Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2298-230/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex banko ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje nurodyta, kad ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, ieškinio suma yra labai didelė ir ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju sprendimas gali likti neįvykdytas, nes atsakovas gali imtis priemonių jam priklausantį turtą nuslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, todėl ieškinio užtikrinimui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas skolą reikalauja priteisti iš atsakovo, skolininko ŽŪB „Rokų rūkas“ laiduotojo, pagal ieškovo ir ŽŪB „Rokų rūkas“ 2007 m. gegužės 24 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/1174/002 ir tos pačios dienos laidavimo sutartį Nr. LS/1174/002. Reikalavimą ieškovas grindžia solidaria skolininko ir laiduotojo atsakomybe. ŽŪB „Rokų rūkas“ suteikto kredito grąžinimas yra užtikrintas jos turto įkeitimu. ŽŪB „Rokų rūkas“ ieškovui įkeitė 0,3432 ha žemės sklypą, esantį Paražėlių k., Kauno r., kurio vertė 148 000 Lt, 3,5971 ha žemės sklypą Paražėlių k., Kauno r., kurio vertė 1 277 000 Lt, 40 000 Lt banko sąskaitą. Bendra ieškovui įkeisto turto vertė – 1 465 000 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2009 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ŽŪB „Rokų rūkas“. Įkeisto turto sumos visiškai pakanka užtikrinti ieškovo reikalavimus, o papildomi atsakovo turto suvaržymai nebūtini bei būtų neproporcingi siekiamiems tikslams. Ieškovo argumentas, kad įkeisto turto nepakanka jo reikalavimams patenkinti, pagrįstas tik prielaida, jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokius motyvus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovo reikalavimai yra pakankamai užtikrinti įkeitimu. Ieškovas, įgyvendindamas savo teises, nesilaiko protingumo, teisingumo principų, piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovas, pradėjęs skolos išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto ir kartu pareikšdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo iš laiduotojo, be teisinio pagrindo siekia suvaržyti skolininko ir laiduotojo teises labiau negu būtina jo reikalavimų patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui – laiduotojui kito asmens prievolių pagal bankinio kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; kt.). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo AB Parex banko atsakovui A. L. pareikštų reikalavimų suma siekia 980 487,37 Lt (b. l. 3-5). Ieškovo reikalavimai atsakovui susiję su 2007 m. gegužės 24 d. kreditavimo sutartimi Nr. PS/1174/002 ir tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. LS/1174/002 (b. l. 8-21). Iš 2007 m. gegužės 24 d. kreditavimo sutarties Nr. PS/1174/002 Specialiosios dalies matyti, kad ŽŪB „Rokų rūkas“ suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeisti 0,3432 ha žemės sklypas, esantis Paražėlių k., Kauno r., kurio rinkos vertė sutarties sudarymo dieną – 148 000 Lt, 3,5971 ha žemės sklypas, esantis Paražėlių k., Kauno r., kurio rinkos vertė sutarties sudarymo dieną – 1 277 000 Lt, 40 000 Lt lėšų, esančių sąskaitoje (b. l. 8-9). Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į šiandieninę situaciją rinkoje ŽŪB „Rokų rūkas“ pagal kreditavimo sutartį Nr. PS/1174/002 bankui įkeisto turto nepakanka banko reikalavimui patenkinti, o atsiliepime į atsakovo skundą pažymėjo, kad šiuo metu dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje nekilnojamojo turto kainos yra sumažėjusios 30-40 procentų, kad turto parduoti praktiškai neįmanoma, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu ieškovui įkeisto turto vertė, kuri užfiksuota kredito sutartyje, būtų žymiai mažesnė už atsakovui pareikštų reikalavimų sumą. Civiliniame procese galiojimo rungimosi principas, pagal kurį šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 302 str.). Iš su atskiruoju skundu pateiktos bylos dalies medžiagos matyti, kad pagrindiniam skolininkui ŽŪB „Rokų rūkas“ suteikto kredito grąžinimas yra užtikrintas jo 1 465 000 Lt vertės turto įkeitimu, todėl teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad pagal suminę vertę kredito gavėjo įkeisto turto pakanka užtikrinti ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimus, o papildomi atsakovo (laiduotojo pagal kredito gavėjo prievoles) turto suvaržymai nėra būtini. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju iš kreditavimo sutarties atsiradusių ieškovo reikalavimų, pareikštų laiduotojui, patenkinimas yra užtikrintas pagrindinio skolininko nekilnojamojo turto įkeitimu (b. l. 8-9). Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai ieškovo reikalavimų suma yra užtikrinta įkeitimu tam pačiam subjektui (ieškovui), nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neįvertino aplinkybės, kad pagal bylos medžiagą pagrindinio skolininko įkeisto turto realiai pakaktų kreditoriaus pareikštiems 980 487,37 Lt dydžio reikalavimams įvykdyti.

Ieškovo reikalavimai šioje byloje pareikšti tik atsakovui A. L. , kurį su skolininku ŽŪB „Rokų rūkas“ sieja laidavimo teisiniai santykiai, ir kuris įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas bankui, jeigu ŽŪB „Rokų rūkas“ neįvykdys savo prievolės arba ją įvykdys netinkamai (b. l. 20-21). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Ieškovas, pareiškęs ieškinį solidariąją pareigą turinčiam atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu prašė areštuoti laiduotojo (atsakovo A. L. ) turtą. Kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovo piniginiai reikalavimai yra užtikrinti jam įkeisto pagrindinio skolininko turto verte (žr. b. l. 8-9), šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovui - laiduotojui A. L. . Kaip jau pažymėta, prievolės užtikrinimas įkeitimu iš esmės atitinka tuos tikslus, kurių siekiama taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vertinant tai, kad ieškovo reikalavimai yra užtikrinti jam įkeisto turto verte, šiuo atveju ieškovo teisė rinktis, ar iš pradžių vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, ar reikalauti išieškojimo iš kito skolininko ar laiduotojo turto, nesudaro pagrindo taikyti papildomus ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones) atsakovui ir taip papildomai varžyti jo teises.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. L. pritaikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar šiuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės buvo užtikrinti pagrindinio skolininko nekilnojamojo turto įkeitimu, teismui nebuvo objektyvaus pagrindo, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei tikslą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. L. . Pakartotinis ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis, neatitiktų protingumo, teisingumo principų, suvaržytų atsakovo - laiduotojo A. L. teises labiau, negu būtina ieškovo reikalavimams patenkinti. Atsakovo skundo argumentai ir iš bylos išskirta atskirojo skundo medžiaga paneigia teismo deklaruotą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šių motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui A. L. , naikintina, o ieškovo AB Parex banko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. L. atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus faktinei situacijai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas bet kurioje vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo akcinės bendrovės Parex banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. L. .