- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-75-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00384-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- R. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. televizijos paslaugų įmonės „Omega“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos, palūkanų ir metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. televizijos paslaugų įmonė „Omega“ prašė priteisti iš atsakovės A. K. 1 748,69 Eur skolos, 38,16 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 20 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė elektros instaliacijos darbų atlikimo sutartis, atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbus ieškovė atliko pagal lokalinę sąmatą, naudodamas savo medžiagas. Ieškovė atliko darbus, o atsakovė savo ruožtu įsipareigojo apmokėti jų kainą. Ieškovė už atliktus darbus pateikė atsakovei 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą OME Nr. 2020/210 2 648,69 Eur sumai. Atsakovė 2020 m. lapkričio 19 d. jokių pretenzijų ieškovei dėl elektros įrenginių ir jų montavimo darbų kokybės nepareiškė, baigtus darbus priėmė kaip tinkamus bei sutiko juos apmokėti. 2020 m. gruodžio 9 d. pavedimu į ieškovės banko sąskaitą atsakovė apmokėjo dalį sumos, 900 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 1 748,69 Eur skolos, 38,16 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 370 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus ir prašė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. preliminarųjį teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pasirašydama sąskaitą, pasirašė tik už tai, kad šią sąskaitą gavo, tačiau ne kad priėmė darbus. Darbai buvo atlikti su trūkumais, juos patvirtina UAB „Minelektrikas“ specialisto išvada. Ieškovė į bylą nepateikė jokio darbų priėmimo - perdavimo akto. Manė, kad atlikti darbai jai iki šiol nėra perduoti ir priimti, todėl darbų kainos mokėti neprivalo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. spalio 12 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4070-620/2021.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti elektros instaliacijos darbus atsakovės objekte. Ieškovė už atliktus darbus pateikė atsakovei 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą OME Nr. 2020/210 2 648,69 Eur sumai. Atsakovė sąskaitą pasirašė, jokių pretenzijų ieškovei dėl elektros įrenginių ir jų montavimo darbų kokybės nepareiškė. 2020 m. gruodžio 9 d. pavedimu į ieškovės banko sąskaitą atsakovė apmokėjo dalį sumos, 900 Eur. Ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. el. paštu pateikė atsakovei darbų atlikimo aktą ir suteikė elektros montavimo darbams trejų metų garantiją, o lauko prožektoriams dvejų metų garantiją. Ieškovė patvirtino, kad pastato, esančio adresu A. D. 3, Onuškio k., elektros instaliacija yra sumontuota ir atitinka EĮĮT reikalavimus. Garantiniai laikotarpiai yra skaičiuojami nuo PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos.
7. Iš šalių susirašinėjimo nustatė, jog 2020 m. gruodžio 6 d. atsakovė prašė ieškovės sutvarkyti elektros laidus namo antrame aukšte, t. y. juos perkelti iš palėpės į antro aukšto koridorių, tuo pačiu paprašydama garantinio rašto. 2020 m. gruodžio 18 d. ieškovė išsiuntė atsakovei garantinį raštą, tuo pačiu prašydama sumokėti likusią sumą už atliktus darbus. 2020 m. gruodžio 27 d. ieškovė elektroniniame laiške teigia, kad sumokės tuomet, kai pataisys darbus. Ieškovė kitą dieną klausė atsakovės, kada galės važiuoti dirbti. Atsakovė nurodė, kad kai pasikeis karantino sąlygos. 2021 m. kovo 22 d., kovo 25 d. ieškovė klausė atsakovės kada bus galima atlikti darbus, taip pat prašė patikslinti ar dar reikia juos atlikti pagal ieškovės pageidavimus ir kada. 2021 m. kovo 28 d. atsakovė atsakė, jog po 2021 m. liepos mėnesio. 2021 m. kovo 28 d. kovo 28 d. atsakovė išsiuntė ieškovei lapus, kuriuose pasak jos buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai, o 2021 m. balandžio 16 d. prašė parašyti per kiek trūkumus ištaisytų ir ji sodyboje galės būti tik vasaros viduryje. 2021 m. balandžio 20 d. ieškovė prašė konkrečiai ir adekvačiai nurodyti darbus, kuriuos atsakovė pageidauja atlikti, teigdami, jog yra pasiruošę dirbti nors ir kitą dieną, o iškilusius nesusipratimus išspręsti taikiai. 2021 m. balandžio 22 d. ieškovė prašė ištaisyti trūkumus, nurodytus jos atsiųstuose lapuose, prašė paskaičiuoti ir pranešti per kiek laiko pataisys darbus. 2021 m. balandžio 23 d. ieškovė nurodė, kad trūkumų atliktuose darbuose nėra, tik norėjo gero, atliktų darbų kaip matyti iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su ieškove, atsakovė nebeleido ieškovei dirbti, motyvuodama karantino įvedimu, savo užimtumu ir kitomis išgalvotomis priežastimis, teigdama jog darbus leis atlikti tik 2021 m. liepos mėnesį.
8. Atsakovė likusios sumos pagal ieškovės pateiktą 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą OME Nr.2020/210 nesumokėjo teigdama, kad elektros instaliacijos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir šiems teiginiams pagrįsti kartu su prieštaravimais pateikė UAB „Minelektrikas“ elektrofizikinių matavimų protokolus bei 2021 m. vasario 1 d. raštą „Dėl namo elektros instaliacijos būklės patikrinimo“. UAB „Minelektrikas“ atliktame iki 1 000V įtampos elektros instaliacijos laidų ir kabelių izoliacijos varžos matavimo 2021 m. vasario 1 d. protokole Nr. 589 padaryta išvada, jog elektros grandinių izoliacijos varža atitinka EĮĮBT ir EĮBNA reikalavimus. Pateiktame grandinės nuo įžemintuvų (įnulinimo magistralės) iki įžemintuvų (įnulinimų) elementų tikrinimo 2021 m. vasario 1 d. protokole Nr. 590 nurodyta išvada, kad grandinės varža nuo įžemintuvų iki įžeminamų elektros įrenginių yra normali, iki 0,05 ?.
