Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1957-638/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-10-26
Bylos Nr.: 2A-1957-638/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04373-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas: P. B.
Atsakovas: A. V., viešajai įstaigai „Penkta koja“

Civilinė byla Nr. 2A-1957-638/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04373-2014-4

Procesinio dokumento kategorijos: 2.2.2.3.1.5.;(S)2.2.2.5.; 2.2.2.7.Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovams A. V., viešajai įstaigai „Penkta koja“ dėl juridinių asmenų organų susirinkimo sušaukimo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl viešosios įstaigos dalininko teisinio statuso atsiradimo, viešosios įstaigos dalininkų visuotinio susirinkimo sušaukimo, dalininko priimtų sprendimų teisėtumo ( Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnis, 10 straipsnis, CK 1.82 straipsnis).

Ieškovas prašė teismo sprendimu sušaukti VšĮ „Penkta koja“ neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą bei pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. kovo 19 d. vienintelės VšĮ „Penkta koja“ dalininkės A. V. raštiškus sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 25 d. buvo įsteigta VšĮ „Penkta koja“. Pagal įstaigos steigimo sutartį, ieškovas ir atsakovė A. V. kartu yra minėtos įstaigos dalininkai. Ieškovas kaip dalininkas įmokėjo įnašus į viešosios įstaigos kapitalui formuoti - 2008 m. kovo 28 d. įmokėjo 40 Lt, 2008 m. rugsėjo 26 d. - 50 Lt, 2008 m. spalio 15 d. - 10 Lt. Tai, kad jis yra dalininkas, patvirtina 2011 m. rugsėjo 30 d. susirinkimo sprendimas, atsakovės raštas ieškovui. Įmonės steigimo metu ieškovui buvo 22 metai, jis neturėjo reikiamos patirties ir nežinojo, kaip reikia įrašyti mokėjimo paskirtį pildant pavedimus dėl dalininko įnašų. Jis tvarkė įmonės finansinius dokumentus, tačiau nėra matęs atsakovės kaip dalininkės įmokos kvito. Atsakovė ir ieškovas kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tačiau 2012 metais išsiskyrė, ir tai sąlygojo ginčus ir viešosios įstaigos veikloje. 2013 metų vasarą ieškovas neteko prisijungimo prie VŠĮ “Penkta koja“ „Facebook“ puslapio, prarado daug informacinės medžiagos. Atsakovė nėra pateikusi įmonės dokumento, kuriame apskaityti visi dalininkai. Pati viešoji įstaiga jokiais pranešimais ieškovui nereiškė pretenzijų dėl įnašo nesumokėjimo. VšĮ faktinė veikla prasidėjo nuo 2010 metų, o 2008-2009 metais buvo tik pasirengimas veiklai. Iki 2014 metų atsakovė A. V. susirinkimų neorganizavo, nors ieškovas ragino atsakovę juos sušaukti. Terminas sumokėti dalininko įnašą per 10 dienų nėra naikinamasis, ieškovas galėjo tai padaryti ir vėliau. Jis buvo vienintelis asmuo, kuris 2008-2009 mokėjo įstaigai pinigus.

