Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2004 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2004 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, bausmę subendrinus su bausme, skirta 2004 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams 20 dienų. Bausmę atliko 2004 m. rugsėjo 28 d.;

3) 2005 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 625 Lt bauda. 2006 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi 2005 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 625 Lt bauda pakeista į areštą 2 paroms;

4) 2005 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

5) 2005 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį areštu 80 parų;

6) 2005 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, subendrinta su bausme, paskirta 2005 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės baudžiamuoju įsakymu, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 625 Lt bauda. 2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2005 m. spalio 18 d. ir 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiais, bei paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 625 Lt bauda; 2006 m. liepos 27 d. nutartimi bausmė patikslinta – nutarta laikyti nubaustu laisvės atėmimu 1 metams 2 dienoms laisvės atėmimo. 2006 m. rugpjūčio 22 d. paleistas lygtinai;

7) 2007 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausmės, paskirtos 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

8) 2008 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su 2007 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 10 dienų. Bausmę atliko 2008 m. liepos 22 d.;

9) 2009 m. lapkričio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;

13) 2015 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, nustatyta galutinė bausmė – areštas 70 parų;

20) 2022 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2023 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį V. K. nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. K. nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta;

21) 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (7 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. pavogė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 14.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į rakinamą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, būdamas tarp (duomenys neskelbtini) aukštų, nupjovė 25 eurų vertės spyną ir pagrobė R. B. priklausantį dviratį „Cube“, kurio vertė 700 eurų, ir ant dviračio prikabintą medžiaginį krepšį 15 eurų vertės, po ko 14.54 val. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobdamas svetimą R. B. priklausantį 715 eurų vertės turtą.

Taip pat V. K. pavogė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 11.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į rakinamą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, jos (duomenys neskelbtini) aukšte, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu pažeidė trosinę spyną, kurios vertė 10 eurų, ir pagrobė S. G. priklausantį dviratį „Geniesser Prophete“, kurio vertė 350 eurų, po ko 11.17 val. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobdamas svetimą S. G. priklausantį 350 eurų vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. dėl 2024 m. rugpjūčio 23 d. veikos parodė, kad dviratis stovėjo prie turėklų. Dviratis buvo prisegtas. Nukirpo spyną su žirklėmis ir pasiėmė tą dviratį. Nežino, ar kažkas buvo ant to dviračio. Gali būti, kad krepšys ant dviračio taip pat buvo. Sutinka su nurodyta dviračio suma. Dviratį pardavė. Pardavė už 50-80 eurų. Jis šiaip užėjo į tą namą. Ten negyvena. Nebuvo pakviestas į svečius. Gal ir neturėjo teisės ten būti. Kažkas išėjo iš laiptinės, o jis ir įėjo. Neatsimena, ar laiptinė buvo rakinama. Telefonspynė buvo. Neatsimena, ar ji buvo sugedusi.

Dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. veikos parodė, kad rugsėjo 11 d. darė tą patį. Ten viskas irgi vyko laiptinėje. Nežino laiptinės aukšto. Gali būti, kad buvo (duomenys neskelbtini) aukštas. Užeidavo į laiptinę, pamatydavo tuos dviračius ir juos paimdavo. Nukirpo dviračio spyną ir pasiėmė dviratį. Turėjo specialias žirkles armatūrai karpyti. Sutinka su dviračio kaina. Antrąjį dviratį pardavė taip pat. Stotyje pardavė dviratį. Neturėjo jokio pakvietimo į tą namą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. ryte ji išėjo į darbą. Jos dviratis stovėjo tarp (duomenys neskelbtini) laiptinės aukšto. Dviratis buvo prirakintas, jo beveik nesimatė. Grįžusi po darbo, pastebėjo, kad jo nėra. Tai buvo mišraus pobūdžio dviratis. Jis buvo pirktas brangiau. Dviratis buvo baltos spalvos su juodomis linijomis. Gale dviračio buvo trikampis krepšys. Dviračio priekyje buvo žibintai, signalas ir spyna. Spyna buvo apvyniota aplink turėklą. Apie įvykį pranešė policijai, viskas buvo užprotokoluota. Susisiekė su namo administratoriumi ir jam pranešė apie vagystę. Paprašė, kad būtų peržiūrėti vaizdo įrašai. Jie buvo pateikti policijai. Vaizdo įrašuose buvo matomas vyras, kuris pavogė dviratį. Laiptinėje rado tik spyną. Krepšys taip pat dingo. 2014-2015 m. pirko dviratį. Kainavo 1200-1300 eurų. Rinkos kaina buvo didesnė. Tai buvo ne paprastas dviratis, jis buvo pirktas autorizuotoje parduotuvėje. Jie buvo dar brangesni, tačiau šiuo metu yra jų nuvertėjimas. Spyna pirkta paprastoje parduotuvėje. Krepšys buvo po sėdyne, jis kainavo apie 15 eurų. Savo ieškinį palaiko. Patekimas į laipinę yra sunkokas. Laiptinė yra iš vidaus. Nuo gatvės turi apeiti aplink namą ir tik tada pateksi į laiptinę. Namo laiptinės yra su spynomis. Yra dvi durys, tada pašto dėžutės ir liftai. Visada išeidama paspaudžia mygtuką. Nežiūri, ar laiptinė yra užrakinta, ar ne. Kai kraustėsi, jai sakė, kad magneto iš vidaus negali padaryti. Ji visada su magnetu įeina pro duris. Bet galima padėti daiktą prie durų ir tada jos neužsidarys. Kai ėjo tą dieną į darbą, tai tokių dalykų nepastebėjo. Be magneto pro duris įeiti negalima.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. G. parodė, kad jos dviratis buvo prirakintas prie radiatoriaus arba prie laiptų turėklų. Laiptinėje buvo dar keletas dviračių. Grįžusi iš darbo rado nukirptą spyną, dviračio nebebuvo. Tyrimui pateikė pirkimo kvitą, dviratį pirko 2021 m. Buvo pavogtas tik dviratis ir sugadinta spyna. Palaiko savo ieškinį. Name yra telefonspynė. Išeinant reikia paspausti mygtuką. Kažkokios informacijos, kad spyna būtų sugedusi, neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (dėl 2024 m. rugpjūčio 23 d. veikos) V. K. parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas. 2024 m. rugpjūčio 23 d. dienos metu vienas atėjo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, (duomenys neskelbtini) gatvę, jei gerai pamena – į (duomenys neskelbtini) namą (duomenys neskelbtini). Į laiptinę pateko paprastu būdu, matyt, kažkas ėjo į laiptinę ar išėjo iš laiptinės. Taip jis užėjo į vidų. Pakilo, jei pamena, į (duomenys neskelbtini) aukštą. Ten pamatė dviratį, jo modelio ir markės neprisimena, bet tai galėjo būti tas pats dviratis, kuris įvardintas pranešime apie įtarimą. Prisimena, kad dviratis buvo prirakintas su trosu prie laiptinės turėklų. Jis tą trosą nukirpo su savo turėtomis žirklėmis ir dviratį išsistūmė iš laiptinės. Tą pačią dieną dviratį pardavė nepažįstamam asmeniui. Už dviratį gavo 50 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Taip pat gali būti, kad ant dviračio buvo pakabintas nedidelis medžiaginis krepšys. Tiksliai nepamena. Artimiausiu metu neturės kaip atlyginti žalos, gal kažkada ateityje, jei bus galimybė (1 t., b. l. 151-153).

2024 m. rugpjūčio 23 d. R. B. pareiškime nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. 17.00 val. iš laiptinės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) aukšto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jai priklausantis 700 eurų vertės juodos spalvos, hibridinis dviratis ,,Cube“ bei ant jo prikabintas juodos spalvos medžiaginis krepšys, kurio vertė 15 eurų. Bendrai šio įvykio metu buvo padaryta 715 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 3-8).

Liudytoja apklausta R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Minėtu adresu, o būtent gyvenamojo daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tarp (duomenys neskelbtini) aukšto laiko prirakintą jai priklausantį juodos spalvos, hibridinį dviratį ,,CUBE“. 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 19.00 val., grįždama namo dar matė, kaip minėtas dviratis stovi prirakintas prie turėklų, o šiandien, t. y. 2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 17.00 val. pastebėjo, kad jai priklausančio 700 eurų vertės dviračio ,,CUBE“ nebėra, po ko suprato, kad kažkas nupjovęs spyną jį pagrobė. Spyna buvo labai sena, nevertinga. Taip pat po dviračio sėdyne buvo prikabintas juodos spalvos medžiaginis krepšys, kurio vertė 15 eurų. Bendrai šio įvykio metu jai padaryta 715 eurų turtinė žala. Kas galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, nežino ir nieko neįtaria. Nori paminėti, kad laiptų turėklą, prie kurio buvo prirakintas dviratis, ir spyną iki pareigūnų atvykimo lietė, čiupinėjo. Civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas įtariamasis. Dviratis ,,Cube“ nedraustas. Jį įsigijo maždaug prieš 10 metų, todėl įsigijimo dokumentų neturi. Ant dviračio kairės pusės rankenėlės yra matomi pabraižymai, daugiau jokių ypatingų požymių dviratis neturėjo. Tyrimui pateiks pavogto dviračio ,,Cube“ nuotrauką. Taip pat nori paminėti, kad tiek pagrindinis įėjimas į gyvenamojo daugiabučio laiptinę Nr. (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinė yra stebimi vaizdo stebėjimo kameromis. Dėl vaizdo kamerų įrašo kreiptis į daugiabučio pirmininką R. L. (1 t., b. l. 28-30).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. B. parodė, kad ankstesnius parodymus tvirtina ir papildo, kad perkirptą dviračio spyną vertina 25 Eur. Šiuo metu spyną išmetė. Iš viso jai padaryta 740 Eur turtinė žala (b. l. 31-33).

2024 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra 8 aukštų daugiabučio tipo name esanti laiptinės dalis tarp (duomenys neskelbtini) aukštų adresu (duomenys neskelbtini). Stovint tiesiai priešais įėjimą į daugiabučio tipo pastatą matomos metalinės konstrukcijos įstiklintos įėjimo durys. Kairėje nuo durų matoma telefonspynė. Dešinėje nuo durų, virš (duomenys neskelbtini) aukšto balkono, matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta link įėjimo į pastatą. Užėjus į pastatą, patenkama į daugiabučio pirmąjį aukštą. Paėjus tiesiai dešinėje pusėje matomos rudos spalvos durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini), virš jų, ant lubų, matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Kairėje pusėje matomos metalinės durys į liftą. Liftu pakilus į (duomenys neskelbtini) daugiabučio aukštą tiesiai priešais matoma daugiabučio laiptinė (kairėje pusėje laiptai veda žemyn, o dešinėje pusėje į viršų.). Dešinėje nuo lifto pusėje matomas koridorius, iš kurio patenkama į butus. Virš buto durų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri galimai gali fiksuoti vaizdą link įvykio vietos. Lipant laiptais į viršų patenkama į laiptinės dalį tarp (duomenys neskelbtini) aukštų (įvykio vieta). Apžiūrint įvykio vietą matomas langas, kurį nuo laiptinės skiria metalinis pilkos spalvos turėklas. Ant metalinio turėklo matoma užkabinta pilkos spalvos su mėlynos spalvos užraktu dviračių spyna. Apžiūrint spyną yra matoma, kad ji apgadinta, t. y. nukirpta. Ant metalinių turėklų matomų apgadinimų nėra. Netikslinga naudoti daktiloskopinius miltelius, nes iki apžiūros paviršiai buvo liesti. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų neaptikta ir niekas nepaimta. Apžiūros vieta neaptverta, nesaugoma, yra matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 17-23, 52-55).

2024 m. rugsėjo 10 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti kamerų vaizdo įrašai:

1. Vaizdo įrašas pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini) .gatve.new-dcaff761ed_1724413056_102“, įrašo trukmė 1 minutė 40 sekundžių. Įraše užfiksuotas gatvės, šaligatvio, kiemo vaizdas. Matoma, kad laiku 14.38.42 pro kiemą, link pastato, eina asmuo: vyriškos lyties, dėvi juodos spalvos kepurę su snapeliu, dideles juodos spalvos ausines ant ausų, vilki tamsios spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportines kelnes su baltos spalvos juostomis šonuose, avi baltos/pilkos spalvos sportinius batus. Ant pečių nešasi juodos spalvos kuprinę, ant kairės rankos turi tatuiruotę, eidamas naudojasi mobiliuoju telefonu.

2. Vaizdo įrašas pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini).prie.lifto-562665cf7a_1724413255_848“, įrašo trukmė 14 minučių 11 sekundžių. Įraše užfiksuotas laiptinės vidaus vaizdas: dešinėje matomas liftas, kairėje matomas įėjimas į laiptinę, siena, už kurios maža dalis laiptų į viršų. Matoma, kad laiku 14.41.52 į laiptinę įeina asmuo: vyriškos lyties, dėvi juodos spalvos kepurę su snapeliu, dideles juodos spalvos ausines ant ausų, vilki tamsios spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportines kelnes su baltos spalvos juostomis šonuose, avi baltos/pilkos spalvos sportinius batus. Ant pečių nešasi juodos spalvos kuprinę, ant kairės rankos turi tatuiruotę. Asmuo paspaudžia lifto mygtuką ir apsižiūri laiptinėje, žiūri į kažką už laiptų. Atsidarius lifto durims, asmuo įlipa ir lifto durys užsidaro. Laiptais nulipa ir išeina iš laiptinės tyrimui nereikšmingas asmuo. Laiku 14.45.35 nuo laiptų nulipa anksčiau apibūdintas asmuo, vėl paspaudžia lifto mygtuką. Tuomet asmuo užlipa kelis laiptus į viršų, persisveria per turėklą ir žiūri į kažką prie laiptų, užlipa aukščiau ir asmens nesimato per sieną. Po kelių akimirkų asmuo nulipa laiptais ir nueina už sienos, prie laiptų, asmens nesimato. Tuomet asmuo nueina prie įėjimo į laiptinę, vėl grįžta atgal, paspaudžia lifto mygtuką, atsidarius durims įlipa ir lifto durys užsidaro. Laiku 14.54.33 matoma, kad laiptais žemyn eina anksčiau apibūdintas asmuo, vedasi dviratį. Asmuo, vesdamas dviratį, išeina iš laiptinės į lauką (1 t., b. l. 24-25).

2024 m. rugpjūčio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. B. pateikė dviračio ,,Cube“ nuotraukas 3 vnt. (1 t., b. l. 43-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. veikos) V. K. parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. Su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas. 2024 m. rugsėjo 11 d. dienos metu vėl atėjo į tą patį namą, esantį, (duomenys neskelbtini). Į laiptinę pateko tokiu pat paprastu būdu, kažkas ėjo į laiptinę ar išėjo iš laiptinės. Taip jis užėjo į vidų. Užėjęs į laiptinės vidų pamatė (duomenys neskelbtini) aukšte stovintį prirakintą dviratį. Jo modelio ir markės neprisimena, bet tai galėjo būti tas pats dviratis, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Prisimena, kad dviratis buvo prirakintas su trosu prie laiptinės turėklų. Jis tą trosą nukirpo su savo turėtomis žirklėmis ir dviratį išsistūmė iš laiptinės. Tą pačią dieną dviratį pardavė nepažįstamam asmeniui. Už dviratį gavo irgi 50 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Dėl savo tokio poelgio gailisi. Artimiausiu metu neturi kaip atlyginti žalos, gal kažkada ateityje, jei bus galimybė (1 t., b. l. 151-153).

2024 m. rugsėjo 11 d. S. G. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu tarp 07.30 val. iki 15.00 val. iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės, pažeidus trosinę spyną – 10 eurų vertės, buvo pavogtas jai priklausantis tamsiai mėlynos spalvos miesto dviratis „Prophete“, 200 eurų vertės. Kas įvykdė vagystę nežino, įtarimų neturi. Dėl vagystės jai padaryta 210 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 64-69).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. G. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 07.30 val., išeidama į darbą dar matė laiptinėje (duomenys neskelbtini) aukšte prie radiatoriaus trosine spyna, kurios vertė – 10 eurų, prirakintą jai priklausantį tamsiai mėlynos spalvos miesto dviratį „Geniesser Prophete“ -200 eurų vertės. Dviratį nuolat čia laiko, čia taip pat stovi ir kiti gyventojų dviračiai. Apie 15.00 val. pastebėjo, kad dviratis yra pavogtas, likusi tik pažeista trosinė spyna, ją pateikia tyrimui. Taip pat pateiks pavogto dviračio fotonuotrauką bei PVM sąskaitą faktūrą. Dėl vagystės nieko neįtaria, jai padaryta 210 eurų turtinė žala. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Pavogto dviračio serijinio numerio neturi. Turtas nedraustas (1 t., b. l. 65).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta S. G. parodė, kad ankstesnius parodymus tvirtina ir papildo, kad pavogto dviračio vertė yra 350 Eur. Dviratį pirko 2021 m. lapkričio 29 d. už 439 Eur. Iš viso jai padaryta 360 Eur turtinė žala. Dviratį atpažintų pagal tai, kad ant galinio rato sparno buvo įbrėžimas 1 cm ilgio (1 t., b. l. 118-120).

2024 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra namo laiptinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas į apžiūrimą laiptinę yra iš galinės namo pusės. Priėjus prie apžiūrimos namo laiptinės durų, durys rakinamos magnetiniu būdu, kodinė spyna. Patekus į laiptinę, (duomenys neskelbtini) aukšte prie lifto yra matomi prie laiptinės radiatoriaus prirakinti dviračiai. Laiptinė bei patekimas iki laiptinės yra filmuojami vaizdo stebėjimo kameromis, kurios įrengtos ant namo sienos. Patekimas į apžiūrimą namą nesaugomas, neaptvertas. Objektų ar pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 64-69, 77-91).

2024 m. rugsėjo 20 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai:

1) Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini).nauja1-d69eadb23d_1726042429_312“ matyti, kad įrašo trukmė 5 min 06 sek. Įrašo 2024 m. rugsėjo 11 d. 11.15 val. matoma, kaip tarp namų, kieme, eina vyras, vilkintis mėlyną džemperį, pilkas kelnes, su tamsios spalvos vasarine kepure ir juodos spalvos kuprine ant pečių. Apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Matoma, kaip minėtas vyras traukdamas duris įeina į namo laiptinę. Įrašo 2024 m. rugsėjo 11 d. 11.17 val. matoma, kaip minimas vyras iš laiptinės išvažiuoja su tamsios spalvos dviračiu su baltos spalvos elementais ant ratų.

2) Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini).gatve.picerija.new-ef7f18501f _1726042414_347“ matyti, kad įrašo trukmė 5 min. 46 sek. Įraše fiksuojamos daugiabučio namo prieigos. Įrašo 2024 m. rugsėjo 11 d. 11.14 val. matoma, kaip aukščiau minimas vyras, vilkintis mėlyną džemperį, pilkas kelnes, su tamsios spalvos vasarine kepure ir juodos spalvos kuprine ant pečių, praeina pro vaizdo stebėjimo kamerą. Įrašo 11.17 val. matoma, kaip tas pats vyras nuvažiuoja su tamsios spalvos dviračiu (1 t., b. l. 109-118).

2024 m. gruodžio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima pažeista trosinė spyna. Spyna yra tamsiai mėlynos spalvos. Ant troso užrakto baltomis raidėmis parašyta „Lampa“. Daugiau jokių reikšmingų požymių nenustatyta (1 t., b. l. 92-98).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuotas dviračių vagystes. Byloje ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

V. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl 2024 m. rugpjūčio 23 d. dviračio „Cube“ vagystės visiškai pripažino, nurodydamas, kad į laiptinę pateko paprastai, pasinaudodamas įeinančiu arba išeinančiu asmeniu. (Duomenys neskelbtini) aukšte aptikęs prie turėklų prirakintą dviratį, trosą nukirpo su žirklėmis ir su dviračiu iš laiptinės. Dviratį pardavė nepažįstamam asmeniui. Dviračio vagystės faktą be kaltinamojo parodymų patvirtina nukentėjusiosios R. B. pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo parodymai, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. 17. 00 iš laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), nupjovus rakinamą spyną, buvo pavogtas jai priklausantis dviratis Cube“. Be to, laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte ir šalia daugiabučio įėjimo įrengtos vaizdo kameros užfiksavo kaltinamąjį, įeinantį į minėtą laiptinę, kylantį laiptais viršun, o vėliau nusileidžiantį su dviračiu, kurį jis išsivaro pro laiptinės įėjimo duris. Jokių abejonių, kad vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamasis V. K., teismui nekyla, to nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė ir pats V. K.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. veika buvo kvalifikuota kaip nekvalifikuota vagystė, atsižvelgiant tik į dviračio vertę. Teismas su tokia kaltinamojo veikos kvalifikacija nesutinka. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu V. K. teigė, kad į laiptinę pateko paprastai, pasinaudodamas įeinančiais ar išeinančiais žmonėmis. Vaizdo įrašas visiškai paneigia šią jo nurodomą aplinkybę. Vaizdo kamera, esanti lauke, laiptinės durų tiesiogiai nefilmuoja, tačiau laiptinės viduje, pirmame aukšte įrengta kamera yra nukreipta į laiptinės įėjimą, kurį sudaro dvejos įstiklintos durys. Kadangi abejos laiptinės durys yra permatomos, įraše aiškiai matyti, kad bylai aktualiu laiku lauko durys buvo tvarkingai uždarytos. Kaltinamasis įėjo visiškai vienas, prieš jam įžengiant pro laiptinės duris, neįėjo ir neišėjo joks žmogus, prie kurio prisišliejęs kaltinamasis būtų galėjęs be kliūčių patekti į laiptinę. Be to, vos įėjus V. K. ir įlipus į liftą, po kokios minutės laiptais nusileidžia namo gyventojas (vyras), kuris išeidamas spaudžia išėjimo mygtuką, kad durys atsirakintų. Kol V. K. vaikščiojo po laiptinę, ieškodamas laimikio, į laiptinę iš lauko įėjo du mažamečiai, kurių vienas kėlė rankas prie telefonspynės ir atliko jos atrakinimo veiksmus. Šios vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės aiškiai rodo, kad vagystės metu telefonspynė sugedusi nebuvo, tiek norintys įeiti, tiek išeiti asmenys atlikdavo telefonspynės atrakinimo veiksmus. Pats V. K. taip pat keletą sekundžių užtruko, kol įžengė iš lauko pro duris, ir nors saulei apšviečiant įėjimą aiškiai nesimato, kokius veiksmus jis atliko, kad patektų į laiptinę – surinko galimai jam žinomą kodą ar panaudojo atitaikytą ar kažkaip įgytą magnetuką, tačiau akivaizdu, kad kažkokiu būdu telefonspynė buvo atrakinta, nes jam įeiti į laiptinę nepadėjo joks namo gyventojas ar pašalinis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad V. K. su pavogtu dviračiu šalindamasis iš laiptinės, akivaizdžiai spaudė išėjimo mygtuką, nes laiptinės durys vėl buvo užrakintos. Tokiu būdu jis pateko į akivaizdžiai rakinamą laiptinę, ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu įveikdamas kliūtį – užraktą.

Prokurorė ir kaltinamojo gynėjas nesutiko, kad V. K. veiksmus galima vertinti kaip įsibrovimą, nes laiptinė yra bendro naudojimo patalpa ir teisę ten būti jis turėjo. Šie argumentai taip pat nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo praktiką nusikalstamai veikai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti svarbu ne tai, ar patalpa buvo užrakinta, o tai, kad kaltininkas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-53-511/2024). Tiek iš nukentėjusiosios R. B. parodymų, tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo, teik iš aukščiau aptarto vaizdo įrašo matyti, kad laiptinės įėjimas rakinamas, turi magnetinę spyną. Į laiptinę patenkama tik surinkus kodą arba panaudojus magnetą. Rakinama laiptinė, apsaugos kameros tiek namo išorėje, tiek viduje, aiškūs įspėjimai prie įėjimo, kad namas yra stebimas vaizdo kameromis, bet kokiam prašalaičiui aiškiai liudija, kad patekimas į namą yra ribojamas, o patalpos saugomos, trečiųjų asmenų buvimas jose be teisėtos priežasties nepageidaujamas. Šių aplinkybių kaltinamasis nepaisė. V. K. nenurodė ir aiškiai neturėjo jokio teisėto intereso ten būti. Negana to, į laiptinę jis atėjo su išankstine tyčia vykdyti vagystę, nes su savimi jau turėjo reikalingus įrankius spynai nukirpti. Įraše matoma, kad vos įėjęs jis ima apžiūrinėti laiptinės pasienius, vėliau kyla liftu apžiūrėti kitų aukštų, grįžta į pirmąjį, vėl apžiūri jo erdvę, po to vėl kyla į viršų, aiškiai rinkdamasis, ką būtų pelningiau ar paprasčiau pavogti. Laiptinėje jis užtruko ne daugiau 14 minučių. Teismo vertinimu, vagystė buvo vienintelis jo patekimo į svetimą namą tikslas. Net jei laiptinės įėjimas būtų buvęs paliktas neužrakintas, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad daugiabučio vidinėse rakinamose namo patalpose teisės būti neturi, nes nėra nei šio namo gyventojas, nei jo gyventojų pakviestas svečias ar konkretaus darbo pasamdytas atlikti asmuo. Iš įrašo matyti, kad jis visą laiką dairosi, klausosi garsų laiptinėje, išgirdęs ateinančius asmenis traukiasi iš matomos vietos, vengdamas būti pastebėtas. Jo patekimas į rakinamą ir saugomą namo laiptinę vertintinas kaip įsibrovimas. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas V. K. veiką kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – kaip vagystę, įsibraunant į patalpas. Kvalifikuotos vagystės atveju pagrobto turto vertė kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi.

V. K. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę ir dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. dviračio „Prophete“ vagystės iš to paties daugiabučio. Vėlgi parodė, kad daugiabučio laiptinę pateko paprastuoju būdu, pasinaudodamas išeinančiu ar įeinančiu asmeniu. Laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte radęs prirakintą dviratį, nukirpo apsauginį trosą, kuriuo dviratis buvo prirakintas prie laiptinės turėklų, ir dviratį išsivarė. Vėliau ir šį dviratį pardavė. Vagystės faktą, be kaltinamojo parodymų, patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys: nukentėjusiosios S. G. pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., tarp 07.30 ir 15.00 val. iš namo adresu (duomenys neskelbtini) laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšto, pažeidus apsauginę trosinę spyną, buvo pavogtas jos 200 Eur vertės dviratis „Prophete“. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame dviračio stovėjimo vietoje užfiksuota nukirpta apsauginė spyna, bei 3 namo apsaugos kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas V. K., išsivarantis nukentėjusiosios dviratį iš laiptinės.

Kaip ir pirmosios vagystės atveju, ir ši laiptinė buvo rakinama magnetine-kodine spyna. Laiptinės prieigos filmuojamos apsauginėmis vaizdo kameromis. Prie laiptinės kabo apie tai įspėjantys ženklai. Teisme nukentėjusioji S. G. parodė, kad įvykio dieną nepastebėjo, kad laiptinės spyna būtų buvusi sugedusi. Tokia aplinkybė neužfiksuota ir įvykio vietos apžiūros protokole. Kaltinamojo teiginius, kad į laiptinę jis pateko pasinaudodamas įeinančiu ar išeinančiu namo gyventoju, vėlgi paneigia vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad iki V. K. prieinant prie užrakintų durų, joks žmogus iš laiptinės nei išėjo, nei į ją įėjo. Vaizdo įraše užfiksuota, kad laiptinės duris V. K. atidaro tiesiog su pertekline jėga jas atplėšdamas. Vaizdo įrašo duomenimis, V. K. laiptinėje užtruko tik dvi minutes, per kurias spėjo nukirpti dviračio apsauginę spyną ir su dviračiu pasišalinti. Ši aplinkybė taip pat leidžia teismui manyti, kad į laiptinę jis pateko vieninteliu – vagystės tikslu, jokio teisėto intereso joje būti neturėjo. Atvyko prie namo jau būdamas pasiruošęs vagystei, į laiptinę pateko ignoruodamas aplinkybę, kad laiptinė rakinama ir saugoma apsauginėmis vaizdo kameromis ir pašalinių patekimas į ją ribojamas.

Šie V. K. veiksmai taip pat atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kvalifikuotos vagystės atveju pagrobto turto vertė kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi.

Dėl recidyvo

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nagrinėjamus tyčinius nusikaltimus nuosavybei V. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už eilę nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Nors nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo atliktos visos bausmės pagal V. K. atžvilgiu iki tol priimtus nuosprendžius/baudžiamuosius įsakymus, tačiau teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas, nes jį pratęsdavo vis naujai daromos nusikalstamos veikos. Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad V. K. yra recidyvistas.

Dėl bausmės skyrimo

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nauji tyčiniai nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, priskiriamas apysunkiams nusikaltimams. Abi nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamasis sėkmingai pasišalino su pagrobtu turtu ir jį realizavo parduodamas, tai yra visiškai disponavo pagrobtu turtu. Abi veikos padarytos išankstine tiesiogine tyčia. Kaltinamasis į daugiabutį eidavo nešdamasis kuprinę, kurioje galimai slėpė metalo kirpimo žirkles ar reples. Įvykio vietos apžiūrų protokoluose užfiksuota, kad dviračių saugojimo vietose buvo rastos perkirptos dviračių spynos. Ši aplinkybė rodo, kad V. K. vagystėms ruošdavosi ir visuomet būdavo pasirengęs pašalinti grobiamo turto apsaugos priemones. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo motyvus (gauti lėšų gyvenimui ir narkotikams), pagrobto turto vertę, vagysčių sistemingumą (už dviračių ir kitokio turto vagystes iš daugiabučių V. K. teisiamas nuolat), tai, kad kaltinamasis nė vienam nukentėjusiajam nėra atlyginęs žalos, yra priklausomas nuo narkotikų, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra teistas 21 kartą, daugiausiai už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., b. l. 164-179). Naujos nusikalstamos veikos pradedamos daryti vos išėjus iš įkalinimo įstaigų, jokių išvadų dėl savo gyvenimo būdo jis nedaro. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas atlikęs visas ankstesnes bausmes (pagal teismų sprendimus, priimtus iki nagrinėjamų vagysčių padarymo), bet neišnykus teistumui. Be to, būdamas laisvėje daro administracinius nusižengimus, per vienerius metus 5 kartus buvo baustas administracine tvarka, du kartus iš jų – už dviračių vagystes, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 161-163). Prieš įkalinimą iš esmės nedirbo, fiksuotas tik trijų dienų įsidarbinimas 2024 m. (1 t., b. l. 159), bet 2024 m. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 158). Duomenų apie galimą kaltinamojo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar kitose psichikos sveikatos įstaigose, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale valstybinis kaltintojas nesurinko. Pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šio tipo įstaigose.

Aptartos aplinkybės rodo, jog vagystės yra nuolatinis kaltinamojo pajamų šaltinis bei gyvenimo būdas, nulemtas jo priklausomybės kvaišalams, teisėtais būdais gauti lėšų gyvenimui jis pernelyg nesistengia. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. daug kartų teistas, neišnykus teistumui daro naujas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, darytina išvada, kad už nusikalstamas veikas jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nesiekiantis sankcijose numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nagrinėjamas nusikalstamas veikas skiriamos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bendrintina su 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kadangi šioje byloje nagrinėjamos veikos padarytos iki minėto nuosprendžio priėmimo.

Į V. K. skiriamos bausmės laiką BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaitytina pagal 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį faktiškai šio nuosprendžio priėmimo dienai atlikta bausmė ir minėtame nuosprendyje nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. kardomoji priemonė skiriama nebuvo, nes jis buvo suimtas kitoje byloje, o šiuo metu atlieka 2 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę taip pat netikslinga.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo gauti du civiliniai ieškiniai dėl vagystėmis padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji R. B. pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kalto asmens 740 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 40). Apklausų metu nurodė, kad dviratį, atsižvelgdama į jo nusidėvėjimą, vertina 700 Eur suma, nupjautą spyną – 25 Eur suma, o kartu su dviračiu pavogtą pakabinamą rankinę – dar 15 Eur suma.

Nukentėjusioji S. G. pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kalto asmens 360 Eur atlyginti žalai (1 t., b. l. 126). Ikiteisminio tyrimo metu pateikė dviračio įgijimo dokumentą – 2021 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SPA-0058139, patvirtinančią bendrą 439,20 Eur be PVM dviračio įgijimo kainą (1 t., b. l. 75). Atsižvelgdama į dviračio nusidėvėjimą, nukentėjusioji dviratį įvertino 350 Eur. Dar 10 Eur vertina sugadintą apsauginę spyną.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, kad savo nusikalstamais veiksmais padarė prašomas atlyginti žalas, žalų dydžių neginčijo. Civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, civilinių ieškovų prašomos turtinės žalos dydžiai pagrįsti pagrobto turto įgijimo dokumentais, o jei tokių nėra – nėra neproporcingi šios rūšies prekių rinkos vertei, todėl abu civiliniai ieškiniai tenkintini. Kaltinamasis privalo civilinėms ieškovėms atlyginti padarytą turtinę žalą, kilusią dėl jo neteisėtų veiksmų.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo V. K.; priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 143,75 euro (2 t., b. l. 21-23).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju V. K. gynėjas skirtas pagal įstatymą, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti prie bylos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusikaltimų įrankiai: sugadinta trosinė spyna, perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 99-100), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina kaip menkavertis daiktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (R. B. turto vagystė), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (S. G. turto vagystė), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 7 mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti 2 (dvejus) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriamą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti šio nuosprendžio priėmimo dienai pagal 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį faktiškai atliktą bausmės dalį bei jame nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad V. K. yra recidyvistas.

Civilinės ieškovės R. B. ieškinį tenkinti. Priteisti civilinei ieškovei R. B. iš kaltinamojo V. K. 740 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės S. G. ieškinį tenkinti. Priteisti civilinei ieškovei S. G. iš kaltinamojo V. K. 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Sugadintą trosinę spyną, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam asmeniui terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.