9. Be to UAB „Minelektrikas“ direktorius M. Ž. pateikė atsakovei 2021 m. vasario 1 d. raštą „Dėl namo elektros instaliacijos būklės patikrinimo“, kuriuo nurodė, jog tą pačią dieną buvo atlikta namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini) pastatų patalpose elektros instaliacijos apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad sumontuotos elektros instaliacijos ruožuose yra vietų, kuriose neįvykdyti kai kurie teisės aktų keliami reikalavimai, nustatyti 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-309 patvirtintomis Elektros linijų ir instaliacijų įrengimo taisyklėmis. Rašte nurodoma, jog dalies elektros instaliacijų kabelių, įskaitant perėjimus sienose ir perdangose sumontuoti atvirai be tam tikslui skirtų instaliacinių medžiagų (kanalų, vamzdžių ar pan.), kabeliai su PVC išoriniu apvalkalu negali turėti tiesioginio sąlyčio su pastato medinėmis konstrukcijomis. Ieškovė paaiškino, kad įgyvendinti minėtas taisykles atsakovei reikėjo atlikti name kapitalinį remontą. Tuo tarpu atsakovė pageidavo, kad viskas būtų daroma minimaliomis išlaidomis, kapitalinio remonto ji nedarys, kad sienose išmuštų dideles skyles pagal taisyklių reikalavimus. Prašė daryti, kad sienose nesimatytų skylių, nereikėtų papildomai tinkuoti. Jie padarydavo sienoje skylę (tik kanalo dydžio), kur įstatomas izoliacinis vamzdis ir pravedamas kabelis. Montuojami kabeliai atitinka saugumo klasę tokių pastatų įrengimui ir yra nepalaikantys degimo .Paaiškino, kad jie viską padarė saugiai, jokios rizikos nemato, ant kiekvienos linijos sudėtos apsaugos, todėl taip pat nesutiko, su išvada, jog atvirai sumontuoti elektros kabeliai ūkinio pastato sienomis nėra apsaugoti nuo mechaninio poveikio. Įvadinis kabelis iki skirstomojo skydo, t. y. tas kuriam gali būti mechaninis poveikis yra apsaugotas elektrotechniniu polietileno vamzdžiu. Be to tai būtų kainavę papildomas išlaidas atsakovei, kuri pageidavo darbų tik minimaliomis sąnaudomis. Rašte taip pat nurodoma, kad namo elektros instaliacija negali būti montuojama nenaudojant instaliacinių paskirstymo dėžučių .Ieškovės atstovas paaiškino, jog kur yra naudojami kanalai, ten dėžutės nėra reikalingos, nes kitaip būtų „sviestas sviestuotas“. Išvadoje taip pat teigiama, jog sumontuoti su YDYp 3x1 kv.mm elektros kabeliai yra per mažo skerspjūvio ploto ir negali būti naudojami nei pastato galios nei elektros apšvietimo elektros instaliacijoje. Ieškovės atstovas paaiškino, jog mažesni kabeliai, t.y. ne 1,5, o1 kv.mm skersmens buvo panaudoti tik apšvietimo instaliacijai ekonominiais sumetimais. Į kiekvieną šviestuvą yra atvesta atskiras kabelis, kuris atlaiko galingumą. Taip buvo taupomos kliento išlaidos, jokio pavojaus nesukelia, galima apkrauti net dešimt kartų nei šiai dienai. Ieškovės atstovas taip pat paaiškino, jog nors ir išvadoje teigiama, kad nėra sumontuota skirtuminių srovių apsauga (srovės nuotėkio rėlė), kuri padidintų medinio pastato gaisrinę saugą, taip pat ji nėra sumontuota ir namo vonios patalpos, kambario įrangos kištukiniams lizdams, tačiau objektas dar nebuvo pilnai baigtas, planuojama statyti šildymo įrangą, kurios dar nebuvo, neaišku kur bus vonia, todėl nebuvo kuo vadovautis skirtuminių rėlių įrengimui. Buvo planuojama tęsti darbus ateityje, kai jau konkrečiai bus žinoma koks bus rėlės vartotojo galingumas (25,40 ar 63 amperai).
10. Teismas nurodė, jog ieškovės atstovo teigimu, visi darbai buvo atliekamai kokybiškai, remiantis jų ilgalaike praktika šioje srityje. Buvo tik minimalūs nukrypimai nuo elektros linijų ir instaliacijų įrengimo taisyklių, o esminių minėtų taisyklių pažeidimų nėra, visi naudoti kabeliai dėl storio, techninių savybių atitiko saugos reikalavimus ir negali sukelti gaisro, net ir dėl jo kilimo esant kitoms priežastims, jie nepalaiko degimo.
11. Teismas sprendė, kad žemesnės kvalifikacijos specialisto M. Ž. (neatestuotas, nėra suteikta teisė organizuoti elektros įrenginių eksploatavimą bei organizuoti elektros įrenginių įrengimą) parengtas bendro pobūdžio raštas neturi didesnės įrodomosios reikšmės už ieškovės atstovo, įmonės savininko R. V., turinčio kompetenciją vykdyti minėtus darbus, pateiktas darbų atlikimo aktas, kuriame ieškovė garantuoja, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) elektros instaliacija sumontuota ir atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.
12. Teismas laikė, jog ieškovė yra atestuota įmonė vykdyti elektros instaliacijos įrengimo darbus, šiuos darbus atliko tinkamai, atsakovė jais naudojasi, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove. Atsakovė, nesutikdama su vienašališkai ieškovės pasirašytu aktu turėjo teisę jį ginčyti, įrodinėdama, kad jo nepasirašė (ar atsisakė pasirašyti) pagrįstai, o toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai (šiuo atveju atsakovei) tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.
13. Nurodė, kad atsakovė byloje nereiškė priešieškinio ir neprašė pripažinti darbų atlikimo aktą negaliojančiu, neprašė priteisti iš ieškovės jos patirtų išlaidų elektros instaliacijos darbų trūkumams ištaisyti, todėl sąmatos pagrindu teismas negali mažinti ieškovės atliktų elektros instaliacijos darbų kainos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti į bylą naujus įrodymus.
15. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, netinkamai įvertino bylos medžiagą. Visų pirma, teismas formaliu pagrindu atsisakė surengti teismo posėdį, kuriame šalys galėtų dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismas priėmė rezoliuciją nesilaikant CPK 1752 straipsnyje nustatytų proceso dalyvių teisių dalyvauti teismo posėdžiuose naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taip pat nesilaikant 2021 m. rugpjūčio 27 d. Teisėjų tarybos patvirtintų rekomendacijoms dėl nuotolinių teismo posėdžių organizavimo, t. y. 3.1 -3.14 p. nustatytos nuotolinių posėdžių organizavimo tvarkos (pvz. nepasiklausus kitų proceso dalyvių nuomonės dėl tokio posėdžio organizavimo ir t.t.). Dėl tokios teismo rezoliucijos, priimtos prieš pat posėdį, atsakovė ir jos atstovas faktiškai neteko galimybės sudalyvauti teismo posėdyje, užduoti klausimus ieškovės atstovui, teikti paaiškinimus žodžiu, reikalauti pagarsinti bylos medžiagą ir t.t. Pažymėtina, kad toks atsisakymas buvo siurprizinis, anksčiau atsakovės atstovui bendraujant telefonu su teismo posėdžių sekretore buvo teigiama, kad dalyvavimui teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu teismas kliūčių nedaro. Dėl tokios situacijos atsakovė buvo priversta prašyti bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes kelionės į teismą suorganizuoti buvo nebeįmanoma. Mano, jog tiesiogiai teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui, teismas sprendime vadovavosi išimtinai ieškovės atstovų pateiktais paaiškinimais, be jokio jų kritiško įvertinimo, palyginimo su atsakovės pateiktais rašytiniais argumentais ir įrodymais, neuždavė atitinkamų klausimų ieškovei, neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir nepagarsino bylos medžiagos (CPK 200, 250 straipsnio 2 dalis), todėl priėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nesutinka su teismo argumentais, jog neva ieškovė pateikė, o atsakovė atsisakė pasirašyti vienašalį darbų perdavimo ir priėmimo aktą, be to, atsakovė šio akto neginčijo. Teismas savo sprendime nenurodė, koks konkrečiai dokumentas, esantis byloje, patvirtina, kad ieškovė sudarė darbų priėmimo - perdavimo aktą, o atsakovė tokį aktą atsisakė pasirašyti. Teismas konkrečiai sprendime neanalizuoja jokio dokumento, nevertina jo atsižvelgdamas į tam tikrus šalių argumentus tokio dokumento atžvilgiu, o tiesiog abstrakčiai darė išvadą, kad atsakovė neva atsisakė pasirašyti minimą aktą (nors visiškai neaišku, nei kokį, nei kada).
17. Pati ieškovė savo reikalavimą grindė PVM sąskaita – faktūra, kurią atsakovė pasirašė (t. y., nesiremdama jokiu „atsisakymu“ ar vienašališkai pasirašytu aktu). Ieškovė būtent PVM sąskaitą - faktūrą laikė darbų priėmimą patvirtinančiu dokumentu. Tačiau, PVM sąskaita - faktūra nėra dokumentas, patvirtinantis darbų priėmimą - perdavimą. Jo teisės aktais nustatyta paskirtis yra visiškai kitokia – buhalterinė mokestinė. PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytas atsiskaitymo terminas nereiškia nei darbų pridavimo, nei atsakovės pareigos atsiskaityti joje nurodytu terminu. Kita vertus, byloje yra nedatuotas rašytinis dokumentas pavadinimu „Darbų atlikimo aktas“. Tačiau šis dokumentas pagal savo turinį ir prasmę nėra „darbų perdavimo ir priėmimo aktas“. Iš jo turinio matyti, kad tai yra garantinis raštas, kuriuo atliktiems darbams ieškovas suteikia tam tikrą sutartinę garantiją. Tačiau jame nėra išvardijami atlikti darbai, nėra jokių nuorodų apie tai, kad atsakovė šiuos darbus turi „priimti“, nėra jokių atžymų apie atsisakymą priimti darbus. Šio dokumento teisinė reikšmė patvirtinama ir kitais netiesioginiais įrodymais – elektroniniu susirašinėjimu tarp šalių, kuris aiškiai parodo, kad atsakovė prašė atsiųsti būtent garantinį raštą, o ieškovė tokį ir atsiuntė. Be to, pati ieškovė šiuo dokumentu negrindė savo reikalavimo ir jo netgi nepridėjo prie ieškinio. Trečia, ieškovės atstovas pats, teikdamas paaiškinimus teisme, pripažino, kad dalis darbų liko nepadaryta, buvo planuojama darbus vykdyti toliau. Taigi, darbai nebuvo baigti ir jokio priėmimo - perdavimo akto net ir negalėjo būti.
18. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė atsakovei iš viso nepateikė jokio darbų perdavimo – priėmimo akto, todėl atsakovė neturėjo ko priimti ir pasirašyti (ar atsisakyti pasirašyti), todėl teismo argumentas, kad atsakovė neginčijimo priėmimo – perdavimo akto, yra nepagrįstas.
19. Pažymi, kad teismas savo sprendime visiškai nesirėmė vartojimo rangos teisės normomis (nors atsakovė savo prieštaravimuose) jomis rėmėsi. Elektros instaliacijos darbai buvo atliekami fiziniam asmeniui (vartotojui), todėl sutarčiai taikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas vadovavosi vien stipresniosios pusės melagingais, niekuo nepagrįstais paaiškinimais, kad neva visi darbų trūkumai atsirado dėl atsakovės veiksmų – jos prašymų neva įrengti instaliaciją kuo pigiau, nesilaikant saugumo reikalavimų ir pan. Neva būtent atsakovė nurodė vykdyti darbus nesudarius konkrečios darbų sąmatos, nesusitarus dėl kainos, vėliau pareiškė nepagrįstas pretenzijas ir t.t.
21. Pažymi, jog kasacinio teismo praktika, nagrinėjant vartojimo rangos bylas, užsakovo (fizinio asmens) teisės ginčyti reikalavimą sumokėti už rangos darbus visiškai nesieja nei su darbų priėmimo – perdavimo akto ginčijimu, nei su pareiga pareikšti priešieškinį dėl padarytų nuostolių atlyginimo (kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime).
