Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato V. M., nuteistojo R. S. ir Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį (automobilių Volkswagen vagystė) 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilių BMW ir vieno Volkswagen Touran vagystė) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554), galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d. redakcija) nuostatas, atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. S. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilių Volkswagen vagystė) 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilių BMW ir vieno Volkswagen Touran vagystė) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554), galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d. redakcija) nuostatas, atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. M. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš D. M. išieškota konfiskuotino turto vertė – 100 eurų.

T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilių Volkswagen vagystė) 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilių BMW ir vieno Volkswagen Touran vagystė) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554), galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d. redakcija) nuostatas, atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant T. K. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš T. K. išieškota konfiskuotino turto vertė – 2 273 eurai.

J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilių Volkswagen vagystė) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554), galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d. redakcija) nuostatas, atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. J. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš J. J. išieškota konfiskuotino turto vertė – 400 eurų.

J. J. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. S., T. K., D. M. bei J. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad R. S., T. K., D. M., dalyvaudami organizuotoje grupėje, o J. J. kaip epizodinis bendrininkas, nepriklausantis organizuotai grupei, pagrobė didelės vertės – 57 000 eurų svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

R. S. su T. K., turėdami tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus – didelės vertės automobilių vagystes, ne anksčiau kaip 2011 m. rugsėjo mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, surado asmenis, siekiančius ir sutinkančius vykdyti šias nusikalstamas veikas: D. M., I. S., asmenį, kuris nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – VFR), asmenį, dėl kurio tyrimas atskirtas, J. J. (epizodinis bendrininkas, nepriklausantis organizuotai grupei), ir nenustatytą asmenį, vadinamą ,,A.“, parengė nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstė vaidmenimis, pagal kurį R. S. ir T. K. turėjo parūpinti šioms vagystėms vykdyti reikalingas priemones – vogtų automobilių užvedimui reikalingą įrangą, apmokėti visas vykimo į užsienį grobti jų užsakytus automobilius išlaidas, D. M., I. S., nenustatytas asmuo, vadinamas ,,A.“, - ieškoti ir pagrobti R. S. ar T. K. užsakyto modelio automobilius VFR ir juos paslėpti nurodytame garaže - bunkeryje, asmuo, kuris nuteistas Vokietijoje - perdaryti (suklastoti) pavogtų automobilių identifikavimo numerius, D. M., I. S. arba J. J., nepriklausantis organizuotai grupei, užkelti šiuos automobilius ant autovežių, ir pargabenti juos į Lietuvą, asmuo, dėl kurio tyrimas išskirtas - užsiimti šių pagrobtų automobilių realizavimu, o gautus pinigus pasidalinti R. S. ir T. K. nurodytomis dalimis, ir, palaikant grupės narių pastovius tarpusavio ryšius, šiuos susitarimus grupės nariai bendromis pastangomis įgyvendino, tokiu būdu R. S. kartu su T. K. subūrė organizuotą grupę, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat ir su kitais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio padarė šiuos nusikaltimus:

2012 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, R. S. pasiūlius I. S. vykti į VFR grobti automobilių, pastarajam sutikus, supažindino jį su kitu asmeniu, vykdančiu automobilių grobimus VFR, – D. M.. R. S. ir T. K. finansuojant kelionės ir pragyvenimo VFR išlaidas bei suteikiant reikiamą įrangą pagrobtiems automobiliams užvesti, taip pat nurodant konkrečių vogtinų automobilių modelius - VW Touran, VW Golf 5, VW Golf Plus, I. S. ir D. M. nuvykus į Vokietijos Federacinę Respubliką, pastarieji:

naktį iš 2012-01-17 į 2012-01-18 D. M. specialiu įrankiu ištraukus automobilio VW Golf Plus, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio O. N., vairuotojo durelių spynelės šerdelę, atsuktuvu prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip D. M. ir I. S. patekus į automobilį, D. M. atsuktuvu išlaužus automobilio užvedimo spynelę bei pajungus įrenginį, padedantį užvesti automobilius, bei papildomai naudojant atsuktuvą, užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į D. M. anksčiau nurodytą garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 7 000 eurų vertės automobilį VW Golf Plus, priklausantį O. N.;

naktį iš 2012-01-18 į 2012-01-19 (duomenys neskelbtini) mieste, D. M. specialiu įrankiu ištraukus automobilio VW Touran, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio R. W., vairuotojo durelių spynelės šerdelę, atsuktuvu prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip D. M. ir I. S. patekus į automobilį, D. M. atsuktuvu išlaužus automobilio užvedimo spynelę bei pajungus įrenginį, padedantį užvesti automobilius, bei papildomai naudojant atsuktuvą, užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į D. M. anksčiau nurodytą garažą -bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 15 000 eurų vertės automobilį VW Touran, priklausantį R. W.;

naktį iš 2012-01-19 į 2012-01-20 (duomenys neskelbtini) mieste, D. M. specialiu įrankiu ištraukus automobilio VW Touran, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio B. A., vairuotojo durelių spynelės šerdelę, atsuktuvu prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip D. M. ir I. S. patekus į automobilį, D. M. atsuktuvu išlaužus automobilio užvedimo spynelę bei pajungus įrenginį, padedantį užvesti automobilius, bei papildomai naudojant atsuktuvą, užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į D. M. anksčiau nurodytą garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 10 000 eurų vertės automobilį VW Touran, priklausantį B. A.;

tą pačią naktį iš 2012-01-19 į 2012-01-20 (duomenys neskelbtini) mieste, D. M. specialiu įrankiu ištraukus automobilio VW Touran, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio G. S., vairuotojo durelių spynelės šerdelę, atsuktuvu prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip D. M. ir I. S. patekus į automobilį, D. M. atsuktuvu išlaužus automobilio užvedimo spynelę bei pajungus įrenginį, padedantį užvesti automobilius, bei papildomai naudojant atsuktuvą, užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į D. M. anksčiau nurodytą garažą – bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 16 000 eurų vertės automobilį VW Touran, priklausantį G. S.;

tą pačią naktį iš 2012-01-19 į 2012-01-20 (duomenys neskelbtini) mieste, D. M. specialiu įrankiu ištraukus automobilio VW Golf V „Goal“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)1, stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio M.-P. A., vairuotojo durelių spynelės šerdelę, atsuktuvu prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip D. M. ir I. S. patekus į automobilį, D. M. atsuktuvu išlaužus automobilio užvedimo spynelę bei pajungus įrenginį, padedantį užvesti automobilius, bei papildomai naudojant atsuktuvą, užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į D. M. anksčiau nurodytą garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 5 000 eurų vertės automobilį VW Golf V „Goal“, priklausantį M.-P. A.;

naktį iš 2012-01-20 – 2012-01-21 (duomenys neskelbtini) mieste, D. M. specialiu įrankiu ištraukus automobilio VW Golf Plus, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio M. H., atsuktuvu prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip D. M. ir I. S. patekus į automobilį, D. M. atsuktuvu išlaužus automobilio užvedimo spynelę bei pajungus įrenginį, padedantį užvesti automobilius, bei papildomai naudojant atsuktuvą, užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į D. M. anksčiau nurodytą garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė 4 000 eurų vertės automobilį VW Golf Plus, priklausantį M. H.;

po to, tęsiant šią nusikalstamą veiką, apjungtą vieninga tyčia, šiais šešiais I. S. ir D. M. pagrobtais automobiliais, bendros 57 000 eurų vertės, pilnai užpildžius garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), D. M. ir I. S. surašius pagrobtų automobilių duomenis ir kėbulų identifikavimo numerius, tikslu pagaminti šiems automobiliams reikalingus dokumentus, pagal iš anksto aptartą planą, šiuos duomenis grįžus į Lietuvą ir perdavus T. K., kuris suorganizavo šių automobilių netikrų dokumentų pagaminimą ir pagamintus šiems automobiliams netikrus dokumentus perdavė I. S. šiuos suklastotus dokumentus, taip pat naujas spyneles vogtiems automobiliams, skardeles su kėbulų numeriais, lipdukus su kėbulų numeriais. I. S., J. J. ir asmeniui, kuris yra nuteistas VFR, 2012 m. vasario mėnesį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, nuvykus į garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), VFR, kuriame buvo paslėpti pagrobti šeši automobiliai, per dvi savaites asmeniui, kuris nuteistas Vokietijoje, perdarius pagrobtų automobilių identifikacinius kėbulo numerius, pakeitus spyneles, kartu su I. S. po priekiniu automobilių stiklu perklijavus lipdukus su naujais kėbulo identifikavimo numeriais, programiniu būdu priderinant automobilių raktus su naujomis automobilio spynelėmis, tokiu būdu paruošus pagrobtus automobilius pergabenimui į Lietuvą, po to, pagal iš anksto aptartą planą, į VFR atvykus užsakytiems autovežiams, į kuriuos turėjo būti pakrauti pagrobti automobiliai, I. S. ir J. J. pagrobtus automobilius pakrovus į 3 autovežius (į kiekvieną po du automobilius), taip pargabenus juos į Lietuvą, bei šiuos automobilius per 2-3 mėnesius realizavus Kauno automobilių turguje, o gautus pinigus nuo parduotų automobilių pasidalinus R. S. ir T. K. nurodytomis dalimis, tokiu būdu R. S., T. K., D. M., dalyvaudami organizuotoje grupėje, ir J. J., kaip epizodinis bendrininkas, nepriklausantis organizuotai grupei, pagrobė didelės vertės – 57 000 eurų svetimą turtą.

2. Be to, R. S., T. K., D. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad dalyvaudami organizuotoje grupėje, suburtoje aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pagrobė didelės vertės 124 500 eurų svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

2012 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, T. K. nurodžius I. S. ir D. M. vykti į VFR grobti pagal užsakymą automobilių VW Touran, benzininiais varikliais, R. S. ir T. K. finansuojant kelionės, pragyvenimo VFR ir automobilio vokiškais registracijos valstybiniais numeriais įsigijimo išlaidas, suteikiant reikiamą įrangą pagrobtiems automobiliams užvesti, po ko I. S. ir D. M. nuvykus į VFR ir naktį iš 2012-04-21 į 2012-04-22 D. M. specialiu įrankiu ištraukus automobilio VW Touran, (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. R.- D., vairuotojo durelių spynelės šerdelę, atsuktuvu prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip D. M. ir I. S. patekus į automobilį, D. M. atsuktuvu išlaužus automobilio užvedimo spynelę bei pajungus įrenginį, padedantį užvesti automobilius, bei papildomai naudojant atsuktuvą, užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė automobilį VW Touran, priklausantį V. R.-D., 12 000 eurų vertės;

po to, tęsiant nusikalstamą veiką, turint tikslą pilnai pagrobtais automobiliais užpildyti garažą -bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. S. davus nurodymą I. S. vykti į VFR D. miestą grobti pagal užsakymą automobilių BMW 3 klasės, ne senesnių kaip 2010 metų gamybos, R. S. finansuojant kelionės ir pragyvenimo VFR išlaidas, bei nurodžius VFR susitikti su asmeniu, vadinamu ,,A.“, tikslu kartu su šiuo asmeniu vykdyti automobilių BMW grobimus VFR, ir vykdant šiuos nurodymus:

naktį iš 2012-07-26 į 2012-07-27 tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vadinamam ,,A.“ specialiu įrankiu ištraukus automobilio BMW 318i, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. T., vairuotojo durelių spynelės šerdelę, prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip patekus į automobilį, kur pajungus nenustatyto asmens, vardu ,,A.“, turėtą įrenginį, padedantį užvesti automobilius ir taip užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė 23 000 eurų vertės automobilį BMW 318i, priklausantį A. T.;

naktį iš 2012-07-27 į 2012-07-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vadinamam ,,A.“, specialiu įrankiu ištraukus automobilio BMW 325, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio firmai „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo durelių spynelės šerdelę, prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip patekus į automobilį, kur pajungus nenustatyto asmens, vardu ,,A.“, turėtą įrenginį, padedantį užvesti automobilius, ir taip užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė 12 000 eurų vertės automobilį BMW 325, priklausantį firmai „(duomenys neskelbtini)“;

naktį iš 2012-07-27 į 2012-07-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vadinamam ,,A.“, specialiu įrankiu ištraukus automobilio BMW 525, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio K. M., vairuotojo durelių spynelės šerdelę, prasukus spynelę, taip atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip patekus į automobilį, kur, pajungus nenustatyto asmens, vardu ,,A.“, turėtą įrenginį, padedantį užvesti automobilius, ir taip užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė 30 000 eurų vertės automobilį BMW 525, priklausantį K. M.;

naktį iš 2012-07-27 į 2012-07-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vadinamam ,,A.“, specialiu įrankiu ištraukus automobilio BMW 320 D, VIN (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio firmai „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo durelių spynelės šerdelę, prasukus spynelę, atrakinus visas centriniu užraktu užrakintas automobilio dureles, taip patekus į automobilį, kur pajungus nenustatyto asmens, vadinamo ,,A.“, turėtą įrenginį, padedantį užvesti automobilius, ir taip užvedus automobilį, I. S. sėdus vairuoti automobilį ir nuvarius jį į garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė 47 500 eurų vertės automobilį BMW 320 D, priklausantį firmai „(duomenys neskelbtini)“;

po to, tęsiant šią nusikalstamą veiką, šiais penkiais pagrobtais automobiliais, bendros 124 500 eurų vertės, užpildžius garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), I. S. surašius pagrobtų automobilių duomenis ir kėbulų identifikavimo numerius, tikslu pagaminti šiems automobiliams reikalingus dokumentus, pagal iš anksto aptartą planą šiuos duomenis perdavus T. K., kuris organizavo šių netikrų dokumentų pagaminimą, o pagaminus šiems automobiliams netikrus dokumentus, perdavė I. S. šiuos padirbtus dokumentus, naujas spyneles vogtiems automobiliams, skardeles su kėbulų numeriais, lipdukus su kėbulų numeriais, tikslu juos panaudoti pagrobtiems automobiliams, bei I. S. kartu su asmeniu, kuris nuteistas Vokietijoje, 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, nuvykus į garažą - bunkerį Nr. 189, esantį (duomenys neskelbtini), VFR, kuriame buvo paslėpti pagrobti penki automobiliai, perdarius pagrobtų automobilių kėbulo identifikavimo numerius, pakeitus spyneles, po priekiniu automobilių stiklu perklijavus lipdukus su naujais kėbulo identifikaciniais numeriais, programiniu būdu priderinant automobilių raktus su naujomis automobilio spynelėmis, tokiu būdu paruošus pagrobtus automobilius pergabenimui į Lietuvą, po ko pagal iš anksto aptartą planą, į VFR atvykus užsakytiems autovežiams, į kuriuos turėjo būti pakrauti pagrobti automobiliai, po ko I. S. pagrobtus automobilius pakrovus į autovežius, taip pargabenus į Lietuvą, kur juos pasitiko ir perėmė asmuo, dėl kurio tyrimas išskirtas, tokiu būdu R. S., T. K., I. S., D. M., tyrimo metu nenustatytas asmuo, vadinamas ,,A.“, asmuo, kuris nuteistas VFR, dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė didelės vertės 124 500 eurų svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo R. S. ir Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistojo D. M. gynėjo advokato V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo

10. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Teigiama, jog priimant nuosprendį padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, nuosprendžio surašymo ir motyvavimo reikalavimai, o teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį R. S. atžvilgiu, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

10.4. Pagrindinis tiesioginis R. S. kaltės įrodymų šaltinis šioje byloje yra nusikalstamose veikose dalyvavusio, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleisto liudytojo I. S. parodymai. Šis liudytojas nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, tiek ir vėliau kaip liudytojas bei teisme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. I. S. parodė, kad jis su R. S. susipažino tardymo izoliatoriuje, o kai I. S. išėjo iš pataisos namų, R. S. pasiūlė jam vykti į Vokietiją vogti automobilių. Jis sutiko ir išvažiavo kartu su D. M., kuris jau viską žinojo ir turėjo pamokyti I. S.. Visą reikalingą įrangą vežėsi D. M.. Iš R. S. liudytojas žinojo, kad reikės pavogti šešis automobilius, nes tiek telpa į garažą - bunkerį, sutarė, kad atlygį liudytojas gaus, kai automobiliai bus realizuoti Lietuvoje. Pirmą kartą į Vokietiją vyko su D. M. išnuomotu automobiliu, apsistojo nedideliame viešbutyje. Dieną ieškodavo tinkamų automobilių, užsirašydavo adresus, o naktį sugrįždavo prie automobilių ir D. M. juos užvesdavo specialia įranga, o liudytojas juos nuvarydavo iki garažo - bunkerio. Tą kartą jie ieškojo WV markės automobilių. Kokios markė automobilius reikės vogti, liudytojas sužinojo iš D. M.. Pirmą kartą jie per 4-5 dienas iš skirtingų miestelių pavogė keturis VW Touran ir du WV Golf automobilius. Jis nurašė automobilių kėbulo numerius ir išvyko į Lietuvą. Lietuvoje T. K. pasirūpino, kad pagal tuos numerius būtų pagaminti automobiliams dokumentai. Kokius automobilius vogti, nurodė R. S.. Grįžus į Lietuvą, R. S. nurodė, kad toliau liudytojas turės bendrauti su T. K. – „K.“. T. K. paaiškino, kad liudytojas turės nuvežti į Vokietiją asmenį, kuris perkals kėbulo numerius, ir liudytojas turės automobilius patalpinti į tralą. Po kelių dienų ,,K.“ davė automobilį, padirbtus dokumentus, skardeles, lipdukus su kėbulų numeriais, naujas spyneles, kurias reikės pakeisti, ir liudytojas išnuomotu automobiliu vežė M. P. perkalti kėbulų numerių. Kai tai buvo padaryta, I. S. turėjo pasirūpinti automobilių pakrovimu ant tralų, kad jie būtų išgabenti į Lietuvą. Dėl atlygio tarėsi su R. S. ir ,,K.“. Už pirmus automobilius R. S. jam sumokėjo tūkstantį ar pusantro tūkstančio eurų. Pirmieji automobiliai buvo pavogti sausio-vasario mėnesiais. Kai jie buvo realizuoti, T. K. nurodė vėl važiuoti į Vokietiją vogti automobilių, nurodė Vokietijoje nusipirkti automobilį su vokiškais numeriais. Sutartu laiku jis su D. M. į Vokietiją išvyko autobusu. (duomenys neskelbtini) turguje nusipirko Nissan markės automobilį, už kurį apie 1200 eurų sumokėjo D.. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo butą. Tuo metu turėjo vogti WV Touran markės benzininius automobilius. Rado tik vieną, jį pavogė. Kadangi tokių daugiau nerado, grįžo į Lietuvą ir pranešė R. S., šis liepė laukti, kol nusipirks geresnę programinę įrangą BMW automobiliams vogti. Po kelių savaičių R. S. liepė liudytojui važiuoti į Vokietiją į (duomenys neskelbtini) pas R. S. draugus, kurie turi geresnę įrangą, skirtą BMW automobiliams vogti. Tada jis autobusus nuvyko į (duomenys neskelbtini) , susitiko su R. S. nurodytais asmenimis – T. ir „S. “, kaip suprato, T. yra K. iš (duomenys neskelbtini) „žmogus“, ir liudytojui T. būtų užvedęs BMW automobilius, kurie būtų skirti R. S. ir T. K.. Jie važinėjo po apylinkės, tačiau tokių automobilių nerado, todėl vėl grįžo į Lietuvą. Apie tai informavo „K.“, kuris liepė laukti. Po kiek laiko R. S. davė telefono numerį vaikino, vardu „A.“, ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur „A.“ turėjo padėti vogti BMW automobilius. Jis autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir susitiko su A.. Per šią kelionę su A. pavogė keturis BMW automobilius ir pastatė į garažą, kur jau stovėjo WV Touran. Jis surašė automobilių kėbulų numerius ir, grįžęs į Lietuvą, perdavė „K.“. Vėliau vėl vyko į Vokietiją su Mantu, kuris perkalė automobilių numerius, o liudytojas juos patalpino ant tralų ir išsiuntė į Lietuvą. Už šiuos automobilius pinigų negavo, nes buvo sulaikytas už kitus nusikaltimus. Liudytojas I. S. parodė, jog pinigų kelionėms jam duodavo T. – „K.“. Visus kartus į Vokietiją važiavo naudodamasis savo brolio V. V. pasu, nes savo asmens dokumento neturi.