Atsiliepimas

Atsakovai A. V. ir VšĮ „Penkta koja“ pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad atsakovė A. V. yra vienintelė viešosios įstaigos dalininkė. Ieškovas yra tik steigėjas, bet ne dalininkas, nes nėra įvykdęs sąlygos įnešti piniginį įnašą (steigimo sutarties 3 straipsnis). Ieškovas turėtų reikšti reikalavimą, kad būtų pripažintas dalininku, nes ieškovo įmokėti 40 Lt negali būti laikoma steigėjo įnašu, pats ieškovas paaiškino, kad šie pinigai buvo sumokėti, nes reikėjo apmokėti telefonų sąskaitas ir kitoms reikmėms. Pirmą kartą nagrinėjant bylą apylinkės teisme ieškovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl esant būtinumui dalininkė A. V. priėmė skundžiamus sprendimus. Kadangi ieškovas reikalavimo dėl pripažinimo dalininku nereiškia, todėl nėra pagrindo ieškovui reikalauti dalininkų susirinkimo sušaukimo. Ieškovo įnašas nėra tikslinis, t. y. parama ir įneštas pavėluotai. Ginčo, kad ieškovas dalyvavo įstaigos veikloje, kad jis yra steigėjas, nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo tapti dalininku.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei VšĮ „Penkta koja“ iš ieškovo 2 102,37 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad byloje pateikta VšĮ „Penkta koja“ steigimo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovas ir A. V. yra viešosios įstaigos steigėjai. Steigimo sutartyje numatytas įsipareigojimas iki 2008-02-04 skirti tikslinį įnašą dalininkų kapitalui suformuoti. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, ieškovas viešajai įstaigai tik 2008 m. kovo 23 d. perdavė 40 Lt įnašą, kurio paskirtyje dėl nežinojimo nurodė „parama“. Teisminių pasisakymų metu ieškovas nurodė, jog atitinkamas pinigų sumas - 40 Lt, 10 Lt, 50 Lt jis įmokėjęs, nes trūko lėšų pagrindiniams įstaigos poreikiams, telefonų sąskaitoms apmokėti. Aplinkybė, jog ieškovas atsakovės VšĮ „Penkta koja“ dalininko įnašu laiko 40 Lt „paramos“ pavedimą, buvo nurodyta tik teismo posėdžio metu. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal bylos duomenis ieškovas minėtą pinigų sumą įmokėjo ne kaip konkretų dalininko įnašą, sprendė, kad nurodytų duomenų nepakanka laikyti ieškovą VšĮ dalininku. Teismo nuomone, reikalavimas perduoti įmonei nustatyto dydžio įnašą steigimo sutartyje nurodytu terminu yra veiksmai, nereikalaujantys specialaus išsilavinimo ir turi būti suvoktini bet kuriam vidutiniškai protingam, atidžiam ir apdairiam asmeniui, nes ieškovas tuo metu mokėsi universiteto paskutiniame kurse ir dirbo trijose įmonėse. Kaip nurodė ieškovas, įmonės kūrimo metu ir dar porą metų po to jis tvarkė įmonės finansinius dokumentus, tačiau kaip numato įmonės įstatų 16 punktas, jis, kaip dalininkas ir jo įnašų vertė, įstaigos dokumentuose nėra įrašyta ir jam nėra išduotas įnašo vertę patvirtinantis dokumentas. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, ieškovas turėjo reikšti savarankišką reikalavimą, kad jo teisės būtų ginamos šiuo aspektu. Nustatęs, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, teismas atmetė jo reikalavimus teismo sprendimu sušaukti VšĮ „Penkta koja“ neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą bei pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. kovo 19 d. vienintelės VšĮ „Penkta koja“ dalininkės A. V. raštiškus sprendimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant šią bylą ir sprendžiant dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina vertinti sprendimą kartu Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1354-657/2015, kuria buvo tenkintas ieškovo apeliacinis skundas - panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi įpareigojo pakartotinai ištirti rašytinius įrodymus, papildomai surinkti ar išreikalauti papildomus įrodymus, tame tarpe vertinti ir juridinių asmenų registro duomenis, susirinkimų protokolus, kurie patvirtintų, jog dalininkai naudojosi dalininkų teisėmis. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą byloje, neatsižvelgė į apeliacinės instancijos nutartyje išdėstytas aplinkybes ir įpareigojimus.

Byloje yra pateikti duomenys, kad 2011 m. rugsėjo 30 d sprendimu VšĮ „Penkta koja“ dalininkė A. V. pripažino ieškovą kaip įstaigos dalininką ir šis įrodymas yra svarbus sprendžiant, ar VšĮ „Penkta koja“ ir A. V. sąžiningai veikė vėliau teigdami, kad ieškovas nėra VšĮ „Penkta koja“ dalininkas. Aplinkybę, jog ieškovas nėra VšĮ „Penkta koja“ dalininkas, VšĮ „Penkta koja“ direktorė A. V. iškėlė tik tada, kai ieškovas pareikalavo sušaukti neeilinį visuotinį VšĮ „Penkta koja“ dalininkų susirinkimą. 2014 metais pareikštos abejonės dėl ieškovo, kaip VšĮ „Penkta koja“ dalininko statuso, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamos kaip atsakovų siekis naudoti nesąžiningą gynybos taktiką prieš ieškovą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo pateiktais išaiškinimais ir nepagrįstai nevertino svarbių rašytinių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad ieškovas yra VšĮ „Penkta koja“ dalininkas.

