- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- e2-111-887/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01601-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- notarė Nijolė Liubamirskienė, V. M., J. M., Alytaus miesto savivaldybė
- Advokatai
- Vytautas Adžgauskas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
dalyvaujant ieškovės V. M. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovui R. I.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei dėl turto dalies bendrame turte nustatymo, tretieji asmenys byloje notarė Nijolė Liubamirskienė, V. M., J. M., Alytaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. patikslintu ieškiniu prašo: 1. Pripažinti iš dalies negaliojančiu V. M. (duomenys neskelbtini) sutikimą privatizuoti 55,77 kv. m butą adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotą K. J. vardu; 2. Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto notarinėje kontoroje sudarytos buto adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registruoto K. J. vardu, pirkimo - pardavimo sutarties dalį (registro Nr. 2-7167) dėl buto pardavimo K. J.; 3. Pripažinti butą adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registruotą K. J. vardu, bendrąja daline nuosavybe; 4. Pripažinti ieškovę V. M., buto adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendrasavininke; 5. Pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 idealiąją dalį buto adresu: (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , V. M..
Ieškovė V. M. patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su K. J.. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) K. J. iš Alytaus Statybos tresto butų ūkio (toliau - Alytaus ST) išsinuomojo butą adresu: (duomenys neskelbtini) , kuriame kartu apsigyveno. 1971 metais K. J. darbovietė - Alytaus ST suteikė K. J. jo nuomojamą komunalinį tarnybinį butą. Santuoka tarp V. M. ir K. J. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Po santuokos nutraukimo ieškovė liko toliau gyventi su K. J. jam priklausančiame komunaliniame bute adresu: (duomenys neskelbtini) , kuriame ieškovė buvo registruota. K. J. po santuokos nutraukimo sutiko, kad ji liktų gyventi bute, jie žodžiu susitarė dėl buto naudojimosi tvarkos. K. J., atsižvelgdamas į tai, kad kartu su ieškove gyveno jos nesantuokinis sūnus su žmona ir dviem nepilnametėmis dukromis, ieškovei užleido du kambarius - miegamąjį ir svetainę, sau pasiliko svečių kambarį. Vonia, tualetu, koridoriumi ir virtuve naudojosi bendrai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) ištekėjo už J. M., tačiau ir toliau liko gyventi bute adresu: (duomenys neskelbtini) , su nauju sutuoktiniu, K. J. tam neprieštaravo. Toliau kartu mokėjo komunalinius mokesčius už šildymą, sunaudotą elektrą, dujas, vandenį. Ieškovė ir K. J. vertino, kad po santuokos nutraukimo butas abiem priklauso lygiomis dalimis. Ieškovė santuoką su J. M. (duomenys neskelbtini) nutraukė ir toliau gyveno K. J. priklausančiame bute, mokėjo visus buto išlaikymo komunalinius mokesčius. K. J. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto valdybai (dabar Alytaus miesto savivaldybė) pateikė pareiškimą ir sutikimą, registruotą notarinėje kontoroje, apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą, patvirtintą nuomininkų parašais, kurie sutiko, kad privatizuojamo buto adresu: (duomenys neskelbtini) , pirkimo - pardavimo sutartis būtų sudaroma K. J. vardu. Tvirtinat pareiškimą Alytaus miesto valdybai dėl leidimo pirkti savivaldybės gyvenamajam fondui priklausantį butą, tiek duodant sutikimą, notarinėje kontoroje, ieškovė prieštaravo, kad butas būtų perkamas ir registruojamas tik K. J. vardu. Ieškovė prašė notarės, tvirtinusios sutikimą Alytaus miesto valdybai, įrašyti į pareiškimą ir ją, bet notarė paaiškino, kad remiantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, nepriklausomai kieno vardu bus perkamas butas, ne tik ieškovė, bet ir kiti šeimos nariai registruoti bute, duodami sutikimą, įgys nuosavybės teisę į buto dalį ir taps bendraturčiais. Be to, po santuokos nutraukimo K. J. ir V. M. butas priklauso lygiomis dalimis, todėl nereikėtų pergyventi. Duodami sutikimą, kad pirkimo - pardavimo sutartis būtų pasirašyta vieno K. J. vardu, išvengs laiko gaišimo ir papildomų rūpesčių, nereikės visiems vaikščioti į savivaldybę, bankus, Registrų centrą