- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-381-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01089-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- S. N.
susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1259-875/2013 pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. N. 10048,96 Lt skolą, 56,46 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 303,00 Lt žyminį mokestį.
Nurodė, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2011-08-10 sudarytą Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) finansavimo sandorį Nr. 1 ir 2012-03-28 sudarytą finansavimo sandorį Nr. 2.
A. S. N. atsiliepimo nepateikė, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ LR CPK 130 str. nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies.
Priteisė iš atsakovo S. N. ieškovui UAB „General Financing“ 1343,68 Lt skolą, 56,46 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1400,14 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,00 Lt žyminį mokestį.
Netenkino ieškinio dalyje dėl 8705,28 Lt bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos.
Teismas nustatė, kad ieškovas 2011-08-10 pagal finansavimo sandorį Nr. 1 suteikė atsakovui 342,70 Lt vartojimo kreditą monitoriui su pratęstu garantijos sertifikatu įsigyti, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą kartu su palūkanomis ir sandorio sudarymo mokesčiu iki 2012-02-15, sumokėdamas šešias įmokas po 66,80 Lt, tokiu būdu sumokėdamas ieškovui iš viso 400,80 Lt. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas tiksliai ir nesilaikė įmokų mokėjimo datos – penkioliktos mėnesio dienos, tačiau visas šešias įmokas sumokėjo net trimis mėnesiais anksčiau termino, t. y. iki 2011-11-12. Todėl konstatavo, kad šis sandoris iš esmės įvykdytas, o ieškovas jo pažeidimu remiasi nepagrįstai, nes tai, kad ieškovo skaičiavimais, liko 2,30 Lt atsakovo įsiskolinimas, yra visiškai mažareikšmis pažeidimas, turint omenyje, jog pasiskolinęs 342,70 Lt atsakovas trimis mėnesiais anksčiau termino sumokėjo visą bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą 400,80 Lt sumą.
Teismas nustatė, kad ieškovas 2012-03-28 pagal finansavimo sandorį Nr. 2 suteikė atsakovui 9000,00 Lt vartojimo kreditą, pervesdamas šias lėšas į atsakovo sąskaitą banke, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą kartu su palūkanomis, sandorio sudarymo ir tvarkymo mokesčiais, kiekvieno mėnesio dvidešimt aštuntą dieną nuo 2012-04-28 iki 2016-03-28, pagal sandorį Nr. 2 sumokėdamas 272,04 Lt dydžio įmoką – iš viso keturiasdešimt aštuonias įmokas už 13057,92 Lt sumą (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma), kurią sudaro 9000,00 Lt paskola, 918,45 Lt sandorio sudarymo mokestis, 48,00 Lt tvarkymo mokestis ir 3091,47 Lt priskaičiuotos palūkanos. Nurodė, kad atsakovas nuo 2012-04-28 iki 2013-04-17 pagal sandorį Nr. 2, vietoje priklausančių dvylikos įmokų po 272,04 Lt, įmokėjo dešimt įmokų po 272,04 Lt ir vieną 300,00 Lt įmoką – iš viso 3020,40 Lt sumą ir daugiau įmokų nebemokėjo. Teismas nustatė, kad dvylikta įmoka, kuri turėjo būti sumokėta 2013-03-28, ir vėlesnės įmokos iki 2013-08-26, kai buvo surašytas ieškinys, nebuvo sumokėtos. Todėl konstatavo, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo nesumokėjo penkių įmokų, kurias mokėti suėjo terminai, ir jo įsiskolinimas, kaip matyti iš delspinigių skaičiavimo lentelės, ieškinio pareiškimo metu sudarė 1343,68 Lt bei 56,46 Lt delspinigių.
Teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties vienašališko nutraukimo sąlygas reglamentuoja LR Vartojimo kredito įstatymo (toliau VKĮ) 19 straipsnio nuostatos, pagal kurias, esant VKĮ 19 straipsnio 2 punkte nurodytoms aplinkybėms, vartojimo kredito gavėjas pirmiausia turi būti patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą, o po to papildomu patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu vartojimo kredito gavėjui turi būti nustatomas dviejų savaičių terminas pradelstam mokėjimui padengti. Tokia kredito davėjo pareiga kyla ir iš bendrosios normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnio 3 dalyje. Jei per nustatytą terminą pradelstas mokėjimas nepadengiamas, kredito davėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, pranešdamas apie tai kredito gavėjui, pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį laikydamasis Sutarties 9.8.2 punkte nustatyto dešimties darbo dienų termino. Teismas konstatavo, kad jokių įrodymų ar duomenų apie VKĮ 19 straipsnyje nurodytų rašytinių pranešimų kredito gavėjui išsiuntimą, kaip ir apie pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, ieškovas teismui nepateikė, todėl neįrodė, kad terminuota Sutartis, kurios vykdymo terminas sueina tik 2016-03-28, yra ieškovo tinkamai vienašališkai nutraukta, o visos joje numatytos atsakovo piniginės prievolės – vykdytinos. Taigi Sutartis laikytina tebegaliojančia.
Teismas sprendė, kad Sutarties 8.3 punkto sąlyga, leidžianti kredito davėjui reikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų visą kreditą prieš terminą ir atleidžianti kredito davėją nuo pareigos prieš tai, laikantis anksčiau aprašytų procedūrų, nutraukti Sutartį, vertintina kaip prieštaraujanti CK 6.34 straipsnio 2 dalyje ir VKĮ 19 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms ir pripažintina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, todėl netaikytina. Pažymėjo, kad toks aiškinimas atitinka apeliacinės instancijos teismų suformuluotus precedentus (žiūrėti, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-694-392/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-918-227/2013). Todėl teismas konstatavo, kad atitinkamai ieškovui priteistinos įmokos, kurių mokėjimo terminai buvo suėję (2013-03-28, 2013-04-29, 2013-05-28, 2013-06-28, 2013-07-29) ieškinio pateikimo metu 2013-08-26 ir kurių suma yra 1343,68 Lt, kaip tai nurodyta tiksliuose ieškovo paskaičiavimuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „General Financing“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmesta ieškinio dalis dėl 8705,28 Lt nepriteistų įmokų dalies. Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmesta ieškinio dalis dėl 261 Lt nepriteisto žyminio mokesčio dalies. Priteisti iš atsakovo S. N. 8705,28 Lt nepriteistą įmokų dalį bei 261 Lt nepriteistą žyminio mokesčio dalį. Priteisti iš atsakovo 303 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas vienašališkai nutraukiant sutartį ir kreipiantis į teismą, negalėjo remtis Sutartimi. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir joms neprieštarauja, o Sutarties 8.2.2 ir 8.2.3 p. visiškai atitinka LR CK 6.889 str. nuostatas - ieškinio pateikimo dienai atsakovas nemokėjo įmokų ilgiau nei vieną mėnesį ir įsiskolinimo suma buvo didesnė nė 10 proc. nesumokėtos sumos, bei atsakovas neapmokėjo pradelsto mokėjimo per dvi savaites nuo papildomo pranešimo. Pažymi, kad pranešimai apie įsiskolinimą ir ieškovo ketinimus kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo atsakovui buvo siunčiami nuo 2013 m. birželio mėnesio.
Atsiliepimas
2. Atsakovas, sudarydama Sutartį, nurodė savo mobiliojo tel. numerį. Ieškovas SMS pranešimais informuodavo atsakovą apie skolą bei netinkamą įsipareigojimų vykdymą, ne kartą siuntė pranešimus su prašymais paskambinti (nepavykus susisiekti) ir atsakovas buvo įspėtas, kad ieškovas privalės kreiptis į teismą. Nurodo, kad atsakovas, remiantis Sutarties 5.1.2.2. p., įsipareigojo informuoti ieškovą pasikeitus jo vardui, pavardei, asmens kodui, gyvenamajai vietai, adresui, kontaktams, telefono numeriui (-iams) ir (ar) elektroninio pašto adresui. Pažeidus šį reikalavimą, atsakovas prisiima ieškovo siunčiamų pranešimų, įspėjimų negavimo riziką, o ieškovas laikoma tinkamai pranešęs ir (ar) įspėjęs atsakovą.
