Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-02-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-1677-820/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
e2YT-1677-820/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Advokatai
Lina Muller
palag(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajėda,sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Linai Muller,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl tautybės fakto nustatymo ir įrašymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau tekste – CMS).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas) prašė teismo:

1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. P. senelės M. P. K., gimusios 1915 m. kovo 6 d. tautybė buvo lietuvė;

1.2. panaikinti Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. Išvadą Nr. A136-2370/22(2.4.1.55-AD21) ir įpareigoti priimti sprendimą, nurodyti kur A. P. tautybė „lietuvis“.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus civilinės metrikacijos skyriui 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą įrašyti - papildyti - jo duomenis, esančius Lietuvos Respublikos registre, nurodant jo tautybę „lietuvis“.

3. Prašymas buvo pateiktas atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisa (projektas Nr. XIVP-1464(2); toliau tekste - CBARĮ), kurioje nurodoma: pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės būklės aktų įrašai taip pat keičiami ar papildomi, kai asmuo nori pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę ir pageidauja duomenis apie savo tautybę civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus, kuriuose tokių duomenų nėra.“

4. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių šiuo klausimu pakartotinai, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė minėtas įstatymas. 2019 m. galiojusi įstatymo redakcija nenumatė galimybės pasirinkti tautybę pagal senelius, o tik pagal tėvus. Tuo metu buvo atsisakyta įrašyti tautybę būtent šiuo pagrindu, kad tėvų tautybė nurodyta, o senelės tautybė nebuvo pakankamas pagrindas papildyti duomenis. Tai buvo patvirtinta ir teismų sprendimuose –Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime byloje Nr. 2YT-23548-845/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartyje byloje Nr. 2A-345-275/2021. Būtent šiuo motyvu, kad įstatymas, t. y. įstatymų leidėjas, numatė pagrindą keisti civilinės būklės aktus ir įrašus pagal tėvų, o ne senelių tautybę rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje 3K-3-329-421/2021. Šiuo metu, pasikeitus įstatymų leidėjo valiai, yra sudaromos galimybės keisti tautybę ir senelių tautybės pagrindu, tačiau CMS sudaro kliūtis šias teises asmenims įgyvendinti.

5. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 128 punktas numato, jog kai civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas asmens, kuriam jis įrašytas, arba suinteresuoto asmens prašymu, šis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas. Civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas, jeigu asmuo negali jų pateikti, gauna iš kitos civilinės metrikacijos įstaigos ar archyvo.

6. Teigė, kad prie prašymo CMS buvo pakartotinai pridėti įrodymai:

6.1. 1) Krasnodaro krašto „Valstybinio archyvo“ data archyvinė pažyma Nr. 2537 apie prašymą išduoti pasą. Pareiškėjo senelės prašymas išduoti pasą, kuriame nurodyta jos tautybė „lietuvė“ - Forma Nr. 1, kurią, pareiškėjo žiniomis, pildydavo ne pats asmuo, bet valstybės tarnautojas pagal turimą informaciją. Remiantis dokumentais, pareiškėjo senelės tėvas – pareiškėjo prosenelis - buvo lietuvis iš Išmanų kaimo, lietuvių tautybės, todėl senelė ar duomenis pildantis tarnautojas pagrįstai nurodė jos tautybę „lietuvė“ prašyme Forma Nr. 1, 4 p.;

6.2. 2) 2017 m. lapkričio16 d. Lietuvos istorinio archyvo pažyma Nr. (P1-7980) P2-11701 apie prosenelio gimimo faktą Lietuvoje, kurioje yra nurodyta, kad prosenelis gimė Lietuvoje, Išmanų kaime, lietuvių šeimoje, buvo krikštytas P. K., tėvai S. ir I. (iki santuokos B.) K;

6.3. 3) 2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos centrinio archyvo pažyma Nr. R4-1903 apie prosenelio gyvenimą Lietuvoje ir turėtą Lietuvos pilietybę apie prosenelio P. K. gyvenimą Lietuvoje ir turėtą Lietuvos pilietybę, kurios 4 lape nurodyta: tautybė lietuvis, kalba – lietuvių;

6.4. 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimus, kuriuose teismai konstatuoja, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad A. P. prosenelis ir senelė buvo lietuvių tautybės.

7. Tai, kad pareiškėjo senelė buvo lietuvių tautybės asmuo yra prejudicinis faktas, kuris iš naujo neįrodinėjamas. CMS savo sprendime įvardina tik tuos dokumentus, kuriuose yra nenurodyta tautybė ar nurodyta tėvų tautybė, o dokumentai ir teismų sprendimai, kuriuose aiškiai išdėstoma, kad proseneliai – I. B., P. K. iš Marijampolės, turėjęs Lietuvos pasą, senelė M. K. – nurodomi lietuvių tautybės yra net nepaminėti sprendime. CMS savo sprendime nurodo, kad remiasi Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 125 punktu, kuriame nurodoma, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta – šiuo atveju pareiškėjo prašymas yra daugiau nei pakankamai pagrįstas, tačiau CMS nevertina įrodymų visumos, tik selektyviai mini trūkumus.

