- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-1354-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04373-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- A. V., VšĮ „Penkta koja“
- Advokatai
- Gediminas Pranevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-493-457/2015 pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovams A. V., VšĮ „Penkta koja“ dėl teismo sprendimo sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. B. kreipėsi į teismą prašydamas teismo sprendimu sušaukti VšĮ „Penkta koja“, juridinio asmens kodas 301536790, buveinės adresas Birželio 23-iosios g. 6-36, Kaune, neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6). Nurodė, kad A. V. ir ieškovas yra VšĮ „Penkta koja“ dalininkai, o atsakovė A. V. taip pat yra įmonės direktorė. Nuo 2013 metų A. V. ignoruoja ieškovo, kaip dalininko, prašymus suteikti informaciją apie VšĮ „Penkta koja“ veiklą, paramos lėšų panaudojimą, finansinę būklę, turimo kapitalo dydį, neleidžia susipažinti su įstaigos finansiniais dokumentais. 2014-01-29 direktorei registruotu laišku buvo išsiųsta paraiška Nr. 1 dėl neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo, tačiau ir šis prašymas buvo ignoruotas, todėl ieškovas, išnaudojęs visas galimybes, kreipėsi į teismą dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko (b.l. 34-36). Nurodė, jog ieškovas yra tik steigėjas, bet ne dalininkas. Vienintelė viešosios įstaigos dalininkė yra atsakovė A. V., todėl ieškovas neturi teisės reikalauti dalininkų susirinkimo sušaukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 110-111). Teismas iš pateiktos VšĮ „Penkta koja“ steigimo sutarties nustatė, kad ieškovas ir A. V. yra viešosios įstaigos steigėjai. Steigimo sutartyje numatytas įsipareigojimas skirti tikslinį įnašą dalininkų kapitalui suformuoti. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktuose mokėjimo nurodymuose nenurodyta, kad tai yra tiksliniai dalininko įnašai kapitalui formuoti. Ieškovas preziumavo, bet nekėlė reikalavimo dėl jo atliktų įmokų pripažinimo tiksliniais įnašais dalininkų kapitalui formuoti. Teismas sprendė, kad tarp šalių kyla ginčas, kas ir kiek yra viešosios įstaigos dalininkų, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų, nes reikalavimas suformuluotas tik dėl susirinkimo sušaukimo. Teismo vertinimu neginčijamų duomenų apie minimos viešosios įstaigos dalininkus nepateikta, todėl nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu. Ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas P. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b.l. 116-117). Apelianto teigimu, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas pažeidė procesines teisės normas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, jų visapusiškai netyrė. Sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas sprendimą priėmė abejonių ir prielaidų pagrindu bei visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktų įrodymų visumą. Pateiktas notaro patvirtintas VšĮ „Penkta koja“ dalininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta įsigyti nekilnojamąjį turtą, įrodo, kad įstaigos dalininkai buvo ieškovas ir atsakovė, tokią dalininkų sudėtį balsuodama pripažino ir atsakovė, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir neanalizavo. Be to, kylant abejonių dėl dalininkų skaičiaus VšĮ „Penkta koja“, teismas turėjo pareigą patikrinti Juridinių asmenų registro duomenų bazę apie įmonės visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma bei viešai prieinama informacija leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas buvo viešosios įstaigos dalininku, negu kad nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovų atstovas advokatas Gediminas Pranevičius prašė apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas (b.l. 124-126). Nurodė, jog kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė A. V. yra vienintelė VšĮ „Penkta koja“ savininkė. Teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar apeliantas yra viešosios įstaigos dalininkas ir gali naudotis teise sušaukti viešosios įstaigos dalininkų susirinkimą, ir pagrįstai sprendė, kad apeliantas šios savo subjektinės teisės neįrodė. Teismas galėjo vertinti ginčą tik pagal ieškovo pareikšto reikalavimo apimtį. Teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė, vertino byloje esančius įrodymus ir šiuo atveju neturėjo pareigos pats juos rinkti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu. Teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, jog nėra aišku kas yra VšĮ „Penkta koja“ dalininkai ir byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovas yra įstaigos dalininkas. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodė, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ir priėmė abejonėmis ir prielaidomis grįstą sprendimą.
