Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-1140-772/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
e2-1140-772/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06072-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM
Atsakovas
K. A.
Trečiasis asmuo
Šiaulių
Kategorijos
El. Civilinė byla Nr. e2-1140-772-2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06072-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.5.1.; 2.3.9.2.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei - Tiškevičienei, atsakovei K. A. ir jos atstovui adv. Z. Burbai, trečiojo asmens atstovei Virginijai Stropuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - ir ŠAVTAS) ieškinį atsakovei K. A. dėl motinos valdžios apribojimo ir kitų, su tuo susijusių klausimų, išsprendimo, trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namai (toliau - ir ŠVGN).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2020-01-02 su ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovė K. A. yra A. ir K. A. gim (duomenys neskelbtini) motina (62-63 b. l.). Nepilnamečių vaikų A. ir K. A. tėvas G. A. mirė (duomenys neskelbtini) (64 b. l.).

Ieškovė teigė, kad K. A. šeima dėl netinkamos nepilnamečių vaikų priežiūros Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-09-13 įsakymu įrašyta į Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 b. l.).

Atsakovės sūnūs A. ir K. A. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019-09-25 nutartį yra paimti iš šeimos ir laikinai apgyvendinti ŠVGN Globos centre pas budinčią globėją A. T., nes ieškovė gavo pranešimą, kad vaikai yra paliekami be priežiūros, o jų motina nevykdo savo pareigų (66-67 b. l.). Policijos pareigūnams, Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų centro ar ieškovės darbuotojams nuolat lankantis atsakovės namuose, ji buvo ne kartą rasta neblaivi (23-26 b. l.). Dėl to ieškovės darbuotojai nustatė, jog egzistuoja atsakovės vaikams pirmas ir/ar antras grėsmės lygis. Todėl, kaip jau minėta teismas tenkino ieškovės prašymą ir leido paimti nepilnamečius vaikus iš atsakovės šeimos. Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-10-01 įsakymais Nr. A-1377 ir Nr. A-1378 atsakovės nepilnamečiams vaikams nuo 2019-09-26 yra nustatyta laikinoji globa ŠVGN Globos centre pas budinčią globėją A. T.. Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai tarnyboje 2019-10-04 įvykusiame atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdyje, pastaroji buvo įsipareigojusi stiprinti motinystės įgūdžius ir vykdyti jai parengtą planą (49-57 b. l.). Tačiau atsakovė jai skirtų įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo. Dėl to ieškovė priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios atsakovei apribojimo. Ieškovė teigė, kad atsakovės nepilnamečiams vaikams šiuo metu nėra galimybės grįžti į motinos šeimą, todėl minėtoje globos (rūpybos) įstaigoje atsakovės sūnūs gyvena iki šiol.

Atskirai ieškovė nurodė, kad jos ir Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų centro (toliau - ir ŠSPC) socialiniai darbuotojai ne kartą vedė motyvacinius pokalbius su atsakovę ir jos sugyventiniu, teikė informavimo, konsultavimo, psichologinio pobūdžio ir kitas socialines paslaugos. Tačiau atsakovė vengė palaikyti ryšius su įstaigų socialiniais darbuotojais, todėl, lyginant su ankstesne padėtimi, neįvyko jokių pozityvių pasikeitimų jos santykiuose su sūnumis. Kadangi atsakovė vengia bendradarbiavimo su ieškovės ir ŠSPC socialiniais darbuotojais, tuo pačiu jie neturi galimybių siekti motinos suartėjimo su sūnumis. Taip pat atsakovė atsisako visokeriopos ieškovės pagalbos. Dėl to ieškovės nuomone, tikslinga A. ir K. A. motinai K. A. taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą.

