Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-602-626/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-11-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
1A-602-626/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46013-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
Nuteistasis
P., P. I., A. I., D. K.
Nukentėjusysis
M. M.
Advokatai
Kristina Sandraitė-Butvilienė
Byla Nr. 1A-602-626/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46013-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.; 1.1.4.4.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Normantui,nuteistajam P. (P.) P. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Sandraitei-Butvilienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-02 nuosprendžio, kuriuo P. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienų) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės laikotarpį atlyginti vieną trečdalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 1 566,67 Eur.

Šiuo nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų P. I., A. I. ir D. K. solidariai M. M. priteista 4 700 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. I., D. K., tačiau dėl jų skundai nepaduoti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. I. nuteistas už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, įvykdytą bendrininkų grupe, t. y. už tai, kad jis, veikdamas kartu su A. I. ir D. K. bei su asmeniu, kuris mirė ikiteisminio tyrimo metu ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuo 2015-07-23 iki 2015-08-17, įsibraudami į sandėliuką, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), per kelis kartus pagrobė M. M. priklausantį turtą: alkoholinius gėrimus: 65 Eur vertės 0,7 l talpos šampano butelį „Bilecart Salmon“; 180 Eur vertės 1,5 l talpos šampano butelį „Bollinger Grande anne“; 60 Eur vertės 0,7 l talpos šampano butelį „Bollinger“; 100 Eur vertės 0,7 l talpos šampano butelį „Moet & Chandon 2002“; 40 Eur vertės 0,7 l talpos šampano butelį „GH Mumm“; 44 Eur vertės 3 l talpos putojančio vyno butelį „Alita“; 5 Eur vertės 0.7 l talpos putojančio vyno butelį „Alita“ (su raudonu markeriu rašytais užrašais ant etiketės); 120 Eur vertės konjako butelį „Golf XO Cognac“; 45 Eur vertės viskio butelį „Nikka“; 50 Eur vertės viskio butelį „Nikka from the barrel“; 150 Eur vertės vyno butelį „Salvioni brunello di montalcino 2003“; 35 Eur vertės vyno butelį „Chateau Teyssier grand cru 2009“; 50 Eur vertės vyno butelį „Feudi di san marzano“; 40 Eur vertės degtinės butelį „Beluga“ bei 20 vnt. alkoholinių gėrimų butelių, kurių pavadinimų negali įvardinti (vyno, viskio, šampano, romo, degtinės, konjako, armanjako butelių), bendra pavogtų alkoholinių gėrimų vertė 2 200 Eur; 25 vnt. buteliukų ir skardinių 150 ml ir 500 ml talpos gėrimo “Coca-Cola” kolekciją, kurios vertė 500 Eur; 50 vienetų automobilių modelių kolekciją: „Zil MMZ 555“, „Ford Roadster 1932“, „Ford Panel Truck 1932“, „Volga Gaz 24-02 Eskort“, 2 vnt. „Gaz AA „Polutarka“, „Kamaz“, „Dodge Viper“, „Chaika“, „Ferrari“, „Porsche“, „Lamborghini“, „Vaz“, „Moskvich“, „Niva Skif“, „Latvija” greitoji pagalba, „Volga“ ir kt., kurių kiekvieno vertė 40 Eur, bendra automobilių modelių kolekcijos vertė 2 000 Eur. Tuo bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam M. M. priklausantį 4 700 Eur vertės turtą.

2. Nuteistasis P. I. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-02 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, kaip asmenį nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2.1. Apeliantas įsitikinęs, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį esmingai pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus, sukliudžiusius teismui nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį. Apelianto nuomone, teismo išvados dėl jo kaltės priimtos visapusiškai ir pilnai neįvertinus teismo posėdyje ištirtų faktinių aplinkybių, neobjektyviai įvertins liudytojų parodymus. Tokiu būdu buvo pažeistas BPK 20 straipsnio reikalavimas.

2.2. Apelianto nuomone, teismas taip pat pažeidė nekaltumo prezumpciją ir iš jos išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Nurodo, kad teismas nuosprendyje jo parodymus dėl alibi, t. y. tai, kad jis įvykio dieną su kaltinime nurodytais asmenimis kartu nebuvo, paneigė ne konkrečiai ir kategoriškais duomenimis, o tikėtinais samprotavimais, prielaidomis. Nurodo, kad jis tuo metu buvo tame pačiame objekte, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes vykdė elektros instaliacijos darbus. Paaiškino, kad dirbant minėtame objekte jis A. I. paprašė nupirkti jam atsigerti. Tuo tarpu šalia stovėjęs statybininkas D. K. visa tai girdėjo ir pasiūlė jam Coca-colos bei pasiteiravo, ar jis turi vaikų. Jam atsakius teigiamai, D. K. pasiūlė jam parnešti vaikams 5-7 mašinėles-modelius ir viską jam padavė viename maišelyje. Coca-cola išgėrė pats, o mašinėles parnešė namo savo vaikams, kurias savanoriškai grąžino, kai sužinojo, jog jos vogtos. Kad jam duoti daiktai pavogti iš greta esančio sandėliuko nesakė nei A. I. nei D. K.. Pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina ir A. I. bei D. K. bei kiti asmenys, buvę šalia ir dirbę šiame statybos-griovimo objekte.

2.3. Nesutinka su išvada, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teismas savo kaltę pripažino visiškai arba iš dalies bei, kad jis nuoširdžiai gailisi. Pasak apelianto, tai neteisingai pareigūnų suprasta ir įvertinta jo pozicija dėl nemalonaus jam įvykio. Nurodo, kad gailėjosi ir pergyveno dėl savo lengvabūdiško ir neapgalvoto elgesio, nes paėmė daiktus patikėjęs A. I. ir D. K., kurie nurodė, jog daiktai bešeimininkiai.

2.4. Taip pat nurodo, kad teismas nenustatinėjo jo tyčios, t. y. nevertino jo psichinio santykio su veika, o rėmėsi tik objektyviai duomenimis dėl turto paėmimo ir kitų šį turtą jam perduodančių asmenų faktą.

2.5. Atkreipia dėmesį, kad teismas, kvalifikuodamas jo ir vagystę įvykdžiusių asmenų veiksmus, jo, kaip bendrininko veiksmų taip pat neindividualizavo. Pažymi, kad jog jis nusikalstamos veikos daryti nesitarė ir nepadarė, todėl nepriklauso jokiai įstatyme (BK 24 straipsnyje) nustatytai bendrininkų rūšiai ir negali būti teismo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje.

3. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis P. I. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismo sprendimas pripažinti P. I. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra teisingas ir pagrįstas, visgi, teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismas padarė neteisingas išvadas dėl P. I. tyčios turinio bei P. I. dalyvavimo veikoje apimties.

6. P. I. nesutiko su teismo išvada, kad jis dalyvavo vykdant vagystę iš nukentėjusiojo M. M. sandėliuko. Nurodė, jog manė, kad automobiliai niekam nepriklausė. Alkoholio nevogė bei negėrė, jam jo niekas nesiūlė. Į sandėliuką nelindo. Neigia buvus bendrą tyčią dėl alkoholio ir kitų daiktų vagystės iš sandėliuko.

7. Byloje nustatyta, kad beveik vieno mėnesio laikotarpiu, t. y. nuo 2015-07-23 iki 2015-08-17, iš užrakinto sandėliuko, įsibraunant į jį per tarpą, susidariusį dėl lubų ardymo, buvo pagrobta: 34 buteliai alkoholinių gėrimų, kurių vertė 2 200 Eur; 25 vnt. buteliukų ir skardinių „Coca-Cola“ kolekcija, kurios bendra vertė 500 Eur; 50 vienetų automobilių modelių kolekcija, vieno automobilio vertė 40 Eur, bendra kolekcijos vertė – 2 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad tuo metu rūsyje dirbo statybininkų brigada, tarp jų D. K., asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas bei asmuo, kuriam mirus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Taip pat dirbo du elektrikai - P. I. ir A. I..

8. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. I. paaiškino, kad jis į sandėliuką nelindo. Viskas įvyko tada, kai jis paprašė A. I. nueiti nupirkti jam atsigerti. Jų pokalbį išgirdęs A. K. pasiūlė jam „Coca-Cola“ buteliuką ir davė jį jam atsigerti. Po to A. K. paklausė, ar jis turi vaikų. Jam atsakius teigiamai, paklausė, gal jis norintis mašinėlių. Jam pasiūlė, todėl jis ir paėmė. Mašinėles paėmė per sieną perlipęs D. K., kurias, sudėtas į maišelį, perdavė A. P., o A. P. maišelį su mašinėlėmis perdavė jam. Maišelyje 5-7 mašinytės ir dar buvo 4-5 buteliukai „Coca-cola“, mašinėles grąžino. Jis paėmė maišą ir nuėjo. Kur dingo alkoholis nežino, matė kaip išgėrę vaikšto A. P., D. K. ir asmuo, kuris yra miręs.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apylinkės teismas konstatavo, jog P. I. pasisavino dalį turto, tačiau šią aplinkybę laikė nereikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nurodė, jog nusikalstama veika padaryta per maždaug trijų savaičių laikotarpį, vis pasisavinant kitus daiktus – alkoholį ir „Coca-Cola“, kurie buvo vartojami, mašinėles. Visi kaltinamieji suvokė, kad iš sandėliuko išnešami ne tik tie daiktai, kuriuos pasisavina kiekvienas iš jų, bet ir kiti. Konstatavo, kad P. I., kartu su kitais kaltinamaisiais veikė neapibrėžta tyčia, nes, nors jie ir nebuvo iš anksto susitarę, kokį ir kiek turto pagrobs, tačiau suvokė, kad pasisavina svetimą turtą įsibraunant į patalpas.