10.10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės sutampa su P. M., G. Č. parodymais, o taip pat ir I. S. parodymais. Iš esmės jie patvirtina I. S. parodymus, kad į Vokietiją automobilių vogti jis vyko R. S. pasiūlymu, ir kad pastarasis buvo vienas organizatorių. Būtent su juo susitinkant I. S. matė liudytojas V. V., būtent į jį buvo kreiptasi, kai I. S. Vokietijoje pritrūko pinigų, ir juos atvežė kitas bendrininkas – T. K. („K.“). Pažymėtina, jog analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas P. M., kuris nebuvo I. S. brolis, ir jokio suinteresuotumo apkalbėti iš esmės nepažįstamų žmonių jis neturėjo. Byloje nenustatyta, kad V. V. būtų apklaustas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmė sutampa su kitų liudytojų ir I. S. parodymais, todėl kaip nepagrįsti atmetami skundo argumentai, jog pagrindą abejoti V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų patikimumu galėtų sudaryti abejotinos jo laiško Kauno apskrities VPK ONTV siuntimo aplinkybės bei tai, kad dar iki liudytojo oficialios apklausos pas jį tardymo izoliatoriuje lankėsi šią bylą tiriantys tyrėjai. Vertinant asmens parodymų turinį ir jų kaip įrodymų vertę, svarbu jų atitikimas faktinėms aplinkybėms ir tai, ar šie duomenys gauti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, o tai, kieno iniciatyva asmuo davė parodymus ar buvo įkalbėtas duoti parodymus, esminės reikšmės neturi.

10.11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagrindą tikėti aukščiau aptartų liudytojų parodymais, o taip pat ir I. S. parodymais, suteikia tai, kad visų šių asmenų parodymus apie R. S. bei I. S. tarpusavio santykius, apie R. S. vaidmenį inkriminuojamose vagystėse, patvirtina slapta užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp I. S. ir R. S., I. S. ir D. M., I. S. ir jo sugyventinės D. B. bei kitų asmenų, turinys. Šių pokalbių turinys patvirtina liudytojų I. S., P. M. ir V. V. parodymus apie tai, kad R. S. buvo vagysčių Vokietijoje organizatorius ir iniciatorius, jis rūpinosi ir nurodydavo pats ar per T. K., D. M. laiką, kada išvykti, į kokį miestą vykti, finansavo kelionės, pragyvenimo išlaidas Vokietijoje, pats ar per T. K. parūpino automobiliams vogti reikalingą įrangą. Asmenys pokalbiuose vengia tiesiogiai kalbėti apie nusikalstamas veikas, tačiau šiuos duomenis vertinant kartu su kitais duomenimis, o būtent su rašytiniais įrodymais apie įvykdytas vagystes, jų įvykdymo laiką, vietą, būdą, liudytojų parodymais, abejonių, jog kalbama apie vagystes Vokietijoje, apie išvykimus į Vokietiją, susitikimus su R. S., kitais bendrininkais, abejonių nekyla.

10.13. Iš 2012 m. balandžio 13 d. – 2012 m. balandžio 14 d., pokalbių įrašų (15 t., b. l. 157-161), matyti, kad D. M. susisiekia su I. S. ir derina kelionę į Vokietiją, rūpinasi autobusų bilietų pirkimu. Iš pokalbio Nr. 135 matyti, jog I. S. kalba su D. M., kad šis susitiktų su asmeniu, kuris parodytų, kaip užvesti BMW automobilius. Iš pokalbio Nr. 141 matyti, jog D. M. liepia I. S. nesirodyti „ten“ neblaiviam, nes „dar į kuprą duotų“. I. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tai prieš R. S. jis negalėjo rodytis neblaivus. Išvykę į Vokietiją tą kartą balandžio mėnesio pabaigoje, D. M. su I. S. pavogė tik vieną tinkamą automobilį WV Touran. Kadangi daugiau tokių benzininių nerado, grįžo į Lietuvą. I. S. nurodė, kad apie tai pranešė tiek T. K., tiek ir pačiam R. S., kuris liepė laukti. Iš pokalbių, vykusių 2012 m. gegužės mėnesį, įrašų Nr. 702, 790, 934, 1812, 2227, 2252, 2351, 2357, 2394, 2395, 2399, 2400, 2502, 2504, 2538, 2547, 2549, 2550, 2554, 2558, 2893, 2910, 2912, 235 (15 t., b. l. 177-183), matyti, jog vėl vyko aktyvus I. S. ir R. S. bei D. M. bendravimas Lietuvoje. R. S. iniciatyva buvo organizuojami susitikimai su I. S. bei D. M.. Be to, iš pokalbių Nr. 2547, 2549, 2550 matyti, jog kai I. S. praneša, kad nieko nesigauna, tik 21-ą, R. S. galvoja kaip čia viską išspręsti, ir iš karto derinasi dėl jo, I. S. ir D. M. susitikimo prie „M.“. Iš 2012-05-23 pokalbio, įrašo Nr. 177, matyti, jog D. M. I. S. sako, kad reikia surasti dar daugiau žmonių. I. S. paaiškino, kad reikėjo daugiau žmonių automobiliams Vokietijoje vogti. Apie tai fiksuota ir kitame 2012-05-24 d. pokalbyje, įrašo Nr. 204. 2012-05-24 I. S. pokalbyje su D. M., įrašo Nr. 239, užfiksuotas pokalbis apie tai, kad D. M. jau šiandiena išvažiuoja autobusu į Vokietiją, o I. S. atvažiuos vėliau, R. S. pasiteisins, kad turi reikalų, ir atvažiuos kitą dieną, kalbasi, kokius daiktus paimti. 2012-05-23 pokalbiuose, įrašų Nr. 492, 494, 506, I. S. tariasi su D. M. žmona A., kad reikia dar žmonių į Vokietiją, klausia, ar pas ją yra „popieriai“ - mašinų dokumentai, „lentos“ - automobilių numeriai, kuriuos uždėtų ant vogtų automobilių Vokietijoje. 2012-05-27 pokalbyje, įrašo Nr. 567, D. M. sako I. S., kad jo lauks B., kad paimtų iš A. visus daiktus ir teises, sako, kad reikia pinigų už butą sumokėti, kelionė kainavo, I. S. į tai atsako, kad apie tai kalbėjo su „R.“ (R. S.), kuris žadėjo tuo pasirūpinti, taip pat kalba apie žmogų (duomenys neskelbtini), kuris, anot I. S., turėjo padėti Vokietijoje užvesti BMW automobilius. Be to, D. M. sako I. S., kad šis pasakytų R. S., kad jiems gal nereikėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini), kad čia surastų kokį žmogų, ar I. S. parodytų (kaip užvesti vogtus automobilius), o I. S. sako, kad šiandien susitiks su R. S. ir pakalbės apie tai (16 t., b. l. 6-8). Iš 2012-05-29-2012-06-03 pokalbių, įrašų Nr. 771, 801, 818, 878 888, 922, 1105, 1110 (16 t., b. l. 9-14) matyti, jog I. S. kalbasi su A., D. M. sutuoktine, jog dingo D. M. (tuo metu jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos), ir su juo neina susisiekti jau trečia para, I. S. sako, kad pasikalbės apie tai su R. S., kai šis grįš iš mokslų (duomenys neskelbtini), tariasi, kad reikia paklausti „K.“, gal šis ką žino, bet nežino, kur jis gyvena, sako, kad „tas kitas tas mūsų draugas tai (duomenys neskelbtini), moksluose“, todėl sutaria važiuoti pas „D.“. Be to, vieno pokalbio metu A. sako, kad reikės grąžinti jai maišelį su spynelių ištraukėju, kurį pasiėmė iš jos I. S.. 2012-06-03-2012-06-04 pokalbiuose, įrašų Nr. 1132, 1233 (16 t., b. l. 14-15) fiksuota kaip I. S. tariasi dėl susitikimų su R. S., 2012-06-04 pokalbio metu R. S. liepia I. S. greitai atvykti į susitikimą iki „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus po to, 2012-06-04 vakarą, pokalbio su sugyventine metu, įrašo Nr. 1249, I. S. praneša, jog šį vakarą jis važiuos į Lenkiją (16 t., b. l. 15-16). Dar tą patį vakarą 2012-06-04 22.16 val. I. S. tariasi dėl susitikimo su R. S.. Kadangi I. S. nepažįsta (duomenys neskelbtini), R. S. liepia I. S. laukti jo namuose, įrašo Nr. 1256 (16 t., b. l. 19). Po 15 minučių I. S. paskambina vyras ir liepia išeiti, o 2012-06-05 00.45 val., įrašo Nr. 1257 (16 t., b. l. 16), I. S. telefonu kalbasi su vyriškiu, kuriam sako, kad jau važiuoja į Lenkiją, nes ten reikia užvesti BMW 3-ios klasės bei iš naujo „perdaryti“, nes užgeso (16 t., b. l. 19-20). Tai patvirtina I. S. parodymus apie tai, kad R. S. prašymu važiavo į Lenkiją užvesti vogto BMW automobilį. Tai matyti ir iš 2012-06-05 07.30 val. I. S. pokalbio su D. B., kur I. S. aiškina, kad vis dar yra Lenkijoje, važiuoja „į ten“, liepia nekalbėt per ragelį, jei netiki, liepia paskambint „draugui“ (R. S.), pasiklaust, įrašo Nr. 63 (16 t., b. l. 21).

