Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Civilinė byla Nr. 2S-269-259/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
2S-269-259/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
G. V.
Ieškovas
AB DnB banko
Trečiasis asmuo
UAB „AG projektai“
Civilinė byla Nr.2S-269-259/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02753-2011-4
Pirmos instancijos teismo teisėjas Romaldas ŠuliokasProcesinio dokumento kategorija 110.1, 121.15, 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3309-217/2011, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo G. V. turtui civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB banko ieškinį atsakovui G. V., trečiajam asmeniui UAB „AG projektai“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-11-17 priėmė ieškovo AB DnB banko ieškinį atsakovui G. V., trečiajam asmeniui UAB „AG projektai“ dėl skolos priteisimo. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 34 361,45 EUR (ekvivalentas litais – 118 643,21 Lt), 10,11 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.5-8).

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-11-17 nutartimi (b.l.43-44) patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo G. V. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 73 643,21 Lt sumai, uždrausdamas atsakovui nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, tačiau palikdamas atsakovui teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, teismas nutarė areštuoti atsakovo G. V. pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 73 643,21 Lt sumai, uždrausdamas disponuoti atsakovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leisdamas atsakovui iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.

Teismas nustatė, jog ieškovo byloje pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais: 2006-03-22 Kredito linijos sutarties Nr. 1181-06IV kopija (b.l.11-19), 2006-03-31 suvestinio memorialinio orderio Nr. 31153852 kopija (b.l.9), 2007-07-26 suvestinio memorialinio orderio Nr. 26120301 kopija (b.l.10), 2006-03-22 Laidavimo sutarties Nr. 44-06L kopija (b.l.23-25), 2006-03-22 Laidavimo sutarties Nr. 43-06L kopija (b.l.20-22), išrašo iš Creditinfo apie A. Kalį kopija (b.l.35), 2011-08-12 rašto Nr. 30.58.37/1030 kopija (b.l.41), 2011-09-22 rašto Nr. 30.58.37/5813 kopija (b.l.40), 2011-11-07 skolos grafiku (b.l.39), Hipotekos lakšto Nr. 02120060003553 kopija (b.l.26-29), 2011-10-26 turto vertės nustatymo pažymos Nr. DBl 11014 su turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktu Nr. DBl 11014a kopija (b.l.30-33), 2011-10-24 pareiškimo Nr. 30.56.17/6523 kopija, išrašo iš Creditinfo apie G. V. deklaruotą gyvenamąją vietą kopija (b.l.34). Teismas atkreipė dėmesį, jog įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl teismo sprendimo neįvykdymo rizika yra dar didesnė. Be to, prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymo terminas suėjo 2008-02-28, prievolės ieškovui iki šiol neįvykdytos, į ieškovo nusiųstus raginimus padengti skolą sureaguota nebuvo. Teismas pripažino, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, todėl sprendė, jog atsakovas proceso metu gali savo turtą parduoti ar paslėpti, dėl ko nesiėmus skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.1-4) atsakovas G. V. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti, dėl šių motyvų:

1) ieškovas ieškinyje patvirtino, jog kredito gavėjas tretysis asmuo UAB „AG projektai“ savo prievolės pagal 2006-03-22 Kredito linijos sutartį Nr. K-l 181-06IV įvykdymą užtikrino nekilnojamojo turto hipoteka. Įkeisto nekilnojamojo turto vertė pagal 2006-03-22 sutartinės hipotekos lakštą - 281 000 Lt. Tokia turto vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober - Haus“, ieškovas su šiuo hipotekos lakštu ir turto verte susipažino ir jame nurodytą turto vertę pripažino. 2010-04-08 ieškovas pats atsisakė hipotekos į dalį įkeisto turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė hipotekos lakšte - 140 000 Lt, nors tuo metu skolininkas UAB „AG projektai“ jau buvo pradelsęs grąžinti kreditą pagal Kredito sutartį (terminas - 2008-02-28). Ieškovas, kaip finansines paslaugas teikiantis profesionalas, jau tuo metu galėjo ir turėjo įvertinti tokio hipotekos atsisakymo riziką ir galimas neigiamas pasekmes jam;

2) likusio hipoteka užtikrinto turto vertė yra pakankama skolininko UAB „AG projektai“ prievolei ieškovui įvykdyti, kadangi pagal hipotekos lakštą įkeisto žemės sklypo vertė yra 141 000 Lt. Todėl atsižvelgiant į ieškinio sumą bei rašytiniais įrodymais (hipotekos lakštu, kuriame turtas vertintas nepriklausomo turto vertintojo) pagrįstą įkeisto turto vertę, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-1082/2009), darytina išvada, jog kredito gavėjo įkeisto turto pakanka užtikrinti ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimus, o papildomi atsakovo (laiduotojo pagal kredito gavėjo prievoles) turto suvaržymai nėra būtini, kadangi iš kreditavimo sutarties atsiradusių ieškovo reikalavimų, pareikštų laiduotojui, patenkinimas yra užtikrintas pagrindinio skolininko nekilnojamojo turto įkeitimu. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.).