Jokių naujų aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė ir neištyrė, o vėlgi vadovavosi nuostata, kad bankinio pavedimo paskirtyje nurodytas žodis „parama“ sudaro pagrindą ieškovo nelaikyti VšĮ „Penkta koja“ dalininku. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas tik teismo posėdžio metu savo įmokėtą 40 Lt įnašą, pavadintą „parama“, pradėjo vadinti dalininko įnašu. Tačiau ieškovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teigė, kad yra įmokėjęs dalininko įnašą.

Nors mokėjimo pavedimuose ieškovas nurodė, jog atitinkamas pinigų sumas – 40 Lt, 10 Lt, 50 Lt jis įmokėjo, nes trūko lėšų pagrindiniams įstaigos poreikiams, telefonų sąskaitoms apmokėti, tai nepaneigia aplinkybės, jog dalis šių lėšų buvo skirta dalininko įnašui formuoti, ką patvirtina 2015 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės ir ieškovo paaiškinimai, kad mokėjimai yra jo, kaip dalininko tikslinis įnašas kapitalui formuoti. Kadangi ieškovas turėjo prievolę pervesti 25 Lt dalininko įnašo, o pervedė iš viso 100 Lt, tai logiški ir ieškovo paaiškinimai, kad dalis lėšų buvo skirta įstaigos poreikiams tenkinti, be to, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nedraudžia dalininkų įnašų naudoti įstaigos veikloje.

Steigimo sutarties 7.1. punkte (1 t., b. l. 39) numatyta, kad vienam iš steigėjų nevykdant arba netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, jis privalo atlyginti kitam steigėjui nuostolius, kuriuos sukėlė toks nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Toks Steigimo sutartyje nustatytas atsakomybės principas suponuoja, kad steigėjas P. B. turėtų pareigą tik padengti kitos steigėjos patirtus nuostolius dėl to, jog netinkamai įvykdė Steigimo sutarties 3.1. punkte nustatytą reikalavimą ir įnašą atliko vėliau nei per 10 dienų, tačiau Steigimo sutartyje nėra numatyta, kad steigėjui per 3.1 punkte numatytą terminą neperdavus įnašo Įstaigai, jis netampa Įstaigos dalininku. Tokiu būdu konstatuotina, kad Steigimo sutarties 3.1. punkte nurodytas terminas nėra naikinamasis ir atsakovų nurodomos teisinės pasekmės (netapimas įstaigos dalininku) ieškovui netaikytinos.

Teismo sprendime pateiktas nepagrįstas argumentas, kad aplinkybės, ar ieškovas yra juridinio asmens dalininkas ar nėra, negalima įrodinėti jokiais kitais duomenimis, pvz., glaudžiais santykiais su kita dalininke, aktyvia veikla įmonės naudai, ar pan. Ieškovas, nurodydamas apie savo santykius su atsakove A. V. neįrodinėjos, kad tapo dalininku, o tik siekė parodyti, kad tik jų su atsakove asmeniniams santykiams nutrūkus, apie 2014 metus, atsakovė pradėjo neigti ieškovo buvimą įstaigos dalininku, o iki tol jokio ginčo dėl jo statuso nebuvo.