10.14. 2016-06-05 pokalbiuose su D. B., įrašų Nr. 201, 209 (16 t., b. l. 22), I. S. prašo skubiai suorganizuoti papildymą, sako, kad sienos policija „visus renka“, važiuoja per sieną, liepia netrukdyt. Vėliau, įrašo Nr. 1291 (16 t., b. l. 1), aiškina, kad sulaikė vieną automobilį ant sienos, o draugas, su kuriuo jis buvo išvažiavęs, liko Lenkijoje, grįžo prie vogto automobilio, taip pat sako, kad grįžus reiks nuvažiuoti iki „draugo“ (R. S.). 2012-06-06 00.00 val. I. S. rašo R. S. SMS, kuriame prašo būtinai pasukt, o 00.01 val. pokalbio su R. S. metu I. S. sako, kad jau grįžta iš Lenkijos ir vėliau atvažiuos pas R. S., įrašų Nr. 581, 582 (15 t., b. l. 163). Iš 2012-06-06 I. S. pokalbio ir susirašinėjimo su „R.“, su kuriuo vyko į Lenkiją, įrašų Nr. 1295, 1299, 1300, 1306, 1307, 1308 (16 t., b. l. 1-2), matyti, jog ,,R.“ klausia I. S., ar viskas gerai ir sako, kad nuvažiuotų iki „jo‘“, t. y. R. S., vėliau klausia I. S., ar šis buvo pas R. S., kaip šis sureagavo į sulaikymą ant sienos, o I. S. atsako, kad blogai. Dar tos pačios dienos vakarą I. S. pokalbio su draugu A. metu, įrašo Nr. 1371, pasakoja apie kelionę į Lenkiją, kad važiavo draugo (R. S.) pažįstamų vilniečių prašymu užkurti vogto BMW, kad programos, kurią turi pagalba, BMW užvedė per minutę laiko, vėliau tas automobilis per miškus važiavo į Lietuvą. Taip pat kalba apie naują kelionę į Vokietiją, į draugo klausimą „Nu ten sakei kažką, ten su draugu kažką?“, I. S. atsako, kad jau atvežė pinigų ant kelionės, viską padavė, papasakojo (16 t., b. l. 2-5). 2012-06-08 pokalbyje, įrašo Nr. 1507, fiksuota, jog I. S. sutaria susitikti, kaip jis nurodė, su T. K., o 2012-06-09 pokalbio su D. B. metu, įrašo Nr. 1541, pyksta ir liepia ieškoti „čipų“, kurie reikalingi vežtis į Vokietiją (16 t., b. l. 17). Iš pokalbių, vykusių 2012-06-22, įrašų Nr. 5693, 2650 (15 t., b. l. 166, 16 t., b. l. 20), matyti, jog R. S. ieško I. S. ir supyksta, kai sužino, kad šis (duomenys neskelbtini), liepia grįžus atvažiuot. Iš I. S. 2012-07-06 - 07 pokalbių su D. B., įrašų Nr. 107, 135, 232 (16 t., b. l. 23, 28), matyti, jog I. S. pasakoja apie tai, kad jau pradės dirbti šiandien, kad kažkas nuo jų vokiškos mašinos pavogė numerius, kad nesiseka – teko bėgti nuo policijos ir prarado brangią vogtų automobilių užvedimo sistemą, D. B. klausia, ar apie tai jis pranešė „draugui“ (R. S.), o I. S. atsako, kad negali iš Vokietijos jam skambinti, taip pat sako, kad važiuos namo, o iš 2012-07-08 pokalbių, įrašų Nr. 326, 327, 328, 347 (16 t., b. l. 24-26), matyti, jog grįžtant į Lietuvą I. S. kilo problemų dėl to, kad buvo su svetimu pasu. 2012-07-11 pokalbių su D. B. metu, įrašo Nr. 400, 401 (16 t. b. l. 26-27), I. S. prašo atsiųsti draugo (R. S.) tel. numerį, su kuriuo eis susitikti, sako, kad tuo, kurį ji atsiuntė, neatsiliepia. Iš 2012-07-13 d. pokalbių, įrašų Nr. 69, 109 (16 t., b. l. 37), matyti, jog pas I. S. susitikti atvažiuoja asmuo, kaip I. S. nurodė – „K.“, tariasi susitikti prie „Lukoil“ degalinės, o vėlesniuose tos dienos pokalbiuose su D. B., įrašo Nr. 116, D. B. sako, kad namuose neranda „čipukų“, o D. M., įrašo Nr. 139 (16 t., b. l. 34-35), pasakoja, jog „K.“ su automobiliu prie kolonėlės pervažiavo jam koją, kad jis jau nusipirko bilietą ir rytoj išvažiuoja, kad „jie“ norėjo, jog važiuotų šiandien, bet jis „juos“, pamokytas D. M., apgavo ir važiuos rytoj. I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog šiame pokalbyje su D. kalbėjo apie tai, kad buvo susitikęs su „K.“ ir R. S. ir kalbėjo dėl išvažiavimo. Aptartų ir vėlesnių pokalbių turinys patvirtina, jog I. S. kalbėjo tiesą. Iš 2012-07-16 - 2012-07-17 I. S. pokalbių su D. B., įrašų Nr. 705, 710, 742 (16 t., b. l. 29-30), matyti, jog jis neturi navigacijos, todėl sunku važinėti didelius atstumus, atėmė butą, nes niekas pinigų nemoka, sakė, kad gyvens pas „bachūrą“ (duomenys neskelbtini). D. B. klausia, ką į tai „draugas“ pasakys, o I. S. atsako, kad jam vis vien, kad taip „dirbti“ neišeina, kalbos nemoka, negali išimti numerių automobiliui, kad daugiau nebevažiuos. Taip pat 2012-07-17 pokalbiuose su D. B., įrašų Nr. 827, 839 (16 t., b. l. 31), sako, kad reikia susisiekti su „K.“, nes „tokių“ automobilių (Kaip I. S. paaiškino - BMW), kokių „jiems“ reikia, čia nėra, kad „K.“ neatrašo ,,kad eina ieškoti, nes kuo greičiau „padarytų“, tuo greičiu namo važiuotų. 2012-07-19 užfiksuoto pokalbio, įrašo Nr. 9666 (15 t., b. l. 164-165), asmuo vyrišku balsu R. S. sako, kad „V.“ (I. S.) važiuos atgal iš „ten“, nes nėra ką veikti, nėra tokių „darbo sąlygų“, sako, kad negali surasti, o R. S. bando nutraukti vyriškį, kad tokių dalykų telefonu nekalbėtų, sutaria susitikti. Šie pokalbiai patvirtina, jog I. S. vyko į Vokietiją pagal R. S. bei T. K. užsakymus. 2012-07-20 užfiksuotame pokalbyje su D. M., įrašo Nr. 408 (16 t., b. l. 35-36), I. S. pasakoja, kad jau grįžo namo, nes nerado reikalingų automobilių, o 2012-07-23 pokalbio su D. B. metu, įrašo Nr. 599 (16 t., b. l. 37), praneša, kad vėl išvažiuoja, kad jo jau laukia šiandien žmonės, sako, kad pinigų reikia ant bilieto, sako „gal jie užmes“, jei rytoj važiuotų, tai būtų pasiskolinęs. Iš I. S. bei D. B. pokalbių, vykusių 2012-07-25, 26 d., įrašų Nr. 1329, 1330, 1350, 1390 (16 t., b. l. 31-33), matyti, jog I. S., būdamas Vokietijoje, bendrauja su „K.“, (rašė jam žinutę), sako, kad nakvos automobilyje, nes už butą niekas nemoka, o per mėnesį reikia po 400 eurų mokėti, taip pat sako, kad laukia „bachūro“, bet jis šiandien „dirbti“ nepradės, gal tik rytoj, sako, kad važinėja, ieško darbo. I. S. paaiškino, jog „bachūras“ tai A., su kuriuo jie pavogė kitus BMW automobilius liepos mėnesį.