Šalies argumentai

Ieškovė papildomai nurodė, kad pirmiausia, atsakovė dar mažai rūpinasi savo vaikais apgyvendintais valstybinės vaikų globos (rūpybos) įstaigos Globos centre, nedalyvauja jų auklėjime, su jais bendrauja nepastoviai, beveik neremia materialiai, menkai domisi vaikų pasiekimais. Atsakovė su sūnumis bendrauja epizodiškai, iš dalies yra nusišalinus nuo vaikų auklėjimo ir ugdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė mano, jog nėra duomenų, kad esama padėtis gali greit pasikeisti, todėl atsakovei turėtų būti pirmiausia, laikinai apribota motinos valdžią sūnų A. ir K. A. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180 straipsnis).

Kadangi kol kas esamomis sąlygomis atsakovės vaikai negali grįžti į savo biologinę šeimą, reikalinga jiems palikti ir laikinąjį globėją (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.253 - 3.254 str.).

Teigė, kad atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią išlieka jos pareiga išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.195 straipsnis), todėl ieškovė mano, jog tikslinga priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš atsakovės mokomą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 70 Eur kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad nėra gavusi iš kitų asmenų prašymų dėl A. ir K. A. globos. Kadangi A. ir K. A. šiuo metu gyvena ŠVGN Globos centre pas budinčiąją globėją, todėl prašė atsakovės sūnums nustatyti laikinąją gyvenamąją vietą pas laikinąjį globėją bei minėtą įstaigą paskiriant vaikų turto administratoriumi.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Taip pat teigė, kad atsakovė K. A. po vaikų paėmimo iš šeimos ir jų apgyvendinimo ŠVGN Globos centre, padarė kai kurias išvadas, tačiau dar nepakanka įrodymų, jog ji norėtų, kad vaikai augtų biologinėje šeimoje. Ieškovės atstovė nurodė, kad Šiaulių m. Vaiko teisių apsaugos skyrius atsakovės šeimą stebi jau seniai, dar iki 2017 metų ir daro išvadą, kad atsakovė per mažai rūpinasi vaikais. Be to atsakovė linkusi daryti administracinės teisės pažeidimus, neturi pastovaus darbo, neteikia vaikams nuolatinio išlaikymo ir jais nepakankamai rūpinasi. Iki bylos iškėlimo teisme atsakovė nekeitė savo požiūrio į vaikus, savo netinkamu elgesiu kenkė vaikams, netgi sudarė tokias sąlygas, kurios kėlė pavojų vaikų sveikatai, dėl to prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė savo atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

Atsakovė K. A. su ieškiniu sutinka iš dalies

Atsakovė K. A. labai gailisi dėl ankstesnio savo elgesio ir dėl to, kad buvo nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa.

Atsakovė yra tvirtai apsisprendusi pakeisti savo gyvenimo būdą, dės dideles pastangas, nustoti vartoti alkoholį, kreipsis tuo klausimu dėl medicininės pagalbos, pastoviai lankys priklausomybių ligų specialistų konsultacijas, tvarkingai tvarkysis būste, sieks susirasti nuolatinį darbą. Atsakovė taip pat pažymi, kad bendrauja su vaikais, jos psichologinis ryšys su vaikais nėra prarastas. Atsakovė stengsis patenkinti visų vaikų fiziologinius ir psichologinius poreikius, pripažįsta iškilusios problemos sudėtingumą ir padarinius. Taip pat atsakovė nuolat lanko savo vaikus domisi jų sveikata, raida, ugdymu, kas antrą dieną kalbasi telefonu, o susitinka kas dvi savaitės.

Atsakovė pažymi, kad 2019 m. gruodžio - 2020 m. sausio mėn. dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose, juos išklausė bei gavo pažymėjimą. Tai pat yra susipažinusi su Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos pagalbos planu. Noriai priims socialinės darbuotojos A. Ž. pagalbą, tinkamai vykdys pagalbos plane nurodytas priemones.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat mano, kad ieškovės reiškiamas jai ieškinys dėl laikino jos kaip vaikų motinos valdžios ribojimo kiek ankstyvas, nes LR CK 3.253 str. 2 d. nurodyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino. Konkrečiu atveju laikinoji vaikų globa tęsiasi tik tris mėnesius.