Dalis bylinėjimosi išlaidų buvo nepagrįstai priteista iš ieškovo atsakovės VšĮ „Penkta koja“ naudai. Bylinėjimosi išlaidas įrodančius dokumentus ( 2102,37 Eur) atsakovo VšĮ „Penkta koja“ atstovas pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas neturėjo teisės šių bylinėjimosi išlaidų prijungti prie bylos ir priteisti iš ieškovo.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė apeliacinį skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas advokatas G. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovai nuosekliai šioje byloje teigė, kad ieškovas nėra atsakovo VšĮ „Penkta koja“ dalininkas. Su šia pozicija sutiko ir Kauno apylinkės teismas, du kartus skirtingomis teisėjų sudėtimis priimdamas sprendimus, kuriais ieškovo ieškinys buvo atmetamas ir tokiu būdu pripažįstama, kad ieškovas nėra atsakovo VšĮ „Penkta koja“ dalininkas (Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-493-454/2015; Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-322-584/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra VšĮ Penkta koja steigėjas. Tačiau steigėjo juridinis statusas skiriasi nuo dalininko juridinio statuso. Steigėjas inicijuoja įsteigimą įstaigos, tačiau atlikdamas nustatytą formalumą dėl dalininkų kapitalo suformavimo, būtent įmokėdamas tikslinį įnašą minėtas asmuo įgyja dalininko teises ir, kas svarbiausia, įgyja ir dalininko pareigas. Jeigu dėl kažkokių priežasčių viešąją įstaigą reikės likviduoti, arba jos nariams būtų reiškiamos turtinės pretenzijos, jos niekada negalėtų būtų reiškiamos įstaigos steigėjams.

Nepadarydamas tikslinio mokėjimo per nustatytą laiką, ieškovas neišreiškė savo valios būti įstaigos dalininku ir tokiu būdu prisiimti dalininko prievoles. Pats ieškovas patvirtino, kad vėlesni pavedimai buvo skirti telefono sąskaitų ir kitoms reikmėms apmokėti, taip pat suteikė paramą. Paramą VšĮ „Penkta koja“ teikia daugybė fizinių asmenų, tačiau dėl to jie netampa įstaigos dalininkais.

Dėl ieškovo pavadinimo dalininku priimant sprendimą dėl pastato įsigijimo ir ieškovui adresuoto rašto – byloje buvo išaiškinta, kad ilgą laiką P. B. ir A. V., kartu su daugeliu įstaigos savanorių dirbo prie VšĮ „Penkta koja“ veiklos vystymo. P. B. buvo paminėtas kaip dalininkas priimant įstaigos sprendimą dėl pastato įsigijimo, taip pat viename jam skirtame rašte, tačiau tai nebuvo teisinga informacija. Apie tai, kad P. B. neturi dalininko statuso paaiškėjo, kai finansinę VšĮ „Penkta koja“ apskaitą tvarkanti bendrovė nurodė, kad nėra atliktas būtinas formalumas dėl dalininkų kapitalo suformavimo iš P. B. pusės. Pažymėtina, kad iki to laiko įstaigos finansinė dokumentacija buvo tvarkoma ieškovo, todėl anksčiau sužinoti fakto, ar ieškovas yra įnešęs dalininko įnašą, nebuvo galimybių.

Atmestini argumentai, kad ieškovas dėl nepatyrimo nežinojo, kaip tinkamai įforminti pavedimą, nes byloje buvo nustatyta, kad ieškovas dirbo projektų vadovu, direktoriumi, ekonomistu, turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Jis VšĮ steigimo dokumentus tvirtino pas notarą, kuris aiškiai išdėstė pasirašomų dokumentų turinį. Be to, pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jam yra suprantama, kad įstaigos dalininku tampama padarius tikslinį dalininko įnašą.

Faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė A. V. yra vienintelė įstaigos savininkė, o ieškovas, neįvykdęs pareigų pagal steigimo sutartį, dalininku netapo. Dėl šių veiksmų, t. y. pakeitus viešosios įstaigos įstatus pagal naujos įstatymo redakcijos reikalavimus ir pakeitus įstaigos buveinės vietos registraciją, jokių reikšmingų padarinių ieškovo teisėms, jei jis jas ir turi, neatsirado ir negalėjo atsirasti. Taip pat nėra pagrindo taikyti CK 1.82 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje numatytas išimtis. Apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas ( CPK 322 straipsnis). Apeliantas prašė nagrinėti skundą žodine tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas nėra viešosios įstaigos dalininkas, paliko neišsprendęs kitus reikalavimus (dėl dalininkės A. V. 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo ir 2015 m. kovo 19 d. sprendimo), kurie gali būti išspręsti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir kuriems išspręsti reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas, kurio metu šalys galėtų betarpiškai pasisakyti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su argumentais, kad ne visi ieškovo reikalavimai buvo išspręsti. Ieškovas dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ( 2016 m. vasario 29 d., kovo 23 d., kovo 30 d.), davė paaiškinimus, atsakovai buvo atstovaujami atstovų advokatų. Teismui nėra pateikta duomenų, kad šalių teisės pasisakyti ir paaiškinti būtų buvę varžomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl kolegija nemato pagrindo bylą nagrinėti žodine tvarka ir šio apelianto prašymo netenkina.

Dėl viešosios įstaigos dalininko statuso įgijimo

Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos įgalina teigti, kad viešosios įstaigos steigėjo funkcijos pasibaigia nustatyta tvarka perdavus viešajai įstaigai įnašus, kuomet steigėjas tampa viešosios įstaigos dalininku ar savininku ( Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2006). Nuostata, kad įstaigos steigėjai, perdavę įnašą, yra viešosios įstaigos dalininkai, įtvirtinta ir atsakovės įstatų 15 punkte ( t.1, b.l.9). Atsakovės steigimo sutartyje nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėjai yra du asmenys: ieškovas ir atsakovė A. V.. Steigimo sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad steigėjai įsipareigoja per 10 dienų nuo steigimo sutarties pasirašymo skirti po 25 Lt tikslinį įnašą dalininkų kapitalui formuoti. Steigimo sutartis pasirašyta 2008 m. sausio 25 d. ( t.1, b.l.37-41).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas netapo įstaigos dalininku. Viešosios įstaigos steigimo sutartimi ieškovas prisiėmė prievolę įnešti tikslinį įnašą į formuojamą viešosios įstaigos kapitalą, todėl turėjo šią prievolę vykdyti, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais ( CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas ( CK 6.59 straipsnis). Civilinio kodekso 6 knygos IX skyrius numato prievolių pasibaigimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas netapo įstaigos dalininku, turėjo nurodyti, kokiu įstatyminiu pagrindu ieškovo prievolė, atsiradusi steigimo sutarties pagrindu, pasibaigė (naikinamojo termino suėjimas ( CK 6.124 straipsnis), šalių susitarimas, šalių sutapimas, atleidimas nuo prievolės ir pan.), tačiau jokio pagrindo ieškovo prievolei pasibaigti teismas nenurodė. Atsakovės VŠĮ „Penkta koja“ steigimo sutartyje nebuvo nustatytas naikinamasis terminas, iki kada steigėjai turėjo įnešti įnašus. Steigimo sutarties 7.1 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš steigėjų nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, jis privalo atlyginti kitam steigėjui nuostolius, kuriuos sukėlė toks nevykdymas ar netinkamas vykdymas ( t.1, b.l.39). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas įnešė 40 Lt į viešosios įstaigos banko sąskaitą 2008 m. kovo 28 d., nurodęs mokėjimo paskirtį „parama“ ( t.1, b.l.105). Įnešta suma yra didesnė nei nustatytas steigėjo įnašas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad įnašas negali būti pripažintas dalininko įnašu, nes nėra nustatyto dydžio, iš dalies nepagrįstas, nes įneštos sumos pakanka ir steigėjo įnašui ( 25 Lt), o likusi dalis gali būti vadinama ir parama. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija ir konstatuoja, kad ieškovas 2008 m. kovo 28 d. įvykdė savo prievolę įnešti steigėjo įnašą ir tapo viešosios įstaigos dalininku. Mokėjimo paskirties nurodymas, kolegijos nuomone, yra mažareikšmė klaida, kuri nekeičia mokėjimo paskirties ir esmės. Dėl pavėlavimo įnešti įnašą ieškovui galėjo būti reiškiamos pretenzijos iš kitos įstaigos dalininkės, jeigu ji dėl vėlavimo patyrė nuostolių. Taip pat sutiktina su apelianto pozicija, kad įneštų lėšų panaudojimas neturi reikšmės sprendžiant, ar ieškovas tapo dalininku, nes gautų lėšų vėlesnis panaudojimas yra viešosios įstaigos vidaus reikalas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovės VšĮ „Penkta koja“ dokumentuose nebuvo įrašytas ieškovo įnašas ir jam nebuvo išduotas dalininko įnašą patvirtinantis dokumentas, taip pat neduoda pagrindo spręsti, kad ieškovas netapo dalininku. Atsakovės viešosios įstaigos įstatų 16 punktas numato, kad įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas, kitaip tariant, šis punktas tik nustato dalininkų įnašų apskaitos tvarką ir dalininko teisę gauti patvirtinantį dokumentą, tačiau netinkamai tvarkoma įnašų apskaita ir dokumento neišdavimas patys savaime dalininko teisinio