- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2-1516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- L. B., G. B., R. B., BUAB „Kamintras“
- Ieškovas
- Nordea, Nordea Bank Finland Plc
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kamintro investicija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. B. ir G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-989-578/2010 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovams R. B., L. B. , G. B. , bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kamintras“, trečiajam asmeniui UAB „Kamintro investicija“ dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. B., BUAB „Kamintras“, trečiajam asmeniui UAB „Kamintro investicija“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 127 418,55 Lt skolos ir 16 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo R. B. vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui R. B. ar esančius pas atsakovą R. B. ar trečiuosius asmenis, kurių vertė būtų 1 127 418,55 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo R. B. nuosavybės teise priklausančio 1 127 418,55Lt vertės turto areštą.
2009 m. liepos 10 d. ieškovas Nordea Bank Finland Plc pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams R. B., L. B. , G. B. , BUAB „Kamintras“, trečiajam asmeniui UAB „Kamintro investicija“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-961 ir taikyti restituciją – grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), R. B. ir L. B. nuosavybėn; priteisti solidariai iš atsakovų R. B., L. B. ir BUAB „Kamintras“ 1 127 418,55Lt skolos ir 16 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės L. B. vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei L. B. ar esančius pas atsakovę L. B. ar trečiuosius asmenis, kurių vertė būtų 1 127 418,55 Lt, bei areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), areštą; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties pagrindu taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui R. B., nuosavybės teise priklausančio 1 127 418,55Lt vertės turto areštą, kita laikinąja apsaugos priemone – atsakovams R. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio 1 127 418,55 Lt vertės turto areštą.
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc 2010 m. gegužės 27 d. teismui pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartį Nr.1-961 ir taikyti restituciją – grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), R. B. ir L. B. nuosavybėn; priteisti solidariai iš atsakovų R. B., L. B. ir BUAB „Kamintras“ 1 127 418,55 Lt skolos ir nukreipti išieškojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir L. B. 34 951 712,83 Lt skolos ir nukreipti išieškojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir L. B. 16 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams L. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir/ar turtines teises 36 079 131,38 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises; areštuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies; taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovams R. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio 34 951 712,83 Lt vertės turto areštą, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovams, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
Teismas nurodė, kad šiuo metu ieškovo prašymu byloje yra taikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės: atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/26 dalių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), areštas bei atsakovams R. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio 1 127 418,55 Lt vertės turto areštas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareiškė papildomą 34 951 712,83 Lt dydžio reikalavimą R. B. ir L. B. , taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymo, todėl ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies ir areštuotinas atsakovų R. B. ir L. B. turtas, neviršijant sumos, kuria padidinti ieškinio reikalavimai, t.y. 34 951 712,83 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai L. B. , G. B. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atmesti. Apeliantai nurodo, kad teismas, nustatydamas, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymo, neatsižvelgė į aplinkybę, jog reikalavimų pagal kredito sutartį Nr. KS 06/11/02 įvykdymas yra užtikrintas įkeistu turtu. Apeliantas pažymi, kad kai pagrindinio skolininko prievolė kreditoriui yra užtikrinta hipoteka ir laidavimu, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokio masto, kiek pagrindinio skolininko prievolės tinkamas įvykdymas nėra užtikrintas įkeitimu. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju bendra įkeisto turto vertė yra 61 350 000 Lt, taigi hipoteka įkeisto turto vertė viršija ieškovo reikalavimų sumas ir ieškinio patenkinimo atveju realizavus įkeistą turtą, teismo sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Nordea Bank Finland Plc nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai bei teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas, patikslinus ieškinio reikalavimus, taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantų teigimu, pagal kredito sutartį Nr. KS 06/11/02 prievolių įvykdymas yra užtikrintas įkeistu turtu, kurio vertė yra 61 350 000 Lt, todėl nėra pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams R. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio 34 951 712,83 Lt vertės turto areštą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad kai pagrindinio skolininko prievolė kreditoriui yra užtikrinta hipoteka ir laidavimu, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokio masto, kiek pagrindinio skolininko prievolės tinkamas įvykdymas nėra užtikrintas įkeitimu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantai, teigdami, kad įkeisto turto vertė yra 61 350 000 Lt, minėto turto vertei pagrįsti pateikė tik Hipotekos registro išrašus, kuriuose įkeisto turto vertė nurodyta 2006 m. gruodžio 4 d., 2007 m. sausio 30 d., 2007 m. gegužės 11 d., 2008 m. gruodžio 15 d. duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu turto vertė, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, yra pasikeitusi, o apeliantai į bylą nepateikė įkeisto turto, į kurio vertę reikėtų atsižvelgti taikant papildomas laikinąsias apsaugos priemones, vertės nustatymo ataskaitų ar kitų dokumentų, patvirtinančių įkeisto turto vertę. Dėl to, nesant byloje pakankamai įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai neįrodė apeliantų nurodomos įkeisto turto vertės, todėl nėra pagrindo atsisakyti taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslintu ieškiniu papildomai prašoma priteisti iš atsakovų R. B. G. B. ir L. B. 34 951 712,83 Lt skolos, o tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasikeitus ieškinio reikalavimams, pagrįstai taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams R. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio 34 951 712,83 Lt vertės turto areštą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms atsakovai turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.