22. Atsakovė turi įstatymais garantuotą teisę reikalavimą dėl jai padarytų nuostolių atlyginimo pareikšti ir atskiru ieškiniu, nėra būtina to daryti toje pačioje byloje, kurioje ieškovė reikalauja skolos apmokėjimo. Kaip atsakovė nurodė savo prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-35816), su šiuo prašymu pateikti įrodymai (sąmata ir paaiškinimai dėl darbų taisymo kainų) patvirtina, kad numatoma darbų taisymo kaina gerokai viršija ieškovės reikalaujamą ieškinio sumą, todėl ji galėtų reikalauti iš ieškovės jai sudarytų nuostolių, viršijančių ieškovei sumokėtą sumą, priteisimo. Tačiau atsakovė dėl sudėtingos ekonominės ir epideminės situacijos dar nėra atlikusi šių darbų, todėl kol kas negali nurodyti tikslios darbų kainos ir suformuluoti konkretaus reikalavimo ieškovei. Tą ji ketina padaryti atskiru ieškiniu, tačiau tai, kad nėra pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, negali būti pagrindu pripažinti, kad tie darbai, už kuriuos sumokėti reikalauja ieškovė, yra atlikti tinkamai ir jos reikalavimas yra tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų, nesivadovavo jų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Teismas šioje byloje bet kokias ieškovės nurodytas aplinkybes laikė pagrįstomis ir įrodytomis, nors jos niekuo daugiau nebuvo paremtos, prieštaravo kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams (sąmatai, UAB „Minelektrikas“ išvadai, susirašinėjimui tarp šalių ir kt.). Neteisingai įvertino į bylą pateiktų dokumentų, aiškiai patvirtinančių atliktų darbų kokybę, reikšmę. Atsakovė, siekdama objektyviai nustatyti atliktų darbų kokybę, kreipėsi į specialistus - įmonę UAB „Minelektrikas“, kuri atlikto objekto apžiūrą ir pateikė 2021 m. vasario 21 d. išvadą dėl atliktų darbų trūkumų, tuo patvirtindama atsakovės nuomonę, kad darbai atlikti netinkamai. Išvadoje aiškiai nurodyti Elektros linijų ir instaliacijos taisyklių pažeidimai, konkrečiai nurodant tiek teisės akto reikalavimą, tiek kuo pasireiškė jo pažeidimas. Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodyta ne mažiau aštuoniolikos skirtingų darbų trūkumų, kai darbai atlikti nesilaikant skirtingų teisės aktų reikalavimų – ne tik Elektros linijų ir instaliacijų įrengimo taisyklių, kurias sprendime mini teismas, bet ir kitų teisės aktų - Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai. Teismas, užuot vertinęs konkrečius išvadoje nurodytus pažeidimus (kurių iš esmės ieškovė neginčijo), rėmėsi ieškovės atstovo paaiškinimais (niekuo nepagrįstais), esą atsakovės prašymu viskas buvo daroma „kuo pigiau“, kad ten esą nebaigti darbai, nedaryti dalies darbų prašė atsakovė ar jos motina ir pan. Su tokiais paaiškinimais atsakovė kategoriškai nesutinka. Jokių tokių ar panašių prašymų ieškovei ji nedavė ir negalėjo duoti, nes apie elektros darbų atlikimą jokių specialių žinių neturi.
Šalies argumentai
24. Atsakovė su apeliaciniu skundu teikia papildomus paaiškinimus dėl elektros instaliacijos ir jų darbų atlikimą, taip pat nurodo, jog ji neliepė vesti elektros instaliacijos vienaip ar kitaip, ar pažeidžiant taisykles ar kažko neįrengiant, ar apeinant taisykles pagal kažkokius ypatingus reikalavimus, nes nėra elektros specialistė. Vieninteliai dalykai, dėl kurių elektrikai atsakovės klausė, reikėjo pasakyti ar pažymėti, kuriose vietose bus rozetės, jungtukai, šviestuvai, kurioje vietoje bus virtuvė, kur bus šaldytuvas, skalbimo mašina, dujinė viryklė, kur vonioje bus boileris, pro kur vesti kabelius antrame namo aukšte. Taip pat pažymėjo, jog name remonto darbai buvo pradėti.
Žemesnės instancijos teismas
25. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės garantinio rašto pateikimas paneigia konkrečius teisės aktų pažeidimus, nurodytus UAB „Minelektrikas“ išvadoje. Teismas neatsižvelgė, kad jį išdavė suinteresuota pusė – ieškovė, kuri suinteresuota laimėti bylą. Tai, kad ieškovė turi atestatą nereiškia, kad ji darbus atlikti gali tik kokybiškai ir kad šiuo atestatu galėtų pagrįsti atliktų darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams.
26. Aplinkybę, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, neištyrė į bylą atsakovės pateiktų įrodymų, patvirtina ir tai, kad teismo sprendimu teigiama, kad ieškovės įmonės paaiškinimai turi didesnę įrodomąją reikšmę, nes ši įmonė yra „atestuota įmonė vykdyti elektros instaliacijos įrengimo darbus“, o UAB „Minelektrikas“ yra žemesnės kvalifikacijos. Tačiau byloje pateikti dokumentai prie atsakovės prieštaravimo, patvirtina, kad UAB „Minelektrikas“ yra išduotas atestatas Nr. E-2004, kuriuo šiai įmonei suteikiama teisė verstis elektros įrenginių eksploatavimo ir remonto darbais. Teismas nepagrįstai vieno iš UAB „Minelektrikas“ darbuotojų, t. y. M. Ž. kvalifikaciją sutapatino su įmonės kvalifikacija, ją lygino su ieškovės įmonės savininko R. V. kvalifikacija, nors kaip įmonės, jos greičiausiai turi vienodus atestatus. Todėl teismo argumentai dėl nevienodos, žemesnės kvalifikacijos yra neteisingi ir atmestini, o tokiu argumentu pagrįstas teismo sprendimas – neteisingas. Ieškovės procesiniuose dokumentuose UAB „Minelektrikas“ kvalifikacija nebuvo kvestionuojama, išvada nebuvo ginčijama, todėl teismo sprendimo argumentai dėl išvados žemesnės įrodomosios galios ir atmetimo vertintini kaip siurpriziniai. Atsakovė negalėjo žinoti, kad išvada gali būti atmesta šiuo pagrindu ir tam atitinkamai pasiruošti, pateikiant papildomus įrodymus. Dėl šios priežasties teismas turėtų priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo reikalingumas atsirado vėliau, po teismo sprendimo priėmimo.
27. Atsakovė dėl netinkamai atliktų darbų įvertinimo dar 2020 m. pabaigoje kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kur gavo paaiškinimą žodžiu, kad ši tarnyba tokių patikrinimų neatlieka ir atsakovei buvo pasiūlyta kreiptis į privačią įmonę. Būtent todėl atsakovė dėl išvados davimo vėliau kreipėsi į UAB „Minelektrikas“. Kadangi teismas abejojo pateikta išvada, atsakovė pakartotinai 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į tarybą ir išdėstė esamą situaciją, nurodė, kad privačios įmonės atlikta išvada nėra pripažįstama. Tik todėl taryba priėmė prašymą ir vėliau pateikė savo išvadą, kuri yra pridedama prie šio skundo ir prašoma prijungti prie bylos. Atsakymas buvo gautas jau po teismo sprendimo priėmimo, todėl jo pirmosios instancijos teisme pateikti galimybių nebuvo.
28. Taryba, atlikusi patikrinimą, taip pat nustatė ir pripažino, kad Objekto elektros instaliacija neatitinka Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimų, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Taigi, toks valstybinės institucijos raštas taip pat patvirtina, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, o UAB „Minelektrikas“ išvada, pateikta į bylą, yra visiškai teisinga.
29. Pažymi, kad ieškovės į bylą pateiktas ES atitikties deklaracijos tik patvirtina, kad gaminys atitinka tam tikrą jai priskirtą klasę (pvz. degumo ar kitų savybių) ir juo galima prekiauti Europos Sąjungoje (CE atitikties deklaraciją). Tačiau šiose deklaracijose nėra ir negali būti nurodoma, kokiame konkrečiai objekte, kokiomis sąlygomis gaminys gali būti naudojamas. Todėl tokių deklaracijų pateikimas niekaip nepaneigia UAB „Minelektrikas“ išvadoje nurodytų konkrečių teisės aktų pažeidimų, kada šie (ar kiti) gaminiai panaudoti neteisingu būdu, ne pagal savo paskirtį ar netinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
30. Mano, kad teismo išvada „Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, laikytina, jog ieškovė yra atestuota įmonė vykdyti elektros instaliacijos įrengimo darbus, šiuos darbus atliko tinkamai, atsakovė jais naudojasi, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove“ yra visiškai klaidinga, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Teismas šią išvadą pagrindė iš esmės remdamasis tik ieškovės atstovo pasirinktinai, iš konteksto ištrauktais paaiškinimais, sau naudingai nepaminint aplinkybės, kad iš esmės ieškovės atstovas pripažino, kad darbus atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, kad jis iš esmės „sutinka su UAB „Minelektrikas“ išvada“. Teismo sprendime nėra argumentų, kokiu pagrindu netinkamai atliktų darbų trūkumai laikomi „neesminiais“, „mažareikšmiais“.
31. Sprendime iš teisme duotų ieškovės atstovo R. V. paaiškinimų cituojami pasirinktiniai teiginiai tik apie tai, kad darbai atlikti nekokybiškai neva atsakovės prašymu. Tai yra, teismas iš esmės netinkamai atliktus darbus laikė atliktus tinkamais vien dėl to, kad dėl darbų trūkumų neva prisiėmė atsakomybę atsakovė, t. y. neva darbus atlikti pigiau prašė atsakovės motina. Teismas, šios aplinkybės nesiaiškino, atsakovės motina teismo posėdyje nebuvo apklausta.
Šalies argumentai
32. Ieškovės atstovas teisme duodamas parodymus, nurodė, kad nors įrengti lauko prožektoriai tinkamai neveikia, jis dėl to nėra atsakingas, nes prožektorius „pirko pati atsakovė Senukuose“. Tačiau prožektoriai nuo pat pradžių neveikia tvarkingai, greičiausiai dėl netinkamo pajungimo, o ne dėl savo nekokybiškumo. Būtent sutvarkyti jų pajungimą buvo reikalaujama iš ieškovės. Antra, atsakovė jokių prožektorių asmeniškai nepirko, juos atvežė ir sumontavo pati ieškovė (įmonė). Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikta sąmata, į kurią yra įtraukti minėti prožektoriai.
33. Ieškovės atstovo paaiškinimai apie tai, kad darbai buvo atliekami taip, kad nereikėtų gręžti skylių, remontuoti (neva atsakovės prašymu) paneigia pateikiamos nuotraukos, patvirtinančios, kad atliekant elektros įrengimo darbus, buvo daužomos skylės, daromi įvairūs apgadinimai., taigi tai nebuvo priežastis neįrengti pagal teisės aktų reikalavimus reikalingų apsaugų ar kitų darbų.
34. Teismo sprendime padaryta visiškai nepagrįsta išvada, kad ieškovės atlikti darbai laikyti atliktais tinkamai, kadangi atsakovė jais neva naudojasi. Atsakovė prieštarauja tokiems teiginiams, kadangi darbais nebuvo ir nėra naudojamasi. Ginčo objekte (name) po ieškovės atliktų darbų tolimesnis remontas nevyksta, nes yra laukiama darbų ištaisymo.
Atsiliepimas
35. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės atstovo paaiškinimais dėl neva jos vengimo priimti darbų rezultatą ir atsiskaityti. Būtent atsakovė kelis kartus kreipėsi į ieškovę su prašymu ištaisyti darbus, suderinant laiką darbų taisymui 2021 m. liepos mėn., tačiau ieškovė į tai nekreipė dėmesio, nurodė, kad gali dirbti tik „šiuo metu“, atsisakė derinti laiką su atsakove, atsisakė pripažinti darbų trūkumus ir iš esmės pageidavo ne ištaisyti darbų trūkumus (nustatytus išvadoje), o tik perkelti kelis laidus į kitą vietą. Būtent dėl tokio nesutikimo, o ne dėl atsakovės „vengimo bendrauti“, nebuvo su ieškove susitarta dėl darbų ištaisymo.
36. Kita vertus, atsakovė ne dėl išgalvotų, o dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės būti objekte ieškovės nurodytu metu, kadangi tuo metu ne tik dirbo, bet ir studijavo Vilniuje bei Kaune (tai patvirtina pridedami įrodymai – pažyma apie mokymąsi, tvarkaraščiai ir kt.). Ieškovė, tuo tarpu, nenurodo jokių priežasčių, kodėl ji negalėjo atlikti tų darbų, kuriuos siūlėsi ištaisyti, vėliau, atsakovės siūlomu metu.