statuso nepanaikina ir nepakeičia, nes dalininko statusą asmuo įgyja įmokėjęs įnašą, ką nustato VšĮ „Penkta koja“ įstatų 15 punktas. Ieškovo kaip viešosios įstaigos dalininko statusą ir realų naudojimąsi tuo statusu patvirtina į bylą pateiktas 2011 m. rugsėjo 30 d. viešosios įstaigos „Penkta koja“ visuotinio neeilinio akcininkų (toks terminas naudojamas dokumente – teismo pastaba) susirinkimo sprendimas, iš kurio matyti, kad du viešosios įstaigos akcininkai: ieškovas P. B. ir atsakovė A. V. nusprendė įsigyti komercines patalpas ir įgaliojo A. V. pasirašyti pirkimo dokumentus ( t.1, b.l. 67). Nepaisant netiksliai vartojamos akcininkų sąvokos, akivaizdu, kad sprendimą pirkti patalpas priėmė abu atsakovės viešosios įstaigos dalininkai. Į bylą taip pat pateiktas atsakovės A. V. raštas, adresuotas ieškovui P. B., kuriame klausiama, kodėl dalininkas P. B. neatsako į telefoninius partnerių skambučius. Nors rašte data nenurodyta ( t.1, b.l.57), tačiau matyti, kad atsakovė A. V. pripažįstą ieškovą esant dalininku ir reiškia jam pastabas dėl veiklos įstaigoje. Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovės viešosios įstaigos „Penkta koja“ organais nuo 2008 m. vasario 1 d. įregistruoti visuotinis dalininkų susirinkimas ir vadovas, ir tik 2014-12-31 įregistruotas vienintelio dalininko sprendimas ( t.2, b.l.134-35). Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-428-258/2015 pagal ieškovo VŠĮ „Penkta koja“ ieškinį atsakovams VŠĮ „Penkta koja projektai“ ir P. B. dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo įregistruojant tapatų/panašų juridinio asmens pavadinimą ir jį naudojant, autorių teisių pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, teismo yra nustatytos aplinkybės, kad VšĮ „Penkta koja“ nuosavą kapitalą sudaro dviejų dalininkų P. B. ir A. V. kapitalas, <...> tiek steigimo sutartis, tiek VšĮ „Penkta koja“ Įstatai, pasirašyti A. V. ir P. B., <...> ir kaip matyti iš Juridinių asmenų registre 2008m. vasario 1d. kodu Nr. 301536790 įregistruotų VšĮ „Penkta koja“ steigėjų A. V. ir P. B. pasirašytų įstatų juose 29.1 punktu valdymo organu yra įregistruotas visuotinis dalininkų susirinkimas. Taip pat šioje byloje yra konstatuota, kad 2007-12-10 Autorinių turtinių teisių perleidimo sutartimi logotipo „Penkta koja“ autorė G. B. neatlygintinai perdavė P. B. autoriaus turtines teises į autorinį kūrinį - „Penkta koja“ logotipą, teismo posėdžio metu liudytoja G. B. patvirtino Autorinių turtinių teisių perleidimo atsakovui P. B. faktą, kartu nurodydama, jog A. V. ji nepažinojo, su ja tiesiogiai nebendravo, teises ir pareigas pagal 2007-12-10 autorinę sutartį perdavė būtent P. B.. Iš Vilniaus apygardos teismo nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad ieškovas dalyvavo atsakovės viešosios įstaigos „Penkta koja“ veikloje. Kolegija atkreipia dėmesį ir į ieškovo paaiškinimus, duotus 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdyje, kad jis atsakovės viešojoje įstaigoje buvo atsakingas už viešuosius ryšius, bendravo su žiniasklaida, lankydavosi mokyklose, organizavo akcijas ir renginius, bendravo su partneriais ir rėmėjais ( garso įrašo 2016-03-23-1, nuo 44:00 min). Visuma išvardintų aplinkybių leidžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino formalias įnašo mokėjimo aplinkybes (mokėjimo momentą, paskirties nurodymą), apskaitos vedimo aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino kitus bylose pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo tapimą įstaigos dalininku ir dalyvavimą įstaigos veikloje, todėl padarė byloje neteisingą išvadą, kad ieškovas nebuvo įstaigos dalininkas. Kolegija daro išvadą, kad ieškovas sudarė viešosios įstaigos steigimo sutartį, prisiėmė įsipareigojimą sumokėti dalininko įnašą, jį sumokėjo, dalyvavo tolesnėje viešosios įstaigos veikloje, todėl tapo viešosios įstaigos dalininku.