8. Nurodė, kad pareiškėjas yra sūnus A. P. M., gimusio 1937 m. balandžio 2 d. Krasnodaro mieste RTFSR, TSRS, ir L. K., gimusios 1943 m. birželio 13 d. Rusijoje. Pareiškėjo prosenelis iš tėvo pusės P. K. S. arba P. K. S. buvo Suvalkų gubernijos, Marijampolės srities, Prienų apygardos, Išmanų kaimo valstietis. Suvalkų gubernijos civilinės būklės aktų ir metrikų knygų kolekcijos archyviniame fonde, Prienų Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1890 m. sausio 19 d. pakrikštytas S. ir I. (iki santuokos B) K. sūnus vardu P., gimęs 1890 m. sausio 18 d. Išmanų kaime. Marijampolės apskrities viršininko archyviniame fonde, Balbieriškio valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų žinių lapų byloje, duotųjų pasų žinių lapuose pažymėta, kad P. K., gyv. Išmanų kaime, 1924 m. gegužės 2 d. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas Nr. 1725/829193. Žemės ūkio rūmų archyviniame fonde Marijampolės apskrities Balbieriškio valsčiaus rinkikų į apskrities žemės ūkio tarybą sąrašų byloje, 1927 m. lapkričio 19 d. sąrašuose įrašytas K. P., 45 m. amžiaus, gyv. Išmanų kaime, valdęs žemės. Skiltyje „Nuo kurio laiko ūkis valdomas“ nurodyta – 10 metų. Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose esančio Marijampolės apskrities Balbieriškio valsčiaus Išmanų kaimo gyventojo K. P. buto-ūkio lape Nr. 10 grafoje “tautybė” pažymėta, kad P. K. – lietuvis.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo senelė iš tėvo pusės – M. K. gimė Jekaterinogrado (Krasnodaro) mieste. Šio miesto Visų Šventųjų bažnyčios 1915 metų metrikacijos knygoje yra akto įrašas Nr. 71 apie tai, kad 1915 m. kovo 6 d. gimė M. K., kurios tėvas K. P. Š. , Romos katalikas, o motina G. P., stačiatikė. 1915 m. metrikacijos knygos ištraukoje grafoje „Gimimo data“ nurodyta „1915-03-06“, grafoje „Krikšto data“ nurodyta „1915-03-08“, grafoje „Naujagimio vardas“ nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Tėvų vardai ir pavardės, tikėjimas“ nurodyta „Suvalkų gubernijos, Marijampolės apskrities, Prienų valsčiaus, Išmanų kaimo valstietis P. Š. K, Romos katalikas, ir jo teisėta žmona Kubanės srities, Jekaterinogrado rajono stanicos Vasiurinskaja valstietė P. G., stačiatikė“. Senelės M. P. K. , gimusios 1915 m. kovo 6 d., 1982 m. gegužės 5 d. Formos Nr. 1 „Prašymas išduoti pasą“ kopijoje matyti, jog prašymo išduoti pasą 4 punkte „Tautybė“ nurodyta „Lietuvė“.

10. Pareiškėjas pats, save laiko lietuviu. Be to, 2019 m, gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ Nr. 1V-429 pareiškėjui, gim. 1974 m. vasario 17 d. Rusijoje, buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjui yra svarbi jo lietuviška kilmė ir tautybė, todėl jis siekia, kad ji būtų patvirtinta dokumentuose. Mano, kad CMS 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Civilinės metrikacijos biuras neatsižvelgė nei į pateiktus išsamius įrodančius dokumentus, nei į pasikeitusius teisės aktus, suteikiančius teisę asmenims pasirinkti nurodyti tautybę pagal senelių tautybę asmens dokumentuose, nei į anksčiau priimtus minėtus teismo sprendimus, kuriuose buvo aiškiai ir tiesiogiai nurodyta, kad yra „pakankamai duomenų apie tai, kad pareiškėjo abu proseneliai ir senelė buvo lietuvių tautybės“. Netgi pasikeitus teisiniam reguliavimui, Civilinė metrikacija ir toliau sudaro biurokratines kliūtis bei teigia, kad Formos Nr. 1 „Prašymas išduoti pasą“ nėra civilinės būklės aktas, kurio pagrindu galėtų vadovautis nurodant tautybę, o minėtų archyvų dokumentų ir jau priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų net nemini. Atsižvelgiant į tai, susidaro situacija, kad pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, numatytų Įstatyme ir privalo pakartotinai kreiptis į teismą.

11. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Lina Muller nurodė, kad palaiko pareiškimo reikalavimus jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas 2019 metais atsisakė Rusijos pilietybės ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą ir jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Pareiškėjas nežinojo apie savo lietuvišką kilmę iki 2017 ar 2018 metų kol mirė jo giminaičiai ir pateikė jam dokumentus. Būtent dėl lietuviškos kilmės, pareiškėjui ir buvo atkurta teisė į Lietuvos pilietybę. Tačiau iki 2019 m. galiojusi CBARĮ redakcija nenumatė galimybės asmeniui pasirinkti tautybės, jeigu vienas iš tėvų nebuvo nurodytas kaip lietuvis. Kadangi lietuvė buvo tik pareiškėjo senelė ir pareiškėjas jau prieš tai kreipėsi į teismą, teismas įvertinęs įrodymus nurodė, kad senelė yra lietuvė, prosenelis taip pat lietuvis ir dėl to klausimų nekyla, tą patvirtina ir civilinės metrikacijos pažymos. Prosenelis P. K. iš Išmanų kaimo gyveno Lietuvoje, nepriklausomybės laikotarpiu, valdė ūkį Marijampolės apskrityje, turėjo žemės. Mano, kad tai leidžia daryti prielaidas, jog ir pati M. su šeima gyveno Lietuvoje Marijampolėje. Tačiau vaiko pavardė, tautybė pagal tradicijas buvo nustatoma pagal tėvą. Laikas kai gimė M., tokie duomenys kaip tautybė, nebuvo įrašomi į civilinės būklės aktus, buvo nurodoma religija. Tai patvirtina teismui pateiktas gimimo liudijimas. Taip pat iš centrinės archyvo pažymos matyti, kad P. K. gana ilgai gyveno Lietuvoje. Pažymėjo, kad pareiškėjo senelė išlaikė savo tautybę dokumentuose kaip lietuvė. Iš teisme priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-23548-845/2020 motyvuojamos dalies matyti, kad teismas sutiko, jog senelė yra lietuvė, tačiau to nepakako pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją. Centrinėje archyvo pažymoje, kuri pateikta į bylą yra surašymo duomenys, t. y. žemės ūkio tarybos sąrašų byloje 1927 metų yra P. K., nors jo ūkis ir nenurodomas; 1942 metų surašymo žiniose Marijampolės apskrities nurodomas P. K., tik nenurodomi keturi asmenys gyvenantys su juo. Mano, kad yra pakankamai faktų, patvirtinančių pareišėkjo pareiškimą.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo CMS pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

13. Nurodė, kad CMS 2022 m. rugpjūčio 31 d. išvada Nr. Al36-2370/22(2.4.1.55-AD21) atsisakė tenkinti pareiškėjo A. P. prašymą papildyti gimimo įraše Nr. 5576 sudarytame 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, kūdikio tautybę lietuvis, nesant teisinio pagrindo. Pareiškėjas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelės M. P. K., gimusios 1915 m. kovo 6 d. tautybė buvo lietuvė, taip pat prašo papildyti jo gimimo įraše kūdikio tautybę lietuvis. Civilinės būklės aktų įrašų papildymo tvarką reglamentuoja CBARĮ bei Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės).

Šalies argumentai

14. Pareiškėjo senelės M. P. K. 1982 m. gegužės 5 d. Formos Nr. 1 „Prašymas išduoti pasą“, buto-ūkio lapas, ar kt. panašūs dokumentai (toliau — kiti dokumentai) nėra laikomi dokumentų šaltiniais, kuriais remiantis civilinės metrikacijos įstaigos galėtų papildyti, taisyti ar keisti civilinės būklės aktų įrašus. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad civilinės būklės aktų įrašai yra civilinės būklės aktų įrodymai. Civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. Civilinės būklės aktų įrašų duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų duomenis. Nei CBARĮ, nei Taisyklėse nėra įtvirtinto pagrindo civilinės metrikacijos įstaigoms suteikiančioms teisę papildyti, taisyti ar keisti civilinės būklės aktus vadovaujantis kitais dokumentais. Taigi civilinės metrikacijos įstaigos papildyti, taisyti, keisti ar atkurti civilinės būklės įrašą turi teisę tik remiantis kitu jį liudijančiu civilinės būklės akto įrašu, arba jo atžvilgiu priimtu teismo sprendimu.

15. CBARĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinės būklės akto įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Taisyklių 128 punkte numatyta, kai civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas asmens kuriam jis sudarytas, arba suinteresuoto asmens prašymu, šis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas. A. P. gimimo įraše motinos L. K. nurodyta tautybė - rusė, tėvo A. P. tautybė - rusas. Rusijos ambasados L. K. skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. pranešime Nr. 673, nurodyta, kad Krasnodaro miesto civilinės metrikacijos skyriuje saugomas pareiškėjo senelio A. P. gimimo įrašas, kuriame vaiko ir tėvų M. P. ir M. K. tautybės nenurodytos. Pareiškėjo senelės M. K. gimimo įraše Nr. 71, sudarytame 1915 m. kovo 8 d. Krasnodaro krašto Krasnodaro miesto Visų Šventųjų bažnyčioje, vaiko ir tėvų tautybės nenurodytos, Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomame prosenelio P. K. gimimo įraše Nr. 32, sudarytame 1890 m. sausio 19 d. Prienų Romos katalikų bažnyčioje, vaiko ir tėvų tautybės nenurodytos. Atsižvelgiant pateiktus dokumentus bei į tai, kad nėra kitų civilinės būklės aktų įrašų pagal kuriuos būtų galima papildyti pareiškėjo gimimo įraše Nr. 5576, sudarytame 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kūdikio tautybę lietuvis, Vilniaus miesto CM skyrius neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

16. Iš kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2021, 18-35 punktai) dėl asmens teisės reikalauti pakeisti tautybės duomenis civilinės būklės akto įraše matyti, kad tautybė tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje traktuojama ir saugoma kaip asmens teisės į tapatybę (identitetą) dalis.

17. Konstitucijos 37 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Šia konstitucine norma visoms Lietuvos teritorijoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto išsaugojimas, kultūros tęstinumas, tautinė saviraiška (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Diskriminuoti ar teikti privilegijas dėl tautybės draudžiama (Konstitucijos 29 straipsnis).

18. 1995 m. vasario 1 d. priimtos Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos (ją Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m. kovo 23 d.) preambulėje nustatyta, kad pliuralistinė ir tikrai demokratiška visuomenė turėtų ne tik gerbti visų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų etninį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas tam savitumui reikštis, jį saugoti ir plėtoti. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje (Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

19. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) neįtvirtina teisės į tautybę (angl. ethnicity) ar pilietybę (angl. nationality). Tačiau šios teisės ginamos remiantis Konvencijos 8 straipsniu, įtvirtinančiu teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Asmens etninė tapatybė EŽTT praktikoje traktuojama kaip esminis asmens privataus gyvenimo ir tapatybės aspektas (EŽTT 2010 m. balandžio 27d. sprendimas byloje Ciubotaru prieš Moldovą, peticijos Nr. 27138/04, 49 punktas).

20. EŽTT praktikoje nurodoma, kad taikant Konvencijos 8 straipsnį svarbų vaidmenį vaidina asmens autonomijos sąvoka. Minėtas straipsnis apsaugo individo asmeninę sritį, įskaitant teisę nustatyti jo, kaip žmogaus, tapatybės detales. Tai apima įvairius asmens socialinio identiteto aspektus, kaip, pavyzdžiui, vardą ir atvaizdą, taip pat religiją, etninę kilmę ir seksualinę orientaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 30562/04 ir 30566/04, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21. Konvencijos 8 straipsnis apima tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias pareigas. Valstybė turi ne tik susilaikyti nuo kišimosi į asmens privatų ir šeimos gyvenimą, bet ir apsaugoti asmenis nuo jų teisių į asmeninį ir šeimos gyvenimą pažeidimų, be kita ko, priimdama atitinkamus teisės aktus. Ribas tarp teigiamų ir neigiamų valstybės įsipareigojimų pagal šią nuostatą ne visada įmanoma tiksliai apibrėžti, vis dėlto taikomi principai yra panašūs. Abiejuose kontekstuose reikia atsižvelgti į būtiną pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp konkuruojančių asmens ir visos bendruomenės interesų, ir abiem atvejais valstybė pripažįstama turinčia tam tikrą vertinimo laisvę (EŽTT 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Ciubotaru prieš Moldovą, peticijos Nr. 27138/04, 50 punktas).

22. Teisės aktai nenustato tautybės sąvokos apibrėžimo, tai – sociologijos mokslo dalykas. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, kad tautybė – žmogaus priklausymas kuriai nors tautai ar nacijai. Tautybę dažniausiai lemia asmens kilmė. Skirtingų tautybių tėvų vaikas gali save tapatinti su kuria nors viena jų arba abiem. Tautybė yra demografinis duomuo (gali būti nurodoma asmens dokumentuose, kai kur – privalomai) (Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. ).

23. EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tautybės samprata sietina su visuomenės grupių, pasižyminčių bendra etnine kilme, religiniu tikėjimu, bendra kalba ar kultūra, tradicijomis, idėja (EŽTT 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Sejdic and Finci prieš Bosniją ir Hercogoviną, peticijos Nr. 27996/06 ir 34836/06, 43 punktas).

24. Pareiškėjas, be kita ko, remiasi EŽTT 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu byloje Ciubotaru prieš Moldovą, peticijos Nr. 27138/04, kuriame buvo konstatuotas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas, Teismui pripažinus, kad valdžios institucijos, atsisakydamos įregistruoti asmens deklaruojamą etninę priklausomybę, neįvykdė pozityviosios pareigos užtikrinti pareiškėjui veiksmingą pagarbą jo asmeniniam gyvenimui (EŽTT 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje, peticijos Nr. 27138/04, 53 punktas).

25. Nagrinėtos bylos kontekste Teismas pabrėžė, jog Konvencija yra siekiama garantuoti ne teorines ar iliuzines teises, bet teises, kurios praktiškai ir efektyviai gali būti įgyvendinamos. Šiuo tikslu būtina užtikrinti, jog nacionalinės procedūros užtikrintų asmenų galimybes tinkamai ir sąžiningai įgyvendinti Konvencijos 8 straipsnyje garantuotas teises. Toks reikalavimas taikomas ir santykiams, susijusiems su įrodinėjimo našta ir jos paskirstymu (anksčiau nurodyto sprendimo byloje Ciubotaru prieš Moldovą 51 punktas).

26. Vis dėlto, priešingai negu teigia pareiškėjas, vertindamas valdžios institucijų reikalavimą įrodyti jo tėvų tautybę, Teismas neginčijo vyriausybės teisės reikalauti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių asmens deklaruojamą tautybę. Jis taip pat pripažino ir galimybę valdžios institucijoms atsisakyti oficialiai įrašyti tam tikrą asmens tautybę, kai toks reikalavimas grįstas tik subjektyviais ir nepatvirtintais pagrindais (sprendimo 57 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas nebuvo vien tik subjektyvi jo nuomonė apie savo tautybę – jis galėjo parodyti objektyviai patikrinamus ryšius su rumunų tauta – kalbą, vardą, empatiją ir kita. Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas byloje konstatuotas tuo pagrindu, kad jokie panašūs objektyvūs įrodymai nebuvo pakankami pagal Moldovos įstatymus, todėl jis negalėjo grįsti savo priklausomumo atitinkamai etninei grupei, remdamasis kitokiais tai patvirtinančiais, objektyviai patikrinamais įrodymais (sprendimo 58 punktas).

27. Apibendrinant - EŽTT praktikoje tautybė traktuojama kaip objektyviai egzistuojanti kategorija, todėl valstybėms pripažįstama teisė iš asmens reikalauti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo deklaruojamos tautybės tikrumą, pateikimo. Atitinkamai, kai asmuo gali pateikti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo priklausymą etninei grupei ar mažumai (neapsiribodamas išimtinai tėvų dokumentuose esančiais įrašais apie tautybę), valstybė turėtų užtikrinti mechanizmą, kad tautybė būtų oficialiai nustatyta ir patvirtinta.

28. Nacionaliniuose teisės aktuose asmens tautybė visų pirma siejama su jo tėvų tautybe:

28.1. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo (1989 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. XI-341, neteko galios nuo 2010 m. sausio 1 d.) 8 straipsnyje buvo nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, gaudamas pasą, laisvai pasirenka savo tautybę pagal tėvų ar vieno iš jų tautybę. Niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybės.

28.2. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. XI-1196) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

28.3. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad gimimo įraše vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma. Jeigu vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta, gimimo įraše duomenys apie tėvą neįrašomi. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.

28.4. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XII-1519) 5 straipsnyje nustatyta, kad į pasus, išduodamus nuo 2015 m. sausio 1 d., piliečio rašytiniu prašymu gali būti įrašoma jo tautybė.