10.15. Iš šių aptartų pokalbių turinio visumos matyti, jog, priešingai nei teigiama skunde, I. S. inkriminuotų vagysčių neorganizavo ir šiems nusikaltimams nevadovavo. Jis neturėjo jokių lėšų vagystėms vykdyti, neturėjo jokių ryšių, pažinčių Vokietijoje, jis net nemokėjo vokiečių kalbos, kuria galėtų bent minimaliai susikalbėti. Iš aptartų pokalbių turinio visumos matyti, jog I. S. vykdė R. S. nurodymus, jam pakluso, vykdė jo paliepimus susitikti, suorganizuoti susitikimus su kitais nariais, jo paliepimu vyko į Vokietiją. Iš aptartų pokalbių visumos taip pat matyti ir nekyla abejonių, jog D. B., I. S. sugyventinė, žinojo, kad I. S. „dirbo“ R. S., t. y. pagal jo užsakymą vyko į Vokietiją ir vogė jam automobilius. Kai tik I. S. kas nors nepasisekdavo, ji klausdavo, ką „draugas“, t. y. R. S., pasakys. Pati guodėsi R. S. dėl netinkamo I. S. elgesio ir prašė jį pamokyti.

10.16. Iš šių pokalbių turinio taip pat matyti, jog pinigų pragyvenimui, kelionėms suteikė, o taip pat ir reikalingą informaciją – kur vykti, kaip ir ką daryti, kur gyventi, išsinuomoti automobilį, nurodė, o taip pat suteikė asmens, galinčio padėti užvesti automobilius, kontaktus, R. S. tiesiogiai pats arba per T. K.. Apie tai, kad vagyčių užsakovai ir organizatoriai buvo R. S. bei T. K., matyti ir iš to, jog I. S. vis vartodavo įvardį „Jie“. Būtent apie juos I. S. kalba ir po to, kai susitiko su T. K. prie degalinės. Iš karto po to I. S. skubiai ruošiasi į Vokietiją, ieško „čipų“, kurie reikalingi užvesti automobilius, o nuvykęs guodžiasi, kad nesiseka, bando pranešti T. K., o D. B. klausia, ką „draugas“, t. y. R. S., pasakys. Būtent tada fiksuotas R. S. pokalbis su vyriškiu, kuris sako, kad „V.“, t. y. I. S., neranda automobilių ir nori grįžti namo. Grįžęs į Lietuvą I. S. vėl vos po kelių dienų praneša sugyventinei, kad skubiai, t. y. jau šiandieną, išvyksta į Vokietiją, kad reikia pinigų bilietui, kad jo jau laukia žmonės. Būtent po šio išvykimo kartu su asmeniu, vardu „A.“, ir pavogė BMW automobilius, kuriais užpildė garažą. Šių pokalbių turinys patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotus I. S. parodymus, o taip pat ir tiek tiesioginius, tiek netiesioginius liudytojų P. M., G. Č., V. V. parodymus apie tai, kad I. S. buvo tik vykdytojas, o R. S. buvo šių vagysčių iniciatorius ir organizatorius, jis nurodydavo, kokios markės automobilius vogti, finansavo keliones, rūpinosi automobiliams vogti reikalinga įranga. Vertinant šiuos duomenis taip pat atsižvelgtina ir į V. V. parodymus, jog R. S. nusikaltėlių hierarchijoje buvo aukščiau „K.“, todėl dauguma organizacinių klausimų buvo pavesta tvarkyti „K.“. Nepaisant to, aukščiau aptartų pokalbių turinys patvirtina ir leidžia neabejotinai teigti, jog I. S. „dirbo“, t. y. vogė automobilius R. S. ir būtent prieš jį jautėsi atskaitingas.

10.17. Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijos pateikė informaciją apie pagrobtus automobilius ir duomenis iš tyrimo, kurį dėl šių vagysčių atliko Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos pareigūnai. Šiame atsakyme nurodyta, jog Lietuvos teisinės pagalbos prašyme minimi automobiliai buvo pavogti Lietuvos Užsakovams R. S. pavedimu ir nuvaryti į bunkerį Nr. (duomenys neskelbtini). Šį bunkerį 2011 m. rugsėjo 1 d. išsinuomojo D. M.. Nurodyta, jog šiai nusikaltėlių grupei priskirti nusikaltimai dėl automobilių vagysčių, kurios inkriminuotos ir R. S.. Šių automobilių dokumentai buvo rasti padarius kratą minėtame bunkeryje, apie kurį nuosekliai viso proceso metu aiškino I. S..

10.18. 2013 m. sausio 29 d. tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuoto pokalbio metu I. S. su D. M. kalba apie Vokietijoje esantį garažą bei „M.“, t. y. M. P., sulaikymą, apie galimus įkalčius garaže, taip pat kalbasi, kad neina susisiekti su „R.“, kuris galimai slapstosi. Taip pat kalbama apie įvykį Vokietijoje, kai buvo pagautas J. (J. J.) su „M.“, apie „K.‘ (4 t., b. l. 62-75), o 2013-03-01 savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole fiksuoto I. S. ir D. M. pokalbio metu aptarinėjama R. S. byla, mašinų vagystės. D. M. teigia, jog važiuotų į Vokietiją, jei būtų užsakymų (4 t., b. l. 110-124).

11. Visi šie duomenys patvirtina I. S. parodymus apie vagystes Vokietijoje, jų dalyvius bei R. S., kaip organizatoriaus, vaidmenį, todėl teismas pagrįstai šiuos duomenis laikė patikimu R. S. kaltės įrodymų šaltiniu ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi, I. S. parodymų patikimumas nustatytas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnyje, šiuos parodymus lyginant ir gretinant su kitais duomenimis. Dėl šios priežasties skundo argumentai, jog I. S. galėjo apkalbėti R. S. dėl to, jog šis neva kažkada nepadėjo I. S., atmetami kaip visiškai nepagrįsti, nes šis argumentas nepaneigia to, jog I. S. nurodytas aplinkybes patvirtina anksčiau aptartų slapta fiksuotų telefoninių pokalbių, vykusių 2012 m. kovo-liepos mėnesiais, turinys, kitų liudytojų parodymai, taip pat slapta fiksuotų susitikimų su D. M. metu pokalbiai. Šių aplinkybių nepaneigia ir tai, jog I. S. 2013 m. slapta fiksuoto susitikimo su R. S. metu nieko apie vagystes ar skolą dėl nesumokėtų pinigų neprasitaria, kaip nieko neprasitaria ir R. S.. Šio pakalbio turinys – R. S. pyksta ant I. S., kad šis skriaudžia senukus, todėl jam nepadės, tik patvirtina, jog R. S. turėjo viršenybę – tai I. S. kreipėsi pagalbos, o R. S. sprendė – padėti ar ne. Jo atsisakymas padėti paremtas moraliniais argumentais ir netgi išreikštas grasinimu. Sutiktina su skundo argumentu, jog I. S. turėjo motyvą pakenkti R. S., galimai kerštas ir asmeninis suinteresuotumas dėl nesumokėtų už vagystes pinigų ar kitų priežasčių ir paskatino I. S. pranešti teisėsaugai apie R. S. padarytus nusikaltimus, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo atmesti jo parodymus kaip nepatikimus ir neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, parodymų patikimumas nustatomas juos lyginant ir gretinant su kitais bylos duomenimis, ir šiuo atveju, kaip jau aptarta anksčiau, kiti bylos duomenys patvirtina I. S. parodymus, todėl teismas pagrįstai juos laikė patikimu įrodymų šaltiniu. Dėl šių aplinkybių skunde nurodytos 2013 m. sausio, vasario mėnesiais slapta fiksuotų pokalbių tarp I. S. ir kitų asmenų vertinimo interpretacijos atmetamos kaip subjektyvios ir prieštaraujančios surinktų duomenų visumai.

12. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012).