Dėl įpareigojimo sušaukti susirinkimą

Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šio Įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi viešosios įstaigos dalininkas ar organo narys. Pagal atsakovės VšĮ „Penkta koja“ įstatų 35 punktą, už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako vadovas ( t.1, b.l.13).Atsakovės įstaiga yra įsteigta 2008 metais, tačiau byloje yra pateiktas tik 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, pavadintas akcininkų susirinkimo sprendimu, iš kurio galima spręsti, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. vyko neeilinis įstaigos dalininkų susirinkimas. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad būtų įvykę kiti dalininkų susirinkimai. Ieškovas 2014 m. sausio 29 d. raštu kreipėsi į atsakovės VšĮ „Penkta koja“ direktorę A. V. prašydamas sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą ( t.1, b.l.25-27), tačiau toks susirinkimas nebuvo sušauktas. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nelaiko ieškovo įstaigos dalininku, todėl susirinkimą sušaukti atsisakė ( t.1, b.l. 34-36). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, kuris yra viešosios įstaigos „Penkta koja“ dalininkas ( žr. 15-22 pastraipos), turėjo teisę reikalauti, kad būtų šaukiamas visuotinis dalininkų susirinkimas, o įstaigos direktorei tokio susirinkimo nešaukiant, visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu (Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Ieškovo kaip dalininko reikalavimu įstaigos vadovui nesušaukus dalininkų susirinkimo, reikalavimas sušaukti atsakovės VšĮ „Penkta koja“ visuotinį dalininkų susirinkimą tenkintinas ir susirinkimas šauktinas teismo sprendimu. Pagal atsakovės VšĮ „Penkta koja“ įstatų 35 punktą, už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako vadovas, kuris turi pranešti apie šaukiamą susirinkimą kiekvienam dalininkui registruotu laišku ar pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo ( t.1, b.l. 12). Teismui priėmus sprendimą sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą, įstaigos vadovas turi atlikti įstatuose numatytus organizacinius veiksmus (pranešti dalininkams, nustatyti susirinkimo vietą ir laiką), kad susirinkimas įvyktų.

