- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- 1-189-725/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22889-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- D. I.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. I. tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne anksčiau kaip 2022 m. gegužės 14 d., neteisėtai pagrobė J. J. nuosavybės teise priklausančius pakeliamus vartus, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir juos pardavė nenustatytam asmeniui, taip pagrobdamas svetimą, J. J. priklausantį, 1 500 Eur vertės turtą.
Kaltinamasis D. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad turtą – sodo namą jis įsigijo 2007 m. gegužės 8 d. 121 kv. m. Jis registruotas registrų centre, jam buvo uždėtas turto areštas. Prie to namo buvo stoginė, kuri turėjo unikalų numerį taip pat. Vėliau gyvenant sodo name, stoginė buvo nugriauta ir jos vietoje buvo pastatytas antras namas, sublokuojant sodo namą ir tą priestatą. Jis buvo statomas nelegaliai, nebuvo statybos leidimo – kaltinamasis negalėjo jo gauti, nes buvo pasikeitusios sklypo ribos, ir to sublokuoto namo negalėjo įteisinti. Priestatas buvo neregistruotas, ir toks pastatas, kaltinamojo nuomone, negalėjo būti parduotas. Kai antstolis pardavinėjo, jis sakė, kad tai yra vienas vienetas, bet kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad ta namo dalis nepriklausė sodo namui ir plotui. Kaltinamojo nuomone, tai buvo pastatyta kaip atskiras vienetas, todėl kaltinamasis manė, kad tas priestatas yra jo nuosavybė. Kaltinamojo nuomone, pagal įstatymą toks pastatas negali būti parduodamas, nes nebuvo statybos leidimo ir toks pristatytas pastatas yra kaip statybinės medžiagos. Kai buvo parduodamas kaltinamojo namas, jis buvo įsitikinęs, kad jis nebus parduotas, bus parduota tik tai, kas buvo įkeista bankui – sodo namas, o priestatą, kaltinamasis manė, galės nusigriauti ir pasiimti kaip statybines medžiagas. Kaltinamasis nurodė nemanantis, kad padarė nusikaltimą, nes tai buvo statybinės medžiagos. Kaltinamasis tame name gyveno iki paskutinės minutės, buvo įsitikinęs, kad turtas nebus parduotas. Kaltinamasis nurodė norėjęs apskųsti antstolio veiksmus, bet nebuvo pasibaigęs karantinas, jis nežinojo, kad turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą, todėl negalėjo laiku to padaryti. Dabar kaltinamasis inicijuoja bylą dėl antstolio neteisėtų veiksmų, nes antstolis kaltinamojo namą pardavė kaip vieną vienetą – kaip sodo namą, bet tai buvo atskiri pastatai, taigi antstolis pažeidė savo teisę. Kaltinamasis patvirtino, kad žinojo, kai turtas buvo parduotas iš varžytinių, matė, kad dokumentuose plotas buvo nurodytas didesnis nei registre, tai yra, žinojo, kad buvo parduodamas visas plotas. Kai namas buvo parduotas, nukentėjusioji žadėjo kaltinamajam už tą namo dalį sumokėti kompensaciją, nes, kaltinamojo nuomone, ji negalėjo įgyti Registrų centre neregistruotos namo dalies, todėl, kaltinamojo nuomone, nukentėjusioji tai suprato ir buvo sutikusi kompensuoti – tai buvo žodinis susitarimas. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusioji bando praturtėti svetimu turtu. Kaltinamasis patvirtino žinojęs, kad parduodamas ir žemės sklypas, ant kurio stovi neregistruota pastato dalis, kuri dabar stovi ant nukentėjusiosios žemės. Kaltinamasis nurodė išardęs vartus tuo metu, kai jam buvo suteiktas 3 mėnesių laikotarpis išsikelti. Kaltinamojo teigimu, su nukentėjusiąja buvo susitarta, kad ji sumokės kompensaciją už namo dalį arba parduos tą namą atgal. Kadangi nukentėjusioji buvo sutikusi, todėl kaltinamasis iki paskutinės minutės gyveno name. Vartai name buvo įstatyti apytiksliai apie 2019 m., jie buvo pakeliami, mechaniniai.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji J. J., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį varžytinių metu, įsigijo nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Name gyveno buvę savininkai – kaltinamasis su šeima. Nukentėjusioji kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo. Teismas išsikraustymui davė 3 mėnesius. Birželio mėnesį iš kaimyno S., kuris gyvena šalia, priešingoje pusėje, nukentėjusiojo gavo žinutę, kad nėra jos namų garažo vartų. Nedelsiant atvykusi prie nusipirktų namų nukentėjusioji pastebėjo, kad iš tikrųjų nėra garažo vartų, toje vietoje buvo skylė. Garažo vartai buvo kartu su namu, tiesioginė namo dalis, namas – vienas pastatas, kurio dalyje yra garažas, jie įmontuoti į namą. Tuo metu atvykus, savininkai dar gyveno. Tuo metu teismas kaltinamajam leido gyventi nuomos pagrindais, tačiau pardavinėti namo dalių kaltinamasis neturėjo teisės. Nukentėjusioji jam nebuvo išnuomojusi būsto. Atvykus iškviestiems policijos pareigūnams, kaltinamasis išėjęs paaiškino, kad čia yra viskas jo, garažas irgi jo, jam priklauso pusė namo, todėl jis ką nori, tą su savo turtu ir daro. Sutartį dėl namo pirkimo nukentėjusioji sudarė su antstoliu B., kuris sutartyje ir yra nurodytas kaip pardavėjas. Nusipirkus namą, name vartai buvo. Vartai dingo nukentėjusiajai jau esant turto savininkei. Civilinė byla dėl iškeldinimo buvo prieš naujus metus, teismo sprendimas buvo priimtas gegužės mėnesio paskutinėmis dienomis. Sprendimas apskųstas nebuvo. Dėl vartų vagystės nukentėjusioji patyrė 1700 eurų žalą, kurią sudaro pakeliami garažo vartai – 1500 Eur (patvirtina pridėta sąskaitą-faktūra) bei 200 eurų sudėjimo mechanizmas (nukentėjusioji vartus įsidėjo pati, savo sąnaudomis). Taip pat nukentėjusioji prašo ieškinyje nurodytą neturtinę 1000 eurų žalą sumažinti iki 500 Eur, atsižvelgiant, kad kaltinamasis turi mažamečius vaikus, nukentėjusiajai gaila jo šeimos. Nukentėjusioji nurodo, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildo, kad garažo vartų dingimas bei kas su tuo susiję jai sukėlė stresinę situaciją, per visą laikotarpį nukentėjusioji nuolatos jautė stresą, ji taip pat nuolatos bijojo prieš teismą, nes jai buvo sakoma, kad kaltinamasis nugriaus namą, sudegins. Nukentėjusioji neprieštaravo teismo sprendimui suteikti kaltinamajam 3 mėnesius laiko išsikėlimui, nes jis turi nepilnamečius vaikus, nors kaltinamasis turėjo beveik metus laiko viską susitvarkyti. Teismas, kurio sprendimas buvo priimtas balandžio mėnesį, leido išsikraustyti iki 2022 metų rugpjūčio galo. Kaltinamasis, gavęs pranešimą dėl iškeldinimo, puolė pardavinėti viską – vėliau nukentėjusioji sužinojo, kad jis norėjo parduoti ir katilą. Pats kaltinamasis nukentėjusiajai paaiškino, kad čia yra viskas jo, jis pats statėsi, ir ką nori, tą daro, nors pardavimo faktas jau buvo oficialiai įvykęs.
Garažo vartai buvo rudi, elektriniai, pakeliami, namo pirkimo metu jie buvo. Nukentėjusioji vartų vertę vartų nustatė pagal įsidėtus naujus vartus. Varžytinės įvyko 2022 m. rugsėjo mėnesio 1 d. Turto aktas buvo surašytas 2021 m. rugsėjo 21(22) d. Tuo metu pačiame objekte nukentėjusioji nebuvo, buvo šalia. Iš varžytinių nukentėjusioji įsigijo sodo namą ir pagal dokumentus – pastogę ir žemės sklypą. Bendras namo plotas yra 242 kv. Esmė yra ta, kad registrų centre įregistruotas senasis sodo namas, 121 kv. m., po to buvo vykdomi namo padidinimo darbai, kurie niekur nebuvo registruoti. Varžytinių metu buvo pasakyta, kad yra parduodamas faktinis plotas – 242,38 kv. m., šį plotą apskaičiavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m.
Nukentėjusioji paaiškino, kad ji įsigijo vieną namą – jokios sienos, kuri skirtų namą į dvi dalis nėra, yra padarytas didžiulis perėjimas iš svetainės į tą dalį, kuri buvo pastatyta virš garažo. Kai įeinama į namą, stovi laiptai, svetainė, jokios pertvaros nėra. Laiptai yra į namo dalį virš garažo, kur yra du kambariai ir tualetas. Name yra išvestas vienas šildymas nuo katilo į visas namo dalis. Tai yra visiškai vienas pastatas.
Nukentėjusioji paaiškino, kad bendraujant su kaltinamuoju, buvo kalba, kad ji tikrai nenori pasipelnyti, kadangi nukentėjusiajai visa ši situacija kėlė labai didelį stresą, ji buvo tarstelėjusi, kad tegul jis pasiima atgal, nes ji tik norėjo ramiai gyventi. Tuo tarpu kaltinamasis nuolatos grasino, kad nugriaus namą, čia yra jo viskas, jis darys, ką nori su pastatu, kad nukentėjusioji nieko toje vietoje neturi. Kadangi kaltinamasis nuolatos grasino, nukentėjusioji pasiūlė, kad jis grąžintų visus pinigus, kuriuos ji išleido, ir ji grąžins namą, tačiau po to kaltinamasis pradingo. Kaltinamasis reikalavo, kad jei ji nori gražiai viską išsispręsti, ir kad kaltinamasis išsikraustytų, ji turi jam duoti 20 000 eurų. Tada nukentėjusioji pranešė policijai, kad iš jos reketuojami pinigai.
Nukentėjusioji paaiškino, kad prie namo porą kartų buvo nuvažiavusi 2022 m. rugpjūčio mėnesį, taip pat buvo nuvažiavusi po varžytinių – tai rugsėjo 1, 2 ar 3 dienomis, kelis kartus buvo žiemą, taip pat pavasariop.
Liudytojas R. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojo hipotekos kreditoriaus ,,Danske Bank“ Lietuvos filialo pateiktą Vilniaus 15-o notarų biuro 2015 m. gruodžio 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-8174 dėl 42 019,53 eurų skolos ir 11 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš D. I.. Skola buvo užtikrinta įkeistu nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant procesinis veiksmus, buvo areštuotas nekilnojamas turtas. Vykdymo proceso pasekoje paaiškėjo, kad įkeisto turto plotas yra didesnis nei kuris registruotas kadastre, todėl buvo paskirtas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kad atliktų namo kadastrinius matavimus, ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nustatė statinio realų plotą. Buvo daromas įvertinimas, įvertino ekspertas atsižvelgiant į plotą, kuris yra pagal faktą. Nustačius vertę buvo skelbiamos varžytinės. Iš pirmų varžytinių turtas nebuvo parduotas, atrodo, kad turtas nebuvo parduotas ir iš antrų varžytinių, todėl buvo turto perkainavimas. Galutiniame rezultate turtas buvo parduotas iš varžytinių pirkėjai, sėdinčiai salėje (parodė nukentėjusiąją). Turtas buvo parduotas pardavimo iš varžytinių aktu 2021 m. rugsėjo mėnesį. Pagal civilinio proceso kodeksą (724 straipsnio 2 dalis, 715 straipsnis) laikoma, kad J. J. yra šio turto savininkė, tai yra naujoji pirkėja tapo turto savininke. Matavimų reikėjo, kadangi kadastre nurodytas bendras plotas buvo mažesnis, negu matėsi realiai. Pardavimo metu buvo nurodyta, kad ,,Registrų centre“ nurodyta vienaip, tačiau pagal faktą, kadastrinėje byloje matavimai nurodyti kiti. Pardavinėjama buvo pagal faktinę situaciją. Turtas buvo namas su padidintu jo plotu, padidintas plotas nebuvo atskiras statinys. Turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo surašytas 2021 m. rugsėjo 22 d. Turto apžiūros data yra 2021 m. birželio 14 d., vertinimo atskaita buvo pateikta birželio 20 d., vykdomojoje byloje yra fotonuotraukos ir jose matosi pakelti garažo vartai. Skelbiant apie pardavimą varžytinių portale, turėjo būti pateikta informacija, kad namas yra didesnis, negu užfiksuoti kadastriniai matavimai. Iš antstolių informacinės sistemos dokumento matyti, kada varžytinės buvo paskelbtos. Turto arešto aktą 2016 m. gruodžio 8 d. surašė antstolio padėjėjas V. V.. Arešto akte nurodyta, kad vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, surašymo momentu vertė nebuvo nustatinėjama. Antstolis negali tiksliai atsakyti, ar surašant turto arešto aktą buvo fiksuota turto būklė, tai darė antstolio padėjėjas, kuris šiuo metu miręs. Fiksuojant turto būklę, antstoliai praktikoje vadovaujasi ,,Registrų centro“ išrašu. Antstolis negali tiksliai atsakyti, ar surašant turto arešto aktą buvo garažo vartai, nes ne jis šį aktą surašė. Įsigaliojus turto areštui, buvusiam turto savininkui buvo taikomas disponavimo teisės apribojimas. Nuo turto akto surašymo iki varžytinių buvo problemų bendrauti su D. I., reikėjo jo ieškoti, antstolis turėjo problemų ir su juo kontaktuojant. Apribojimai galioja iki arešto akto panaikinimo arba su turto pardavimu naikinami visi areštai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK ) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos J. I., apklaustos specialiuoju liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, apklausos protokolas, kuriame ji parodė, kad ji kartu su savo vyru D. I. gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šį namą nusipirko pasiėmę paskolą iš banko. Tačiau 2021 metais, kuomet prasidėjo karantinas, vyras prarado darbą, ji tuo metu nedirbo, kadangi augino vaiką, todėl pradėjo nebemokėti paskolos įnašų, dėl ko susidarė skola. 2021 metų rugsėjo mėn. vyko varžytinės, kurių metu atsirado pirkėjas, kurio vardas J., kuris jų namą nupirko. Varžytinių metu taip pat dalyvavo antstolis R. B., kuris visą sandorį užfiksavo. Po varžytinių ji su vyru parašė skundą, jog nesutinka su tuo sprendimu, todėl vėliau kokia pusę metų vyko teisminiai procesai, tačiau galiausiai, balandžio mėn. buvo priimta teismo nutartis, kurios pagrindu ji su vyru turėjo iš savo namų išsikraustyti iki 2022 metų rugsėjo mėn. Jų name minėtu adresu buvo įrengti pakeliami garažo vartai, tačiau 2022 metų apie gegužės mėnesį jos vyras D. I. pats vienas išmontavo iš namo pakeliamus vartus, po to juos pardavė, įdėjęs skelbimą į skelbimų portalą asmenims, kurie buvo atvykę 2022 gegužės mėn. pas juos į namus. Už kiek buvo parduoti garažo vartai, ji nežino. Nei ji, nei jos vyras nežinojo, jog negali parduoti garažo vartų, kurie jau buvo įmontuoti, jiems to nepaaiškino nei antstolis, nei teisme, todėl manė, jog juos gali parduoti, kadangi jiems tuo metu reikėjo pinigų. Vyro telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), ji pati naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ji naudojasi telefonu „Redmi", IMEI kodai: 1. (duomenys neskelbtini), 2. (duomenys neskelbtini). Savo telefonu ji naudojasi viena, vyras turi kitą, ji jam savo telefono paskutiniu laiku nebuvo davus, jis jai taip pat (1 t., b. l. 70–73).
2022 m. birželio 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, teritorija aplink namą nėra aptverta. Minėto namo pirmajame aukšte iš vidinės kiemo pusės matoma atvira garažo anga, matomos garažo vartų buvimo žymės, tačiau garažo vartų nėra (1 t., b. l. 38–44).
UAB „Diginet LTU“ rašte nurodyta, kad pateikiama informacija apie internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt įdėtus skelbimus apie parduodamus garažo vartus su automatika, kurių kaina 5000 Eur, skelbimus, kuriuose nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111–114).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Skelbiu.lt portalo skelbimų apžiūra, kurios metu apžiūrėti UAB „Diginet LTU“, kuri administruoja portalą skelbiu.lt, pateikta informacija apie skelbiu.lt patalpintus skelbimus vartotojo, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vienas iš pateiktų skelbimų, kurio ID (duomenys neskelbtini), pavadinimas: Garažo vartai su automatika. Skelbimo nuoroda: (duomenys neskelbtini). Tel. nr. (duomenys neskelbtini). Miestas: (duomenys neskelbtini). Aprašymas: Parduodu tvarkingus be defektų garažo vartus su automatika. Plotis 3,96 m. Aukštis 2,25 m. Registruotas vartotojas: (duomenys neskelbtini). Atidarius minėtą nuorodą, matomas atsidaręs internetinėje naršyklėje langas, kuriame skelbiu.lt portalo aplinkoje esantis skelbimas, kuris patalpintas 2022 m. gegužės 14 d. 18:49:09, nurodyta kaina 500 eurų, pasikartojanti informacija su skelbimo aprašymu bei fotonuotrauka, kurioje matomi rudos spalvos pakeliami garažo vartai, kurie uždaryti, įmontuoti šviesios spalvos sienoje, priekyje vartų negrįsta, auga veja. Taip pat prie kiekvieno skelbimo UAB Diginet LTU pateiktoje informacijoje yra pridėti IP adresai iš kurių skelbimas buvo įdėtas, paslėptas, aktyvuotas, redaguotas bei pašalintas (1 t., b. l. 115–121).
2022 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su kaimynu S. (kuris daugiau savo kontaktinių duomenų nenurodė), šis paaiškino, kad jis yra D. I. kaimynas, žino, jog D. I. namą, adresu (duomenys neskelbtini), nupirko per varžytines nauja kaimynė J. Po kurio laiko jis pastebėjo, jog name, kurį nupirko J., nėra garažo vartų, nors prieš tai buvo. Tuomet www.skelbiu.lt jis pastebėjo įdėtą skelbimą, kuriame buvo nurodytas telefono numeris bei įdėtos nuotraukos bei nurodyta kaina – 500 eurų. Kadangi jis atpažino, jog būtent tai tie vartai, kurie buvo J. J. nupirktame name, todėl iškart apie tai pranešė jai (1 t., b. l. 122–123).
2022 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime dėl gautos informacijos atlikus telefono numerio, kuris buvo įdėtas skelbime, kontrolės, nurodyta, kad buvo atlikta UAB „Diginet LTU“ pateikto kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojantis buvo patalpintas skelbimas portale skelbiu.lt dėl parduodamų garažų vartų, priklausomybė ir nustatyta, kad tai išankstinio apmokėjimo „Tele2" abonentas. Taip pat buvo atlikta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolė, kurios metu nustatyta, kokiuose įrenginiuose buvo naudojamas minėtas telefono numeris. Taip pat buvo atlikta J. I. priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolė, kurios metu nustatyta, kokiais mobiliaisiais įrenginiais asmuo naudojosi. Taip pat buvo atliktos nustatytų IMEI kontrolės. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos, D. I. ir J. I. naudojosi MRT įrenginiais, kuriuose buvo įdėtos asmenims priklausančios „Tele2" SIM kortelės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (D. I.) ir (duomenys neskelbtini) (J. I.), į tuos pačius įrenginius buvo įdėta „Tele2" SIM kortelė telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurią naudojant buvo dedami įvairūs skelbimai į skelbiu.lt portalą, tarp jų ir pareiškėjai priklausantys garažo vartai (1 t., b. l. 130–133).
Iš 2016 m. gruodžio 8 d. antstolio turto arešto akto matyti, kad jis surašytas vykdant Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarės D. J. Vykdomąjį įrašą (1 t., b. l. 84) dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Areštuotų daiktų skiltyje yra nurodyta, kad turto vertei nustatyti buvo kviečiamas ekspertas (1 t., b. l. 85–87).
