Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. A., dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laura Škielaitė-Tiškevičienė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovė nurodė, kad vaikai yra išreiškę norą gyventi motinos šeimoje, tačiau atsakovė turi išspręsti susidariusias problemas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Atsakovei pripažinus ieškinį, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl motinos valdžios apribojimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus A. A. ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas G. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1140-772/2020 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų A. A. ir K. A. atžvilgiu.

9. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinystės teisių laikino apribojimo atsakovei jos vaikų atžvilgiu pratęsimo, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad nėra išnykusios aplinkybės dėl valdžios apribojimo, tačiau situacija nėra blogesnė ar pablogėjusi, atsakovė nuolat bendrauja su vaikais, domisi jais, rūpinasi, perduoda jiems dovanų, vaišių, išlaikymo neteikia, atsakovė vangiai sprendžia alkoholio ir buities problemas, tačiau situacija geresnė nei buvo prieš pusę metų, vaikų ryšys su motina nenutrūkęs, todėl situacija atsakovės šeimoje, nors ir vangiai, tačiau gerėja ir tikima, jog ateityje situacija pasikeis ir vaikai galės būti grąžinami į šeimą. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad siekia susirasti darbą, bei sutiko, kad jai būtų pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

10. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

11. Bylos duomenys patvirtina, kad, nors atsakovė savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikams, tačiau jos elgesys šiuo metu nerodo, kad padėtis negali pasikeisti. Nustatyta, kad atsakovė stengiasi su vaikais palaikyti ryšius, trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovės santykiai su vaikais yra labai artimi, vaikai siekia bendrauti su atsakove, atsakovė nuolat domisi vaikais ir su jais bendrauja. Teismo vertinimu, tai rodo, kad, atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikams. Aplinkybė, kad atsakovė pripažįsta savo šeimos problemas, siekia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, leidžia teigti, kad atsakovė gali pakeisti gyvenimo būdą ir pradės rūpintis savo vaikais. Atsakovė nevisiškai suvokia savo kaip motinos teisių ir pareigų turinį, tačiau nėra visiškai abejinga vaikams, domisi jais ir palaiko artimus santykius. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyba 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarė pagalbos atsakovės šeimai planą, kurio įsipareigojimų atsakovė laikosi. Nepilnamečiai vaikai išreiškė norą grįžti į motinos šeimą.

12. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė nėra visiškai abejinga vaikams, šiuo metu atsakovė nebevartoja alkoholio ir su vaikais bendrauja, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir yra galimybė, kad ateityje situacija pasikeis ir vaikai galės būti grąžinami į šeimą. Todėl, teismo vertinimu, dėl atsakovės visų pirma turėtų būti išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaikų teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nenustatyta.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga tęsti laikiną atsakovės K. A. motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų A. A. ir K. A. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

14. Priėmus sprendimą tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą, teismo iniciatyva pradėtinas nuolatinės globos nustatymo bei vaikų globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo procesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje.

16. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. A-1378 K. A. ir A. A. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1140-772/2020 nepilnamečiams vaikams pratęsta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose.

17. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. A. ir A. A. priteisimo klausimas išspręstas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1140-772/2020.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 75,00 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,32 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko visiškai, dalyvavo teismo posėdyje. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 5 dalis numato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareigą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo kreiptis į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 282, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Tęsti laikiną motinos valdžią apribojimą atsakovei K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečių vaikų globą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose.

Priimti nutartį ir pradėti nuolatinės globos nustatymo ir vaikų globėjo paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.