ir kitas įstaigas, tvarkant privatizuojamo buto dokumentus, užtenka sutikime nurodyti vieną asmenį, kuris bus visų pasirašiusiųjų atstovas. Ieškovė su sūnumi bei jo sutuoktine patikėjo notarės paaiškinimais ir pareiškimas buvo patvirtintas Alytaus miesto notarinėje kontoroje. Tą pačią dieną - (duomenys neskelbtini) K. J. vardu Alytaus miesto valdybai buvo pateiktas pareiškimas dėl leidimo pirkti privatizuojamą butą adresu: (duomenys neskelbtini) . Teikiant pareiškimą Alytaus miesto valdybai, ieškovė papildomai klausė pareiškimą pildžiusios darbuotojos, ar nereikėtų ieškovės įtraukti į pareiškimą, kaip pareiškėjos. Savivaldybės darbuotoja pildžiusi ir priėmusi pareiškimą patikino, kad užtenka vieno pareiškėjo, nes ieškovė šiame bute registruota ne tik kaip šeimos narys, bet ir kaip K. J. buvusi žmona, todėl nėra svarbu, kieno vardu teikiamas pareiškimas, nes ieškovei, kaip buvusiai žmonai, ieškovės sūnaus šeimai ir K. J. priklausys po 1/3 dalį buto. Alytaus miesto valdybai (duomenys neskelbtini) pateiktas pareiškimas, kuriame ieškovė nurodyta, kaip pagrindinio nuomininko šeimos narė, K. J. žmona. Apie teisines pasekmes, kurios gali atsirasti vėliau dėl buto privatizuoto vieno asmens vardu, ieškovei nei notarinėje kontoroje, nei Alytaus miesto valdyboje niekas nepaaiškino, todėl tiek ieškovė, tiek K. J. visuomet suprato, kad K. J. vardu privatizuotas butas yra abiejų dalinė nuosavybė. Ieškovės nesantuokinis sūnus V. M. ir jo sutuoktinė J. M. davė sutikimus privatizuoti butą K. J. vardu, bet jie buto privatizuoti nesiekė ir po privatizavimo išsikraustė gyventi į kitą butą, jie taip pat vertino, kad butas yra teisėtai įgytas lygiomis dalimis ieškovės ir K. J.. Alytaus miesto valdyba 1992 m. balandžio 27 d. priimtu potvarkiu Nr. 217 leido K. J. privatizuoti butą, (duomenys neskelbtini) tarp K. J. ir Alytaus miesto valdybos atstovo V. K. buvo sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis. Privatizuojamas butas buvo parduotas už 13 014,08 Rub, į Lietuvos taupomojo banko sąskaitą buvo sumokėta 1 587,08 Rub ir 11 427,00 vienkartinėmis išmokomis (čekiais). Ieškovė už privatizuojama butą (duomenys neskelbtini) K. J. vardu sumokėjo 1 587,08 Rub. Dėl netinkamai vedamo gyvenimo būdo K. J. grynųjų pinigų, reikalingų sumokėti už privatizuojamą butą, neturėjo. K. J. už privatizuojamą butą sumokėjo 10 000,00 investicinių čekių, ieškovė (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninės sąskaitos sumokėjo 1 427,00 investicinius čekius. Privatizavus butą, jie toliau kartu gyveno bute, kaip sugyventiniai, laikė save buto bendrasavininkiais, rūpinosi buto išlaikymu bei priežiūra. Ieškovė iš savo asmeninių lėšų mokėjo mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, kuriuos moka iki šiol. 1998 metais vasarą atliko buto remontą, kuriam naudojo abiejų sugyventinių asmenines lėšas. K. J. (duomenys neskelbtini) mirus, ieškovė liko gyventi minėtame bute, kuriame gyvena iki šiol. Po K. J. mirties ieškovė, kaip buvusi sutuoktinė ir privatizuoto buto bendraturtė, kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę dėl K. J. priklausančios buto dalies paveldėjimo. Savivaldybėje jai paaiškino, jog dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarų biurą. Notarų kontoroje paaiškino, kad ji nėra K. J. turto dalies paveldėtoja ir apie K. J. palikimo dalies priėmimą turi informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kadangi pastaroji turėjo priimti palikimą po K. J. mirties. Po K. J. mirties ieškovė likusi gyventi ginčo bute, atliko ne tik K. J. priklausančio kambario, bet ir viso buto remontą. Ieškovė šiuo butu rūpinasi ir jį prižiūri daugiau kaip 18 metų, per šį laikotarpį niekas pretenzijų dėl K. J. priklausančios turto dalies valdymo nepareiškė. Ieškovė mokėjo visus komunalinius mokesčius už įvairius patarnavimas, mokesčius, susijusius su turimo buto priežiūra, remontu ir kitas bendrijos teikiamas paslaugas, moka įnašus už atliktą namo renovaciją. Vien tik už buto šildymą, karštą vandenį per laikotarpį nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. ieškovė sumokėjo 4 555,00 Eur, bendrijai nuo 2003 metų iki 2014 metų sumokėjo 1 557,84 Eur, 2014 metais - 439,81 Eur, 2015 metais - 287,49 Eur, 2016 metais - 285,68 Eur, 2017 metais - 286,17 Eur, 2018 metais - 769,46 Eur. Tai yra tik dalis ieškovės patirtų išlaidų susijusių su buto išlaikymu. Pasirašydama susitarimą privatizuoti butą K. J. vardu, ieškovė buvo suklaidinta notaro ir Alytaus miesto valdybos atsakingos darbuotojos pildžiusios pareiškimą. Ieškovė, turėdama keturių skyrių išsilavinimą ir neturėdama jokio supratimo apie teisę, patikėjo notarės bei Alytaus miesto valdybos darbuotojos paaiškinimais. Tikėdama, kad ji kartu su K. J. bus buto bendraturčiais, prisidėjo prie šio buto privatizavimo savo turimomis asmeninėmis lėšomis - grynais pinigais ir investiciniais čekiais. Apie teisės pažeidimą, kad ieškovė nėra privatizuojamojo buto bendrasavininkė, sužinojo 2019 m. rugsėjo 14 d. gavusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą 219 09 Nr. (28.3E) RNA, kuriame nurodyta, kad valstybei perduotinas nekilnojamas turtas ir/ar akcijos į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o perduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui VĮ „Turto bankas“. Po šio rašto gavimo ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl buto adresu: (duomenys neskelbtini) , duomenų gavimo. 2019 m. rugsėjo 16 d. gavus išrašą iš VĮ „Registrų centras“ pamatė, kad jame nurodyta, jog butas yra įregistruotas kaip K. J. asmeninė nuosavybė. Iš šio išrašo ieškovė suprato, kad yra pažeista jos teisė į privatizuotą butą. Ieškovė vertina, kad ji nepraleidusi įstatymu nustatyto senaties termino ieškiniui paduoti (2021-02-19 Nr. DOK 6190).
Ieškovė V. M. 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad susituokę su K. J. apsigyveno pas ieškovę bendrabutyje. Kadangi ieškovė turėjo du vaikus, ji stovėjo eilėje gauti butą. K. J. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, todėl iki santuokos su ieškove nebuvo eilėje dėl buto gavimo, nes viengungiai tokios teisės neturėjo. Tik po santuokos sudarymo ir kadangi šeimoje buvo du vaikai, 1971 metais K. J. darbovietė išnuomojo jų šeimai butą. Kuomet ji nutraukė santuoką su K. J. ir susituokė su J. M., šis pas ją gyventi neatsikraustė į ginčo butą. Ji ir toliau gyveno su K. J., jį išlaikė, kadangi K. J. piktnaudžiavo alkoholiu, nuolatos prarasdavo darbą, pinigų neturėjo, taip pat išlaikė ir butą. 1992 metais K. J. gavo pranešimą dėl buto privatizavimo. Alytaus valdyboje viską pildė darbuotoja, nieko neklausdama, ieškovė sakė, kad nori, jog butas priklausytų ir jai, ir K. J., darbuotoja atsakė, kad po mirties vis tiek viskas liks jai. Ieškovė įmokėjo dalį įmokos už butą grynais pinigais, ji turėjo apie 300,00 - 400,00 Rub ir pasiskolino iš kaimynių 1 400,00 Rub, taip pat ji apmokėjo dokumentų pildymą. Po privatizavimo ieškovė ir toliau liko gyventi su K. J. ginčo bute. Ieškovė palaidojo K. J. ir nusprendė pasidomėti dėl jam priklausančios buto dalies paveldėjimo. Ieškovė ėjo pas advokatą, pavardės neprisimena, kuris paaiškino, kad reikia palaukti tris metus, ar neatsiras giminių. Praėjus trims metams, ieškovė ėjo konsultacijos pas Šiluminių tinklų teisininką, kuris pasakė, kad dar reikia palaukti penkis metus. Ieškovė ėjo konsultacijos pas advokatą A. Pliaugą, kuris liepė dar du metus laukti, kodėl reikia laukti ji nesuprato, po to ji nuėjo pas advokatę S. Černienę, kuri liepė rinkti visą eilę dokumentų, ieškoti artimųjų. Ieškovė teisėje nenusimano visiškai, baigusi keturis skyrius, iš notaro bei valdybos darbuotojų ieškovė suprato, kad ji įgijo teisę į dalį buto, be to, bute gyvenant nuo 1971 metų niekas jokių pretenzijų nereiškė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vytautas Adžgauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį pilnai palaiko jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad ieškovė ir K. J. po santuokos nutraukimo susitarė, kad pasidalina kambariais ir netrukdo vienas kitam gyventi. Nors ieškovė sudarė santuoką su J. M., pastarasis ginčo bute negyveno, tik kartais aplankydavo ieškovę. Teikiant pareiškimą dėl privatizavimo, ieškovė nesutiko, kad butas būtų privatizuojamas K. J. vardu, tačiau ją įtikino, jog nesvarbu, kieno vardu butas privatizuojamas, šis asmuo tiesiog atstovaus visų gyvenančių bute interesus. Ieškovė tikėjo, kad ½ dalis buto bus pripažinta ieškovės ir tikėjo, jog ½ dalį buto valdo, kaip bendrasavininkė. K. J. už privatizuojamą butą įnešė 10 000,00 investicinių čekių, likusias sumas sumokėjo ieškovė. Ji rūpinosi butu, nes vertino, kad yra bendrasavininkė, priešingu atveju, ji nebūtų buto išlaikiusi, remontavusi. Apie jos teisių pažeidimą ieškovė sužinojo ir suprato 2019 metais rugsėjo mėnesį gavusi raštą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl 10 metų senaties termino nepraleido. Valstybė yra specifinė santykių dalyvė, įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad paveldimas turtas pereina valstybei, todėl vertina, kad Lietuvos Respublika, atstovaujam VĮ „Turto bankas“, yra tinkamas atsakovas byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. (duomenys neskelbtini) pareiškimu Alytaus miesto valdybai ginčo buto nuomininkai susitarė, kad buto savininku, įforminus buto pirkimo - pardavimo sutartį notarinėje kontoroje, taps K. J.. Šis pareiškimas patvirtintas notaro ir ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti šio susitarimo pasekmes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintos „Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ 18 punkte numatyta, jog gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Patvirtintas susitarimas pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo - pardavimo sutartis nesudaroma. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo (1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374) 5 straipsnis nustatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo - pardavimo sutartis nesudaroma. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai. Taigi, teisės aktai aiškiai numatė susitarimo pirkti butą teisines pasekmes. Šiuo atveju bute gyvenę asmenys aiškiai išreiškė savo valią dėl buto nuosavybės teisės ir ieškovė ilgą laiką pretenzijų dėl to niekam nereiškė. Byloje nėra įrodymų, kad notaras ar kiti asmenys būtų išaiškinę ieškovei, kad pasirašydama (duomenys neskelbtini) pareiškimą, ji taps buto bendraturte. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. J., po jo mirties kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybę dėl K. J. priklausančios buto dalies paveldėjimo. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškimo Alytaus miesto valdybai bei nuo K. J. mirties iki ieškinio padavimo praėjo daugiau kaip 10 metų, taigi praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas. (duomenys neskelbtini) buto pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta tarp K. J. ir Alytaus miesto valdybos, VĮ „Turto bankas“ nėra šio sandorio šalis, tačiau Alytaus miesto savivaldybė byloje nėra atsakovas, reiškia, kad ieškovas dėl buto pirkimo sandorio pardavėjui pretenzijų neturi. Ieškovas taip pat nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė kita buto pirkimo sandorį sudariusi šalis. Įstatymų pažeidimai nenustatyti, ginčo sandoris sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymu (1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374), kuris galiojo iki 2001 m. sausio 1 d., pasibaigus šio įstatymo galiojimui, pasibaigė ir galimybė realizuoti įstatyme numatytas teises. Kadangi nėra pagrindo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) buto pirkimo - pardavimo sutarties dalį, dėl buto pardavimo K. J., ieškovė negali tapti buto bendrasavininke. (duomenys neskelbtini) pareiškime dėl buto privatizavimo bei (duomenys neskelbtini) buto pirkimo - pardavimo sutartyje nenumatyta, jog dalį lėšų už butą mokės ieškovė. Trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, netampa sutarties šalimi, tačiau įgyja regreso teisę skolininko reikalauti sumokėtų sumų. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė (duomenys neskelbtini) pavedimu už butą sumokėjo 1 427,00 investicinius čekius, tačiau tai nereiškia kad ji tapo buto privatizavimo sandorio šalimi. Jeigu teismas, tenkindamas ieškinį, spręstų dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto dalies, ši dalis turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek ieškovė sumokėjo lėšų privatizuojant butą. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal taisyklių nuostatas vykdo VĮ „Turto bankas“. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d., paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, 2020 m. spalio 28 d. raštu kreipėsi į notarą dėl K. J. palikimo perėjimo valstybei. Susidariusioje situacijoje VĮ „Turto bankas“, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl VĮ „Turto bankas“ kaltų ar neatsargių veiksmų, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas (2021-03-05 Nr. DOK 7920).
Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovas R. I. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su ieškiniu atsiliepime nurodytais motyvais, net ir išklausius ieškovės bei jos atstovo argumentus, formaliąja teisine prasme negali sutikti su ieškiniu, todėl savo pozicijos nekeičia.
Trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės santuoka su buto adresu: (duomenys neskelbtini) , savininku sudaryta (duomenys neskelbtini) K. J. butą iš Alytaus statybos tresto išsinuomojo (duomenys neskelbtini) Ieškovės santuoka su buto savininku buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) , ir už keleto dienų, (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė naują santuoką su J. M., kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugsėjo 16 d. išrašą, akivaizdu, jog buto savininkas yra K. J., miręs (duomenys neskelbtini) . Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį paveldėjimui priimti taikomas trijų mėnesių terminas. Įpėdinių pagal įstatymą eilė nurodoma CK 5.11 straipsnyje. CK 5.62 straipsnyje reglamentuota paveldimo turto perėjimas valstybei paveldėjimo teise. VĮ „Turto bankas“ 2020 metų spalio mėnesio raštu Nr. (16.6-43) SK4 yra kreipęsis į Alytaus miesto 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ir dėl visų būtinų notarinių veiksmų atlikimo dėl buto. Alytaus miesto savivaldybės administracija nėra ir niekada nebuvo Alytaus miesto valdybos teisių ir pareigų perėmėja. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog butas priklauso K. J. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. Alytaus miesto savivaldybės administracija šioje byloje neturi ir negali turėti/ir/ar įgyti jokių teisių ir pareigų, susijusių su butu. Buto nėra nei Alytaus miesto savivaldybės, nei Alytaus miesto administracijos nuosavybės sąrašuose, jo teisėtas savininkas yra K. J.. Galiojusiame Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo - pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. 1993 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-116 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo papildymo“, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrąja dalimi, kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų privatizuoti gyvenamąsias patalpas, buvo suteikta galimybė prašymus pateikti ir vėliau, tačiau su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai valstybinei komisijai, kuri turėjo teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Tokius terminus nustatė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas bei šį įstatymą ir jo nuostatas konkretizuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos, Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 1-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“. Asmeninė teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Vienas iš tokių teisės aktų yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo - pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001 m. sausio 1 d. Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, jo galiojimo metu. Buto privatizavimo metu ieškovė, kaip pati nurodo ieškinyje, sutiko su privatizavimo sandoriu, jo neginčijo, vadinasi turtas (butas) buvo privatizuotas teisėtai, laikantis turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų. CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o pagal CK galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. (1964 m, redakcija) 84 straipsnį, numatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu, kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu jie priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo - užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą, efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą taip užkertant kelią begaliniam bylinėjimuisi (2020-11-13 Nr. DOK 40184).