Šalies argumentai
37. Apeliantė nurodo, kad sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos ji neginčijo ir neatsisakė mokėti, tik laukė kol darbai bus tinkamai ištaisyti. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė vengė kontaktuoti su ieškove, priešingai apeliantė bandė ginčą spręsti taikiai bei bandė susitarti su ieškove dėl darbų trūkumų ištaisymo, tačiau nepavyko. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimais, kritiškai jų nevertino, tinkamai neanalizavo tarp šalių vykusio susirašinėjimo ir priežasčių.
38. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovei tinkamai nurodė ir darbų trūkumus (nusiųsdama UAB „Minelektrikas“ išvadą, ir darbų ištaisymo terminus bei kitas sąlygas (jas derindama prie ieškovės pageidavimo būti kartu ir stebėti vykdomus darbus). Būtent ieškovės atsakymus, kuriuose ji nesutinka su darbų trūkumais, vadina juos „iliuzijomis“, reikėtų vertinti kaip vengimą bendradarbiauti ir ištaisyti darbų trūkumus.
39. Mano, kad teismas sprendime neįvertino esminių aplinkybių, rėmėsi prielaidomis, neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus arba jų iš viso nevertino, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
Atsiliepimas
40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė surengti nuotolinį teismo posėdį, kadangi atsakovė nenurodė dėl kokių priežasčių prašė jį surengti. Be to, pati atsakovė galėjo prašyti teismo posėdį atidėti, tačiau to nepadarė. Teismas, esant atsakovės atstovo prašymui, bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant, visiškai pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės, išklausęs ieškovės atstovo paaiškinimus, ištyręs visus ieškovės ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, nepažeisdamas įrodymų tyrimą reglamentuojančių CPK normų.
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi bendrosiomis rangos sutarties šalių pareigas - perduoti ir priimti atliktus rangos darbus - reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovė atsakovės užsakymu jai priklausančiame gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) atliko elektros instaliacijos darbus. Visi atsakovės veiksmai, priimant ir pasirašant sąskaitą, gavus darbų atlikimo aktą, kuriame aiškiai nurodyta nuo kada prasideda garantinis terminas, būtent nuo sąskaitos išrašymo dienos, įrodo, kad atsakovės užsakyti darbai ieškovės buvo atlikti ir perduoti, o atsakovė darbų perdavimo metu nenurodė trūkumų dėl jų kokybės, o klausimą pradėjo kelti tik ieškovei kreipiantis į teismą. Vienintelė pretenzija dėl darbų kokybės po darbų atlikimo iš atsakovės pusės buvo ta, kad atsakovė prašė ieškovės sutvarkyti elektros laidus namo antrame aukšte, t. y. juos perkelti iš palėpės į antro aukšto koridorių. Ieškovė su šiuo atsakovės prašymu sutiko, siūlė šiuos darbus atlikti nedelsiant, ne kartą bandė geruoju susitarti su atsakove, atsakovė pati neleido darbų atlikti motyvuodama karantinu, savo užimtumu, kol galiausiai atsakovė pradėjo reikalauti apskritai perdaryti visus darbus, 2021 m. kovo 28 d. atsiųsdama Elektros taisyklių reikalavimus. Ieškovei, nepavykus susitarti su atsakove, ji 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo teises.
42. Pažymi, kad darbai buvo atliekami ne pagal aukščiausius standartus tik dėl pačios atsakovės nurodymų darbus atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Atsakovė pasirinko pigesnį variantą, tačiau nereiškia, kad ieškovės įrengta elektros instaliacija netinkama naudotis ir turi būti išmontuota, o įrengta nauja 2,5 karto brangesnė. Kaip teisingai, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, ieškovė yra atestuota įmonė vykdyti elektros instaliacijos įrengimo darbus, darbus atliko tinkamai, atsakovė jais naudojasi, atsakovė nepateikė dokumento, kad dėl esminių priešgaisrinės saugos taisyklių, elektros įrenginių įrengimo taisyklių ar kitokio pobūdžio reikalavimų pažeidimų, atsakovė jais negali naudotis, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
43. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus, tiek ieškovės tiek ir atsakovės pateiktus įrodymus, teismo sprendime juos vertino, aptarė ir motyvavo, kodėl vienais duomenimis remiasi, o kitus atmeta. Teismas įvertino atsakovės pateiktą UAB „Minelektrikas“ rašto įrodomąją reikšmę byloje ir pagrįstai konstatavo, kad jo rengėjas - bendrovės direktorius M. Ž. pagal 2013 m. birželio 7 d. išduotą atestacijos pažymėjimą Nr. 061418 yra atestuotas ir jam suteikta teisė dirbti įžeminimo ir įnulinimo varžų matuotoju, kitų atestacijos pažymėjimų byloje nėra pateikta. Todėl UAB „Minielektrikas“ parengtas raštas neturi didesnės įrodomosios galios nuginčyti ieškovės, turinčios atestatą elektros įrenginių eksploatavimo ir įrengimo darbams vykdyti bei ieškovės vadovo turinčio teisę organizuoti elektros įrenginių eksploatavimą iki 1000 V bei organizuoti elektros įrenginių iki 1000 V įrengimą, pateikto darbų atlikimo akto, kuriame ieškovė garantuoja, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) elektros instaliacija sumontuota ir atitinka Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus.
44. Atsakovė atsisakymą priimti atliktų darbų rezultatą bei apmokėti už juos grindžia atliktų darbų trūkumais, tačiau neįrodinėjo, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal darbų paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti ar yra kiti įstatyme nustatyti pagrindai. Tai, kad naujai įrengta elektros instaliacija atsakovei draudžiama naudotis dėl priešgaisrinės saugos taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimų byloje pateikta nėra. Tokio dokumento atsakovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu.
45. Pažymi, kad iš apeliantės pateikto tarybos faktinių aplinkybių patikrinimo 2021 m. spalio 5 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jame nėra nurodymų, kad negalima naudotis įrengta instaliacija, ar negalima būtų šių trūkumų ištaisyti panaudojant papildomas medžiagas. Taryba siūlo minėtą klausimą spręsti tarpusavio susitarimu arba pateikiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Be to, atsakovė nesuteikė tarybai visos objektyvios informacijos dėl kilusio ginčo tarp šalių, t. y. nenurodė, kad dėl elektros instaliacijos įrengimo darbų jau vyksta ginčas teisme. Kadangi ieškovės atlikti darbai tarybos buvo vertinami vienašališkai, dalyvaujant tik atsakovei, todėl trūkumai nustatyti, neturint visos objektyvios informacijos. Ieškovė prašo į bylą priimti naujus įrodymus - UAB „Elektrobalt“ 2021 m. lapkričio 15 d. raštą, kuris patvirtina ieškovės atstovo paaiškinimus teisme, jog kur yra naudojami kanalai, ten dėžutės nėra reikalingos, nes kitaip būtų „sviestas sviestuotas“. Todėl tarybos faktinių aplinkybių patikrinimo 2021 m. spalio 5 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte nustatytas pažeidimas nepagrįstas. Dėl 2 ir 3 punkte nurodytų pažeidimų, ieškovė paaiškino, jog visi darbai buvo daromi pagal atsakovės užsakymą, kad nesimatytų skylių ir nereikėtų papildomo remonto, kad atsakovė patirtų kuo mažiau išlaidų. Ištaisant tarybos akte 2 ir 3 punkte nurodytus trūkumus būtų reikalingos papildomos medžiagos (kanalai, izoliaciniai vamzdžiai), kurios į lokalinę sąmatą nėra įtrauktos, todėl atsakovės išlaidos padidėtų dėl šių medžiagų įsigijimo ir įrengimo. Šios medžiagos ir darbai nebuvo įtraukti į 2020 m. lapkričio 16 d. lokalinę sąmatą. Reikalaujant iš ieškovės atlikti savo sąskaita ir medžiagomis papildomus darbus, kurie nenumatyti lokalinėje sąmatoje, įrengiant kanalus, izoliacinius vamzdžius, atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje, praturtėtų ieškovės sąskaita. Toks esamos situacijos vertinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
46. Atsakovė byloje nereiškė priešieškinio ir nesinaudojo nei vienu CK 6.665 str. numatytų užsakovo teisių gynimo būdų. Atsakovė, nesikreipė į trečiuosius asmenis atliktų darbų trūkumams pašalinti ir neleido juos ištaisyti ieškovei. Atsakovės pateikta lokalinė sąmata 6 756,92 Eur sumai yra apskaičiuota ieškovės įrengtos instaliacijos išmontavimui ir naujos, kitomis brangesnėmis medžiagomis, elektros instaliacijos įrengimui pagal kitus atsakovės poreikius ir pageidavimus. Nei viename atsakovės pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad, ištaisant darbų trūkumus, būtina ieškovės atliktus elektros instaliacijos darbus daryti iš naujo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pateiktos sąmatos pagrindu teismas negali mažinti ieškovės atliktų elektros instaliacijos darbų kainos.
47. Atsakovė su apeliaciniu skundu teikia naujus rašytinius, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nenurodo dėl kokių priežasčių ji negalėjo teismui pateikti iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovei išduoto profesinio mokymo diplomo; kovo, balandžio, gegužės praktikos konsultacijų tvarkaraščių. Taip pat, profesinio mokymo diplomas apskritai nėra susiję su nagrinėjama byla, o praktikos konsultacijų tvarkaraščiai kelia abejonių dėl savo objektyvumo, pvz., nėra jokių duomenų kuriais metais šie tvarkaraščiai sudaryti, koks subjektas juos sudarė. Todėl prašo šių pateiktų naujų įrodymų nepriimti.
48. Ieškovė neprieštarauja dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2021 m. lapkričio 9 d. rašto „Dėl elektros instaliacijos darbų“ su priedais priėmimo į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės A. K. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
50. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo teismas paliko preliminarų sprendimą priteisti iš atsakovės skolą už atliktus elektros instaliacijos darbus nepakeistą.
51. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
52. Atsakovė A. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2021 m. lapkričio 9 d. raštą „Dėl elektros instaliacijos darbų“ su priedais, 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovei išduoto profesinio mokymo diplomo; kovo, balandžio, gegužės praktikos konsultacijų tvarkaraščių, foto nuotraukas. Atsakovės įsitikinimu, tarnybos raštas patvirtina, jog elektros instaliacijos darbai yra atlikti nekokybiškai. Nurodo, jog atsakymas buvo gautas jau po teismo sprendimo priėmimo, todėl jo pirmosios instancijos teismui jo pateikti galimybių nebuvo. Taip pat nurodo, jog diplomas ir konsultacijų tvarkaraščiai patvirtina, jog atsakovė ne dėl išgalvotų, o dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės būti objekte ieškovės nurodytu metu, kadangi tuo metu ne tik dirbo, bet ir studijavo Vilniuje bei Kaune. Pažymėjo, kad nuotraukos paneigia ieškovės atstovo paaiškinimus apie tai, kad darbai buvo atliekami taip, kad nereikėtų gręžti skylių, remontuoti (neva atsakovės prašymu).
53. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priimti naują įrodymą - UAB „Elektrobalt“ 2021 m. lapkričio 15 d. raštą, kuris patvirtina ieškovės atstovo paaiškinimus teisme apie instaliacijos įrengimą (pvz. kur yra naudojami kanalai, ten dėžutės nėra reikalingos ir kt.). Taip pat prašo nepriimti į bylą atsakovės pateiktus išduoto profesinio mokymo diplomo; kovo, balandžio, gegužės praktikos konsultacijų tvarkaraščių, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Neprieštarauja dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2021 m. lapkričio 9 d. rašto „Dėl elektros instaliacijos darbų“ priėmimo į bylą.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla (tiesiogiai suisję su bylos nagrinėjimo dalyku), jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat atsižvelgęs į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu paliko teismo 2021 m. gegužės 5 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteistas 1 748,69 Eur įsiskolinimas už elektros instaliacijos darbus, nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė yra atestuota įmonė vykdyti elektros instaliacijos įrengimo darbus, šiuos darbus atliko tinkamai, atsakovė jais naudojasi, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove. Atsakovė, nesutikdama su vienašališkai ieškovės pasirašytu aktu turėjo teisę jį ginčyti, įrodinėdama, kad jo nepasirašė (ar atsisakė pasirašyti) pagrįstai, o toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės pateikti dokumentai dėl būsimų elektros instaliacijos trūkumų ištaisymo išlaidų -elektroniniai susirašinėjimo su įmonėmis laiškai ir viena lokalinė sąmata negali būti pagrindu apskaičiuojant atsakovės patirtų nuostolių dydį, ištaisant, jos nuomone, atliktų darbų trūkumus. Lokalinėje sąmatoje yra įtraukta jau įrengtos elektros instaliacijos išmontavimas, naujos gyvenamojo namo elektros instaliacijos įrengimas pagal kitus atsakovės poreikius ir pageidavimus. Atsakovė byloje nereiškė priešieškinio ir neprašė pripažinti darbų atlikimo aktą negaliojančiu, neprašė priteisti iš ieškovės jos patirtų išlaidų elektros instaliacijos darbų trūkumams ištaisyti, todėl sąmatos pagrindu teismas negali mažinti ieškovės atliktų elektros instaliacijos darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsakovė nėra pateikusi dokumento, parengto atestuoto asmens, kuris pagrįstų, kad elektros instaliacija įrengta netinkamai ir ja negalima naudotis dėl esminių gaisrinės saugumo taisyklių, elektros įrenginių įrengimo taisyklių ,ar kitokio pobūdžio reikalavimų pažeidimų.
56. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės argumentuodama tuo, jog teismas nevertino, kad tarp bylos šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, nevertino kitų byloje esančių įrodymų, nepagrįstai nesivadovavo UAB „Minelektrikas“ išvada, kurioje yra nustatyti darbų trūkumai. Teismas, užuot objektyviai vertinęs konkrečius išvadoje nurodytus pažeidimus (kurių iš esmės ieškovas neginčijo), rėmėsi tik tiesiogiai suinteresuoto asmens (ieškovės) pozicija, jog pažeidimai nepadaryti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atsakovės argumentais.
57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
59. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).
60. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovė atsakovės užsakymu jai priklausančiame gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko elektros instaliacijos darbus. Taigi ieškovė su atsakove sudarė elektros instaliacijos rangos sutartį, kuri pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį laikytina vartojimo rangos sutartimi.
61. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nepasirašė 2020 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu ieškovės išsiųsto dokumento, kuriame nurodoma, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros instaliacija yra sumontuota ir atitinka EĮĮT reikalavimus bei darbams suteikiama garantija. Nors dokumente nėra nurodoma, jog tai darbų perdavimo aktas (tokiu dokumentu jo nelaiko ir atsakovė), pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė perdavė atliktus elektros instaliacijos darbus atsakovei, o atsakovė faktiškai juos priėmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada nepagrįsta. Atsakovė nėra išreiškusi valios dėl darbų priėmimo. Ieškovės (nors ji yra savo srities profesionalė) surašytame dokumente nenurodoma, kad darbai perduodami. Pažymėtina, kad atsakovė neigia ir naudojimąsi ieškovės atliktų darbų rezultatu. Be to ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė atsisako priimti ieškovės atliktus darbus, nesutikdama su atliktų darbų kokybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbų perdavimo aktu, negali būti laikoma ir ieškovės pateikta atsakovei 2020 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita faktūr OME Nr. 2020/210 2 648,69 Eur sumai.
62. Siekdama pagrįsti savo argumentus dėl ieškovės atliktų ginčo namo elektros instaliacijos darbų trūkumų, netinkamos kokybės, atsakovė pateikė UAB „Minelektrikas“ 2021 m. vasario 1 d. raštą „Dėl namo elektros instaliacijos būklės patikrinimo“, kuriame nurodyti techninių reikalavimų pažeidimai, atliekant darbus. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nelaikė tinkamu, nurodydamas, kad įmonė neturi reikiamos kvalifikacijos. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įmonės turimas atestatas eksploatuoti elektros tinklą ir įrenginius iki 10 kV, t.p. elektros tinklą ir įrenginius, elektros instaliaciją iki 1 000 V, patvirtina pakankamą kvalifikaciją išvadai dėl pas atsakovė atliktų darbų kokybės duoti.
63. Be to atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir Valstybės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. lapkričio 9 d. raštą „Dėl elektros instaliacijos darbų“, kuriame nustatyta, kad objekto elektros instaliacija neatitinka elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimų, bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Tarybos atstovai konstatavo, kad objekto elektros instaliacija atlikta nenaudojant paskirstymo dėžučių, sujungimai atlikti montavimo loveliuose, instaliaciniai elektros kabeliai per medines sienas (perdangas) praverti padarant kiaurymes ir nenaudojant kanalų, vamzdžių ir pan., ūkiniame pastate (garaže) elektros kabeliai pakloti tiesiai ant medinių sienų, neapsaugoti apvalkalais, taip pat neišmontuota dalis ant namo išorinės ir ūkinio pastato viduje atvirai paklotos, šiuo metu nenaudojamos elektros instaliacijos.
64. Kaip minėta, kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes, o rangos darbų kokybė vertintina pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
65. Tokiu būdu, nutarties 62, 63 p. aptarti duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, apie pas atsakovė atliktų darbų kokybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje šioje proceso stadijoje pagal byloje pateiktus duomenis, negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar visi pas atsakovę atlikti elektros instaliacijos darbai iš tikrųjų kokybiški ir yra be trūkumų. Tam, teismo nuomone, gali būti būtinos specialios technikos žinios, dėl ko byloje galėtų būti atlikta ekspertizė. Šalims neprašant tokios, ją (šioje byloje dėl nagrinėjamų vartojimo teisinių santykių dominuojant viešajam interesui), esant pakankamam pagrindui, galėtų skirti teismas savo iniciatyva.
66. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus, spręsdamas ginčą, kylantį iš vartojimo rangos teisinių santykių, nevisapusiškai vertino bylos įrodymus. Byloje šioje proceso stadijoje nepakanka duomenų dėl pas atsakovę atliktų elektros instaliacijos darbų kokybės, galimai nekokybiškai atliktų darbų kiekio ir vertės, o tuo pačiu ir atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus su ieškove apimties. Dėl to pripažįstama, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė.
67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, aiškinantis aplinkybes dėl ieškovės atliktų ginčo elektros instaliacijos darbų kokybės, atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus apimties, šalims teikiant papildomus įrodymus bei paaiškinimus, galimai skiriant byloje ekspertizę, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir nepagrįstai apribotų šalių teisę į apeliaciją. Todėl, nutarties 66 p. nurodyta apimtimi neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
68. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, jie nebeturi teisinės reikšmės šiame proceso etape.
69. Tokiu būdu dėl neatskleistos bylos esmės yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Panaikinusi sprendimą ir bylą grąžinusi nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.