3) ieškovas nepagrindė, jog hipoteka įkeisto turto nepakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti, kadangi: 1) hipotekos lakšte įkeisto turto rinkos vertė viršija ieškinio reikalavimo sumą; 2) ieškovas pats atsisakė hipotekos daliai turto, nors jau buvo praėję daugiau nei du metai nuo prievolės įvykdymo termino pasibaigimo; 3) ieškovo pateiktą turto vertinimą atliko ieškovo vidaus turto vertintojai, o ne nepriklausomi turto vertintojai, todėl šis vertinimas neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ reikalavimų, turi būti vertinamas kritiškai dėl turto vertintojų šališkumo ir neturėtų būti laikomas patikimu įrodymu šioje byloje. Remdamasis ieškovo pateiktu turto vertinimu, teismas netinkamai nustatė hipoteka užtikrinto turto vertę. Vadovaujantis tinkamu įkeisto turto vertę patvirtinančiu įrodymu - Sutartinės hipotekos lakštu, akivaizdu, kad ieškovo reikalavimui užtikrinti pakanka hipoteka įkeisto pagrindinio skolininko turto. O darant prielaidą, kad turto vertė, buvusi įkeitimo metu, gali būti nukritusi, ieškovo sprendimas atsisakyti hipotekos daliai įkeisto turto tuo metu, kada skolininkas pagal kreditavimo sutartį jau daugiau nei du metus buvo pradelsęs įvykdyti prievolę, yra nesuprantamas. Ieškovas akivaizdžiai įvertino galimas rizikas ir hipoteka įkeisto turto pakako prievolėms įvykdyti. Priešingu atveju, ženkliai sumažėjus įkeisto turto vertei, ieškovas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo reikalauti įkeisti daugiau turto, o ne priešingai, - atsisakyti ženklios dalies turto hipotekos. Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės buvo užtikrinti pagrindinio skolininko nekilnojamojo turto įkeitimu, teismui nebuvo objektyvaus pagrindo, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei tikslą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Šiuo atveju pakartotinis ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra perteklinis, neatitinka protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principų, suvaržo atsakovo (laiduotojo) teises labiau, negu būtina ieškovo reikalavimams patenkinti (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.);

4) ieškovas nepateikė, o teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie liudytų atsakovo atliekamus ieškovui nenaudingus veiksmus, siekiant išvengti konkretaus sprendimo įvykdymo ar galimo turto nuslėpimo. Ieškovo argumentai yra tik piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, siekiant neproporcingai suvaržyti silpnesnės ginčo šalies ir kartu jo šeimos bei nepilnamečių vaikų (kurių yra net 4) gyvenimą, tokiu būdu bandant padaryti spaudimą, tikintis, jog atsakovas atsiskaitys už skolininką be bylinėjimosi teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.55-57) ieškovas AB DnB bankas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) atsakovas nepagrįstai teigia, kad prievolių pagal 2006-03-22 Kredito linijos sutartį Nr. K-1181-06IV įvykdymo užtikrinimui hipoteka įkeisto turto vertė yra 281 000 Lt ir todėl nėra pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui nuosavybės teise priklausančio 73643,21 Lt vertės turto areštą. Atsakovas įkeisto turto vertę grindžia 2006 m., t. y. daugiau negu prieš 5 metus, atliktu nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ turto vertinimu, tačiau nepateikė įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitų ar kitų dokumentų, patvirtinančių dabartinę įkeisto turto vertę. Teigdamas, jog įkeisto turto vertė yra 281 000 Lt, atsakovas privalo šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-03 nutartis civ. byloje Nr. 2A-698/2011). Nekilnojamojo turto kainos dėl pasikeitusios ekonominės situacijos rinkoje 2006 m. ir 2011 m. smarkiai skiriasi, tai visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia. Todėl skundo argumentai, jog hipoteka įkeisto turto vertės pakanka įsipareigojimams bankui padengti, yra nepagrįsti;