Tretieji asmenys V. M. ir J. M. pateikė analogiškus atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovės V. M. ieškiniu sutinka visiškai ir patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl buto privatizavimo K. J. vardu. Jie privatizuoti buto nenorėjo, nes ruošėsi pirkti kitą butą. Žinojo, kad ieškovė pirks butą kartu su K. J., nes pastarasis neturėjo pinigų, piktnaudžiavo alkoholiu ir niekur nedirbo. K. J. turėjo tik investicinius čekius, grynus pinigus ir visas privatizavimo išlaidas mokėjo ieškovė V. M.. Tvarkant privatizavimo dokumentus, ieškovė nenorėjo sutikti, kad būtas būtų perkamas tik K. J. vardu, tačiau notarė įtikino, kad pagal tuo metu galiojantį įstatymą, nepriklausomai kieno vardu bus perkamas butas, visi gyventojai registruoti minėtame bute įgys nuosavybės teisę į šio buto dalį ir taps šio buto bendraturčiais. Sutikimas privatizuoti butą vienam šeimos nariui reikalingas tam, kad nereikėtų visiems buto gyventojams tvarkyti privatizavimo dokumentus. Po tokio paaiškinimo visi pasirašė sutikimą privatizuoti butą K. J. vardu, nes netikėti valstybės pareigūno išaiškinimu nebuvo jokio pagrindo. Po K. J. mirties nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė valdo butą, moka mokesčius (2020-08-31 Nr. DOK 30451, DOK 30456).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl reikalavimų pripažinti iš dalies negaliojančiu (duomenys neskelbtini) sutikimą, pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties (registro Nr. 2-7167) dalį, pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe, pripažinti ieškovę buto bendrasavininke bei pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė V. M. (M.) ir K. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, vaikų nesusilaukė. V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. M., kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) . V. M. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute. (duomenys neskelbtini) K. J. iš darbovietės išsinuomojo tarnybinį butą. K. J., V. M., V. M. ir J. M. (duomenys neskelbtini) pateikė Alytaus miesto valdybai pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą, kuriame nurodyta, jog buto adresu: (duomenys neskelbtini) , nuomininkai susitarė pirkti privatizuojamą butą K. J. vardu. Taip pat K. J. (duomenys neskelbtini) pateikė Alytaus miesto valdybai pareiškimą, kuriuo prašoma leisti įsigyti butą. Alytaus miesto valdyba 1992 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 217-v „Dėl pasikeitimo butais, butų suteikimo, nuomos sutarčių sudarymo, sklypų individualių namų statybai skyrimo, leidimo pirkti butus ir įkainojimo aktų tvirtinimo“ pritarė visuomeninės butų ir garažų individualios statybos sklypų skyrimo komisijos pasiūlymams: leisti pirkti butus, tvirtinti butų įkainojimo aktus ir sąrašus dėl perskaičiuotų sumų grąžinimo už parduotus ir parduodamus butus. Pastaruoju potvarkiu nurodoma, jog buto nuomininkas K. J., I., perka 55,77 kv m. butą adresu: (duomenys neskelbtini) , buto kaina 13 014,08, grynųjų pinigų suma – 1 587,08. Buto įkainojimo aktu Nr. 6772 nustatyta buto kaina. Tarp Alytaus miesto valdybos, atstovaujamos J. K., ir K. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta buto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 6772. Už ginčo butą pateikti mokėjimai atlikti K. J. vardu - 10 000,00 investicinių čekių, 1 937,08 Rub, V. M. vardu - 1 427,00 investiciniai čekiai. Nekilnojamojo turto registre butas registruotas K. J. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. K. J. (duomenys neskelbtini) . mirė, (duomenys neskelbtini) duomenimis paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. V. M. iki dabar gyvena ginčo bute, mokėjo ir moka buto išlaikymo mokesčius (2020-07-01 Nr. CBP - 3466, 2020-07-20 Nr. DOK - 25685, 2021-05-17 Nr. DOK - 17435, 2021-05-20 Nr. DOK - 17884).
Teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Taigi, kaip minėta, ieškovė V. M. (M.) ir K. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji gyveno bendrabutyje su dviem vaikais, sutuoktinis K. J. apsigyveno pas ją, bendrabutyje kartu gyveno apie tris metus. Ieškovė tiek ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1971 metais K. J. darbovietė - Alytaus statybos tresto butų ūkis suteikė K. J., kaip darbuotojui turinčiam šeimą, tarnybinį butą, adresu: (duomenys neskelbtini) . Tačiau ieškovė ir K. J. (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė ir netrukus - (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su J. M., tuo tarpu K. J. (duomenys neskelbtini) iš darbovietės išsinuomojo tarnybinį ginčo butą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik įstatymo pagrindu. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau - Butų privatizavimo įstatymas) buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1991-12-20 iki 1992-10-11) 1 straipsnis nustatė Valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo - pardavimo tvarką nuomininkams iki 1992-03-01 pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentavo, jog pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.