LR Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi viešosios įstaigos dalininkas ar organo narys, kas reiškia, jog kreiptis dėl susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu turi teisę viešosios įstaigos dalininkas ar organo narys. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 2 d. numatyta, kad viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą tampa jos dalininkais. Analogiška nuostata numatyta VŠĮ „Penkta koja“ įstatų 15 punkte (b.l. 9). Tokiu būdu, teismas spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo turėjo nustatyti ar ieškovas turi reikalavimo teisę.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2008 m. sausio 25 d. ieškovas P. B. ir atsakovė A. V. susitarė įsteigti viešąją įstaigą „Penkta koja“ (b.l. 37-41). Pagal steigimo sutarties 3.1 punktą steigėjai A. V. ir P. B. įsipareigojo skirti 25,00 Lt tikslinį įnašą dalininkų kapitalui suformuoti. Šie įnašai VšĮ „Penkta koja“ turėjo būti perduoti per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo, t.y. iki 2008 m. vasario 4 d. A. V. 2008 m. vasario 4 d. perdavė VšĮ „Penkta koja“ tikslinį įnašą (b.l. 42). Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus 2008-03-28 40,00 Lt sumai, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „parama“, 2008-09-16 Nr. 34 50,00 Lt sumai, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“, 2008-10-15 Nr. 37 40,00 Lt sumai, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „įnašas“ (b.l. 104-105). Ieškovo teigimu, šie mokėjimai yra jo, kaip dalininko, tikslinis įnašas kapitalui formuoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo pateiktuose mokėjimo nurodymuose nenurodyta, kad tai tiksliniai dalininko įnašai kapitalui formuoti, o ieškovas nekėlė reikalavimo dėl jo atliktų įmokų pripažinimo tiksliniais įnašais kapitalui formuoti. Nei tuo metu galiojęs ir šiuo metu galiojantis Viešųjų įstaigų įstatymas, nei VšĮ „Penkta koja“ įstatai nereglamentuoja, kokia konkrečiai forma bei būdu turi būti atliktas, įvykdytas ar perduotas dalininko įnašas viešajai įstaigai. Iš įstatų 16 punkto matyti, jog įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Be to, byloje pateiktas VšĮ „Penkta koja“ direktorės A. V. pasirašytas raštas Dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, jog jis adresuotas VšĮ „Penkta koja“ dalininkui P. B. (b.l. 57), o iš į bylą pateikto 2011 m. rugsėjo 30 d. VšĮ „Penkta koja“ visuotinio neeilinio dalininkų susirinkimo protokolo kopijos, matyti, kad įvyko susirinkimas ir dalyvavo dalininkai A. V. ir P. B., kurie sprendė nekilnojamojo turto įsigijimo klausimus (b.l. 67).
Teisėjų kolegija sutinka, su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė, jų nevertino, taip pat sprendime nepasisakė, kodėl atmeta vienus ar kitus įrodymus. Pažymėtina ir tai, jog tam tikrus duomenis apie juridinio asmens dalininkus galima gauti ir iš kitų šaltinių – juridinių asmenų registro, susirinkimų protokolų, kurie patvirtintų, jog dalininkai naudojosi dalininkų teisėmis, buhalterinės apskaitos dokumentų, dalininkų pažymėjimų ir pan.
Visų šioje nutartyje nurodytų aplinkybių neištyrimas leidžia konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesurinkus ir neįvertinus visų bylai reikšmintų įrodymų, ir nenustačius, jog ieškovo teisės reikalauti sušaukti susirinkimą teismo sprendimu, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškinio atmetimo.
Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl žalos, padarytos aplinkai atlyginimo, apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Neištirtų ir neįvertintų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui būtina išreikalauti naujus įrodymus, būtinus ieškovo reikalavimo teisei nustatyti, tinkamai paskirstant įrodinėjimo naštą nagrinėjamame ginče (CPK 178 str.). Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.