Dėl dalininkės sprendimų

Ieškovas reiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiais atsakovės A. V. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. kovo 19 d. priimtus sprendimus. Sprendimu, priimtu 2014 m. gruodžio 31 d., atsakovė A. V., nurodydama save vienintele įstaigos dalininke, nusprendė nuo 2015 m. sausio 1 d. paskirti įstaigos vadove - direktore S. Š. ir pavesti jai eiti pareigas iki atsakovės motinystės atostogų pabaigos ( Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-30161-717/2015, proceso numeris 2-69-3-23961-2015-9, elektroninio apyrašo t.1, b.l. 22). Sprendimu, priimtu 2015 m. kovo 19 d. atsakovė A. V., nurodydama save kaip vienintelę dalininkę nusprendė pakeisti įstaigos buveinės adresą ir patvirtinti naują įstatų redakciją ( t.1, b.l. 159). Abu sprendimai VĮ Registrų centrui pateikti 2015 m. kovo 24, įregistruoti 2015 m. kovo 26 d. ( t.2, b.l. 35). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijami atsakovės A. V. sprendimai buvo priimti nepranešus kitam viešosios įstaigos dalininkui P. B., tuo pažeidžiant įstaigos įstatų 31 ir 48 punktus, nes klausimus, kurie priskirti visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, išsprendė viena iš dalininkų. Sprendimų priėmimu buvo pažeistos ieškovo kaip įstaigos dalininko teisės dalyvauti įstaigos valdyme, spręsti dėl direktoriaus priėmimo, dėl įstatų pakeitimo. Ieškovui dalyvaujant šie sprendimai galėjo būti nepriimti arba priimti kitokio turinio. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės A. V. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. kovo 19 d. sprendimai yra priimti iš esmės pažeidus atsakovės VšĮ „Penkta koja“ įstatus, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nurodė, kad nėra pagrindo aptarinėti kitų rašytinių įrodymų, dėl ko neatskleidė bylos esmės, neįvertino atsakovės įstatų pažeidimų priimant ginčo sprendimus, tuo netinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas ir neteisingai išsprendė bylą. Atsakovės VšĮ „Penkta koja“ įstatų 31 punktas nustato visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją ( t.1, b.l. 8-17). Visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atleidžia įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas (31.4 p.). Įstaigos įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ( 48 p.). Juridinio asmens valdymo organų sandoriai, sudaryti pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ( CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Analizuodamas juridinių asmenų dalyvių visuotinių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į dvejopą šio instituto paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius nutarimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio susirinkimo nutarimais, interesus, taip pat viešąjį interesą. Antra vertus, šis institutas taip pat skirtas apsaugoti juridinį asmenį (bendrovę, fondą ir pan.) ir už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavusių asmenų (akcininkų, dalininkų ir pan.) interesus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos A. T. formuojama teisės normų, reglamentuojančių visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimą negaliojančiais, aiškinimo ir taikymo praktika rodo būtinumą sprendžiant teismuose tokio pobūdžio ginčus atsižvelgti į abejus šio instituto tikslus ir siekti abiejų šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t.y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų rezultatams (Lietuvos A. T. 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta Vilniaus miesto valdyba v. uždaroji akcinė bendrovė “Sangreta” byloje, bylos Nr. 3K-3-383; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta V. S. v. specialiosios paskirties akcinė bendrovė “Strumbras” byloje, bylos Nr. 3K-3-856; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais ginčijamus atsakovės A. V. sprendimus turi būti patenkintas, nes sprendimai priimti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, įstaigos dalininko teises ir teisėtus interesus, juridinio asmens valdymo organui nustatytą kompetenciją ( CK 1.80 straipsnis, 1.82 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas patenkinti ieškinį ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ( CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 237,7 euro žyminis mokestis (už ieškinį ir apeliacinius skundus, t.1, b.l.7,69, 118, t.2. b.l. 63, e-bylos l.30) ir 1500 eurų išlaidų už advokato pagalbą ( t.2, b.l. 25, 89-91), priteistinos ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis po 868,85 euro iš kiekvienos. Atsakovių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos valstybės išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, po 7 eurus iš kiekvienos atsakovės ( CPK 88, 92 96 straipsniai). Teismo pritaikyta laikinoji pasaugos priemonė panaikintina, nes yra nereikalinga.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Sušaukti viešosios įstaigos „Penkta koja‘, įm.k. 301536790, visuotinį dalininkų susirinkimą.

Pripažinti negaliojančiais atsakovės VšĮ „Penkta koja“ dalininkė A. V. 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą paskirti įstaigos vadove S. Š. ir pavesti jai eiti pareigas iki atsakovės motinystės atostogų pabaigos ir 2015 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti įstaigos buveinės adresą ir patvirtinti naują įstatų redakciją.

Priteisti ieškovui P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių VšĮ „Penkta koja“, įm.k. 301536790, ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 868,85 eurus ( aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 85 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovių VšĮ „Penkta koja“, įm.k. 301536790, ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 7 eurus ( septynis eurus) iš kiekvienos procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių VšĮ „Penkta koja“, kodas 301536790, dalininko teisių areštą, uždraudžiant šias dalininko teises parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti, jas įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip jas apsunkinti ar kitaip jomis disponuoti bei uždraudžiant atsakovei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir/ar jos vardu veikiantiems tretiesiems asmenims įgyvendinti Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas dalininkų turtines ir neturtines teises, įskaitant teisę balsuoti dalininkų susirinkimuose, gauti informaciją ir kt.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėArūnas RudzinskasMindaugas Šimonis