateikto pirkimo sąlygų paaiškinimo ir 2017 m. gegužės 30 d. paaiškinimo kilusių dviprasmybių, apeliantė minėtus papildomus darbus įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, taip, kaip buvo numatyta pirkimo sąlygose (pateikus jų išaiškinimą), ir taip, kaip numato viešojo pirkimo – pardavimo kainodaros metodikos 24 punktas, nes yra perkami darbai ir vertinama bendra pasiūlymo kaina. Toks aiškinimas kaip tik yra pagrįstas ir teisingas, nes atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – SRT 1.06.01:2016) 38.18, 40.1, 40.2, 41, 49, 51, 54.1 nuostatas bei pareigą užtikrinti, kad bus atlikti ne tik rangos darbai bet ir kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimas, topografinių trasų nužymėjimas, TEO iškvietimo išlaidos, leidimas kasti darbus ir leidimas kirsti kelius yra privaloma pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Kadangi šie reikalavimai yra privalomi, nes kitaip nebūtų galima įvykdyti pirkimo objekto, o perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo sąlygų dviprasmybės yra akivaizdžios, apeliantė, puikiai suprasdama, kad minėtos išlaidos yra „neišvengiamos“, kadangi privalomos pagal STR 1.06.01:2016, įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, o Kauno apygardos teismo motyvai dėl šių argumentų prieštaringumo yra visiškai nepagrįsti. Kauno apygardos teismas neteisingai aiškina, kad apeliantės pateiktas pasiūlymas (lokalinė sąmata) neatitiko pirkimo dokumentuose nustatyto turinio, nors akivaizdūs įrodymai, esantys bylos medžiagoje, kaip tik įrodo, kad pirkimo sąlygos yra ydingos ir prieštaringos (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis). Apeliantė kaip tik paaiškino savo pasiūlymą tinkamai ir atidžiai. Teismas aiškino, kad vienas iš esminių viešųjų pirkimų užtikrintumo elementų yra viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis, nors, kaip matyti, pats dokumentas – darbų kiekių žiniaraštis, dėl kurio yra kilęs ginčas, nesikeitė ir nebuvo patikslintas jo esminis turinys dėl Papildomų darbų įtraukimo. Taigi, šiuo aspektu, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes apeliantės užpildyta lokalinė sąmata (darbų kiekių žiniaraštis) atitiko pirkimo sąlygas, kuriose po patikslinimų, net ir papildomų paaiškinimų, šių darbų eilutės nebuvo nurodytos, ir nebuvo ištaisyti esminiai pirkimo sąlygų neatitikimo jų turiniui pačios perkančiosios organizacijos. Ne tiekėjai rengia pirkimo sąlygas, o perkančioji organizacija (VPĮ 27 straipsnio 2 dalis), o kilę prieštaravimai aiškinami perkančiosios organizacijos nenaudai. Dėl šių aplinkybių sprendime nėra pasisakyta, nors tai yra esminis ginčo dalykas.Teismas, neįvertindamas po pirkimo sąlygų atliktų paaiškinimų atsiradusių prieštaravimų ir dviprasmybių tarp darbų kiekių žiniaraščių ir lokalinės darbų sąmatos, kurią tiekėjai privalėjo užpildyti teikiant pasiūlymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl peržiūros procedūros veiksmingumo principo įgyvendinimo.Apeliantė pažymėjo, kad teismas, tinkamai neatlikęs įrodymų tyrimo, neįvertino jos nurodytų argumentų dėl akivaizdžios apeliantės diskriminacijos, kitų tiekėjų favoritizmo, galimai leidžiant jiems patikslinti savo pasiūlymus, akivaizdaus skaidrumo principo pažeidimo, kai nesant jokių teisinių pagrindų apeliantė neleistinai pašalinta iš pirkimo procedūrų. Be kita ko, po sprendimo priėmimo, perkančioji organizacija dar neįsiteisėjus šiam sprendimui 2017 m. spalio 13 d., pažeisdama CPK 150 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 1 dalies nuostatas atnaujino pirkimo procedūras. Minėtas faktas tik pagrindžia, kad apeliantė buvo ir yra teisi teigdama, kad perkančioji organizacija pirkimą vykdo neskaidriai ir neobjektyviai.
Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė nemato skirtumo tarp dviejų viešojo pirkimo institutų – tarp perkančiosios organizacijos parengtų ir paskelbtų dokumentų ir šių pirkimo dokumentų paaiškinimų, patikslinimų. Atsakovė turi VPĮ nustatytą teisę patikslinti pirkimo dokumentus savo ar pirkimo dalyvių iniciatyva, o paaiškinus pirkimo dokumentus šie patikslinimai tampa neatskiriama pirkimo dokumentų dalimi. Ieškovės argumentus dėl sąlygų dviprasmiškumo paneigia faktas, kad ieškovei šiam pirkime, priešingai nei kitiems konkurso dalyviams, nei paskelbus pirkimo dokumentus, nei perkančiajai organizacijai teikiant paaiškinimus ir patikslinimus, nekilo nė vieno klausimo. Atsakovė sutinka, kad buvo pateikti identiški žiniaraščiai, tačiau atkreipia dėmesį, kad žiniaraščiai – tai techninio projekto sudėtinė dokumentacijos dalis, pirkimo dalyviams pateikta pdf formatu. Atsakovės viešojo pirkimo komisija neturėjo nė menkiausios galimybės patvirtinto, suderinto su atsakingomis institucijomis ir įkelto į „Infostatyba“ techninio projekto, kuriam atlikta ir ekspertizė, koreguoti kitaip, kaip tik jį paaiškinti žodžiais. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad šie žiniaraščiai turėjo būti kaip nors pakeisti, o jei ieškovė yra statybų srities profesionalas, ji turėjo tai neabejotinai suprasti. Logiška, kad tinkamai įsivertinti kaštus tiekėjai ir galėjo, ir turėjo iš aiškių žodinių perkančiosios organizacijos paaiškinimų. Viešojo pirkimo procedūros vykdomos ne tam, kad jų eigoje būtų fiziškai koreguojamas ir keičiamas techninis projektas, įskaitant žiniaraščius, o tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai įvertinti visas savo būsimas išlaidas ir pateikti tikslią pasiūlymo kainą, įvertinus visą perkančiosios organizacijos jiems pateiktą informaciją.Vadovaujantis pirkimo dokumentų 5.4.2. punktu, VPĮ 2 straipsnio 21 punktu, tiekėjai privalėjo pateikti užpildytas lokalines sąmatas atsižvelgdami ne į žiniaraščius, kurie buvo pateikti paskelbus pirkimą, bet ir vėliau sekusius perkančiosios organizacijos paaiškinimus, patikslinimus, papildomai pateiktą informaciją. Todėl tiekėjos argumentas, neva ji įpareigota „papildomai prirašyti paaiškėjusių naujų papildomų darbų į pateikiamas lokalines sąmatas“ atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis pirkimo dokumentais, ieškovė turėjo tai padaryti. Vis tik net ir labai aiškiai paprašyta patikslinti savo pasiūlymą, ieškovė to nepadarė, melavo, kad dokumentus išsiuntė, nors faktinės aplinkybės įrodo ką kitą – ieškovės dokumentai net nebuvo išsiųsti ir tai matyti iš atsakovės pateiktos darbalaukio ekrano nuotraukos. Vykdydama pirkimo procedūras perkančioji organizacija vadovaujasi lygiateisiškumo principu: priėmus sprendimą leisti patikslinti pasiūlymus, tokią galimybę ji suteikė visiems be išimties tiekėjams – įskaitant ieškovę, ir vienodą kartą skaičių. Atsakovė išsamiai ir geranoriškai bendravo su tiekėja, du kartus (kaip ir kitiems tiekėjams) suteikė galimybę ištaisyti savo pasiūlymo trūkumus, tačiau ir laiku, ir tinkamai nesugebėjusi to atlikti, ieškovė savo pareigos būti atidžiai ir rūpestingai, pažeidimo padarinius perkėlė perkančiajai organizacijai.Jokios aplinkybės neleidžia teigti, kad ieškovei kaip nors būtų reikėję „taisyti“ pasiūlymo formą, nes žiniaraščiuose esanti informacija tiekėjams buvo pateikta lokalinių sąmatų užpildymo ir kainos nustatymo tikslais – t. y. įvertinę žiniaraščiuose esančius duomenis (darbus, paslaugas, medžiagų kiekius, plotus, kt.), o ir papildomai pateiktus paaiškinimus, patikslinimus – duotą informaciją turėjo panaudoti lokalinėms sąmatoms parengti ir savo pasiūlymo kainai apskaičiuoti, o ne atvirkščiai. Ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos rengėja pati ieškovė, todėl nepagrįstas jos teiginys, kad jos pasiūlymas būtų buvęs atmestas dėl neatitikties pirkimo dokumentams: perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams vadovavosi ne tik pradiniais pirkimo dokumentais, bet ir jų paaiškinimais, patikslinimais, tapusiais neatskiriama pirkimo dokumentų dalimi. Ieškovei tinkamai neįvertinus perkančiosios organizacijos tiekėjams paskelbtos patikslinančios informacijos reikšmės, kad turi būti įvertinti ir ginčo darbų/paslaugų kaštai, perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą atmetė būtent dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovės pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, o ne dėl pirkimo dokumentų neaiškumo. Kadangi ieškovė dėl pirkimo dokumentų neaiškumo perkančiajai organizacijai neteikė nei pretenzijų, nei klausimų, suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neanalizavo VPĮ 27 straipsnio 2 ir 4 dalių taikymo. Teikdama pasiūlymą ieškovė nesivadovavo pirkimo dokumentų 5.4.2. punktu, neatsižvelgė į perkančiosios organizacijos konkurso metu pateiktą papildomą informaciją, t.y. lokalinėje sąmatoje neįkainojo konkurso metu paaiškėjusių patikslintų darbų pozicijų, o paprašyta nepaaiškino savo pasiūlymo, nors atsakovė pranešime nurodė akivaizdų ieškovės pasiūlymo trūkumą. Perkančiajai organizacijai nusprendus priimti tokio pobūdžio paaiškinimą, ji pati būtų nesivadovavusi savo pirkimo dokumentų nuostatomis, pažeidusi lygiateisiškumo principą kitų tiekėjų atžvilgiu (vieni jų minimas išlaidas iš karto nurodė pateiktuose pasiūlymuose, kiti įtraukė tikslindami pasiūlymus), sukėlusi pagrįstų abejonių dėl konkurso skaidrumo. Nenurodžius bet kokių paslaugų, darbų, medžiagų ar įrenginių įkainių, kiltų problemos ne tik atsiskaitant su tiekėju, bet ir jei perkančioji organizacija/tiekėja iš dalies įvykdytą sutartį norėtų nutraukti, nėra aišku, kokiu būdu ir kaip šalys nustatytų ir apmokėtų ginčo darbų kainą ar jos dalį. Todėl ieškovė nepagrįstai apjungia statybos techniniuose reglamentuose nustatytas pareigas rangovui su perkančiosios organizacijos siekiu ir pareiga, vykdant pirkimo procedūras, išaiškinti ne tik rangos darbų kainą sudarančias atskirų darbų ir paslaugų įkainius.Tai, kad perkančiosios organizacijos pirkimo komisija, gavusi teismo sprendimą ieškovės ieškinį atmesti ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jį suprato kaip galimybę tęsti pirkimo procedūras nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nereiškia, kad pažeistas skaidrumo principas. Išsiaiškinusi sąžiningai klydusi, atsakovė nedelsdama tai pripažino ir sustabdė viešojo pirkimo procedūras, kaip reikalauja CPK.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir prijungimo prie bylos
Ieškovė UAB „Maniga“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno rajono savivaldybės administracijos CVP IS 2017 m. spalio 13 d. Pranešimą Nr. 5606972, UAB „Maniga“ 2017 m. spalio 16 d. pretenziją dėl sprendimo atnaujinti pirkimo procedūras pažeidimo bei Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. Pranešimą Nr. 5613293 dėl apšvietimo tinklų įrengimo Kauno g., Vandžiogaloje, Kauno r., darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso dalyvio pretenzijos nagrinėjimo, kuriais ieškovė grindžia atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo neskaidrumą.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktais naujais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų prijungimo prie bylos, sprendžia, jog ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai priimtini ir prijungtini prie bylos (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, aprašytas šios nutarties 36-51 punktuose, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų visumos kontekste.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl viešojo pirkimo „Apšvietimo tinklų įrengimo Kauno g., Vandžiogaloje, Kauno r. darbų pirkimas“ sąlygų aiškumo bei ieškovės pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose jam keliamiems reikalavimams.
Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams
Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningojo vertinimo kriterijus taikomas, laikantis inter alia aktualių teisės normų bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, taip pat vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti aiškias pirkimo sąlygas
Kasacinio teismo ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika bei Europos S. T. Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencija).VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis: tiekėjai – perkančiosios organizacijos paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija – neprašytai jas patikslinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).Dėl perkančiosios organizacijos pareigų nustatyti tinkamas pirkimo sąlygas taip pat pažymėtina, kad joms keliamo aiškumo reikalavimo stoka nebūtinai siejama su jų neteisėtumu (kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas). Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes tai sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
Dėl ginčo viešojo pirkimo sąlygų aiškumo
Apeliantė teigia, kad Kauno rajono savivaldybės administracija, parengdama viešojo pirkimo „Apšvietimo tinklų įrengimo Kauno g., Vandžiogaloje, Kauno r. darbų pirkimas“ sąlygas, nesilaikė VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos pareigos parengti tinkamas, aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Šį savo teiginį ieškovė iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog net ir tikslinti darbų kiekų žiniaraščiai nesiskyrė nuo pirminių pirkimo sąlygų 3 priede „Techninė specifikacija“ (1.11.2 punktas „Apšvietimo tinklų įrengimas Kauno g.“) esančių darbų kiekių žiniaraščių, t. y. patikslintame darbų kiekių žiniaraštyje perkančioji organizacija neišskyrė papildomų darbų pozicijos.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs tiek 2017 m. gegužės 19 d. paskelbto viešojo pirkimo 3 priede „Techninė specifikacija“ esantį darbų kiekių ir medžiagų poreikių žiniaraštį „Apšvietimo tinklų įrengimas Kauno g.“ (1.11.2 punktas) bei 2017 m. gegužės 29 d. perkančiosios organizacijos CVP IS pranešimu Nr. 5253217 pateiktą papildytą darbų kiekių ir medžiagų poreikių žiniaraštį „Apšvietimo tinklų įrengimas Kauno g.“ (1.1.1. punktas) sutinka su ieškovės pozicija, kad nei pirminiame (2017 m. gegužės 19 d.), nei papildytame (2017 m. gegužės 29 d.) darbų kiekių ir medžiagų poreikių žiniaraštyje „Apšvietimo tinklų įrengimas Kauno g.“ nebuvo išskirta papildomų darbų pozicija. Vienok, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės nuomone, kad tokiu būdu atsakovė nesilaikė imperatyvo parengti tinkamas, aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas (VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija, 2017 m. gegužės 29 d. atsakydama į tiekėjų klausimus (Pranešimo Nr. 5256062), nurodė, jog tiekėjams reikia įvertinti kontrolinę geodezinę išpildomąją nuotrauką, topografinį trasų nužymėjimą, leidimą kasimo darbams, kaip tai nurodyta „Techninės specifikacijos“ 1.5 punkte „Bendrieji statinio ekonominiai rodikliai“. 2017 m. gegužės 30 d. (Pranešimo Nr. 5261095) perkančioji organizacija patikslino konkurso sąlygų 5.4.2. punktą, vietoj žodžių „užpildytos lokalinės sąmatos, pateiktos konkurso sąlygų priede Nr. 3“ įrašydama „užpildytos lokalinės sąmatos pagal pateiktą darbų kiekių žiniaraštį konkurso sąlygų priede Nr. 3“. Patikslintas darbų kiekių žiniaraštis pateiktas 2017 m. gegužės 29 d. CPV IS priemonėmis, Pranešimas Nr. 5253217. Minėta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi, todėl skirtingai nei teigia apeliantė, tiekėjai, pateikdami savo pasiūlymus perkančiajai organizacijai, nagrinėjamu atveju vadovaudamiesi 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. paaiškinimais galėjo suprasti, kad, teikdami pasiūlymus perkančiajai organizacijai, jie privalomai turėjo įvertinti kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo išlaidų, leidimo kasimo darbams bei leidimo kirsti kelius išlaidas. Aplinkybė, kad tiek pirminiame, tiek papildytame darbų kiekių ir medžiagų poreikių žiniaraštyje nebuvo išskirsta pozicija „Papildomi darbai“, neleidžia teigti, kad atsakovės pirkimo dokumentai buvo neaiškūs ar dviprasmiški, nes, kaip jau minėta, šį reikalavimą numatė 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. paaiškinimai. Juo labiau, dar 2017 m. gegužės 19 d. paskelbtų pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ 1.5 punktas „Bendrieji statinio ekonominiai projekto rodikliai“, kuris nebuvo keistas ar pildytas viešojo pirkimo vykdymo metu, numatė šias išlaidas (Kitos išlaidos – kontrolinė geodezinė išpildomoji nuotrauka, topografinis trasų nužymėjimas, TEO iškvietimo išlaidos, Leidimas kasimo darbams, Leidimas kirsti kelius (V dalis)), todėl ši aplinkybė neabejotinai leido suprasti, jog nurodytas išlaidas privalu įvertinti ir šiuos duomenis pateikti perkančiajai organizacijai.Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai bei vėlesni šių sąlygų paaiškinimai ir/ar papildymai turi būti vertinami kaip visuma tiekėjo pasiūlymui keliamų sąlygų, kuriais tiekėjas privalomai vadovaujasi teikdamas pasiūlymą. Ši nuostata įtvirtina ir VPĮ 2 straipsnio 21 dalyje, numatančioje, kad pirkimo dokumentų sąvoka apima perkančiosios organizacijos tiekėjams raštu pateikiamus dokumentus ir elektroninėmis priemonėmis pateikiamus duomenis, apibūdinančius perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Tuo tarpu jei pirkimo sąlygos ir/ar šių sąlygų paaiškinimai ir/ar papildymai tiekėjui nėra aiškūs, jis turi teisę kreiptis dėl tokių paaiškinimų į perkančiąją organizaciją (VPĮ 27 straipsnio 1 ir 3 dalys), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo dokumentų neaiškumo. Taip pat byloje esantis kito tiekėjo 2017 m. liepos 5 d. pranešimas Nr. 5373501, kuriame pastarasis nurodo, kad kitos išlaidos yra įvertintos lokalinės sąmatos pridėtinėse išlaidose (20 proc.): 1795,17 Eur, patvirtina, kad priešingai nei ieškovei, kitiems tiekėjams pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos.Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, jog viešojo pirkimo procedūros vykdomos tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai įvertinti visas savo būsimas išlaidas ir pateikti tikslią pasiūlymo kainą, įvertinus visą perkančiosios organizacijos jiems pateikiamą informaciją. Be to, nors ieškovė teigia, kad pirkimo sąlygos neaiškios ir dviprasmiškos, bet pati perkančiajai organizacijai 2017 m. liepos 5 d. teiktame paaiškinime Nr. 170705/01 nurodė, jog įvertino perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 2017 m. gegužės 29 d. išaiškinimą ir į savo pasiūlymo bendrą kainą įskaičiavo perkančiosios organizacijos prašomus paaiškinti kaštus, šių darbų papildomai nedetalizuodama pateiktoje lokalinėje sąmatoje. Taigi, ieškovė nėra nuosekli: viena vertus ji nurodo įvertinusi perkančiosios organizacijos reikalaujamas papildomas išlaidas, kita vertus, teigia, kad pirkimo sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos, tačiau, kaip minėta, dėl jų paaiškinimo į atsakovę nesikreipia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad perkančioji organizacija, rengdama viešojo pirkimo „Apšvietimo tinklų įrengimo Kauno g., Vandžiogaloje, Kauno r. darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 187321, sąlygas bei teikdama šių sąlygų paaiškinimus (patikslinimus) laikėsi VPĮ 24 straipsnio 9 dalies įpareigojimo pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.
Dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog perkančioji organizacija du kartus kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti, ar tiekėja, teikdama savo pasiūlymą viešajame pirkime, įvertino kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo išlaidų, leidimo kasimo darbams bei leidimo kirsti kelius pozicijas bei prašė nurodyti, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse yra įvertini šie darbai. Ieškovė, teigdama, jog tokį reikalavimą įvykdė, duomenų, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse įvertino šiuos darbus nenurodė. Iš esmės ieškovė šios aplinkybės, kad šių darbų papildomai nedetalizavo savo pateiktoje lokalinėje sąmatoje, neginčijo nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde, tačiau teigia, kad įvykdydama perkančiosios organizacijos prašymą, t. y. lokalinės sąmatos eilutėse detalizuodama jos prašomus darbus, ji būtų ištaisiusi perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo sąlygų netikslumus ir trūkumus („prirašiusi“ papildomų pasiūlymo eilučių). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais tiekėjos argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip visiškai nepagrįstus. Minėta, kad tiekėjas pateikia perkančiajai organizacijai pasiūlymus pagal viešojo pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė pirkimo vykdymo eigoje paaiškino pirkimo sąlygas bei nurodė, jog tiekėjai pateiktuose pasiūlymuose turi įvertinti kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo išlaidų, leidimo kasimo darbams bei leidimo kirsti kelius pozicijas bei šiuos duomenis nurodyti savo pateiktame pasiūlyme. Nors ieškovė teigia, kad, lokalinės sąmatos eilutėse detalizuodama perkančiosios organizacijos prašomus darbus, ji neva pakeis (ištaisys) pirkimo dokumentus, tačiau jokios bylos aplinkybės neleidžia teigti, kad ieškovei kaip nors būtų reikėję „taisyti“ pasiūlymo formą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, žiniaraščiuose esanti informacija tiekėjams buvo pateikta lokalinių sąmatų užpildymo ir kainos nustatymo tikslais, t. y. įvertinę žiniaraščiuose esančius duomenis ir papildomai pateiktus paaiškinimus, tiekėjai duotą informaciją turėjo panaudoti lokalinėms sąmatoms parengti ir savo pasiūlymo kainai apskaičiuoti, o ne taisyti viešojo pirkimo dokumentus. Šiuo atveju ieškovė, siekdama pateikti pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, privalėjo pateikiamoje lokalinėje sąmatoje nurodyti kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo išlaidų, leidimo kasimo darbams bei leidimo kirsti kelius pozicijas bei šiems darbams tenkančias išlaidas, o neišskirdama šių darbų – bent paaiškinti perkančiajai organizacijai, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse įtraukta šių darbų kaina. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais ieškovės atsakovei pateiktais pirkimo dokumentais, UAB „Maniga“ kartu su pasiūlymu pateiktoje lokalinėje sąmatoje papildomų darbų neišskyrė ir iki nustatyto termino nepaaiškino, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse ji įvertino šiuos darbus. Taigi, ieškovė per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą nei vienos iš nurodytų aplinkybių neįvykdė, t. y., net ir nurodydama, kad papildomų darbų išlaidas įtraukė į bendrą pasiūlymo kainą, ieškovė dėl nepaaiškinamų priežasčių nesugebėjo paaiškinti, kurioje būtent sąmatos eilutėje tokie darbai atsispindi. Atmesti tiekėjo pasiūlymą (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) galima tik tada, kai pateikti duomenys aiškiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2005). Todėl ieškovei lokalinėse sąmatose nenurodžius lėšų, reikalingų konkurso metu paaiškėjusioms darbų pozicijoms atlikti, o iki nustatyto termino ir nepaaiškinus pasiūlymo, perkančioji organizacija, remdamasi pirkimo sąlygų 9.8.4. punktu, teisėtai jį atmetė, kaip neatsitinkantį pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.Nurodytos išvados nepaneigia ir tas faktas, kad atsakydama į antrąjį 2017 m. liepos 4 d. perkančiosios organizacijos prašymą iki 2017 m. liepos 7 d. paaiškinti, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse yra įvertinti kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo išlaidų, leidimo kasimo darbams bei leidimo kirsti kelius darbai, ieškovė atsakymo laiku neišsiuntė dėl, ieškovės teigimu, kilusių CVP IS sutrikimų. Net ir nebuvus ieškovės nurodomų CVP IS sutrikimų (ieškovės teigimu, CVP IS failą pavyko įkelti tik iš trečio karto) bei ieškovei laiku pateikus atsakymą į atsakovės prašymą, šis ieškovės atsakymas iš esmės situacijos nebūtų pakeitęs, nes pati ieškovė pripažįsta, kad antrame paaiškinime ji taip pat nenurodė perkančiosios organizacijos reikalaujamų duomenų, t. y. nenurodė, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse yra įvertinti kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo išlaidų, leidimo kasimo darbams bei leidimo kirsti kelius darbų išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija taip pat paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis, telefonu arba nurodytų būdu deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Todėl, ieškovei susidūrus su techninio pobūdžio sunkumais, teikiant dokumentus perkančiajai organizacijai per CVP IS, pastaroji galėjo susisiekti su atsakove ir informuoti apie kilusius nesklandumus, teikiant atsakymą į antrąjį perkančiosios organizacijos prašymą. Duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl kilusių nesklandumų, byloje nėra. Nurodyta aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog būtent ieškovei tenka laiku perkančiajai organizacijai nepateikto dokumento pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovės argumentus, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju bus sudaroma fiksuotos kainos sutartis, neva leidžia pateikti tik bendrą pasiūlymo kainą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, fiksuota kaina reiškia, jog perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (neteko galios nuo 2017 m. liepos 1 d.) 8 punktas, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95, 9.2 papunktis). Šiuo atveju viešajame pirkime taikomos kainodaros taisyklės nėra susijusios su apeliantės nurodomomis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatomis, kurios reglamentuoja žemės darbų vykdymo tvarką. Tuo tarpu konkurso sąlygų 5.10 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas, apskaičiuodamas kainą, turi atsižvelgti į visas kainos sudėtines dalis, techninės specifikacijos reikalavimus ir į darbų kainą turi įskaityti visus mokesčius ir tiekėjo išlaidas. Konkurso sąlygose aiškiai nurodyta, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turi įkainuoti visas paslaugų, darbų, medžiagų ir įrenginių pozicijas. Konkurso sąlygų 5.4.2 papunkčio reikalavimas pateikti lokalinę sąmatą, sudarytą pagal nustatytą formą, t. y. pagal darbų kiekių žiniaraščius, yra konkurso sąlygose pasiūlymo turiniui nustatytas reikalavimas, privalomas visiems pirkime dalyvaujantiems ir pirkimo sutartį siekiantiems sudaryti tiekėjams be išimties, todėl jo nevykdymą perkančioji organizacija pagrįstai įvertino kaip pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Be to, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju bus sudaroma fiksuotos kainos sutartis, nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, už kokią kainą ieškovė siūlė atlikti konkurso metu patikslintas darbų pozicijas. Priešingu atveju, būtų pagrindas pripažinti, jog perkančioji organizacija pažeidžia savo pačios paskelbtų pirkimo dokumentų sąlygas, priimdama pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkančius tiekėjų pasiūlymus, taip pažeisdama esminius tiekėjų lygiateisiškumo ir viešųjų pirkimų skaidrumo principus.Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad vykdydama pirkimo procedūras atsakovė akivaizdžiai ją diskriminavo, galimai prioritetą teikė kitiems tiekėjų pasiūlymams. Vienok, šie ieškovės argumentai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje esantis kitos tiekėjos atsakymas į perkančiosios organizacijos prašymą patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi ir į kitas tiekėjas, prašydama paaiškinti, kokiose lokalinės sąmatos eilutėse tiekėjai įvertino kontrolinės geodezinės išpildomosios nuotraukos, topografinio trasų nužymėjimo, TEO iškvietimo išlaidų, leidimo kasimo darbams bei leidimo kirsti kelius darbų išlaidas. Taigi, teigti, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešojo pirkimo „Apšvietimo tinklų įrengimo Kauno g., Vandžiogaloje, Kauno r. darbų pirkimas“ procedūras, pažeidė lygiateisiškumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis) nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančius viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija, pateikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, o netenkinus ieškovės UAB „Maniga“ apeliacinio skundo pastaroji teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.