Todėl atsakovė mano, kad turės jėgų iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, padaryti teisingas išvadas bei sieks susigrąžinti vaikus į šeimą.

Šias aplinkybes atsakovė įrodinės savo paaiškinimu, pateikiamais dokumentais ir duomenimis.

Dėl ankščiau nurodyto ir vadovaujantis LR CK 1.2 str., 1.5 str., 3.3 str., 3.181 - 3.183 str., LR CPK 5 str., 42 str., 408 str., 409 str. atsakovė teismo, prašė ieškovės ieškinio netenkinti.

Atsakovė savo atsikirtimus ieškovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė K. A. ir jos atstovas paaiškino, kad nesutinka, jog teismas jai laikinai apribotų motinos valdžia jos sūnų A. ir K. A. atžvilgiu. Teigė, kad šiuo metu finansinę paramą jai teikia sugyventinis ir jos motina bei atsakovė gauna valstybės išmokas. Šių pajamų jai šiuo metu užtenka pragyvenimui. Teigė, kad jeigu turėtų darbą tai galėtų daugiau pinigų teikti sūnų išlaikymui. Pripažino, kad turi ir sveikatos problemų, dėl to planuoja vėl kreiptis į gydytojus. Papildomai nurodė, kad problemų jos gyvenime kilo ir jai grįžtant iš VFR. Neneigė, kad anksčiau jos elgesys auginant vaikus buvo netinkamas, tačiau jie visada lankė mokyklą, buvo tinkamai auklėjami ir prižiūrimi. Galvoja, kad jos padėtis turėtų pasikeisti, kadangi dabar vykdo visus ieškovės darbuotojų nurodymus, lanko organizuojamus kursus, nuolat bendrauja su vaikais jų dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Teigė, kad įsidarbinus ir atsisakiusi priklausomybių, ne tik rūpinsis sūnumis, bet ir teiks jiems visokeriopą paramą. Tuo pačiu sutiko, kad motinos valdžia jai galėtų būti apribota iki 3 mėnesių.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ŠVGN atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu ir prašė teismo jį tenkinti.

Atskirai pažymėjo, kad susipažinę su ieškinyje pateiktais faktais, bei aplinkybių analize, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atitinkamais straipsniais, pritariame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymui:

1. Laikinai apriboti motinos K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Priteisti iš atsakovės K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. A. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70 Eur kiekvienam, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Nepilnamečiams vaikams K. A. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančio turto administratoriumi laikinai paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus (į. k. 191015237), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

4. Nustatyti nepilnamečių vaikų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, adresu: (duomenys neskelbtini), paskirto budinčio globotojo namuose iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo dienos.

Globos įstaigos atstovė paaiškino teismui, kad pastaruoju metu atsakovė ir jos motina bendrauja su vaikais, o taip pat matosi, jog vaikų elgesys yra iš esmės pasikeitęs, ko nebuvo anksčiau. Teigė, kad atsakovės sūnūs yra tinkamai prižiūrimi. Nurodė, kad globos (rūpybos) įstaiga rodo iniciatyvą, jog atsakovė ir sūnūs nuolat bendrautų, todėl matosi ir teigiami pokyčiai. Mano, jog dar egzistuoja aplinkybės, dėl ko atsakovei turėtų būti laikinai apribota motinos valdžia jos sūnų atžvilgiu. Teigė, kad atsakovei skirtas laikinas motinos valdžios apribojimas bus veiksmingas. Todėl prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, kad atsakovė iš to padarytų išvadas, todėl laikinas motinos valdžios apribojimas bus geriausia išeitis ir pačiai atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog teismas nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo nėra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Ieškovė tik 2020-01-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios atsakovei apribojimo jos vaikų A. ir K. A. atžvilgiu, nors motinos ir vaikų bendravime problemos kilo dar 2017-09-13, kurios buvo gerai žinomos ir ieškovei. Toks pavėluotas ieškovės kreipimasis į teismą po daugiau nei dviejų metų prašant laikinai apriboti motinos valdžia atsakovei K. A. jos vaikų A. ir K. atžvilgiu, laikytinas tik iš dalies tinkamu buvusios ir esamos situacijos atsakovės šeimoje įvertinimu. Todėl ieškovės veiksmai dėl buvusios ir esamos situacijos įvertinimo, atsižvelgiant į jai suteiktus įgaliojimus, laikytini dalinai atitinkančiais vaikų interesus. Tuo pačiu atmestini atsakovės atsikirtimai, kad ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo, baigiantis laikinosios globos terminui. Kaip jau teismas yra nurodęs, nagrinėjamos bylos atveju situacija atsakovės šeimoje reikalavo greitų ir tikslingų sprendimų, o ne laukimo. Be to ieškovė prašo teismo atsakovės atžvilgiu taikyti švelnesnę tėvų (motinos) valdžios apribojimo priemonę, kas tuo pačiu atitinka ir CK 3.253 str. nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Visuma ankščiau paminėtų teisinių argumentų ir nustatytų aplinkybių, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje, atsakovės atžvilgiu, pagal ieškovės ieškinio reikalavimus. Teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir akivaizdžiai egzistuojančiais faktais (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (23-26, 66-67 b. l.). Tam įtakos turi ir atsakovės atžvilgiu priimti kiti teismų procesiniai sprendimai (210-219 b. l.). Tokia teismo išvada siejasi ir su tuo, kad ieškovė ne visada buvo principinga atsakovės atžvilgiu ir tik po ilgesnio laiko ryžosi išsakyti savo poziciją teisme keldama ieškinio reikalavimus dėl laikino motinos valdžios apribojimo.

Remiantis atsakovės K. A. ir kitų bylos dalyvių paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė ir iki šiol dar netinkamai vykdo, jai įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su vaikų auklėjimu ir priežiūra. Ieškovės atstovė nurodė ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog jau 2017-09-13 dėl atsakovės šeimoje ypač pablogėjusių motinos ir auklėjamų nepilnamečių vaikų santykių, ieškovė privalėjo atsakovės šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atskirai pastebėtina, kad jau tuomet ieškovė irgi galėjo siekti, jog teismo sprendimu atsakovei būtų laikinai apribota motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, kad ir vėliau kiekvieną kartą pas atsakovę atvykę ieškovės ar ŠSPC specialistai arba gavę tokią informacijos iš policijos pareigūnų, būdavo priversti savalaikiai reaguoti į motinos ir vaikų santykius, priimdami atitinkamus sprendimus, atsižvelgiant į esamą situaciją. Iš to seka, kad atsakovė gyvendama su vaikais, ne visada tinkamai elgėsi su sūnumis ir toks jos elgesys iš dalies laikytinas žalingu vaikams. Ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir tai, kad atsakovė jau ilgą laiką neprižiūrėjo vaikų, jais netinkamai rūpinosi, beveik neskyrė jiems tinkamo išlaikymo, nedalyvavo jų auklėjime. Todėl darytina išvada, kad atsakovė savo laiku neįgyvendino tėvų (konkrečiai motinos) valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jos nepilnamečiams vaikams yra įsteigta laikinoji institucinė globa ir vaikai apgyvendinti globos (rūpybos) įstaigoje pas budinčią globėją. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovei ir gali būti nustatytas motinos valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Pirmiausia, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad K. A. ne visada rūpinosi vaikais ar juos augino savo namuose, darė teisės pažeidimus už kuriuos jai buvo skirtos administracinės nuobaudos, neskyrė reikiamo dėmesio vaikų buities sąlygoms, o tuo pačiu kenkė ir vaikams (23-26 b. l.). Atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų, kad ilgą laiką nesirūpino sūnumis, jų priežiūra, išlaikymu ir auklėjimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė gana dažnai ignoravo visuomeninio gyvenimo normas ir nerodė noro integruotis į visuomenę. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovė kai kada sąmoningai vengė atlikti savo pareigą tinkamai auklėti vaikus, piktnaudžiavo motinos valdžia, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikams ir ne visada jais tinkamai rūpinosi (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš bylos dalyvių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė dar nėra visiškai nusišalinus nuo vaikų auklėjimo, vystymosi ir ugdymo. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovė kol kas tik iš dalies neatlieka motinos pareigų numatytų CK 3.155 str., tačiau jos ir vaikų ryšys dar nėra visiškai nutraukęs, pagal išgales ji rūpinasi vaikais, juos lanko laikinojoje vaikų gyvenamojoje vietoje, todėl laikytina, kad motina nėra visiškai nusišalinusi nuo sūnų auklėjimo. Nustatyta, kad atsakovė savo netinkamu elgesiu ir veiksmais praeityje darė vaikams žalą, tačiau nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys negalėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, atsakovei K. A. taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas jos sūnų A. ir K. A. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Kiekvienu atveju sprendžiant ginčą dėl tėvų teisių apribojimo būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. sąmoningą vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpinimą vaikais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad motina su sūnumis kartu negyvena tik nuo 2019-09-26, kuomet vaikai dėl esamos situacijos jų motinos šeimoje buvo paimti ir apgyvendinti institucinėje globos įstaigoje, tai yra ŠVGN Globos centre pas budinčiąją globėją (59-60 b. l.). Pastebėtina, kad atsakovė šiuo metu turi valstybės jai suteiktą gyvenamąją patalpą ir mano, jog sūnūs galėtų gyventi kartu su ja, jos sugyventiniu ir vaikų senele, atsakovės motina. Atsakovės gyvenamojoje patalpoje sūnų apsigyvendinimui tėra tik vienas gyvenamasis kambarys, o jame tokiu gyventų penki žmonės. Atskirai pažymėtina, kad ši gyvenamoji patalpa jau yra per maža tokiam asmenų skaičiui, todėl atsakovės turėtų kreiptis į vietos savivaldos administraciją, kad jos šeima būtų įtrauktą į sąrašą asmenų, norinčių pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Atsakovė ir teismo posėdžio metu pripažino, kad sūnums kol kas geriau būtų pagyventi ne su ja, o ŠVGN Globos centre, kur jais rūpinasi budinti globėja. Atsakovė šiuo metu nedirba ir yra įtraukta į sąrašą asmenų ieškančių darbo ir yra išlaikoma savo sugyventinio ir motinos bei gauna valstybės išmokas (194-195 b. l.). Iš anksčiau paminėto seka, kad toks atsakovės elgesys atsižvelgiant į vaikų interesus, kol kas laikytinas nerūpestingu, neatsakingu, tiek kiek tai susiję su vaikų priežiūra, auklėjimu, ugdymu ir jų išlaikymu. Dėl tokio ankstesnio atsakovės elgesio, Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-10-01 įsakymais Nr. A-1377 ir Nr. A-1378 jos sūnums A. ir K. A. ir buvo nustatyta laikina globa, o jų laikinuoju globėju bei turto administratoriumi paskirtas ŠVGN Globos centras, vaikus apgyvendinant pas budinčią globėją (59-60 b. l.). Ši aplinkybė laikytina pagrindu ir toliau atsakovės nepilnamečių vaikų laikinuoju globėju laikyti ŠVGN Globos centrą. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu vaikai gyvendami Globos centre pas laikinąją globėją yra socialiai saugesni. Net ir ateityje nuolatinės globos įsteigimo atveju, atsakovė irgi turės galimybę palaikyti ryšį su vaikais, bendraudama su sūnumis ir informacinių technologinių priemonių pagalba, juos dažniau lankydama, tikintis, kad ir sūnūs norės dažniau su ja bendrauti ir lankytis motinos gyvenamojoje vietoje. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja biologinės motinos kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų nevykdymo. Tačiau priklausomai nuo motinos kaltės pobūdžio tokiu atveju jai gali būti ribojama motinos valdžia laikinai arba neterminuotai.

Antra, teismas spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje (rūpyboje) esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtina laikinai apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs, jis gali atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir nesutikti su šiuo ieškovės ieškinio prašymu, o atsakovei taikyti ir neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Tačiau, kadangi neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, bei iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan., matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje, nagrinėjamos bylos atveju šis klausimas kol kas nesvarstytinas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motina iš dalies vengė (ia) atlikti savo pareigas, tačiau bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, jog atsakovės tarpusavio santykiai su sūnumis dar nėra visiškai nutrūkę. Tuo pačiu atsakovės santykiai su sūnumis nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnų A. ir K. atžvilgiu. Nors atsakovė kartais lieka abejinga savo sūnums, tačiau jos motiniška meilė vaikams yra išlikusi, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Tuo pačiu teismas tikisi, kad atsakovė dar yra pajėgi pakeisti savo požiūrį į vaikus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įrašyta į priklausomybės ligų registrą (32 b. l.). Todėl pažymėtina, kad atsakovė turi siekti, jog sūnūs ne tik mokytųsi, bet ir jiems gyvenamojoje vietoje būtų sudarytos tinkamos sąlygos jų lavinimuisi ir ugdymui. Tokia vaikų perspektyva yra būtina, kadangi norint, jog sūnūs galėtų sugrįžti į biologinę šeimą, jiems turi būti sudarytos visapusiškai tinkamos sąlygos. Visos šios aplinkybės, susijusios su atsakovės padėtimi leidžia teismui kol kas daryti išvadą, kad nepilnamečių vaikų A. ir K. motina dar nėra visiškai praradusi galimybių atkurti santykių su sūnumis ir jais rūpintis iki jų pilnametystės (CK 2. 5 str. 1 d.). Tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą duomenys apie atsakovės ankstesnį elgesį su sūnumis rodo, kad ir ji netinkamai naudojo (a) savo kaip motinos valdžią vaikų atžvilgiu, dėl ko jau matyti ir pirmieji požymiai, jog motinos kontaktas su sūnumis gali ateityje visiškai nutrūkti. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad ankščiau paminėtas atsakovės elgesys vertintinas nepatenkinamai.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovės ir sūnų pagal jų amžių, emocinis ryšys su motina dar nėra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad laikinojo globėjo ŠVGN Globos centre pas budinčią globėją teikiama laikinoji globa atsakovės sūnums, sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaikų socialinei raidai ir kol kas nėra teisinio pagrindo nutraukti vaikų ir jų motinos socialinį ryšį, dėl ko jiems gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir motinos ryšiai dar nenutrūkę, yra tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaikų teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti jų ryšius su motina. Todėl teismas daro išvada, kad atsakovės atžvilgiu tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti pastarajai kol kas laikinąjį motinos valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus tinkamiau užtikrinamas vaikų geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama motinos teisė turėti galimybę bendrauti su vaikais. Motinos ir sūnų, kurie jau tam tikrą laiką yra apgyvendinti laikinojo globėjo įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja ir pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad net ir teismo sprendimo dėl nuolatinės globos atveju, jis neįgyja res judicata galios, todėl motina gali bet kada kreiptis į teismą ir dėl tokios globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Teismo nuomone bylos atveju atsakovei taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas iki vienerių metų, kad atsakovė vėl galėtų atkurti socialinį ryšį su sūnumis.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaikų teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaikų teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovę dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje kol kas tikslingą atsakovei K. A. tik laikinai apriboti motinos valdžią.

Taikant atsakovei motinos valdžios vaikui laikinąjį apribojimą, įvertintina ta aplinkybė, jog laikinas apribojimas, taip pat turi būti terminuotas. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią jos sūnų atžvilgiu, iki atskiro teismo procesinio sprendimo nepilnamečiams vaikams toliau jų laikinoji gyvenamoji vieta paliktina globos (rūpybos) įstaigoje pas budinčiąją globėją (LR CK 3. 252 str. 2 d. 3 p., 3.261 str. 1 d.). Išaiškintina atsakovei, kad laikinasis motinos valdžios apribojimas ir vaikų laikinas apgyvendinimas globos įstaigos centre, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas tiek nuolatinės, tiek ir laikinosios globos, yra derinamas su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis globos tikslas, t. y. vaikai grąžinti į biologinę šeimą, laikinojo tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaikų pilnametystės, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. ieškovė ŠAVTAS ir laikinasis globėjas ŠVGN Globos centras. Pastebėtina, kad ieškovė ŠAVTAS turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaikų perdavimo į nuolatinę globą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti atsakovės situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaikų ir motinos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei motinai ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Todėl tokiu atveju ieškovė turi bendradarbiauti su teismu priėmusiu sprendimą dėl laikinojo motinos valdžios apribojimo.

Todėl atsakovės nepilnamečių vaikų laikinoji institucinė globa ne tik tęstina laikinosios globos (rūpybos) įstaigos centre, bet tuo pačiu joje išlieka ir atsakovės nepilnamečių vaikų A. ir K. A. laikinoji gyvenamoji vieta, o įstaiga lieka ir laikinąja nepilnamečių vaikų turto administratore (LR CK 3.252 str. 3 p.).

Pažymėtina, kad institucinio globėjo teikiama laikinoji globa atsakovės sūnums sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaikų socialinei raidai, stiprina motinos ir vaikų biologinį ryšį.

Esant atsakovės nepilnamečių vaikų laikinajai globai, jų laikinajam globėjui išaiškintina pareiga netrukdyti motinai bendrauti su vaikais, dėti maksimalias pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą. Atsakovei išaiškintina, kad jai laikinai apribojus motinos valdžią yra sustabdomos jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 4 d.).

Teismui laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei K. A. ir esant jos vaikams nustatytai laikinajai globai, motinai išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų motina yra darbinga, gali reguliariai gauti pajamas. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės sūnums A. ir K. A. tenkintinas visiškai. Tokiu atveju atsakovės nepilnamečių vaikų laikinasis globėjas, įpareigojamas rūpintis vaikų turto administravimu uzufrukto teise (CK 3. 275 str., 4.141 str.).

Išlaikymas atsakovės vaikams pagal šį teismo sprendimą priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto atsakovės sūnums A. ir K. A., vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Teismui patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ji nuo jų sumokėjimo yra atleista (LR CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268 - 271 str., 279 str., 406-407 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Laikinai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vienerių metų apriboti motinos valdžią atsakovei K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tęsti nepilnamečiams vaikams A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąją institucinę globą Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namų Globos centro (į. k. 191015237), adresu g(duomenys neskelbtini), paskirto budinčio globėjo namuose.

3. Įpareigoti nepilnamečių vaikų A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąjį turto administratorių Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namų Globos centrą (į. k. 191015237), adresu (duomenys neskelbtini), vaikams priklausantį turtą administruoti uzufrukto teise.

4. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namų Globos centro (į. k. 191015237), adresu (duomenys neskelbtini), paskirto budinčio globėjo namuose iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo dienos.

5. Priteisti iš atsakovės K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš nepilnamečių vaikų: A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2020-01-02 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jų pilnametystės, išieškant išlaikymą vaikų laikinajam globėjui ir jų laikinajam turto laikinajam administratoriui Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namų Globos centrui (į. k. 191015237), adresu (duomenys neskelbtini).

6. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

7. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdomas skubiai

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Jonas Stubrys