3. Teismas, ieškovui pateikus ieškinį, neprašė pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 str. 1 d.) ir neskyrė parengiamojo pasėdžio, kurio metu būtų galėjęs tinkamai išsiaiškinti, ar ieškovas informavo (ar ne) atsakovą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Taip pat per teismo nustatytą terminą atsiliepimams pareikšti, atsakovas nepateikė atsiliepimo, todėl darytina išvada, kad atsakovas sutiko su pareikštu ieškiniu ir neprieštaravo. Teismas neįsigilino į Sutarties sąlygas ir neatkreipė dėmesio į Sutarties VI skyrių „Mokėjimų nevykdymo pasekmės“, kuriame aiškiai išdėstyta, kad ieškovas, laikydamasis Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų, iš kliento (atsakovo), kuris nemokėjo įmokų ilgiau nei vieną mėnesį ir įsiskolinimo suma buvo didesnė nei 10 proc. nesumokėtos sumos, turi teisę reikalauti sumokėti visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius, o taip pat atlyginti visus kitus įrodytus nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė dėl Sutarties netinkamo vykdymo.
4. Vadovaujantis CK 6.889 str. bei Sutarties 8.3 punktu laikoma, kad ieškovo reikalavimas atsakovui sumokėti Kreditą prieš terminą 8.2. p. nurodytomis sąlygomis, yra prilyginamas pranešimui apie vienašalį Sutarties nutraukimą, t. y. ieškovo reikalavimas pagal savo esmę yra kartu ir pareiškimas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo (numatomo nutraukimo). Joks atskiras pranešimas apie numatomą Sutarties nutraukimą nesiunčiamas.
Atsiliepimas
5. CK nustatytos dvi skirtingos sąvokos - sutarties pabaiga (CK XVIII skyrius) ir prievolės pabaiga (CK IX skyrius). Prievolė pasibaigia tik tada, kai ji įvykdoma, nepriklausomai nuo sutarties galiojimo (pasibaigimo) (CK 6.123 straipsnis) arba kai yra kitas įstatymuose konkrečiai nurodytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Šiuo atveju sutarties nutraukimas tebūtų formalumas, kadangi atsakovas ne kartą buvo informuotas apie tai, kad ieškovas kreipsis į teismą ir reikalaus viso kredito prieš terminą. Ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimas grąžinti visą kreditą prieš terminą yra prilyginamas sutarties nutraukimui, kadangi sutartis nebevykdoma, prieš atsakovą nevykdomi jokie skolų išieškojimo veiksmai, nebeskaičiuojami delspinigiai, nebesiunčiami pranešimai ar raginimai sumokėti susidariusią skolą.
6. Net jeigu būtų laikoma, kad ieškovas turi išsiųsti pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, turėtų būti pripažinta, kad ieškovas įvykdė šį reikalavimą. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimus, o taip pat tiek žodžiu, tiek patvarioje laikmenoje yra nurodęs, kad reikalaus kredito grąžinimo bei kreipsis į teismą. Ieškovo vardu priminimus apie sutarties nutraukimą ir kreipimąsi į teismą tiek trumposiomis SMS žinutėmis, tiek registruotais laiškais atsakovui yra siuntusi ir UAB „Gelvora“. Kitaip tariant, ieškovas informavo (daug kartų įspėjo) atsakovą apie neišvengiamas pasekmes, ir iš esmės apie būtiną tokioje situacijoje vienašališką sutarties nutraukimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „General Financing“ ir atsakovo S. N. 2011 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudarytas Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 1, bendra vartojimo kredito suma – 342,70 Lt, o 2012 m. kovo 28 d. buvo sudarytas Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandoris Nr. 2, bendra vartojimo kredito suma – 13057,92 Lt (b. l. 4-8, 9-13).
Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tinkamą 2012 m. kovo 28 d. sudaryto Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorio Nr. 2 (toliau „Sutartis”) vienašališką nutraukimą, taip pat pripažino Sutarties 8.3 p. sąlygą nesąžininga, prieštaraujančią CK 6.34 str. 2 d. ir Vartojimo kredito įstatymo (toliau VKĮ) 19 str. įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms, dėl to atmetė ieškinį dalyje dėl 8705,28 Lt įmokų dalies, nurodydamas, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos šių įmokų mokėjimo terminai nebuvo suėję.
Apeliantas teigia, kad pranešimai apie įsiskolinimą ir ieškovo ketinimus kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo atsakovui buvo siunčiami nuo 2013 m. birželio mėnesio. Todėl pažymi, kad atsakovui nemokėjus įmokų ilgiau kaip vieną mėnesį ir įsiskolinimo sumai esant didesnei kaip 10 proc. nesumokėtos sumos, bei atsakovui neapmokėjus pradelsto mokėjimo per dvi savaites nuo papildomo pranešimo, vadovaujantis CK 6.889 str. bei Sutarties 8.3 punktu laikoma, kad ieškovo reikalavimas atsakovui sumokėti kreditą prieš terminą 8.2. punkte nurodytomis sąlygomis yra prilyginamas pranešimui apie vienašalį Sutarties nutraukimą, t. y. ieškovo reikalavimas pagal savo esmę yra kartu ir pareiškimas dėl vienašalio Sutarties nutraukimo (numatomo nutraukimo), joks atskiras pranešimas apie numatomą Sutarties nutraukimą nesiunčiamas. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, o būtent telefono žinučių pranešimų išklotines, adresuotas atsakovui, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktos, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka priminat sprendimą už akių, todėl šie įrodymai apeliacinės instancijos teisme priimtini ir tirtini (CPK 314 str., 324 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad kreditas atsakovui suteiktas 2011-08-10 ir 2012-03-28 sandoriais, todėl ginčo santykiams netaikytina CK 6.889 straipsnio redakcija galiojusi iki 2011 m. balandžio 1 d., o taikytinas 2010 m. gruodžio 23 d. Vartojimo kredito įstatymas, į nacionalinę teisę perkeliantis 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių (CK 6.886 str. 3 d.).
Vartojimo kredito įstatymo 19 str. reglamentuotas vartojimo kredito sutarties nutraukimas vartojimo kredito davėjo reikalavimu. Nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos:
1) vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą;
2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės;
3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį dėl jos pažeidimo gali būti numatytas ne tik šalių sudarytoje sutartyje, bet ir įstatyme. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo būdas, o sutarties nutraukimo ribojimai reiškia, kad turi būti paisoma ir skolininko interesų. Skolininko teisės ginamos nustatant nutraukimo sąlygas, tvarką bei nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2012). Kasacinis teismas, aiškindamas bendrąsias sutarčių nutraukimo tvarką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad taisyklių, nustatančių pranešimo apie sutarties nutraukimą terminus, taip pat papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą, paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius, kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2006).
Ieškinys skundžiamojoje teismo sprendimo dalyje atmestas dviem pagrindais, t. y. konstatavus, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie vienašališką Sutarties nutraukimą, taip pat pripažinus Sutarties sąlygą, kuria numatyta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti Sutartį be atskiro pranešimo ir reikalauti atlyginti prieš kredito grąžinimo terminą sumokėti pagal Sutartį mokėtinas visas įmokas, delspinigius bei išlaidas, įsisijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę, kai kredito davėjas informavo skolininką apie pradelstą mokėjimą; kai mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui.
Kaip jau minėta, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka priimant sprendimą už akių, ieškovas tik su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. telefoninių žinučių, adresuotų atsakovui, išklotines (b. l. 37-38).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2013).
Iš su apeliaciniu skundu pateiktų telefoninių žinučių, adresuotų atsakovui, išklotinių matyti, kad ieškovas UAB „General Financing“ pusės metų laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. liepos 17 d. atliko nemažai veiksmų, kad išieškotų iš atsakovo skolą ikiteismine tvarka, sistemingai atsakovas buvo raginamas sumokėti susidariusius įsiskolinimus, buvo nurodoma, kad duomenys apie uždelstus mokėjimus bus perduoti skolų išieškojimo įminei bei skolų registrui, kad neapmokėjus skolos ieškovas privalės kreiptis į teismą, tačiau tai nedavė rezultatų – atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Paskutinė žinutė su įspėjimu, jog neapmokėjus skolos, ieškovas kreipsis į teismą, atsakovui išsiųsta 2013 m. liepos 17 d., o ieškinys teisme gautas 2013 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 2). Todėl darytina išvada, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovas reikalauja padengti įsiskolinimą, kad to atsakovui nepadarius, ketina kreiptis į teismą dėl visos skolos pagal Sutartį priteisimo. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymi, kad bylos įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, jog atsakovas S. N. S. nurodyto telefono numeriu siųstomis SMS žinutėmis buvo informuotas apie vienašališką sutarties nutraukimą ir su tuo susijusius padarinius, tačiau su kreditoriumi nebendradarbiavo. Todėl konstatuotina, kad šalių situacija atitinka VKĮ 19 str. įtvirtintus sutarties nutraukimo kredito davėjo iniciatyva pagrindus, t. y. atsakovas patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo atsakovui.
Todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra įrodymų apie vienašališką Sutarties nutraukimą, o Sutarties 8.3 punkto sąlyga, neva, prieštarauja CK 6.34 str. 2 d. ir VKĮ 19 str. įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms.
Kaip jau minėta, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, priimant sprendimą už akių. CPK 285 str. 2 d. nurodyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog byloje trūksta įrodymų, galėjo skirti parengiamąją teismo pasėdį, kurio metu būtų galėjęs tinkamai išsiaiškinti, ar ieškovas informavo atsakovą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, tačiau to nepadarė (CPK 228 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad dėl 2,30 Lt reikalavimo atmetimo pagal 2011 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr.1 apeliaciniame skunde jokių argumentų nėra nurodoma, o į atmestą ieškinio reikalavimų 8705,28 Lt sumą 2,30 Lt suma yra įtraukta, nes skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad netenkinta ieškinio dalis dėl 8705,28 Lt bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Todėl pripažintina, kad pagal 2012 m. kovo 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2 skundžiamu teismo sprendimu atmesta ieškinio reikalavimo dalis ne dėl 8705,28 Lt sumos, o dėl 8702,98 Lt mokėtinų įmokų.
Dėl išdėstyto Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. sprendimas už akių keistinas iš dalies, padidinant iš atsakovo S. N. ieškovui UAB „General Financing“ priteistiną skolą 8702,98 Lt suma, t. y. iki 10 046,66 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestinas tik dėl 2,30 Lt sumos, ši suma ieškovo sumokėto 303,00 Lt žyminio mokesčio sumai (b. l. 16) įtakos neturi, kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovas neturėjo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 303,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 303,00 Lt žyminį mokestį (b. l. 36), nors turėjo sumokėti 261,00 Lt, todėl permokėtas 42,00 Lt žyminis mokestis ieškovui grąžintinas iš valstybės biudžeto (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovo apeliacinį skundą atmetus tik dėl 2,30 Lt sumos, kuri už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumai įtakos neturi, kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovas apeliacinės instancijos teisme neturėjo, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 261,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti iš dalies Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „General Financing“ (juridinio asmens kodas 300515252, buveinė – Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) 10 046,66 Lt (dešimt tūkstančių keturiasdešimt šešis litus 66 ct) skolą, 56,46 Lt (penkiasdešimt šešis litus 46 ct) delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 10103,12 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 303,00 Lt (tris šimtus tris litus) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „General Financing“ (juridinio asmens kodas 300515252, buveinė – Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) 261,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Gražinti ieškovui UAB „General Financing“ (juridinio asmens kodas 300515252, buveinė – Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) iš valstybės biudžeto 42,00 Lt (keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Nutartį, dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.