- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-337-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00300-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. K., Ž. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.1.2Apeliacijos ribojimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R. K. ir Ž. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir Ž. G. prašymą dėl ikiteismine tvarka sudarytos taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo patvirtinti pareiškėjų 2023 m. vasario 15 d. sudarytą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad taikos sutartis teikiama teismui tvirtinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies LII skyriumi, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti ginčams dėl sugyventinių bendro, turto pasidalijimo. Nurodo, kad pareiškėjai tarpusavio sutarimu sudarė taikos sutartį ir vadovaujantis CPK XXXIX skyriaus tvarka
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi supaprastinto proceso tvarka pareiškėjų prašymo netenkino ir atsisakė patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį.
3. Nurodė, kad teismui teikiama taikos sutartimi pareiškėjai susitarė dėl gyvenamojo namo padalinimo. Taikos sutartyje nurodyta, kad sprendimas priimtas kompromiso būdu, kadangi šalys nuo 2006 metų gyvena faktinėje santuokoje, veda bendrą ūkį ir siekdami bendrosios nuosavybės sukūrimo sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo ½ dalį žemės sklypo ir sklype pastatė gyvenamąjį namą. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nurodyta, kad jos tikslas yra užkirsti kelia ateityje galimiems teisminiams ginčams, tačiau pareiškėjai jokių duomenų apie kilusi ginčą nepridėjo, kaip ir įrodymų, kad pareiškėjai veda bendrą ūkį, todėl pagrindo daryti išvadai, kad tarp šalių kilo ginčas, nėra. Be to sutartyje neaptartas kreditorių ar kitų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti šios taikos sutarties patvirtinimo klausimas.
4. Nurodė, kad sandorius dėl daiktinių teisių perleidimo ar apsunkinimo privalomai tvirtina notaras (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl esant privalomai tokio sandorio sudarymo notarinei formai, kartu atsižvelgiant, kad tarp pareiškėjų nėra kilusio ginčo ir nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ateityje, pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama teismine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjų prašymo netenkinti.
5. Nurodė, kad atstovavimo sutartis pateikta prie prašymo pareiškėjas nėra atstovaujamas advokato, todėl nėra galimybės teismui įsitikinti ar pareiškėjui buvo tinkamai išaiškintos šios taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Šiuo atveju iš pateikto prašymo ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės įsitikinti, kad pareiškėjas konsultavosi su teisininku dėl tokios taikos sutarties patvirtinimo, be to teismui pateikta tvirtinti taikos sutartimi šalys tik susitarė tik dėl turto dalių ir nenusimatė konkrečios naudojimosi tvarkos tuo turtu, todėl svarstytinas klausimas ar neturėtų šalys susitarti ne tik turto pasidalinimo, bet ir dėl naudojimosi tuo turtu tvarkos nustatymo. Pareiškėjai nenurodo, kodėl jie negali turto pasidalinti pas notarą, nes daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoris sudaromas ir įforminamas notarine tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantai (pareiškėjai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti apeliantų sudarytą taikos sutartį arba klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad remdamiesi pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl galimybės įforminti sugyventinių turto pasidalijimo sandorį, tačiau notaras išaiškino, kad tokie sandoriai notarine tvarka neforminami, nes sugyventiniai nėra sutuoktiniais. Lygiai taip pat paaiškino ir kitos notarų kontoros. Teigia, kad notarine tvarka nesusituokusių asmenų bendro turto pasidalijimo sandoriai (ypač, kai turtas jau registruotas vieno sugyventinio vardu) nesudaromi ir nėra galimybės notarine tvarka to padaryti. Mano, kad teismas nepagrįstai taiko sutuoktinių turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) pasidalijimo notarinio sandorio taisykles sugyventinių (nesusituokusių asmenų) bendro turto pasidalijimo sandoriui, kuris įformintas sutartyje.
6.2. Nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog apeliantai turėjo pateikti įrodymus apie kilusį ginčą. Teigia, kad tarp apeliantų šiuo metu ginčo nėra ir jie sudarydami taikos sutartį siekia užkirsti kelią dėl bendrai sugyvento turto pasidalijimo ateityje. Nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai reikalauja pateikti įrodymus apie apeliantų faktinį gyvenimą santuokoje, kai tokių įrodymų nėra. Pažymi, kad šiuo atveju klausimas nagrinėtinas ne ginčo teisenos tvarka, todėl šalys dėl visų joms aktualių klausimų yra susitarusios taikai. Pažymi, jog teismo nutartimi užkertamas kelias bylos eigai – taikos sutarties patvirtinimui.
6.3. Nurodo, kad teismas be pagrindo iškėlė klausimą ar R. K. konsultavosi su teisininkais dėl taikos sutarties pasekmių, kadangi tai aptarta taikos sutarties 2.2 ir 2.5 punktuose. Pažymi, kad teismui pateiktas valstybės įmonės Registų centro išrašas patvirtina, kad turtas nėra apsunkintas hipoteka. Nurodo, kad jei šiuo atveju pirmosios instancijos teismas abejoja taikos sutarties sąlygomis pirmosios instancijos teismas turėjo taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka. Mano, kad teismas turėjo ne atmesti apeliantų prašymą, o jo pagrįstumą įvertinti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė atmesti apeliantų prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastino proceso tvarka nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) pasidalijimo notarinio sandorio taisykles sugyventinių (nesusituokusių asmenų) bendro turto pasidalijimo sandoriui, kuris įformintas sutartyje, taip pat nepagrįstai nurodė, jog turi būti pateikti duomenys apie kreditorius, kilusį ginčą ir faktinį gyvenimą santuokoje. Mano, kad teismas turėjo ne atmesti prašymą, o jo pagrįstumą įvertinti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi užkertamas kelias tolimesniam bylos nagrinėjimui.
10. Teisė apskųsti pirmosios instancijos nutartis apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo yra įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal jo 1 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius). Apeliantai nurodo, kad teikiama teismui tvirtinti taikos sutartimi yra siekiama užkirsti galimam jų ginčui ateityje, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį užkirto kelią bylos nagrinėjimui.
12. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579 - 582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).
13. CPK 582 straipsnio 11 dalis numato, kad bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.
14. Pasisakydamas dėl teisės į teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama (atsisakoma tvirtinti) taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos. Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).
15. Pagrįsdamas aptariamą bendrųjų peržiūros distancine tvarka taisyklių išimtį kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK XXXIX skyriuje išvardytose bylose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu. Taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Tuo tarpu kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).
16. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju apeliantų taikos sutartis teismui pateikta tvirtinti supaprastinto proceso tvarka remiantis CPK XXXIX skyriaus taisyklėmis, į tai, kad šiuo atveju CPK 582 straipsnio 11 dalis laikytina lex specialis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, į tai, kad kaip nurodyta nutarties 14 punkte teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog atsisakymas tvirtinti supaprastinta proceso tvarka taikos sutartį neskundžiamas apeliacine tvarka, nutariama, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, nes ji atskiruoju skundu neskundžiama dėl ko pradėtas procesas apeliacine tvarka nutrauktinas.
17. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, apeliantai gali iš naujo kreiptis į teismą prašydami patvirtinti sudarytą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 11 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
18. CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo prasidėjus apeliaciniam procesui, apeliacinis procesas pagal apeliantų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantų R. K. ir Ž. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties.