Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), neregistruotas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. K. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę –automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2,02 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) vakare garaže (duomenys neskelbtini) vienas gėrė viskį. Būdamas neblaivus, automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiavo namo. Sustojo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kur atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. K. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) P. G. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pastebėjo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir staigiai pasuko į dešinę, sustodamas rezervuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus, iškart buvo užgesintas variklis ir iš vairuotojo pusės išlipęs vyriškis pradėjo eiti. Paklausus, kur jis, kaip vėliau nustatyta – M. K., eina, šis neatsakė. Jo veiksmai buvo nekoordinuoti, teigė alkoholio nevartojęs, prieš 5 valandas rūkęs marihuaną. Patikrinus M. K. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. M. K. teigė, jog atėjo pėsčiomis, automobilio nevairavo, nesutiko, jog jį pareigūnai matė atvažiuojantį. Nustatyta, jog automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Vyriškis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur paimti kraujo iš šlapimo mėginiai. Įvykis filmuotas Body.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas policijos pareigūno BODY kamera filmuotas vaizdo įrašas Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)). Filmuojama tamsiu paros metu, pareigūnas važiuoja tarnybiniu automobiliu. Įrašo 00.10 minutę sustoja. Pareigūnas (toliau – P) :,,laba vakarą, blaivus pats?“, vyriškas atsakymas (toliau – V): „jo“. P.: ,,ar tikrai? kodėl taip sustojai iš karto, mane pamatęs?“ ir išlipa iš tarnybinio automobilio. V.: „čia mano mašina stovėjo“. P.: „tu atvažiavai“. Įrašo 00.40 min. P.: „vartojai ar ne.....“, V.: „ne“. Pareigūnas įrašo 1.02 min. testuoja vyriškį alkotesteriu, parodymai 2,02 promilių neblaivumas. Pareigūnas paprašo automobilio raktelių ir kartu su vyriškiu prieina prie (duomenys neskelbtini) markės automobilio. Apžiūrimas automobilis. Įrašo 19.30 min. vyriškis antrą kartą testuojamas alkotesteriu, nustatomas 2,05 promilių neblaivumas. Pareigūnas vyriškiui atlieka neblaivumo testą.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sulaikė M. K., kuris neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), valdytojas M. K. Jam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur matyti skersai pastatytas apgadintas (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuoti M. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. M. K. nurodžius, jog alkoholio nevartojo, jam alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais M. K. sutiko, akte pasirašė.

Informacija iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas (duomenys neskelbtini), valdytojas M. K. Pagal (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo – pardavimo sutartį automobilio kaina arba vertė 4 000 Eur.

(Duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 3 950 Eur.

Rašte, (duomenys neskelbtini)gautame iš (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir M. K. sudarė valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) už užmokestį M. K. suteikė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis nuomos pagrindu pagal sutarties sąlygas, su galimybe, bet ne pareiga, sutarties pabaigoje ją įsigyti už nustatytą kainą. Sutartis galioja iki (duomenys neskelbtini). Automobilio kaina šiai dienai yra 3 240,04 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) nesielgė rūpestingai, kaip galėtų, užkirsdama kelią neteisėtai panaudoti perduotą valdyti transporto priemonę. Sutartimi klientas buvo įpareigotas nenaudoti transporto priemonės neteisėtiems veiksmams.

(Duomenys neskelbtini) D. B. (duomenys neskelbtini) nutarimu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliais grąžintas (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. K. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai jam (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis M. K. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas, tačiau per paskutinius 5 metus 10 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, visos jos už kelių eismo taisyklių pažeidimus (baudos sumokėtos). Tai jį charakterizuoja kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, akivaizdžiai linkusį nesilaikyti KET reikalavimų. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. K. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesiregistruoja, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) tarpą neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, teigė, jog nuoširdžiai gailisi, bet teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Pareigūno P. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog kaltinamasis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, neprisipažino, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus, neigė vairavęs. Kaltę pripažino tik dėl surinktų jo kaltės įrodymų. Be to, kaltinamasis per paskutinius 5 metus net 10 kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tai rodo, jog jis visai nesistengia keisti savo netinkamo ir pavojingo elgesio, todėl nėra jokio pagrindo kaltinamojo formaliai žodžiu išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu, ir atitinkamai kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių taip pat nenustatyta.

Įvertinus minėtas aplinkybes bei kaltinamojo M. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį, trumpą atstumą, kurį kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, mažesniam negu šios bausmės dydžio vidurkiui.

Pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytinas dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs M. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nustatytą vidutinį neblaivumą, į tai, jog kaip transporto priemonių vairuotojas yra charakterizuojamas neigiamai, nuolat darantis įvairius KET pažeidimus, sprendžia, jog tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ilgesniam nei prokuroro siūlomam terminui – 3 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo M. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – (duomenys neskelbtini).

Nusikaltimą M. K. padarė vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, kuri nusikaltimo padarymo metu jam buvo išnuomota. Atsižvelgiant į tai, minėta transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, negali būti konfiskuota, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį jo kaina arba vertė buvo 4 000 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 3 950 Eur. Šią vertę pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo išieškoti ir prokuroras, tačiau rašte, gautame (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog šio konkretaus automobilio vertė šiai dienai (raštas pasirašytas (duomenys neskelbtini) yra 3 240,04 Eur.

Pažymėtina, jog daikto kaina, kuri nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir pan., tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į tai, konfiskuotino turto rinkos vertė nustatytina, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio verte – 3 240,04 eurų, tai yra konkretaus automobilio verte, buvusia nagrinėjamai bylai reikšmingu laikotarpiu – nusikalstamos veikos padarymo metu ((duomenys neskelbtini) raštas (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini)).

Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, prilyginant vieną laikino sulaikymo parą 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).

M. K. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) N. G. nutarimu skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 81 (aštuoniasdešimt vieno) MGL dydžio, tai yra 4 050 (keturių tūkstančių penkiasdešimties) eurų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. K. 54 (penkiasdešimt keturių) MGL dydžio, tai yra 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. K. laikino sulaikymo laiką - vieną parą, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir skirti M. K. 52 (penkiasdešimt dviejų) MGL dydžio, tai yra 2 600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad M. K. privalo paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini);

2) transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 240,04 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 04 ct) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti M. K.