2) ieškovas kartu su ieškiniu į bylą pateikė duomenis apie aktualią įkeisto turto vertę - 2011-10-26 turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą Nr. DB111014a, iš kurio matyti, jog ieškovo naudai įkeisto žemės sklypo (vertinamas buvo ir jame esantis gyvenamasis namas, kuris bankui nėra įkeistas) rinkos vertė 2011-10-12 dienai yra 70 000 Lt, o priverstinio pardavimo (likvidacinė) vertė – 45 000 Lt. Kartu su ieškiniu ieškovas taip pat pateikė įrodymus, jog kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos pagal kredito linijos sutartį išieškojimo iš įkeisto turto (banko 2011-10-24 pareiškimas Nr. 30.56.17/6523) (b.l.38). Kadangi įkeistas turtas tokiu atveju bus realizuojamas priverstine tvarka, ieškovas vadovavosi ne įkeisto turto rinkos verte, o likvidacine įkeisto turto verte (likvidacinė vertė - tai suma, kurią galima gauti pardavus turtą per pernelyg trumpą laiką, neatitinkantį nustatyto turto buvimo rinkoje laikotarpio) ir pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti skirtumui tarp ieškovo reikalaujamos priteisti sumos ir įkeisto turto likvidacinės vertės (118 643,21 Lt reikalaujama priteisti skolos suma – 45 000 Lt likvidacinė įkeisto turto vertė = 73 643,21 Lt). Vadinasi, ieškovo reikalavimai nėra užtikrinti 73643,21 Lt sumai, kuri pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civ. byloje Nr. 2-1516/2010). Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį su atskiruoju skundu nepateikė, į ieškovo 2011-08-12 raštą Nr. 30.58.37/1030 ir 2011-09-22 raštą Nr. 30.58.17/5813 su raginimais padengti skolą nesureagavo, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas;

3) ieškovas davė leidimą parduoti ieškovui įkeistą turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantį ieškovui neįkeistą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad iš dalies galėtų būti padengti įsipareigojimai pagal 2006-03-22 Kredito linijos sutartį Nr. K-1181-06IV.

4) ieškovo teismui pateikti įrodymai patvirtino, jog ieškovui įkeisto turto vertės nepakanka pareikštam reikalavimui užtikrinti, todėl, nepakakus įkeisto turto vertės, išieškojimas būtų nukreipiamas į ieškovui neįkeistą atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko yra objektyvus ir būtinas pagrindas ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, egzistuoja tikimybė, jog proceso metu atsakovas gali savo turtą parduoti ar paslėpti ir todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atlieka užtikrinimo funkciją, joms keliamas sąlygas ir nepažeidžia protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų;

5) vadovaujantis CPK 80 str. 2 d., atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Atsakovas žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, ieškovo žiniomis, nėra sumokėjęs, todėl atskirasis skundas pateiktas su trūkumais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų, leidžiančių teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas jame nurodytų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu.

Apeliantas G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo G. V. turto atžvilgiu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skundą grindžia argumentais, jog teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes skolinio įsipareigojimo įvykdymas ieškovui AB DnB bankui yra užtikrintas skolininkui UAB „AG projektai“ priklausančio turto hipoteka, ir, kad hipoteka užtikrinto turto vertė yra pakankama skolininko UAB „AG projektai“ prievolei ieškovui įvykdyti.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Solidarioji skolininkų pareiga reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nustatyta, jog ieškovas AB DnB bankas pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo, kaip laiduotojo, priteisti 34 361,45 EUR skolą banko naudai. Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo kaip solidaraus skolininko skolą, prašė teismo šio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos šio ieškinio reikalavimams užtikrinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas pritaikė atsakovo atžvilgiu. Dėl to Kauno apygardos teismas vertina, kad nėra svarbūs atskirojo skundo motyvai, kuriuose aptariamos tos aplinkybės, jog ieškovo reikalavimui šioje patenkinti užtenka UAB „AG projektai“ įkeisto hipoteka turto.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis ieškovo AB DnB banko ieškinys civilinėje byloje Nr.2-79-217/2012 (buvęs Nr.2-3309-217/2011) pagal ieškovo AB DnB banko ieškinį atsakovui G. V., trečiajam asmeniui UAB „AG projektai“ dėl skolos priteisimo yra patenkintas (Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimas). Nors teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Todėl Jonavos rajono apylinkės teismui patenkinus ieškovo ieškinį, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius, jog laikinosios apsaugos priemonės bylos nagrinėjimo metu buvo taikytos nepagrįstai, jos paliktinos galioti.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto atskirąjį skundą, šiam nepateikus įrodymų, kad skundas apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Todėl atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinas 100 Lt žyminis mokestis, kurį vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi apeliantas turėjo sumokėti paduodamas atskirąjį skundą pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį valstybės naudai, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjas Arvydas Žibas