2021 m. liepos 8 d. antstolio R. B. patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo nurodyta, kad 2018 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko nekilnojamojo daikto – žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Nustatyta, kad Sodo pastatas rekonstruotas padidinus jo plotą stoginės sąskaita, pastatas-stoginė sunaikintas – rekonstrukcijos duomenys. Nustatyta, jog pastato-sodo bendras plotas yra 242,38 kv. m. Atsižvelgiant į pateikto turto vertės ekspertizę, antstolis nustatė, kad D. I. priklausančio 0,0843 ha ploto žemės sklypo su rekonstruota 242,38 kv. m. bendro ploto pastatu-sodo pastatu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 60 450 Eur (1 t., b. l. 88–89).
2021 m. rugsėjo 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių akte užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis R. B. pardavė žemės sklypą, sodo pastatą ir stoginę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), naujas turto savininkas J. J., pardavimo suma 48 610 Eur, visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2021 m. rugsėjo 13 d. Nurodyta, kad sodo pastato faktinis plotas – 242,38 kv. m., apskaičiuotas 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (1 t., b. l. 90).
2022 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime konstatuota, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, kai turtas buvo parduotas ieškovei J. J., atsakovas D. I. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą prarado, J. J. yra teisėta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Teismo sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti atsakovus D. I. ir J. I. bei jų nepilnamečius vaikus iš J. J. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėti 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 93–98).
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. birželio 6 d. paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pagal J. J. užsakymą suteikti jai pakeliamus vartus TL (4140*2330) su automatika „SOMER“ ir montavimo darbais adresu (duomenys neskelbtini), o paslaugų gavėjas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutartimi taip pat nustatyta, kad Paslaugų teikėjas teikia Paslaugų gavėjui paslaugas už bendrą 1700 Eur kainą (1 t., b. l. 99–101).
2022 m. rugsėjo 21 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. 002018 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų pakeliamų garažo vartų kaina – 1 500 Eur (2 t., b. l. 80).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo D. I. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teigdamas, kad garažo vartai buvo toje pastato dalyje, kuris buvo pastatytas kaip atskiras vienetas, ta namo dalis nepriklausė sodo namui ir plotui, todėl, kaltinamojo nuomone, tas priestatas yra jo nuosavybė, pagal įstatymą toks pastatas negali būti parduodamas, nes nebuvo statybos leidimo ir toks pristatytas pastatas yra kaip statybinės medžiagos, todėl ir tame priestate buvę garažo vartai yra jo nuosavybė.
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jis neneigė, kad tuo metu, kai jam buvo suteiktas 3 mėnesių laikotarpis išsikelti iš J. J. nuosavybės teise priklausančių namų, jis išardė vartus ir juos pardavė.
Kad kaltinamasis pardavė namo, kuriame jis laikinai gyveno iki sueinant terminui išsikraustyti, garažo vartus taip pat patvirtina nukentėjusioji J. J., kuriai apie dingusius vartus 2022 m. birželio mėnesį pranešė kaimynas S., gyvenantis šalia, priešingoje pusėje, kuri po žinutės gavimo nedelsiant atvykusi prie nusipirktų namų pastebėjo, kad garažo vartų nėra, o toje vietoje buvo skylė. Šį faktą taip pat patvirtina UAB „Diginet LTU“, kuri administruoja portalą skelbiu.lt, pateikta informacija, kad portale skelbiu.lt vartotojo, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 14 d. 18:49:09 buvo patalpintas skelbimas, kad parduodami garažo vartai su automatika, vartų plotis 3,96 m, aukštis 2,25 m, nurodyta kaina 500 eurų (1 t., b. l. 115–121). Atlikus UAB „Diginet LTU“ pateikto kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojantis buvo patalpintas skelbimas portale skelbiu.lt dėl parduodamų garažų vartų, priklausomybės nustatymą, nustatyta, kad ši „Tele2" SIM kortelė telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama D. I. ir J. I. naudojamuose MRT įrenginiuose (1 t., b. l. 130–133). Policijos pareigūnų telefonu apklaustas nukentėjusiosios J. J. kaimynas S. paaiškino, kad per varžytines naujai kaimynei J. nupirkus D. I. namą, adresu (duomenys neskelbtini), po kurio laiko jis pastebėjo, jog name nėra garažo vartų, nors prieš tai buvo, taip pat portale www.skelbiu.lt jis pastebėjo įdėtą skelbimą, kuriame buvo nurodytas telefono numeris bei įdėtos nuotraukos būtent tų vartų, kurie buvo J. J. nupirktame name, bei nurodyta kaina – 500 eurų (1 t., b. l. 122–123). 2022 m. birželio 1 d. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančio namo pirmajame aukšte iš vidinės kiemo pusės yra atvira garažo anga, matomos garažo vartų buvimo žymės, tačiau garažo vartų nėra (1 t., b. l. 38–44).
Taip pat 2021 m. rugsėjo 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių akte užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis R. B. pardavė žemės sklypą, sodo pastatą ir stoginę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir naujuoju turto savininku tapo J. J.. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad sodo pastato faktinis plotas – 242,38 kv. m., apskaičiuotas 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (1 t., b. l. 90). Kad buvo atliktas areštuoto ir vėliau iš varžytinių parduodamo turto faktinės vertės nustatymas patvirtina 2021 m. liepos 8 d. antstolio R. B. patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo užfiksuotos aplinkybės, kad 2018 m. sausio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko nekilnojamojo daikto – žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Nustatyta, kad Sodo pastatas rekonstruotas padidinus jo plotą stoginės sąskaita, pastatas–stoginė sunaikintas – rekonstrukcijos duomenys. Nustatyta, jog pastato–sodo pastato bendras plotas yra 242,38 kv. m. Atsižvelgus į pateikto turto vertės ekspertizę, antstolis nustatė, kad D. I. priklausančio 0,0843 ha ploto žemės sklype stovi rekonstruotas 242,38 kv. m. bendro ploto pastatas–sodo pastatas, kurių vertė yra 60 450 Eur (1 t., b. l. 88–89). 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime taip pat konstatuota, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, kai turtas buvo parduotas ieškovei J. J., atsakovas D. I. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą prarado, o J. J. yra teisėta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (1 t., b. l. 93–98).
Taigi iš šių rašytinių dokumentų akivaizdu, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. įvykusiose varžytinėse pardavus D. I. priklausantį 0,0843 ha ploto žemės sklypą su jame esančiu pastatu –sodo pastatu, dėl kurio faktinės vertės nustatymo iki varžytinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko naujus kadastrinius matavimus, 2021 m. rugsėjo 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu J. J. tapo teisėta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Iš Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios Nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir pastato – sodo pastato vertinimo ataskaitos matyti, kad pastatas – sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), vertinamas kaip vientisas namas.
Remiantis aukščiau nurodytais faktais, darytina išvada, kad kaltinamajam D. I. gyvenant nukentėjusiajai J. J. priklausančiame name, kaltinamasis D. I. neturėdamas jokių teisių į svetimą turtą, parduodamas jam nuosavybės teise nepriklausančio namo garažo duris, tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiajai J. J. priklausantį turtą.
Nukentėjusioji J. J. nurodė bei pateikė patvirtinančius dokumentus, kad naujos automatinės garažo durys jai kainavo 1500 Eurų. Nors kaltinamasis teigė, kad garažo vartai buvo mechaniniai, tačiau iš portale skelbiu.lt D. I. patalpinto skelbimo matyti, kad buvo parduodami automatiniai garažo vartai. Be to, nors minėtame skelbime yra nurodyta parduodamų vartų kaina 500 Eur, tačiau iš liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos J. I. parodymų matyti, kad vartus jų šeima pardavė, nes tuo metu jiems reikėjo pinigų, kas leidžia teigti, kad vartai buvo parduodami už žemesnę nei tikroji jų vertė kainą. Todėl teismas remiasi nukentėjusiosios pateiktais garažo vartų kainą patvirtinančiais įrodymais, kurių pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė svetimą – 1 500 Eur vertės turtą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Teismas tikslina kaltinime D. I. nurodytą garažo vartų kainą ir konstatuoja, kad garažo vartų kaina yra 1 500 Eur, o ne 1700 Eur, kaip nurodyta kaltinimuose, kadangi būtent 1 500 Eur kainą nukentėjusioji nurodo ir savo civiliniame ieškinyje, tai nurodyta ir šio daikto įsigijimą patvirtinančiame dokumente – PVM sąskaitoje-faktūroje. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, nesunkina kaltinamojo padėties.
Byla teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduota kaltinant D. I. iššvaisčius jam patikėtą turtą, tai yra pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 184 straipsniuose, atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Bene dažniausiai nusikalstami veiksmai pasisavinant ar iššvaistant patikėtą turtą atliekami kaltininkui einant tam tikras pareigas, užsiimant darbine veikla, tiesiogiai susijusia su perduoto turto saugojimu, pardavimu, gabenimu, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esant svetimam turtui, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus ir kt.
Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis D. I. po turto pardavimo iš varžytinių neturėjo jokių įgalinimų šio turto atžvilgiu, jis jam buvo svetimas, kaltinamasis nebuvo jokių sutarčių ar pavedimų pagrindu įpareigotas kaip nors jį saugoti, juo rūpintis, būti už šį nekilnojamąjį turtą atsakingam. Todėl kaltinamojo veiksmai atitinka ir teisiamojo posėdžio prokuroro buvo teisingai perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo D. I. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 160), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale penkių metų laikotarpiu neregistruotas (1 t., b. l. 159).
Kadangi kaltinamasis D. I. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, neteistas, nors šiuo metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir išlaikė šeimą, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad kaltinamasis negalėtų dirbti ir užsidirbti, todėl kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – bauda. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat nors nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis augina tris nepilnamečius vaikus, todėl bausmės – baudos dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatyme numatytas baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų
Civilinė ieškovė J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur turtinės bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 125–128), kuriame nurodoma, kad padarytą turtinę žalą sudaro pakeliamų garažo vartų kaina – 1 500 Eur, kurią patvirtina pridedama sąskaita-faktūra. Civilinė ieškovė taip pat nurodė, kad ji neprašo priteisti vartų sumontavimo kainos.
Teismo vertinimu, nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys.
Nors nėra galimybės nustatyti buvusių garažo vartų vertės, tačiau jų vertės nenurodė ir pats kaltinamasis, kuris minėtus vartus buvo įsigijęs bei įstatęs. Tuo tarpu nukentėjusioji J. J. nurodė bei pateikė patvirtinančius dokumentus, kad naujos automatinės garažo durys jai kainavo 1500 Eur. Iš portale skelbiu.lt D. I. patalpinto skelbimo matyti, kad buvo parduodami automatiniai garažo vartai. Be to, nors minėtame skelbime yra nurodyta parduodamų vartų kaina 500 Eur, tačiau iš liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos J. I. parodymų matyti, kad vartus jų šeima pardavė, nes tuo metu jiems reikėjo pinigų, kas leidžia teigti, kad vartai buvo parduodami už žemesnę nei tikroji jų vertė kainą. Todėl, nustatydamas garažo vartų vertę teismas remiasi nukentėjusiosios pateiktais garažo vartų kainą patvirtinančiais įrodymais, kadangi nukentėjusiosios nurodyta garažo vartų vertė atitinka panašaus daikto vidutinę rinkos vertę. Todėl šioje dalyje nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo D. I. priteisiant J. J. 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji nurodė, kad dėl prarasto turto jai buvo sukeltas didelis stresas, ji patyrė diskomfortą, emocinius išgyvenimus, taip pat kitokius nepatogumus, nes sugaišo laiko dalyvaujant ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme, nukentėjusioji nurodė, kad dalyvaudamas teisme ji taip pat pastoviai patiria stresą. Taip pat teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad per visą laikotarpį ji patiria stresą, prieš teismo posėdžius ji taip pat nuolatos bijojo, nes jai buvo sakoma, kad namą nugriaus, sudegins.
Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji J. J. patyrė stresą, įtampą, emocinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, sugaišo daug laiko, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusiosios emocinė pusiausvyra buvo pažeista negrįžtamai, kad dėl įvykio nukentėjusiosios emocinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios J. J. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai dėl įvykio sukeltus psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 400 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai J. J. atmestina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – DVD+R diskas, kuriame įrašyti telefonų ir IMEI kontrolės, priklausomybės (1 t., b. l. 133), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Priteisti J. J. iš D. I. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur (keturis šimtus) neturtinės žalos atlyginimo, viso 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų). Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – DVD+R diską, kuriame įrašyti telefonų ir IMEI kontrolės, priklausomybės, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.