13. Apibendrinant konstatuojama, jog įrodymai dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų ištirti ir įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Byloje ištirtos ir vertinos visos reikšmingos aplinkybės, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis dėl R. S. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

14. Byloje nustatyta, kad sunkūs nusikaltimai įvykdyti tam gerai pasiruošus ir pagal iš anksto suderintą planą: pasirūpinta asmenų nuvykimu ir pragyvenimu Vokietijoje, suteiktos priemonės, pritaikytos užvesti pavogtiems automobiliams, pasirūpinta vogti išvykusių asmenų kelionėmis bei jų finansavimu, išnuomotas garažas - angaras vogtiems automobiliams laikyti, pasirūpinta automobilių dokumentų sutvarkymu, kėbulo numerių perkalimu bei vogtų automobilių pakrovimu ant autovežių, kad šie automobiliai būtų pargabenti į Lietuvą realizacijai. Byloje taip pat nustatyta, jog šioje veikloje dalyvavo ne mažiau kaip šeši asmenys – D. M., I. S., J. J., T. K., asmuo, nuteistas Vokietijoje, asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, asmuo, vardu „A.“. Taip pat nustatyta, jog kiekvienas iš šių asmenų turėjo sau skirtą užduotį: I. S. su D. M. ir nenustatytas asmuo, vardu „A.“, ieškojo ir vogė automobilius Vokietijoje, juos nuvarydavo į garažą - bunkerį, asmuo, kuris nuteistas Vokietijoje, perdarydavo (suklastodavo) pavogtų automobilių identifikacinius numerius, D. M., I. S. ar J. J. turėjo sukelti šiuos automobilius ant autovežių ir pargabenti į Lietuvą, o asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, pasirūpinti jų realizavimu. Byloje aukščiau aptartais duomenis nustatyta, jog R. S., T. K., D. M. ir I. S. nuolat aktyviai tarpusavyje bendravo būtent dėl nusikalstamų veikų darymo, t. y. juos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, todėl pagrįstai konstatuota, jog jie buvo organizuotos grupės nariai. Byloje taip pat nustatyta, jog R. S. kartu su T. K., turėdamas tikslą vykdyti vagystes, ieškojo asmenų, sutinkančių ir siekiančių daryti nusikalstamas veikas: D. M., I. S., asmenį, kuris nuteistas Vokietijoje, ir asmenį, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas. I. S. nurodė, kad tai R. S. pasiūlė jam važiuoti į Vokietiją vogti automobilių, ką patvirtino ir kiti apklausti liudytojai: P. M., V. V., jis nurodydavo, kokios markės automobilius vogti, parūpindavo įrangą, nurodė, kur laikyti pavogtus automobilius, parūpindavo, kad būtų pakeisti automobilių identifikaciniai numeriai, paruošti reikalingi dokumentai, apmokėjo visas kitų narių vykimo į Vokietiją išlaidas, skirstė atlygį už realizuotus automobilius. Apie iškilusias kliūtis I. S. pranešdavo T. K., R. S. ir prieš R. S. jautė atsakomybę, jam „dirbo“. Esant šioms aplinkybėms, R. S. pagrįstai pripažintas organizatoriumi, nes jis ne tik subūrė organizuotą grupę, bet ir parengė nusikalstamos veikos planą, paskirstė vaidmenis.

15. Byloje nustatyta, jog, vykdant nusikalstamas veikas, tikslas kiekvienu atveju buvo užpildyti garažą - bunkerį vogtais automobiliais. Kai garažas buvo užpildytas pirmą kartą, antrą kartą nusikalstamos veikos imtasi tik po to, kai minėti automobiliai buvo pargabenti į Lietuvą. Šios aplinkybės rodo, jog atskirus automobilių pagrobimus jungė kiekvienu atveju vieninga tyčia užpildyti garažą - angarą, todėl nusikalstami veiksmai, vagiant automobilius iki bus užpildytas garažas, pagrįstai vertinti kaip dvi tęstinio pobūdžio nusikalstamos veikos, todėl, atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog R. S. pagrįstai pripažintas kaltu, kad būdamas organizatoriumi, organizuotoje grupėje įvykdė du tęstinius nusikaltimus – svetimo didelės vertės turto vagystes ir jo veikos teisingai kvalifikuotos kaip du nusikaltimai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistojo D. M. gynėjo advokato V. M. apeliacinio skundo

16. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Teigiama, jog teismas neatliko išsamios įrodymų analizės ir rėmėsi abejotinais įrodymais, nesiimdamas priemonių išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir atmesdamas gynybos poziciją buvo šališkas, pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai, kurių nepavyko pašalinti, turi būti aiškinami kaltininko naudai) principą, todėl nepagrįstai D. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį D. M. atžvilgiu, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių taisyklių, vertindamas įrodymus, nepažeidė, išsamiai išanalizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumą, nurodė motyvuotas išvadas, kodėl vienus duomenis laiko įrodymais, o kitus vertina kritiškai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių - nepagrįstai konstatuota, jog D. M. 2012 m. liepos mėnesį pavogė keturis BMW markės automobilius, todėl apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį keičia BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.

16.1. D. M. kaltės dėl automobilių vagysčių nepripažino, teigė ketinęs tik padėti I. S. įsigyti automobilį Vokietijoje, tačiau šiuos jo parodymus paneigia visuma pirmosios instancijos teisme ištirtų ir nuosekliai įvertintų įrodymų, todėl tokie D. M. parodymai pagrįstai vertinti kritiškai, laikyti jo gynybine versija ir atmesti. D. M. kaltę, įvykdžius automobilių vagystes organizuotoje grupėje bei jo kaip vykdytojo vaidmenį, patvirtina išsamiai išanalizuoti ir įvertinti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tų pačių nusikalstamų veikų atleisto I. S. parodymai, kurie buvo vienodi ir iš esmės nekito viso proceso metu, parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolai, liudytojų P. M., V. V. parodymai, slapta fiksuotų pokalbių tarp I. S. ir R. S., I. S. sugyventinės D. B., D. M., turinys, slapta fiksuoto I. S. ir D. M. 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. kovo 1 d. susitikimų pokalbių turinys, 2013 m. gegužės 3 d. slapta fiksuoto I. S. ir J. J. pokalbio turinys, 2013 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota telefoninių skambučių išklotinių analizė, kurioje fiksuotas D. M., R. S., I. S. tarpusavio kontaktų dažnumas, telefonų numeriai, kuriais šie asmenys kontaktavo, bei kita pirmosios instancijos teisme ištirta ir nuosprendyje įvertinta rašytinė bylos medžiaga.

16.2. Kaip jau aptarta aukščiau, I. S. nuosekliai viso proceso metu aiškino, jog jis priėmė R. S. pasiūlymą vykti į Vokietiją vogti automobilių. Tai jis turėjo daryti su R. S. pažįstamu, vardu D., t. y. D. M., kuris jau viską žinojo ir turėjo pamokyti I. S.. I. S. parodė, jog po R. S. pokalbio apie vykimą į Vokietiją praėjus 3-4 dienoms, jam paskambino vaikinas, kuris prisistatė D., ir pasakė, kad tą pačią dieną po pietų reikia ruoštis išvykai į Vokietiją. Tą kartą jie važiavo su išnuomotu Opel Astra automobiliu. Visą reikalingą įrangą vežėsi D. M.. Vokietijoje apsistojo nedideliame viešbutyje. Dieną ieškodavo tinkamų automobilių, užsirašydavo adresus, o naktį sugrįždavo jų vogti. I. S. parodė, jog D. M. užvesdavo automobilius specialia įranga, o liudytojas juos nuvarydavo iki garažo-bunkerio. Tą kartą jie ieškojo WV markės automobilių. Kokios markė automobilius reikės vogti, liudytojas sužinojo iš D. M.. Pirmą kartą jie per 4-5 dienas iš skirtingų miestelių pavogė iš viso 6 VW Touran ir WV Golf markių automobilius. Jis nurašė automobilių kėbulo numerius ir išvyko į Lietuvą, kur turėjo būti parūpinti automobiliams dokumentai. Kai šie automobiliai buvo realizuoti, T. K. nurodė vėl važiuoti į Vokietiją vogti automobilių, nurodė Vokietijoje nusipirkti automobilį su vokiškais numeriais. Sutartu laiku jis su D. M. į Vokietiją išvyko autobusu. Berlyne turguje nusipirko Nissan markės automobilį, už kurį apie 1200 eurų sumokėjo D., tada nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir išsinuomojo butą. Tuo metu turėjo vogti WV Touran markės benzininius automobilius. Rado tik vieną, jį pavogė. Kadangi tokių daugiau nerado, grįžo į Lietuvą. Nors I. S. turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau jo parodymus patvirtina liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga, todėl teismas pagrįstai juos laikė patikimu D. M. kaltės įrodymu.

16.3. Liudytojas P. M. patvirtino, jog I. S. jam sakęs, kad sutiko su „R.“ pasiūlymu vykti į Vokietiją vogti automobilių. Jis yra vežęs I. S. ir asmenį, pravarde „K.s“, taip pat žinoma apie asmenį, pravarde „K.“. Liudytojas parodė, jog pažįsta D. M. ir jam žinoma, kad I. S. automobilius Vokietijoje vogdavo būtent su D. M.. Kartą I. S. su D. vežė pas „R.“ ir pats D. sakė, kad „R.“ liepė prižiūrėti I. S., kad šis ko nors nepridirbtų. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu D. M. liudytojas atpažino kaip asmenį, kurį įvardijo „D.“, o T. K. kaip asmenį, įvardintą „K.“.