10. Nagrinėjamoje byloje būtina atsakyti į klausimus, ar P. I. priimdamas pasiūlymą dėl mašinėlių paėmimo iš kaltinime nurodyto sandėliuko bei paimdamas iš sandėliuko jam pagrobtus daiktus veikė kaip bendravykdytojas. Taip pat, ar jo padaryti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su bendravykdytojų kitomis vagystėmis ir kilusiais bendrais padariniais.

Dėl mašinėlių modelių vagystės ir 4-5 buteliukų „Coca-Cola“ vagystės bendrininkaujant

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis (kasacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-550-303/2015). Kiekvienas kaltininkas turi suvokti, kad daro nusikaltimą ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2003). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, konstatuojama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017).

12. Taigi, vykdytojo baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra BK specialiosios dalies straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis, kurią jis įgyvendino savo veika. Kaip minėta, bendrininkaujant – vykdytojas turi atlikti bent dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytos veikos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais byloje nustatyta, kad P. I., priimdamas pasiūlymą dėl mašinėlių jo vaikams vagystės iš sandėliuko ir jas pasiimdamas, t. y. pradėdamas turtą valdyti kaip savo, veikė kaip bedravykdytojas. Šiuo atveju nėra svarbu tai, kad jis pats į sandėliuką nelindo. Iš paties apelianto parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis suprato, jog jam bus perduotos mašinėlės, kurios bus paimtos iš užrakinto sandėliuko, įlipant per plyšį, atsiradusį ardant lubas, bei, kad sandėliuke esantis turtas D. K. ir A. P. nepriklauso. Jis matė kaip D. K. perlipo per sandėliuko sieną, matė, kad sandėliukas užrakintas. Apygardos teisme patvirtino supratęs, kad paimti ir jam perduoti daiktai statybininkams nepriklauso. Taigi akivaizdu, jog mašinėlės paimtos ir apeliantui perduotos pastarajam pageidaujant šio veiksmo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija P. I. sutikimo, kad jam būtų paimtos mašinėlės ir jų priėmimo, negali vertinti kitaip kaip susitarimo dėl mašinėlių vagystės, kuris buvo sudarytas dar iki vagystės įvykdymo. Teismų praktikoje, vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2008, 2K-495/2013). P. I. sutikimas ir daiktų priėmimas rodo, kad apeliantas suvokė, jog daroma nusikalstama veika ir to norėjo. Nors svetimam turtui užvaldyti jis tiesiogiai neatliko grobimo veiksmų, tačiau neteisėtam turto įgijimui pasinaudojo kitais kaltininkais ir tęsė kitų kaltininkų pradėtą turto užvaldymą gėrimus suvartodamas, o mašinėles parsinešdamas namo ir atiduodamas savo vaikams jomis naudotis. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai šioje dalyje, jog P. I., kuris iš dalies realizavo BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, laikytinas vagystės, padarytos įsibraunant į patalpą, bendravykdytoju (veikęs bendrai su D. K. ir asmeniu (A. P.), kuriam byla išskirta). P. I. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl P. I. bendro veikimo vagiant alkoholį ir kt. daiktus

13. Apylinkės teismas konstatavo, jog P. I. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jam inkriminavo visą pagrobtą turtą. Apylinės teismas nurodė, jog nors P. I. ir kiti bendrininkai nebuvo iš anksto susitarę, kokį ir kiek turto pagrobs, tačiau suvokė, kad pasisavina svetimą turtą įsibraunant į patalpą. Nurodė, jog visi kaltininkai suvokė, jog iš sandėliuko išimami ne tik tie daiktai, kuriuos pasisavina kiekvienas iš jų, bet ir kiti.

14. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

16. Įstatyme išskiriami du objektyvieji bendrininkavimo požymiai: 1) dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; 2) kelių asmenų veikos bendrumas. Veikos bendrumas lemia bendrus padarinius. Bendri padariniai inkriminuojami asmenims tik esant kiekvieno bendrininko veikos ir kilusių padarinių priežastiniam ryšiui. Jeigu nėra atskirų asmenų veikų ir kilusių padarinių priežastinio ryšio, nėra nei bendrininkavimo, nei bendros atsakomybės.