29. Šiuo metu galiojantys nacionaliniai įstatymai įtvirtina asmens teisę reikalauti civilinės būklės aktų įrašų keitimo – CBARĮ 25 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės būklės aktų įrašai taip pat keičiami ar papildomi, kai asmuo nori pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę ir pageidauja duomenis apie savo tautybę civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus, kuriuose tokių duomenų nėra. Taigi, pagal šiuo metu galiojančius nacionalinius teisės aktus, asmuo turi teisę pasirinkti tiek vieno iš tėvų, tiek senelių tautybę.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad tautybė tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės kontekste traktuojama kaip objektyvi kategorija, pasireiškianti objektyviais požymiais: kilme, kalba, papročiais, religija, tradiciniu gyvenimo būdu ir pan., todėl vien asmens subjektyvi valia (apsisprendimas) traktuoti save kaip priklausantį tam tikrai tautybei nesuponuoja valstybės pareigos padaryti įrašą apie tautybę oficialiuose valstybės registruose. Kartu pažymėtina, kad valstybė neturi varžyti tokios asmens pozicijos privačių aspektų, susijusių su jo subjektyviu apsisprendimu priskirti save atitinkamai tautybei.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad asmuo turi teisę reikalauti gimimo akto įraše pakeisti duomenis apie tautybę, jeigu tokio pakeitimo pagrindą sudaro objektyvūs duomenys; atsižvelgiant į EŽTT praktiką, ši asmens teisė traktuotina ir kaip galimybė nuginčyti oficialiuose įrašuose esančius duomenis apie kilmę (tėvų tautybę), nagrinėjamu atveju, t. y. pasikeitus teisniam reglamentavimui – nustačius bent vieno iš senelių tautybę. Taigi, pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę ir gali būti pagrindu ir gali keisti, papildyti ar panaikinti civilinės būklės aktų įrašus.

32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo prosenelis iš tėvo pusės P. K. S. buvo Suvalkų gubernijos, Marijampolės srities, Prienų apygardos, Išmanų kaimo valstietis. Pareiškėjas nurodė, kad Suvalkų gubernijos civilinės būklės aktų ir metrikų knygų kolekcijos archyviniame fonde, Prienų Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1890 m. sausio 19 d. pakrikštytas S.ir I. (iki santuokos B.) K. sūnus vardu P., gimęs 1890 m. sausio 18 d. Išmanų kaime. Marijampolės apskrities viršininko archyviniame fonde, Balbieriškio valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų žinių lapų byloje, duotųjų pasų žinių lapuose pažymėta, kad P. K., gyv. Išmanų kaime, 1924 m. gegužės 2 d. išduotas vidaus pasas Nr. 1725/829193. Žemės ūkio rūmų archyviniame fonde Marijampolės apskrities Balbieriškio valsčiaus rinkikų į apskrities žemės ūkio tarybą sąrašų byloje, 1927 m. lapkričio 19 d. sąrašuose įrašytas K. P., 45 m. amžiaus, gyv. Išmanų kaime, valdęs žemės. Skiltyje „Nuo kurio laiko ūkis valdomas“ nurodyta – 10 metų. Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose esančio Marijampolės apskrities Balbieriškio valsčiaus Išmanų kaimo gyventojo K. P. buto-ūkio lape Nr. 10 grafoje “tautybė” pažymėta, kad P. K. – lietuvis. Pareiškėjo senelė iš tėvo pusės - M. K..

33. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Jekaterinogrado (Krasnodaro) miesto Visų Šventųjų bažnyčios 1915 metų metrikacijos knygoje yra akto įrašas Nr. 71 apie tai, kad 1915 m. kovo 6 d. gimė M. K., kurios tėvas K. P. Š., Romos katalikas, o motina G. P., stačiatikė. 1915 m. metrikacijos knygos ištraukoje grafoje „Gimimo data“ nurodyta „1915-03-06“, grafoje „Krikšto data“ nurodyta „1915-03-08“, grafoje „Naujagimio vardas“ nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Tėvų vardai ir pavardės, tikėjimas“ nurodyta „Suvalkų gubernijos, Marijampolės apskrities, Prienų valsčiaus, Išmanų kaimo valstietis P. Š. K., Romos katalikas, ir jo teisėta žmona Kubanės srities, Jekaterinogrado rajono stanicos Vasiurinskaja valstietė P. G., stačiatikė“.

34. Iš pareiškėjo senelės M. P. K., gimusios 1915 m. kovo 6 d., 1982 m. gegužės 5 d. Formos Nr. 1 „Prašymas išduoti pasą“ kopijos, matyti, jog Prašymo išduoti pasą 4 punkte „Tautybė“ nurodyta „Lietuvė“, t. y pareiškėjo senelė laikė save lietuvių tautybės assmeniu.

35. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gimimo įraše Nr. 5576, sudarytame 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įrašyta, kad motinos L. K., gim. 1943 m. birželio 13 d., tautybė – rusė, tėvo A. P., gim. 1937-04-02, tautybė – rusas, kūdikio tautybė nenurodyta. Rusijos ambasados L. K. skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. pranešime Nr. 673, nurodyta, kad Krasnodaro miesto civilinės būklės aktų skyriuje saugomas A. P. gimimo įrašas Nr. 32, sudarytas 1937 m. balandžio 27 d. Krasnodaro miesto civilinės būklės aktų skyriuje, kuriame vaiko ir tėvų M. P. ir M. K. tautybės nenurodytos; M. K. gimimo įraše Nr. 71, sudarytame 1915 m. kovo 8 d. Krasnodaro krašto Krasnodaro miesto Visų Šventųjų bažnyčioje, vaiko ir tėvų tautybės nenurodytos.

36. Šioje byloje pareiškėjas siekia, jog būtų nurodyta jo tautybė pagal vieno iš senelių – senelės M. K. tautybę, todėl teismas nagrinėja ir pasisako tik šia apimtimi.

37. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018, 24 punktas).

38. Pareiškėjo senelė M. K. gimė 1915 m. kovo 6 d. pareiškėjo senelės gimimo metu Rusijos imperijoje tautybė nebuvo fiksuojama, priešingai, imperijos politika buvo formuojama priešingai asmens laisvėms, siekiant surusinti imperijos teritorijoje gyvenančias tautas. 1897 metų Rusijos imperijos surašymo duomenimis tautybė nebuvo fiksuojama, bet buvo fiksuojami luomai ir gimtoji kalba. Būtent pagal gimtąją kalbą netiesiogiai ir dalinai buvo galima spręsti apie asmenų tautybę, tačiau vaikų tautybės tokiu būdu neįmanoma nustatyti, jei tėvų gimtosios kalbos buvo skirtingos. Tik 1917 metais sovietai išleido dekretą apie nacijas, kur pripažino tautines mažumas. Pareiškėjo senelės gimimo metu buvo išduodami Metrikos liudijimai apie gimimo ir krikštijimo datą („??????????? ????????????? ? ??????? ???????? ? ????????”), kuriuose buvo fiksuojama gimimo ir krikštijimo data, tačiau tautybė nenurodoma ir nefiksuojama. Atsižvelgiant į tai, jog Rusijos imperijoje buvo vykdoma neteisėta nutautinimo politika, tautybė nebuvo fiksuojama, todėl reikalauti iš pareiškėjo pateikti oficialius dokumentus reikštų reikalauti iš pareiškėjo įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica).

39. Teismas šioje byloje vadovaujasi EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad asmuo gali įrodyti objektyviai patikrinamus ryšius su siejama tauta – kalbą, vardą, empatiją ir kita. Ir kai asmuo gali pateikti objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo priklausymą etninei grupei ar mažumai (neapsiribodamas išimtinai tėvų dokumentuose esančiais įrašais apie tautybę), valstybė turėtų užtikrinti mechanizmą, kad tautybė būtų oficialiai nustatyta ir patvirtinta.

40. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad:

40.1. Prienų Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1890 m. sausio 19 d. pakrikštytas S. ir I. (iki santuokos B.) K. sūnus vardu P., gimęs 1890 m. sausio 18 d. Išmanų kaime. Ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjo proproseneliai turėjo lietuviškus vardus ir pavardes, gyveno Lietuvos teritorijoje ir gimusiam sūnui davė lietuvišką vardą.

40.2. Marijampolės apskrities viršininko archyviniame fonde, Balbieriškio valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų žinių lapų byloje, duotųjų pasų žinių lapuose pažymėta, kad P. K., gyv. Išmanų kaime, 1924 m. gegužės 2 d. išduotas vidaus pasas Nr. 1725/829193. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog pareiškėjo prosenelis turėjo lietuviškus vardą ir pavardę, gyveno Lietuvos teritorijoje, turėjo Lietuvos teritorijoje galiojantį vidaus pasą.

40.3. Žemės ūkio rūmų archyviniame fonde Marijampolės apskrities Balbieriškio valsčiaus rinkikų į apskrities žemės ūkio tarybą sąrašų byloje, 1927 m. lapkričio 19 d. sąrašuose įrašytas K. P., 45 m. amžiaus, gyv. Išmanų kaime, valdęs žemės. Skiltyje „Nuo kurio laiko ūkis valdomas“ nurodyta – 10 metų. Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose esančio Marijampolės apskrities Balbieriškio valsčiaus Išmanų kaimo gyventojo K. P. buto-ūkio lape Nr. 10 grafoje “tautybė” pažymėta, kad P. K. – lietuvis. Vėlesniuose dokumentuose yra oficialiai patvirtinta, jog pareiškėjo prosenelis buvo lietuvių tautybės.

