Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui J. G., institucija, teikianti byloje išvadą, - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsižvelgiant į ieškovės ir vaikų tvirtus emocinius ryšius, vaikų mažą amžių (7 m.), dukters ir sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Jos ir vaikų tarpusavio santykiai yra labai geri, jais tinkamai rūpinasi, augina bei auklėja, tad gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka tokio amžiaus vaikų interesus, užtikrina vaikų poreikių patenkinimą ir sveikas bei saugias gyvenimo sąlygas. Konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Jokių kliūčių atsakovo ir vaikų bendravimui nedaro ir neketina daryti ateityje. Atsakovas pats su vaikais nustojo bendrauti, neaplanko, nepaskambina, ugdymo pasiekimais nesidomi nei tiesiogiai ugdymo įstaigoje.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu nuosavybės teise po ½ dalį turi įsigiję butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą tik šiais metais vien ieškovės lėšomis sutvarkė ir pritaikė gyventi. Pripažįsta, jog atsakovas nuo 2019 m. pradžios iki ieškinio pateikimo teisme dienos vaikų išlaikymui pervedė ir perdavė apie 2850 Eur, t. y. apie 84 Eur vienam vaikui per mėnesį. Atsižvelgiant į tai mažina iš atsakovo priteistiną įsiskolinimą vaikų išlaikymui bei prašo priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Neprieštarauja dėl ieškovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos.

Teismo posėdyje institucijos atstovas prašo tenkinti ieškinį. Jo nuomone, prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis bus pakankamas patenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vaikai yra pareiškę norą lankyti papildomus užsiėmimus, tačiau šiuo metu, tėvui iš esmės neskiriant pakankamų lėšų vaikų išlaikymui, tokios galimybės jie neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų T. G. ir A. G., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai. Kartu negyvena nuo 2018 m. pabaigos. Atsakovas sutinka dėl dalies išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo turtu, ieškovė neprieštarauja, kad būtų nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo sumos ir išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis priteisimo.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis.

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita.

Minėta, kad ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis yra įgije butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį butą suremontavo, atliko kitus būtinus darbus ir pritaikė šeimos poreikiams, jame su vaikais ir gyvena. Atsakovas yra išvykęs dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę, sutinka jam priklausančią buto dalį perleisti vaikams kaip išlaikymą turtu, todėl ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovui priklausanti turto dalis nėra didelės vertės, šio būsto tvarkymu ir priežiūra užsiima tik ieškovė, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams ir periodinėmis išmokomis.

Ieškovė nurodo, kad jos gaunamas per mėnesį pajamas sudaro 600 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad uždirba apie 1000 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė vaikų poreikių ir išlaidų sąmatą, teismo posėdžio metu patikslino, jog kiekvieno vaiko išlaikymui reikia 480 Eur per mėnesį.

Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo natikėti ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl vaikų poreikių ir būtinų išlaidų šių poreikių patenkinimui. Jos yra protingos ir tik minimaliai tenkinančios vaikų poreikius. Atsižvelgtina ir į valstybės teikiamą 60 Eur paramą kiekvienam vaikui, todėl laikytina, kad šioje byloje tėvams tenkanti vieno vaiko išlaikymo suma yra 420 Eur. Kadangi atsakovo pajamos yra didesnės už ieškovės, kitų išlaikytinių neturi, yra jauno amžiaus, darbingas, ieškovei tenka didesnė kasdienė vaikų priežiūros ir rūpinimosi jais našta, kuri nėra kompensuojama atsakovo teiktinu išlaikymu, pripažintina kad atsakovas yra pajėgus teikti 220 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.

Esant nustytoms aplinkybėms, šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Primintina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai, iš karto nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikams išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui. Nurodė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2019 m. pabaigos iki 2020 m. birželio mėn. kiekvieno iš vaikų išlaikymui yra sumokėjęs apie 84 Eur per mėnesį ir yra skolingas apie 2826 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui.

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodė, kad pinigus vaikų išlaikymui perduodavo per savo motiną ar pervesdavo per banką. Jo paskaičiavimu, kiekvieno vaiko išlaikymui iki bylos iškėlimo teisme skyrė po 107 Eur. Teismo nuomone, ir tokio atsakovo nereguliariai teikiamo išlaikymo vaikams tikrai nepakako. Vaikai lankė paruošiamąją klasę, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti mokyklą, o su tuo buvo susiję papildomos išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iš esmės atitinka prašomo turtu priteisti išlaikymo sumą, todėl ši išlaikymo forma ir priteistina kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais – jis įsipareigoja vaikams nupirkti iš savo lėšų du mobiliuosius telefonus, kad jie galėtų su manimi bendrauti ne mažiau kaip 4 (keturis) kartus per savaitę, ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas/savaitę per programėlę „viber“, tol kol atsakovas bus užsienyje. Tuo atveju, kai bus Lietuvoje - su vaikais bendrauti ne mažiau kaip 8 dienas per mėnesį, iš jų ne mažiau kaip 2 dienas nepertraukiamai su nakvyne.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, o gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas pagal savo darbo pobūdį dalį laiko praleidžia užsienyje, atsakovė nurodė, kad skatina ir netrukdo maksimalaus tėvo ir dukros bendravimui, todėl laikytina, kad tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku pagal ieškovo pateiktą bendravimo tvarką, pagal šiai dienai esamas aplinkybes, atitinka abiejų tėvų ir vaiko interesus. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, tačiau nepilnamečių vaikų tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, taip pat ją papildyti naujais punktais, tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas su vaikais bendrauja retai, nebando su jais susisiekti, nesidomi jų mokymusi, kita veikla. Tačiau neprieštarauja, kad ryšys su tėvu būtų palaikomas.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į vaikų interesus, nustatytina, jog tėvas su vaikais bendrautų elektroninėmis ryšio priemonėmis (programomis skype, viber ir pan.) kiekvienos savaitės antradienį ir penktadienį nuo 19 val. iki 20 val.; o J. G. būnant Lietuvoje – poriniais mėnesio savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. vaikus pasiimant ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 440,02 Eur išlaidų už teisines paslaugas.

Ieškovė reiškė du reikalavimus, iš kurių reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomos priteisimo patenkintas 88 proc., o išvestinis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 100 proc. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byla nepareikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, ginčas išnagrinėtas viename teismo posėdyje, todėl iš atsakovo priteistini 400 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Iš atsakovo taip pat proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei 60 Eur ((220 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. G. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams T. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), turtu po ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2385 Eur vertės.

Paskirti T. G. ir A. G. išlaikymo lėšų ir turto tvarkytoja uzufrukto teise E. B..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti J. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. G. ir A. G. tvarką – elektroninėmis ryšio priemonėmis (programomis skype, viber ir pan.) kiekvienos savaitės antradienį ir penktadienį nuo 19 val. iki 20 val.; J. G. būnant Lietuvoje – poriniais mėnesio savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. vaikus pasiimant ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo J. G. 400 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, į.k.188659752, įmokos kodas - 5630 ir 60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.