Lietuvos Tarybų socialistinės respublikos butų kodeksas (redakcija, galiojusi nuo 1982-12-11 iki 1984-12-11) (toliau – Butų kodeksas) reglamentavo, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, lygiai naudojasi su nuomininku visomis teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties (54 straipsnio 1 dalis). Prie nuomininko šeimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, jų vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Kiti giminaičiai ir nedarbingi išlaikytiniai gali būti pripažįstami nuomininko šeimos nariais, jeigu jie kartu su nuomininku gyvena ir veda bendrą su juo ūkį (54 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nurodyti piliečiai nustoja buvę nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai (54 straipsnio 4 dalis).
Taigi, iš pirmiau nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kas buvo laikomi nuomininko šeimos nariais bei kas įgyja tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. Šiuo konkrečiu atveju, K. J. sudarant ginčo buto nuomos sutartį - (duomenys neskelbtini) , jis su ieškove jau 9 metus nebuvo sutuoktiniai, ieškovė tuo metu buvo santuokoje su J. M.. Todėl akivaizdu, kad ieškovė nutraukusi santuoką su K. J. dar iki ginčo buto nuomos sutarties sudarymo, neįgijo nuomininko teisių bei pareigų. Vadovaujantis nurodytu įstatyminiu reglamentavimu bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog privatizavimo proceso metu ieškovė nebuvo ginčo buto nuomininkė, nebuvo nuomininko šeimos narys bei teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovei buvo suteikta patalpa vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu, konstatuotina, kad ji neįgijo teisės privatizuoti ginčo butą ir netgi, teismo nuomone, neturėjo teisės dalyvauti privatizavimo procese.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog V. M. ir jos sūnus su šeima dalyvavo ginčo buto privatizavimo procese. Jos tvirtinimu ji prieštaravo, kad butas būtų privatizuojamas tik K. J. vardu, tačiau notaras ir Alytaus miesto valdybos darbuotojai ją suklaidino, aiškindami, kad bet kokiu atveju dalis buto jai priklausys. Iš teismui pateiktų K. J. (duomenys neskelbtini) pareiškimų apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą bei dėl leidimo pirkti butą, matyti, kad V. M. nurodyta, kaip K. J. sutuoktinė, o V. M. - sūnus. Teismas daro prielaidą, kad ieškovė ir K. J. nutylėjo faktus apie jų šeiminius ryšius, neatskleidė fakto, kad jų santuoka nutraukta, todėl teismas neturi pagrindo notaro ir Alytaus miesto valdybos darbuotojos paaiškinimus vertinti, kaip klaidinančius.
Ieškovės tvirtinimu ji nuo 1971 metų iki dabar gyvena ginčo bute, įmokėjo dalį įmokos buto privatizavimo metu, mokėjo ir moka komunalinius mokesčius, remontavo butą. Iš visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė ilgą laiką naudojasi ginčo butu mokėdama tik komunalinius mokesčius, t. y. neatlygintinai. Tačiau šie faktai nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokiu būdu ieškovė įgijo teisę į ½ dalį buto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ išaiškinta, jog pripažįstant asmenims nuosavybės teisę į buto dalį, reikia atsižvelgti į jų įdėtų asmeninių lėšų. Iš bylos duomenų nustatyta, jog už ginčo butą pateikti mokėjimai atlikti K. J. vardu – 10 000,00 investicinių čekių, 1 937,08 Rub, V. M. vardu tik 1 427,00 investiciniai čekiai.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tik pripažinus susitarimą pirkti butą iš dalies negaliojančiu ir šiuo pagrindu pripažinus iš dalies negaliojančia buto prikimo - pardavimo sutarties atitinkamą dalį, asmenims, neįgijusiems nuosavybės teisių į butą jį privatizuojant, gali būti pripažinta nuosavybės teisė į dalį buto. Teismo vertinimu, ieškovė pateiktais įrodymais bei nurodytomis aplinkybės nepagrindė ieškinio reikalavimų, dėl ko ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties termino.
Be to, kaip jau minėta, susitarimas dėl buto privatizavimo sudarytas (duomenys neskelbtini) , buto pirkimo - pardavimo sutartis – (duomenys neskelbtini) Ieškovei tiek apie susitarimo, tiek apie sutarties sudarymą buvo žinoma nuo jų sudarymo momento. Teismo nuomone, ieškovė manydama, jog susitarimą sudarė dėl suklydimo, taip prarado teisę privatizuoti dalį buto, taip pat manydama, jog pirkimo - pardavimo sutartis pažeidžia ieškovės teises ir (ar) interesus, minėtus dokumentus privalėjo laiku ginčyti, nepasibaigus ieškinio dėl minėtų dokumentų pripažinimo negaliojančiais senačiai, kuri pasibaigė atitinkamai dėl (duomenys neskelbtini) susitarimo pripažinimo negaliojančiu - 1995 m. sausio 7 d., o dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia – 1995 m. liepos 22 d. (1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bei jos atstovas tvirtina, jog apie tai, kad ieškovei nepriklauso buto dalis - pažeidžiami ieškovės interesai, sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 14 d. gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą ir susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 16 d. VĮ „Registrų centras“ išrašu. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo ieškinio senaties termino pradžios ir ieškovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimą sieti su pastarosiomis datomis. Tiek ieškinyje nurodyta, tiek ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad 2002 metais numirus K. J., ji kreipėsi į notarą, kuris jai paaiškino, kad ji nėra mirusiojo paveldėtoja. Taip pat ieškovė paaiškino, kad ji buvo konsultacijos bent pas tris advokatus, kuriems teikė dokumentus. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus dėl ieškinio senaties, teismas konstatuoja, jog vien šiuo pagrindu, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) susitarimo ir (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais atmestini.
Dėl atsakovo tinkamumo.
Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu kelis kartus keitė atsakovą, 2021 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas paaiškino, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, yra tinkamas atsakovas byloje ir jo keisti neketina.
Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp K. J. ir Alytaus miesto valdybos, tačiau byloje Alytaus miesto savivaldybė atsakovu neįtraukta. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, nėra išduotas buto ar jo dalies paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ji nėra K. J. teisių ir pareigų, susijusių su butu perėmėja ir yra netinkamas atsakovas byloje.
Šio ginčo atveju viena sandorio, kurį prašoma pripažinti galiojančiu, šalis yra miręs - K. J., kita sandorio šalis - Alytaus miesto valdyba, dėl to Alytaus miesto savivaldybė įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pastarasis trečiasis asmuo atsiliepime teismui nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija nėra ir niekada nebuvo Alytaus miesto valdybos teisių ir pareigų perėmėja. Nei Alytaus miesto savivaldybės, nei Alytaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybės sąrašuose ginčo buto nėra, jo teisėtas savininkas K. J.. Todėl teismas vertina, jog tinkamas atsakovas byloje yra sandorio šalies - K. J. paveldėtojas (CK 5.1 straipsnis). Iš byloje esančio Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarės Rasuolės Sereikienės (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad po K. J. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Įstatymas reglamentuoja, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).
Pažymėtina, teismui pateikta VĮ „Registrų centras“ 2020 m. vasario 18 d. pažyma Nr. GR.3A-614 patvirtina, jog K. J. mirė (duomenys neskelbtini) . ištuokoje, duomenų apie vaikus nėra. Šias faktines aplinkybes patvirtino ieškovė, priešingų duomenų teismui nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad mirusysis neturėjo šeimos (sutuoktinio ir vaikų) bei artimų giminaičių (brolių ir seserų), į tai, jog po K. J. mirties jau yra praėję daugiau nei vieneri metai ir per šį laikotarpį neatsirado jokių įstatyminių paveldėtojų, pretenduojančių į K. J. palikimą, darytina išvada, kad K. J. palikimas įstatymo pagrindu perėjo valstybei, kuri iš paveldėjimo teisinių santykių negali pasitraukti, net jeigu ir neatlieka konkrečių veiksmų (nepradėjo paveldėjimo procedūros).
Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, yra atstovaujama valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Valstybės paveldėto turto priėmimo procedūra ir joje dalyvaujančių subjektų teisės bei pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 43 punkte numatyta, kad, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - VĮ „Turto bankas“ (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis), administruoja nekilnojamąjį turtą - statinius ar jų dalis. Jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamą turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas CK nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas (Taisyklių 43 punktas).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, į tai, kad mirusiojo K. J. palikimas butas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisiniuose santykiuose po K. J. mirties valstybę, kuriai palikimas perėjo įstatymo pagrindu, atstovauja būtent centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - VĮ „Turto bankas“ (2020-10-19 Nr. DOK - 37056). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei teikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.