- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- TS-14-276/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
- Nuteistasis
- L. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-01-14 nutarimo Nr. 59-8, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2017-10-26 nuosprendžiu (pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-09 nuosprendis) L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 2015 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2015-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo pradžia 2016-01-25, bausmės vykdymo pabaiga 2022-12-23. 1/2 laisvės atėmimo bausmės atliks 2019-03-23. Neatliktos bausmės dalis 2019-01-10 – 3 metai 11 mėnesių 13 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019-01-14 nutarimu Nr. 59-8 atsisakė taikyti L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos
Motyvuojamoji dalis
pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teikti rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; tęsti mokslus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema – 40 balų, tačiau atsižvelgiant į neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas 24 metų, kas rodo nuteistojo sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamų veikų darymo, tik iš dalies pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus – pastaruosius nusikaltimus įvykdė kartu su kitais asmenimis, su kuriais buvo pažįstamas „iš matymo“, arba kaimynystėje gyvenančiais, gali pasiduoti kitų neigiamai įtakai arba iš dalies pats įtakoti arba palaikyti kriminalizuotas idėjas, kurios galėtų teigiamai įtakoti jo paties materialinę padėtį, narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo patirtį praeityje, mąstymą ir elgesį – kalbėdamas apie sukčiavimą, už kurį taip pat šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodo, jog nukentėję nuo šio jo padaryto nusikaltimo asmenys yra patys kalti, esą jie žinojo apie visas vykdomas finansines operacijas, dėl nepalankios padėties ar situacijų yra linkęs kaltinti kitus, linkęs kaltės neprisiimti, atsakomybę perkelti kitiems, vertinimo procedūros metu elgiasi manipuliatyviai, stengiasi pateikti socialiai pageidautinus atsakymus, priimdamas sprendimus stokoja gebėjimo apgalvoti, numatyti savo veiksmų pasekmes, linkęs dėmesį labiau sutelkti tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nuostatas - reiškia požiūrį pateisinantį tiek savo, tiek iš dalies ir kitų nusikaltimus apskritai, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – 2 kartus baustas, 1 kartą įspėtas žodžiu, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, be to, Vilniaus PN Drausmės komisija netarpininkavo dėl nuteistojo prašymo dėl teisės suteikimo vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, menką finansinių įsipareigojimų dengimą, pataisos įstaigoje nedirba bei padarė išvadą, jog L. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nuteistasis L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad skundžiamo Komisijos nutarimo teiginys „anksčiau teistas 1 kartą“, „amžius teistumo metu – 24 metų“ yra tendencingas, nekorektiškas, ties sąmoningo faktų iškraipymo riba; teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais (BK 97 str. 6 d.), todėl teistumo sąvokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, o buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo būti parinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas. Taikant jam lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas - paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšis, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, mažėja recidyvizmo rizika. Komisijos nuomonė dėl likusios bausmės dydžio yra nepagrįsta jokiais teisės aktais, subjektyvi ir nemotyvuota (rėmėsi Konstitucijos 29, 31 str.; EŽT Konvencijos 6, 7, 14 str.; Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis T-608-1011/2016, T-43-827/2016, T-1169-1017/2016). Nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai (BVK 137 str. 2 d. 4 p.). Paskirta drausminė nuobauda jau atlikta. Komisijos argumentas, kad „nuteistasis atliko nedidelę paskirtos bausmės dalį“, išėjo už įstatymo ribų, nes įstatyme nėra tokios sąvokos kaip „pakankamai didelė“, ar „pakankamai maža“ atliktos bausmės dalis. BVK 157 straipsnis būtent ir nustato tokio dydžio bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį. Taigi, abstraktūs komisijos teiginiai, kad nuteistasis atliko nedidelę paskirtos bausmės dalį, prieštarauja įstatymo leidėjo valiai. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padalytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Akcentavo, kad lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą. Skundžiamo Komisijos nutarimo teiginiui „Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad L. B. nesilaikys įstatymą ir nusikals“ galioja LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos imperatyvas - teiginys, kad asmuo nusikals, turi būti labai aiškiai ir labai atsakingai argumentuotas, priešingu atveju tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimu. Taip pat nurodė, kad komisija vadovavosi BVK 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, išdėstė argumentus pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus. Tai gali būti vertinama arba kaip spausdinimo klaida, arba kaip tyčinis įstatymų pažeidimas. Be to 2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-09-01 numato paleisti nuteistąjį jeigu jis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus.
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos atsiliepimo nepateikė.
Nuteistojo L. B. skundas tenkintinas ir jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio BVK straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
L. B. šiuo metu atlieka Šiaulių apygardos teismo 2017-10-26 nuosprendžiu paskirtą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienai neatlikta dalis buvo 3 metai 11 mėnesių 15 dienų, jam sutinkant, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra. Dėl to nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas.
Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
N. L. B. K. pristatytas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. L. B. dalyvavo pataisos, socialinės reabilitacijos, psicho-edukacinėse programose (nuteistųjų adaptacijos, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa“, „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo fiksuotas. Pataisos namuose nėra atsiskyręs, bendrauja su kitais nuteistaisiais, savivertė adekvati. Impulsyvus elgesys ar savitvardos praradimo atvejai nestebimi; nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nestebima agresijos panaudojimo pavyzdžių. Nuteistasis išreiškia neigiamą požiūrį į smurtinį elgesį. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja gyventi pas tėvus, mokytis vakarinėje mokykloje, įsidarbinti automobilių detalių parduotuvėje arba autoservise. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 2 kartus baustas (dienotvarkės pažeidimą ir tvarkos nesilaikymą), vieną kartą įspėtas žodžiu už reikalavimų nevykdymą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, 1 kartą skatintas; baigė 10 klasių, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, mokosi 11 klasėje, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje mokosi elektriko specialybės. Prieš įkalinimą dirbo autodetalių parduotuvėje vadybininku – sandėlininku (pardavėju); lygtinio paleidimo atveju kreiptųsi į Lietuvos Užimtumo tarnybą ir savarankiškai ieškotų darbo. Nuteistojo skolos gali būti lengvai valdomos. Nuteistasis palaiko ryšius su šeima ir draugais, oficialių duomenų apie smurto artimoje aplinkoje naudojimą nėra. Sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Gyvenamoji vieta, kurioje nuteistasis gyventų lygtinio paleidimo atveju, yra tinkama taikyti intensyvią priežiūrą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų), iš jų statiniai ir dinaminiai veiksniai sudaro po 20 balų. Taigi šios tiek Komisijos nutarime, tiek L. B. socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį. Prie neigiamų galima priskirti Komisijos nutarime bei socialinėje išvadoje nurodytas aplinkybes, kad jis anksčiau teistas 1 kartą, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas 24 metų, kaltę pripažįsta iš dalies; gali pasiduoti kitų neigiamai įtakai arba iš dalies pats įtakoti arba palaikyti kriminalizuotas idėjas, kurios galėtų teigiamai įtakoti jo paties materialinę padėtį; dėl nepalankios padėties ir situacijų yra linkęs kaltinti kitus, dėl padarytų nusikalstamų veikų linkęs kaltės neprisiimti, atsakomybę perkelti kitiems; vertinimo procedūros metu elgiasi manipuliatyviai, stengiasi pateikti socialiai pageidautinus atsakymus; priimdamas sprendimus stokoja gebėjimo apgalvoti, numatyti savo veiksmų pasekmes, linkęs dėmesį labiau sutelkti tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas; pataisos įstaigoje nedirba.
Visgi, teismo vertinimu, aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį L. B. teikia pagrindą išvadai, kad L. B. yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, yra motyvuotas keisti gyvenimo stilių, jo pažangus, teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad šie pokyčiai neturėtų skatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad L. B., paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, teismo manymu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas vertina, kad Komisijos nutarimas netaikyti L. B. lygtinio paleidimo yra priimtas neatsižvelgiant į visų jo charakterizuojančių aplinkybių visumą.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad L. B. skundas yra pagrįstas, L. B. lygtinis paleidimas taikytinas su intensyvia priežiūra, pasibaigus intensyviai priežiūrai nustatytinos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose numatytos pareigos bei šių pareigų vykdymo laikas.
Teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomai įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą tenkinti ir taikyti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nustatyti nuteistajam L. B. intensyvią priežiūrą, vykdomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktais, nustatyti L. B. pareigas – per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 1 mėnesį pradėti dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2022-12-23.
Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.