16.4. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino žinojęs, jog jo brolis I. S. važinėjo į Vokietiją vogti automobilių. Brolis naudojosi jo asmens tapatybės dokumentu. Žinojo, kad brolis į Vokietiją važinėja per „R.“, dėl vagysčių taip pat bendravo ir su „K.“. Kartą I. S. Vokietijoje pritrūkus pinigų, apie taip pranešė R. S., o pinigus atvežė „K.“. Nors teisme šiuos parodymus liudytojas paneigė, teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą paveiktas tyrėjų spaudimo dėl žadamų lengvatų, tačiau teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo parodymais teisme, nes jo nurodytas aplinkybes dėl spaudimo paneigė apklausti tyrėjai. Be to, liudytojas analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur tyrėjai nedalyvavo, o teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jokių lengvatų negavo. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai, vertindamas kitų įrodymų patikimumą, vadovavosi šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir pagrįstai šiuos duomenis laikė kaip suteikiančius pagrindą tikėti I. S. parodymais, nes jie patvirtino ir neprieštaravo I. S. parodymams, kuriuos patvirtina ir kiti duomenys.

16.5. Pagrindą tikėti I. S. bei P. M. suteikia ir kiti objektyvūs bylos duomenys. 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, jog V. V. ir D. M. vardu bilietai pirkti vykimui Kaunas-Berlynas 2012 m. balandžio 14 d. ir Diuseldorfas-Kaunas 2012 m. balandžio 23 d. Taip pat D. M. vardu pirkti bilietai vykimui Kaunas-Berlynas 2012 m. gegužės 24 d. Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijos pateikė informaciją apie pagrobtus automobilius ir duomenis iš tyrimo, kurį dėl šių vagysčių atliko Vokietijos federacinės Respublikos teisėsaugos pareigūnai. Šiame atsakyme nurodyta, jog Lietuvos teisinės pagalbos prašyme minimi automobiliai buvo pavogti Lietuvos užsakovams R. S. pavedimu ir nuvaryti į bunkerį Nr. (duomenys neskelbtini). Šį bunkerį 2011 m. rugsėjo 1 d. išsinuomojo D. M.. Nurodyta, jog šiai nusikaltėlių grupei priskirti nusikaltimai dėl automobilių vagysčių, kurios inkriminuotos ir D. M.. Šių automobilių, o taip pat jų savininkų asmeniniai daiktai buvo rasti padarius kratą minėtame bunkeryje, apie kurį nuosekliai viso proceso metu aiškino I. S., į kurį buvo nuvaromi D. M. užvesti pagrobti WV markės automobiliai.

16.6. Apie tai, kad I. S. į Vokietiją vyko vogti automobilių su D. M., patvirtina ir slapta fiksuotų telefoninių pokalbių įrašai, iš kurių matyti, jog I. S. nuolat bendrauja su D. M., kalbasi apie važiavimą į Vokietiją, autobuso bilietų pirkimą, daiktų, reikalingų vagystėms, pasiėmimą. Pokalbiuose, kurių įrašai Nr. 942, 950, 995, 1003, R. S. per I. S. derina susitikimą su D. M.. R. S. I. S. liepia būtinai paskambinti D. M. ir pasakyti, kad R. S. jo laukia. 2012 m. balandžio 11 d. pokalbiuose, įrašų Nr. 3585, 3591, R. S. per I. S. derina susitikimą su D. M., kurį vadina „bendru draugu“. Iš 2012 m. balandžio 12 d. pokalbių, įrašų Nr. 3637, 2464, 73641, 3684, matyti, jog kai R. S. iš I. S. sužino, kad D. M. negalės atvykti sutartu laiku, pyksta, liepia I. S. pranešti D. M., kad R. S. pats pas jį atvažiuos. Pažymėtina, jog būtent po šių pokalbių I. S. su D. M. išvyko į Vokietiją, o 2012 naktį iš balandžio 21 d. į 22 dieną D. M. su I. S. pavogė automobilį WV Touran. Iš 2012 m. balandžio 13 d. -2012 m. balandžio 14 d. pokalbių (15 t., b. l. 157-161), matyti, kad po 2012 m. balandžio 12 d. R. S. pokalbių su I. S. dėl susitikimo su D. M., 2012 m. balandžio 13 d., 2012 m. balandžio 14 d. D. M. susisiekia su I. S. ir derina kelionę į Vokietiją, rūpinasi autobusų bilietų pirkimu. I. S. nurodo, kad jam bilietą pirkti V. V. vardu. Be to, iš pokalbio Nr. 135 matyti, jog I. S. kalba su D. M., kad šis susitiktų su asmeniu, kuris parodytų, kaip užvesti BMW automobilius. Iš pokalbio Nr. 141 matyti, jog D. M. liepia I. S. nesirodyti „ten“ neblaiviam, nes „dar į kuprą duotų“. I. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tai prieš R. S. jis negalėjo rodytis neblaivus. Be to, iš pokalbių matyti, kad tuo metu, kai D. M. buvo sulaikytas Vokietijoje, ir nebuvo jokių žinių apie jį, I. S. bendravo su D. M. sutuoktine A., sakė, kad reikia kreiptis į „K.“, R. S., gal šis kokį advokatą surastų. Visi šie duomenys patvirtina I. S. nuoseklius parodymus tiek dėl jo paties dalyvavimo nusikaltimuose, tiek ir dėl D. M. dalyvavimo ir konkrečių jo atliktų veiksmų automobilių vagystėse, ir leidžia tikėti I. S., jog jis kartu su D. M. 2012 m. balandžio mėnesį pavogė automobilį VW Touran, bet ir tikėti ta jo parodymų dalimi, jog ir kitus automobilius sausio-vasario mėnesiais jis pavogė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kartu su D. M., t. y. su D. M. jie dieną ieškodavo tinkamų automobilių, o naktį atvažiuodavo kartu, D. M. juos užvesdavo, o I. S. nuvarydavo į bunkerį. Be to, visi aukščiau aptarti duomenys rodo, jog R. S. su D. M. buvo gerai pažįstami dar iki I. S. susipažįstant su D., o 2012 kovo-gegužės mėnesiais nuolat bendravo, susitikdavo. Kaip jau minėta, P. M. taip pat patvirtino vežęs I. S. ir D. į susitikimą su R. S..

16.7. Visos šios aplinkybės paneigia tiek R. S., tiek ir D. M. aiškinimus, kad jie vienas kito nepažinojo ir buvo susitikę tik dėl onkologo telefono D. M. žmonai numerio. Priešingai, telefoninių pokalbių įrašai rodo, jog D. M. gerai pažinojo R. S. ir jam pakluso, nuolat su juo susitikdavo, vykdydavo jo nurodymus atvažiuoti į susitikimus, po susitikimų važiavo į Vokietiją. Be to, 2013 m. sausio 29 d. tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuoto pokalbio metu I. S. su D. M. kalba apie Vokietijoje esantį garažą bei „M.“, t. y. M. P., sulaikymą, apie galimus įkalčius garaže, taip pat kalbasi, kad neina susisiekti su „R.“, kuris galimai slapstosi. Taip pat kalbama apie įvykį Vokietijoje, kai buvo pagautas J. (J. J.) su „M., apie „K.‘ (4 t., b. l. 62-75), o 2013 m. kovo 1 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole fiksuoto I. S. ir D. M. pokalbio metu aptarinėjama R. S. byla, mašinų vagystės. D. M. teigia, jog važiuotų į Vokietiją, jei būtų užsakymų (4 t., b. l. 110-124). Visos šios aplinkybės neabejotinai paneigia D. M. teiginius, kad jis į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas prieš jo valią, nieko apie tai nežinodamas, ir nusikaltimus vykdė bijodamas I. S. grasinimų. Priešingai, iš jau aptartų telefoninių pokalbių įrašų matyti, jog D. M. moko I. S., kaip bendrauti su R. S. ir T. K., bandyti juos pergudrauti dėl išvykimo į Vokietiją, ir pan.

16.8. Byloje iš tiesų nėra jokių kitų tiesioginių D. M. kaltės įrodymų (DNR pėdsakų, nerasti įrankiai, su kuriais D. M. vykdė vagystes, automobiliai taip pat nerasti), išskyrus I. S. parodymus, tačiau būtent aukščiau aptartų duomenų visuma leidžia tikėti I. S. parodymais, jog automobilių vagystėse dalyvavo ir D. M., ir būtent jis užvesdavo pavogtus automobilius. Tokia išvada darytina ir iš P. M. parodymų, jog I. S. turėjo pamokyti vogti automobilius jau patyręs, R. S. pažįstamas asmuo. Byloje taip pat nėra pagrindo abejoti Vokietijos teisėsaugos pateikta informacija, jog D. M. buvo išnuomojęs bunkerį. Apie tai jis yra sakęs ir pačiam I. S.. Be to, kaip jau minėta, 2013 m. sausio 29 d. tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokole užfiksuoto pokalbio metu I. S. su D. M. kalba apie Vokietijoje esantį garažą ir apie galimus įkalčius garaže. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad garažą D. M. buvo išnuomojęs dar 2011 m. rugsėjo mėnesį, o taip pat šiuos duomenis vertinant kartu su I. S. parodymais bei kitais jau aptartais įrodymais, darytina neabejotina išvada, jog D. M. kartu su I. S., veikdamas organizuotoje grupėje, įvykdė ne tik WV Touran automobilio vagystę 2012 m. balandžio mėnesį, bet ir VW markės automobilių vagystes 2012 m. sausio-vasario mėnesiais.

16.9. Byloje nustatyta, kad sunkūs nusikaltimai įvykdyti tam gerai pasiruošus ir pagal iš anksto suderintą planą: pasirūpinta asmenų nuvykimu ir pragyvenimu Vokietijoje, suteiktos priemonės, pritaikytos užvesti pavogtiems automobiliams, pasirūpinta vogti išvykusių asmenų kelionėmis bei jų finansavimu, išnuomotas garažas-angaras vogtiems automobiliams laikyti, pasirūpinta automobilių dokumentų sutvarkymu, kėbulo numerių perkalimu bei pakrovimu ant autovežių, kad šie automobiliai būtų pargabenti į Lietuvą realizacijai. Byloje taip pat nustatyta, jog šioje veikloje dalyvavo ne mažiau kaip šeši asmenys, tarp jų ir D. M., iš kurių kiekvienas turėjo sau skirtą užduotį. I. S. su D. M. ieškojo ir vogė automobilius Vokietijoje, juos nuvarydavo į garažą-bunkerį, kiti atliko kitas užduotis – rūpinosi reikalingais dokumentais, numeriais automobiliams, perkalinėjo identifikacinius numerius, rūpinosi pargabenimu į Lietuvą ir jų realizavimu. Byloje taip pat nustatyta, jog R. S., T. K., D. M. ir I. S. nuolat aktyviai tarpusavyje bendravo būtent dėl nusikalstamų veikų darymo, t. y. juos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, todėl pagrįstai konstatuota, jog jie buvo organizuotos grupės nariai ir D. M. automobilių vagystes įvykdė organizuotoje grupėje.

17. Byloje pagrįstai, vadovaujantis faktiniais duomenimis, nustatyta, jog ir VW Touran markės automobilį D. M. pavogė naktį iš 2012 m. balandžio 21 d. į 2012 m. balandžio 22 d. kartu su I. S. organizuotoje grupėje, tačiau byloje nepagrįstai konstatuota, jog D. M. 2012 m. liepos mėnesį pavogė penkis BMW markės automobilius. Byloje iširtais įrodymais nustatyta, jog 2012 m. liepos mėnesį BMW markės automobilius I. S. Vokietijoje vogė ne su D. M., o su asmeniu, vardu „A.“. Būtent su šiuo asmeniu I. S. ieškojo automobilių dienomis, o naktį sugrįžus, „A.“ juos užvesdavo, I. S. nuvarydavo į garažą. Tokios aplinkybės nurodytos ir kaltinime. Esant šiems duomenims, D. M. už BMW automobilių vagystę nuteistas nepagrįstai. Jis, nors ir būdamas organizuotos grupės nariu, šiose vagystėse nedalyvavo, jis nebuvo nusikalstamų veikų organizatorius, todėl atsakomybė už minėtų automobilių vagystes jam neturi kilti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jos teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. M. organizuotoje grupėje kartu su kitais organizuotos grupės nariais – R. S., T. K., I. S., ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vadinamu „A.“, pagrobė didelės vertės – 124 500 eurų svetimą turtą, nes jis pagrobė tik 12 000 eurų vertės VW Touran automobilį. Remiantis išdėstytu, ši nuosprendžio dalis keistina, ir iš nustatomosios nuosprendžio dalies pašalintina aplinkybė, jog D. M. 2012 m. liepos mėnesį dalyvavo BMW automobilių vagystėse, t. y. iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalintina antrojo nusikaltimo paskutinio sakinio dalis, prasidedanti žodžiais <..tokiu būdu R. S...>, išdėstant šią dalį taip: < ..tokiu būdu R. S., T. K., I. S., D. M. bei asmuo, kuris nuteistas VFR, organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės 12 000 eurų svetimą turtą, o R. S., T. K., I. S. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu „A.“, organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės 112 500 eurų svetimą turtą.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

18. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija R. S., T. K. ir D. M. paskirtos bausmės rūšies teisingumo, tačiau nesutinka su jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiais. Nurodo, kad nustatant bausmės dydžius, nebuvo atsižvelgta į visų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

18.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi, bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.??? ???(Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-379-697/2018).

18.2. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

18.3. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį –laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo svarstyti klausimo taikyti nuteistiesiems baudžiamojo įstatymo nuostatas, susijusias su švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimu, ir pagrįstai skyrė jiems laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas bausmių dydžius, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, įvertino jų asmenybes, kad visi yra dirbantys, turi šeimas, charakterizuojami teigiamai, ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kiek mažesnes nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra pagrindo laikyti, kad bausmės nuteistiesiems yra per švelnios ir jas reikėtų griežtinti.

18.4. Nepagrįstas prokurorės skundo teiginys, kad teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, neįvertino, kad inkriminuotas veikas jie įvykdė tyčia, savanaudiškais tikslais, kad nustatytos net dvi veiką kvalifikuojančios aplinkybės – didelė pagrobto turto vertė ir organizuota grupė, kas akivaizdžiai padidina veikos ir ją vykdžiusių asmenų pavojingumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šios aplinkybės buvo teismo detaliai išanalizuotos vertinant, ar kaltinamųjų veiksmuose egzistuoja visi jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Teismas konstatavo, jog veika yra teisingai kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, įrodytos kaltinime numatytos dvi veiką kvalifikuojančios aplinkybės – kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje ir savo nusikalstamais veiksmais pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Taigi, šios aplinkybės apibūdina nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, kvalifikuoja veiką, kas įstatymo leidėjo buvo įvertinta ir nustatant sankciją už tokios veikos padarymą. Todėl šias aplinkybes dar vertinti papildomai, skiriant bausmę, ir laikyti, kad jų konstatavimas padidina veikos ir ją įvykdžiusių asmenų pavojingumą, nėra teisinio pagrindo.

18.5. Prokurorė skunde kritikuoja ir teismo argumentus dėl pakankamai ilgos proceso trukmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino objektyviai ir tinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-44-699/2015). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, aplinkybė, kad baudžiamasis procesas tiek R. S., tiek kitų nuteistųjų atžvilgiu šioje byloje truko gan ilgą laiko tarpą – šešerius metus, kas sukūrė jiems netikrumo jausmą dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties, buvo vertinamas ne kaip išimtinė, o kartu su kitomis, bausmės skyrimui svarbą turinčiomis, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nuteistiesiems netaikė ir paskyrė jiems sankcijos ribose numatytą bausmę. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama prokurorės skunde, šiuo atveju nėra pagrindo išskirtinai analizuoti ir spręsti, kiek proceso trukmę įtakojo paties R. S. elgesys.

18.6. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į paminėtas aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

19. Dėl BK 75 straipsnio taikymo. Prokurorė ginčija BK 75 straipsnio taikymo R. S., T. K. ir D. M. teisėtumą ir žemesnės instancijos teismo išvadą, kad nuteistiesiems už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

19.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018).

19.2. Spręsdamas dėl tikslingumo atidėti R. S., T. K. ir D. M. bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), be aukščiau aptartų aplinkybių, kurias vertino nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas aptarė nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, kad R. S. dirbantis, studijuojantis, charakterizuojamas teigiamai, teikia išlaikymą mažamečiui sūnui; T. K. dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina du mažamečius vaikus; D. M. dirbantis individualiai, vedęs. Šios socialinius ryšius patvirtinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui davė pagrindą išvadai, kad nuteistieji dar turi potencialo padaryti išvadas bei ateityje laikytis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedaryti. Prokurorė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino R. S. ir D. M. ankstesnių teistumų, kas neigiamai charakterizuoja asmenis. Teisėjų kolegija laiko, kad šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos kaip išimtinės ir ypatingos, o tai, kad dėl ankstesnių nusikalstamų veikų nuteistiesiems teistumai jau išnykę ir jie laikomi neturintys teistumo, kad jie nėra padarę naujų nusikalstamų veikų, taip pat leidžia manyti, jog nuteistieji naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

19.3. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nurodytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taigi, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. S. ir Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo D. M. gynėjo advokato V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad D. M. 2012 m. liepos mėnesį dalyvavo BMW automobilių vagystėse, t. y. iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti antro nusikaltimo paskutinio sakinio dalį, prasidedančią žodžiais <...tokiu būdu R. S....>, ir ją išdėstyti taip: < ..tokiu būdu R. S., T. K., I. S., D. M. bei asmuo, kuris nuteistas VFR, organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės 12 000 eurų svetimą turtą, o R. S., T. K., I. S. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu „A.“, organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės 112 500 eurų svetimą turtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.