17. Prie subjektyviųjų bendrninkavimo požymių priskiriamas susitarimas daryti nusikalstamą veiką ir tyčia bendrininkauti. Bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017). Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

18. Pažymėtina ir tai, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550-303/2015). Nesant susitarimo geriausiu atveju galima kelti prisidėjimo prie padarytos nusikalstamos veikos, bet ne bendrininkavimo klausimą.

19. Byloje nustatyta, kad turto grobstymas iš sandėliuko vyko per kelis, ar keliolika kartų, daugiau nei tris savaites. Tuo tarpu, iš P. I. parodymų, kuriuos patvirtina D. K. duoti parodymai, matyti, kad P. I. dalyvavimas vagystėje buvo vienkartinis, dalyvavimo laipsnis buvo itin menkas, iš esmės apsiribojo sutikimu dėl automobilių modeliukų asmeniškai jam vagystės ir jų paėmimu iš mašinytes paėmusių asmenų (kitų kaltininkų). Iš P. I. parodymų taip pat matyti, kad mašinyčių (asmeniškai jam) vagystė įvyko 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tuo tarpu turtas iš sandėliukų pradėtas grobstyti nuo 2015-07-23 bei vykdytas vėliau. P. I. mašinytes jam perdavusių statybininkų nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme P. I. aiškino, kad ką kiti vogė jis nematė, jam niekas nieko nepasakojo, jis tik matė, kad statybininkai pastoviai objekte vaikšto girti, alkoholinių gėrimų jam nesiūlė (t. 1, b. l. 111, 127). P. I. teisme patikslino, kad išgėrę vaikščiojo D. K., A. P. ir dabar jau miręs asmuo. Nurodė, kad į sandėliuką nebuvo įlipęs, nematė kas jame yra. Taip pat nežinojo apie A. I. dalyvavimą vagystėje. Apie tai, kad A. I. taip pat turėjo vogtus automobilių modelius sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Šios P. I. nurodytos aplinkybės nepaneigtos. Kartu su juo dirbęs A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad statybininkai objekte dirbo jau seniai ir jie jiems papasakojo, kad sandėliuke yra mašinėlių, kad ten buvo alkoholio, kurį jie išgėrė. Jis pats matė sandėliuke mašinėlės ir dar likusio alkoholio. Alkoholio jis neėmė ir jam jo niekas nesiūlė. Statybininkai pastoviai girti vaikščiojo objekte. Paėmė 7 mašinėles. Kolegai (P. I.) kelias mašinėles davė statybininkai (t. 1, b. l. 74). Tai, kad kitas turtas (nei išvardintas 11, 12 punktuose) buvo grobstomas per kelis kartus, be P. I. žinios ir dalyvavimo, patvirtino ir D. K.. D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu dirbo su A. P. ir D. U.. Viduje taip pat dirbo du elektrikai A. I. ir P. I.. D. U. papasakojo, kad sandėlyje yra mašinėlių ir alkoholio. D. U. dažnai išsinešdavo rankinę, kaip suprato su alkoholiu iš sandėliuko. Jis alkoholiu vaišino ir juos. D. U. jam pasakojo, kad mašinėles iš sandėlio pavogė elektrikas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ – A. I.. Jis pats taip pat lindo į sandėlį, vogė alkoholį. Taip pat paėmė kelias mašinėles, 4-5 buteliukus „Coca Cola“ ir šiuos daiktus maišelyje padavė elektrikui P. I. (t. 1, b. l. 99, 104). Teisme paaiškino, kad lindo į sandėliuką vieną kartą, paėmė apie 16 mašinėlių ir jas perdavė A. P., nežino, ar pastarasis davė mašinėles P. I.. Nurodė, kad mašinėles buvo sau pasiėmęs, o kiek parsinešė namo – neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 15). Apelianto nurodytų aplinkybių nepaneigia ir apylinkės teismo nurodytų liudytojų M. L. ir V. A. parodymai. Pasak M. L. kaltinami asmenys įvykdė vagystę, nes jie ten dirbo. Dirbo ten ir daugiau žmonių, bet šie prisipažino (t. 1, b. l. 64). Iš liudytojo parodymų taip pat matyti, kad jis asmeniškai su P. I. ir A. I. nebendravo, apie P. I. ir A. I. paimtas mašinytes sužinojo iš pastarųjų viršininko. Taigi, šio liudytojo parodymai tik patvirtina aplinkybes, kurias nurodo pats apeliantas, tačiau nepatvirtina paties bendrininkavimo vagiant visus kaltinime nurodytus daiktus. Tas pats pasakytina ir apie liudytojo V. A. parodymus.

20. Kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina apeliacinio skundo argumentą, jog P. I. veikė apibrėžta tyčia. Tai patvirtina susitarimo turinys. Susitarimas buvo konkretus, o ne bendro pobūdžio, buvo susitarta tik dėl automobilių modelių vagystės. Šios išvados savaime nepaneigia ir tai, kad į maišelį buvo įdėti ir keli buteliukai „Coca-Cola“ ir juos apeliantas paėmė. Tai reiškia, kad P. I., esant apibrėžtos tyčios atveju, gali atsakyti ne pagal bendrus atsiradusius padarinius, o tik už tuos padarinius, kurie susiję priežastiniu ryšiu su jo padaryta nusikalstama veika.

21. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad turtas buvo grobstomas per kelis kartus, daugiau nei trijų savaičių laikotarpiu, kad jis buvo grobstomas dar iki P. I. įvykdytos nusikalstamos veikos, į P. I. veikos, susijusios su automobilių modelių vagyste padarymo aplinkybes, jo tyčią, į tai, kad turto (išskyrus, nurodyto 11, 12 punktuose) pasisavinimui nebuvo būtini jokie P. I. veiksmai ir jis jų neatliko, konstatuoja, jog šiuo atveju dėl alkoholio ir kitų daiktų (nenurodytų 11, 12 punktuose) vagystės nebuvo P. I. ir kitų kaltininkų susitarimo ir bendros veikos suvokimo (dėl turto grobimo kitomis dienomis), todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, jog P. I. padaryta veika yra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais visais padariniais. Visa tai rodo, jog nagrinėjamu atveju nėra bendrininkavimo ir negali būti P. I. inkriminuojami bendri padariniai.

22. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie P. I. prisidėjimą prie nusikaltimo nepranešant apie vykdomas vagystes iš sandėliuko, tačiau BK 238 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tik už nepranešimą apie žinomai daromą ar jau padarytą labai sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių kategorijai.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir tuo pačiu netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

23.1. P. I. šalinamos kaltinimo aplinkybės dėl alkoholinių gėrimų vagystės, kurių bendra vertė 2 200 Eur; 20 vnt. buteliukų ir skardinių 150 ml ir 500 ml talpos gėrimo “Coca-Cola”, kurios vertė 400 Eur; 43 vienetų automobilių modelių, kurių kiekvieno vertė 40 Eur, bendra automobilių modelių vertė 1 720 Eur.

23.2. Konstatuojama, kad P. I., veikdamas kartu su D. K. bei su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuo 2015-07-23 iki 2015-08-17, įsibraudami į sandėliuką, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė M. M. priklausantį turtą: 5 vnt. buteliukų 150 ml ir 500 ml talpos gėrimo “Coca-Cola”, kurių bendra vertė 100 Eur; 7 vienetus automobilių modelių, kurių kiekvieno vertė 40 Eur, bendra vertė - 280 Eur. Tuo bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam M. M. priklausantį 380 Eur vertės turtą.

24. Kadangi A. I. ir D. K. inkriminuoti bendri nusikalstamos veikos padariniai, apimantys ir P. I. įvykdytą vagystę, jiems inkriminuoto kaltinimo aplinkybės nekeičiamos.

25. Atitinkamai keičiamas ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo klausimas, nurodant, kad P. I. su kitais asmenimis, pripažintais kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, turi atlyginti tik savo nusikaltimu padarytą žalą.

26. Pasikeitus kaltinimo apimčiai turi būti peržiūrimas ir bausmės individualizavimo klausimas. Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis, įvertinus P. I. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, P. I. skirtos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpinamas iki 6 mėnesių. Įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-02 nuosprendžio dalį dėl P. I.: pašalinti kaltinimo aplinkybes dėl 2 200 Eur vertės alkoholinių gėrimų vagystės, 20 vnt. buteliukų ir skardinių 150 ml ir 500 ml talpos gėrimo “Coca-Cola”, kurių bendra vertė 400 Eur, vagystės ir 43 vienetų automobilių modelių, kurių kiekvieno vertė 40 Eur, bendra vertė 1 720 Eur, vagystės.

P. I., pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą 380 Eur turtinę žalą.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo, nurodant, kad 380 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiami M. M. solidariai iš P. I., D. K. ir A. I.. 4 320 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiami M. M. solidariai iš D. K. ir A. I..

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-02 nuosprendis nekeičiamas.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė