Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44968-24, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2024 m. gruodžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 54 MGL dydžio bauda, į bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką, nustatyta galutinė bausmė – 52 MGL (2 600 Eur) bauda, bauda nesumokėta, turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir, nešiodamasis su savimi striukės vidinėje kišenėje, neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,035 g tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) iki 2024 m. lapkričio 16 d. apie 2.00 val., kuomet Alytuje, prie Topolių gatvės pastato Nr. 21 psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai. Apklaustas bylos ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 2.00 val. savo automobiliu „BMW 320“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Sustojo Topolių gatvėje, netoli Jotvingių gimnazijos mokyklos. Jau ruošėsi lipti iš automobilio, tačiau atvažiavo policijos pareigūnai. Paklausė, ką jis veikia, ar vartojęs alkoholio. Prisipažino, kad vartojęs alkoholio. Tada išlipo iš automobilio ir bendraujant su policijos pareigūnais jam iš striukės kišenės iškrito smulkintuvas, kuriame laikė kažkada įsigytą medžiagą – „žolę“. Ją buvo įsigijęs jau seniai, gali būti spalio–rugsėjo mėnesį, iš nepažįstamo asmens, neprisimena, kokiomis aplinkybėmis. Įsigijo, tačiau nerūkė žolės, tiesiog turėjo su savimi. Tą vakarą buvo neblaivus, išgėrė alkoholio ir sugalvojo parūkyti. Iš ko buvo sudaryta žolė, nežinojo, parūkė vienas tą vakarą savo garaže. Narkotinę medžiagą žolę įsigijo sau, savo reikmėms, niekas apie tai nežinojo. Parūkęs su savimi vis dar nešiojosi smulkintuvą, kuriame buvo likę žolės likučių. Žino, kad įstatymas draudžia su savimi turėti psichotropinės medžiagos. Ką pareigūnams tą naktį pasakojo, neprisimena, tačiau dabar kaltę pripažįsta pilnai. Dėl savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės U. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 1.40 val. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikė vairuotoją M. K., kuris būdamas neblaivus vairavo automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Dalinės apžiūros metu pas M. K. striukės vidinėje kišenėje buvo rastas metalinis, pilkos spalvos, su piešiniu ant dangtelio, keturių dalių, užsukamas smulkintuvas, kurio viduje buvo nedidelis kiekis augalinės kilmės narkotinės medžiagos. M. K. pristatytas į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimą, kur buvo paimti jo kraujo ir šlapimo mėginiai.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad M. K. pareigūnams pateikė smulkintuvą su viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vietos Alytuje, prie Topolių gatvės pastato Nr. 21, apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. G. parodė, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 1.40 val. dirbo ekipaže A1707 kartu su vyriausiąja patrule U. J.. Patruliuojant nustatytame maršrute Alytaus mieste, važiavo Vidzgirio mikrorajonu, pro Jotvingių gimnaziją, Topolių gatve link Sudvajų gatvės ir pastebėjo sidabrinės spalvos „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris staigiai pasuko į dešinę, sustojo į rezervuotą automobilių stovėjimo aikštelę prie Topolių g. pastato Nr. 21. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis ir pradėjo eiti. Privažiavus prie vyriškio ir su juo bendraujant, jis elgėsi keistai, jo veiksmai buvo nekoordinuoti. Asmeniui buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Paaiškėjo, kad tai M. K.. Atliekant jo dalinę apžiūrą, iš striukės vidinės kišenės iškrito smulkintuvas, kurio viduje rasta likučiai galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos. Daugiau draudžiamų medžiagų rasta nebuvo. Paklausus M. K., ar vartojo narkotines medžiagas, šis atsakė, jog rūkė marichuaną prieš 5 valandas. Esant šioms aplinkybėms, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai narkotinių medžiagų turėjimo.

2024 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikto žalios ir rudos spalvos sauso dalinai susmulkinto augalinės kilmės medžiagų mišinio masė yra 0,433 g. Mikroskopinio tyrimo metu žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinyje pastebėti kanapėms (antžeminėms dalims) būdingi požymiai. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio ekstrakto sudėtyje yra nikotino ir kanapių kanabinoidų – delta-9-tetrahidrokanabinolio ir kanabinolio. Nikotinas yra neįtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) sąrašus. Apibendrinus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga mišinyje yra kanapės (antžeminės dalys), kurių atskirti nuo rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos nėra galimybės, nes medžiagos yra labai susimaišiusios, todėl bus nustatomas tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis (gramais). Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje”, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476 bei 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1497, tetrahidrokanabinolis (delta-9-tetrahidrokanabinolio) mišiniuose ar tirpaluose yra psichotropinė medžiaga. Atlikus kiekybinį tyrimą nustatyta, kad žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio sudėtyje yra tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,035 g (8,1 %).

Specialisto išvadoje Nr. T-N 3654/2024(01) nurodyta, kad M. K. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, tetrahidrokanabinolio, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82%o (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,29%o (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. K. neteisėtai įgijo ir laikė augalinės kilmės mišinį, kurio sudėtyje buvo 0,035 g tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), šį mišinį įgijo ir laikė sau naudoti, t. y. neturėjo tikslo jo parduoti ar kitaip platinti. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje” I sąrašą tetrahidrokanabinolis (delta-9-tetrahidrokanabinolio) mišiniuose ar tirpaluose yra psichotropinė medžiaga. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kaltinamojo neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis, kuris neviršija 0, 5 g, atitinka nedidelį kiekį. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas, taigi, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). M. K. teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, taigi, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5, 6 dalių nuostatomis, M. K. nustatytinas įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu, bei draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, M. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudos bausme. Pažymima, kad bausmių bendrinimo atveju neturi būti keičiamas įsiteisėjęs 2024 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamasis įsakymas. Tai reiškia, kad negali būti keičiama ir juo paskirta bausmė. Baudos bausmės kontekste būtina pažymėti, kad bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje nurodytais atvejais, jos dydį nustato teismas (BK 47 straipsnio 1, 5 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga teismo paskirtą pinigų sumą sumokėti valstybės naudai per įstatyme nurodytą arba teismo nustatytą terminą. Sisteminė šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tiek baudos dydis, tiek jos sumokėjimo terminas yra neatsiejami baudos bausmės elementai, kuriuos nustato teismas ir kurie sudaro šios rūšies bausmės turinį (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-538-966/2022). Tokiu būdu, subendrinus bausmes paliktinas 2024 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas M. K. baudos sumokėjimo terminas – du mėnesiai nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – 2024 m. gruodžio 23 d.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Specialisto tyrimo metu sunaudota 0,165 g rasto pas M. K. augalinės kilmės medžiagų mišinio. Likęs 0,268 g augalinės kilmės medžiagų mišinys, perduotas saugoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, konfiskuotinas ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Tyrimo objekto pakuotės ir metalinis smulkintuvas, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą dviem mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, M. K. paskirtą laisvės apribojimo dviem mėnesiams bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudos bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dviem mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 52 MGL, t. y. 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nurodyti, kad M. K. paskirta 2 600 Eur bauda turi būti sumokėta per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytą terminą, t. y. per du mėnesius nuo 2024 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai pagal baudžiamojoje byloje Nr. e1-1140-878/2024 išduotą vykdomąjį raštą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje saugomą 0,268 g augalinės kilmės medžiagų mišinį konfiskuoti ir sunaikinti. Tyrimo objekto pakuotes ir metalinį smulkintuvą, saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Išaiškinti M. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.