40.4. Jekaterinogrado (Krasnodaro) miesto Visų Šventųjų bažnyčios 1915 metų metrikacijos knygoje yra akto įrašas Nr. 71 apie tai, kad 1915 m. kovo 6 d. gimė M. K., kurios tėvas K. P. Š., Romos katalikas, o motina G. P., stačiatikė. 1915 m. metrikacijos knygos ištraukoje grafoje „Gimimo data“ nurodyta „1915-03-06“, grafoje „Krikšto data“ nurodyta „1915-03-08“, grafoje „Naujagimio vardas“ nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Tėvų vardai ir pavardės, tikėjimas“ nurodyta „Suvalkų gubernijos, Marijampolės apskrities, Prienų valsčiaus, Išmanų kaimo valstietis P. Š. K., Romos katalikas, ir jo teisėta žmona Kubanės srities, Jekaterinogrado rajono stanicos Vasiurinskaja valstietė P. G., stačiatikė“. Iš šių dokumentų darytinos labiausiai tikėtinos išvados, jog pareiškėjo prosenelio vardas ir pavardė buvo surusinti, tačiau prosenelis išlaikė Lietuvoje vyravusį tikėjimą, kuris leisdavo dalinai identifikuoti tautybę, nes vyraujantis tikėjimas Lietuvoje buvo Romos katalikų.

40.5. Iš pareiškėjo senelės M. P. K., gimusios 1915 m. kovo 6 d., 1982 m. gegužės 5 d. Formos Nr. 1 „Prašymas išduoti pasą“ kopijos, matyti, jog Prašymo išduoti pasą 4 punkte „Tautybė“ nurodyta „Lietuvė“. Taigi, pareiškėjo senelė M. K. save oficialiai laikė lietuvių tautybės asmeniu. Atsižvelgiant į tai, jog pasas išduodamas pagal turimus faktinius duomenis, o prašyme pareiškėjo senelės tautybė nėra pakeista ar pataisyta, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog pareiškėjo senelės tautybė buvo lietuvė ir dokumentai galėjo būti išduoti pagal šiuos, M. K., prašyme nurodytus duomenis.

41. Įvertinus aukštesniame punkte nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas įrodė objektyviai patikrinamus jo senelės M. K. ryšius su siejama lietuvių tauta: pareiškėjo senelės abu proseneliai gyveno Lietuvos teritorijoje, buvo Romos katalikai, turėjo lietuviškus vardus ir pavardes; pareiškėjo senelės tėvas turėjo lietuvišką vardą ir pavardę, buvo gimęs ir gyveno Lietuvos teritorijoje, buvo Romos katalikų tikėjimo; pareiškėjo senelė save oficialiuose dokumentuose identifikuodavo kaip lietuvių tautybės, todėl laikytina, jog pareiškėjas įrodė prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjo senelė M. K. buvo lietuvių tautybės asmuo. Pareiškėjas neturi ir negali gauti prašomą pripažinti juridinę reikšmę faktą kitu, neteisminiu, būdu. Šis aktas yra turintis juridinę reikšmę, nes jo pagrindu atsiranda pareiškėjui teisę pakeisti ar nustatyti savo tautybę civilinės būklės aktų įrašuose.

42. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui įgyvendinti savo teisę reikalauti pakeisti civilinės būklės aktų įrašus pagal CBARĮ 25 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.), kai asmuo nori pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę ir pageidauja duomenis apie savo tautybę civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus, kuriuose tokių duomenų nėra (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

43. CPK 444 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 448 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas CPK 448 straipsnio 2 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje arba įformintas kitose institucijose, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neprilygsta tų institucijų išduodamiems dokumentams. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas darytina išvada, jog teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis galioja į priekį ir yra skirtas tik kokrečiam, teismo sprendime nurodytam tikslui. Ši išvada grindžiama tuo, jog tik teismo sprendimas nustatyti faktą yra pagrindas šį faktą įregistruoti arba įforminti.

44. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą galioja į priekį ir pagrindas įregistruoti arba įformintį šį faktą yra įsiteisėjęs sprendimas, todėl jis gali būti pagrindu CMS priimti sprendimą dėl pareiškėjo civilinės būklės akto pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo, tačiau negali būti pagrindu panaikinti CMS 2022 m. rugpjūčio 5 d. Išvadą Nr. A136-2370/22(2.4.1.55-AD21) ir nekyla iš panaikinimo atsirandanti pasekmė - įpareigoti priimti sprendimą. Kadangi likę pareiškėjo reikalaimai gridnžiami juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, o ne kitomis aplinkybėmis, todėl likę pareiškėjo reikalavimai atmestini.

45. Pareiškėjui išaiškintina, jog šis teismo sprendimas yra pagrindas kreiptis pareiškėjui į CMS dėl civilinės būklės akto pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. P. pareiškimą prašymą dalyje.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) senelė M. P. K. (gimusi 1915 m. kovo 6 d.) buvo lietuvių tautybės asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pakeisti ar šiais duomenimis papildyti civilinės būklės aktų įrašus, kuriuose tokių duomenų nėra, duomenis apie pareiškėjo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo senelės M. P. K. (gimusios 1915 m. kovo 6 d.) tautybę civilinės būklės aktų įrašuose.

Atmesti pareiškėjo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą likusioje dalyje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda