- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- e2-52-1008/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01614-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- S. L., V. L., V. S.
- Advokatai
- Vilius Jonaitis, Mindaugas Klemenis
atsakovui S. L., atsakovų S. L., V. L. ir V. S. įgaliotam atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį, patikslintus ieškinius, atsakovams S. L., V. L. ir V. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, ir atsakovų S. L., V. L. ir V. S. priešieškinį, patikslintą priešieškinį, ieškovei A. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. liepos 13 d. teisme gautas ieškovės A. L. ieškinys atsakovams S. L., V. L. ir V. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, kuriuo ieškovė prašė atidalinti natūra bendrąją dalinę nuosavybę, nustatant, kad ieškovei priklauso nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovams už ieškovei tenkančią jos nuosavybės dalį iš ieškovės priteisti po 3162,50 Eur kompensacijas ir priteisti iš atsakovų solidariai visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovai nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl šalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jų valdomo ginčo buto, natūra paliekant šį butą jame gyvenančiai ieškovei, o atsakovams iš jos priteisiant jų nuosavybės teise turimų ginčo buto dalių vertę atitinkančią piniginę kompensaciją, atsakovai iš esmės sutinka, kadangi pagal įstatymą kiekvienas bendraturtis, tame tarpe ir ieškovė, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovai tikrai nepretenduoja, kad ginčo butas natūra būtų priteistas jiems. Tačiau atsakovai nesutinka su ieškovės prašomos jiems priteisti piniginės kompensacijos už jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydžiu, nes jis visiškai neatitinka realios jų nuosavybės teise valdomų šio buto dalių rinkos vertės. Atsiliepime į ieškinį atsakovai taip nurodė, kad ieškovė jų samdyto turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Newsec valuations“ atstovo neįsileido, todėl prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę leisti/netrukdyti atsakovams atlikti ginčo buto individualų vertinimą.
Teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė atsakovų prašymą patenkinti ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę leisti / netrukdyti atsakovams atlikti nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), individualų vertinimą, buto rinkos vertei nustatyti.
2020 m. spalio 13 d. teisme gautas atsakovų priešieškinis, kuriuo atsakovai prašė atidalinti ieškovę bei atsakovus iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), šį butą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovams iš ieškovės priteisiant po 8000 Eur (viso 24 000 Eur) dydžio pinigines kompensacijas; priteisti iš ieškovės atsakovams, jų šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už priešieškinį sumokėtą 75 Eur dydžio žyminį mokestį, 1260 Eur dydžio atstovavimo išlaidas ir 242 Eur dydžio išlaidas už ginčo buto vertinimą; ieškovės atsakovams pareikštą ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo atmesti.
2020 m. spalio 27 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo atidalinti natūra bendrąją dalinę nuosavybę, nustatant, kad ieškovei priklauso nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovams už ieškovei tenkančią jos nuosavybės dalį iš ieškovės priteisti po 6000 Eur kompensaciją; išdėstyti iš ieškovės priteistos kompensacijos atsakovams mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisi iš atsakovų lygiomis dalimis visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2020 m. lapkričio 4 d. teisme taip pat gautas ieškovės atsiliepimas į priešieškinį, kuriame ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir palaiko patikslintą ieškinį. Nurodė, kad ginčas kyla tik dėl kompensacijų dydžių, o tai reiškia, kad atsakovus tenkina ieškovės nurodyta ginčo turto atidalijimo tvarka, dėl paties atidalijimo būdo, o tai reiškia, kad atsakovai, priešingai nei nurodoma priešieškinyje, su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies.
2020 m. lapkričio 11 d. teisme gautas atsakovų atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame ieškovai pakartotinai nurodė, kad atsakovai iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimu, kad šalys būtų atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jų valdomo ginčo buto, t. y. sutinka, kad šis butas natūra paliktų jame gyvenančiai ieškovei, tačiau nesutinka su ieškovės prašomų jiems priteisti piniginių kompensacijų už jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydžiais. Nurodė, kad ieškovė, nepaisant jos senyvo amžiaus ir nuolatinio deklaravimo savo procesiniuose dokumentuose, kad neva ji yra atsakovų skriaudžiama, šiame procese pati yra akivaizdžiai nesąžininga. Dėl buto išlaikymo atsakovai pažymėjo, kad ieškovė pati nesąžiningai nutyli tam tikras aplinkybes – kadangi atsakovų tėvas buvo laidojamas atsakovų lėšomis, pastarųjų lėšomis taip pat buvo pastatytas ir paminklas ant jo kapo, pati ieškovė atsakovams tuomet aiškiai pasakė, kad tokiu būdu neprašys jų jokių lėšų dėl buto išlaikymo. Kita vertus, kaip turėtų būti puikiai suprantama, būtent ieškovė faktiškai naudojasi ginčo butui tiekiamomis paslaugomis: vandeniu, elektra, šildymu ir kt., tuo tarpu atsakovai nesinaudoja, todėl akivaizdu, kad už naudojimąsi minėtomis paslaugomis ieškovė ir turėtų mokėti. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė ir nurodo, kad ieškovės užsakyta buto vertės nustatymo ekspertizė esą yra žymiai patikimesnis ir objektyvesnis turto vertės nustatymo šaltinis, todėl ir vadovautis esą reikėtų ne atsakovų nurodoma ginčo buto verte, tačiau sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą tik konsultantu, kadangi teismo ekspertizę skiria tik teismas, todėl minėtas aktas neturi teismo ekspertizės akto statuso. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės prašymu išdėstyti kompensacijos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
2021 m. sausio 21 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašė padalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą turtą ir: atsakovams priteisti natūra lygiomis dalimis ieškovei priklausančias 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 64 000 Eur vertės, o ieškovei priteisti iš atsakovų po 13 333,33 Eur kompensaciją; atsakovams priteisti natūra lygiomis dalimis ieškovei priklausančias 5/8 dalis garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), 2200 Eur vertės, o ieškovei priteisti iš atsakovų po 458,33 Eur kompensaciją; atsakovams priteisti natūra lygiomis dalimis ieškovei priklausančias 5/8 dalis transporto priemonės Opel Zafira, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, o ieškovei priteisti iš atsakovų po 62,50 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei iš atsakovų po 45,53 Eur už atsakovams priklausančio turto dalį sumokėtus mokesčius; priteisti ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas išlaidas.
2021 m. vasario 12 d. teisme gautas atsakovų atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovai nurodė, kad kaip žinia, iš dalies sutiko su ankstesniais ieškovės reikalavimais dėl šalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovai iš esmės neprieštaravo, kad ginčo butas, dėl kurio vienintelio atidalijimo ieškovė ir kreipėsi į teismą, taip kaip jis ir prašė, natūra būtų paliktas jai, nes jame ieškovė gyvena bei yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą. Kita vertus, atsakovai taip pat pažymėjo, jog jie niekada ir neturėjo intereso, kad ginčo butas natūra atitektų būtent jiems, o ne ieškovei. Todėl, nors savo nauju patikslintu ieškiniu ieškovė jau siekia, kad ginčo butas ir kitas bendrai šalių valdomas turtas būtų atidalinti atvirkščiai, t. y. natūra turtas būtų priteistas atsakovams, o ieškovei iš jų būtų priteista piniginė kompensacija, dar kartą pažymėtina, jog atsakovai su tuo kategoriškai nesutinka ir laiko, kad ieškovė elgiasi visiškai nesąžiningai bei tokiu atveju būtų pažeisti jų interesai. Jeigu ieškovė įrodytų, kad jos finansinė situacija šiai dienai neleidžia sumokėti atsakovams jiems priklausančių kompensacijų, atsakovai galimai neprieštarautų, jog teismas ieškovei nustatytų ir tam tikrą terminą turtui realizuoti bei minėtoms kompensacijoms jiems sumokėti.
2021 m. vasario 15 d. teisme gautas atsakovų pareiškimas dėl priešieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo atsakovai patikslino priešieškinio reikalavimus ir prašo tenkinant atsakovų priešieškinį: atidalinti ieškovę bei atsakovus iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 64 000 Eur, šį butą visa natūra priteisiant ieškovei, o atsakovams iš ieškovės priteisiant po 8000 Eur (viso 24 000 Eur) dydžio pinigines kompensacijas; atidalinti ieškovę bei atsakovus iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), ir kurio vertė 2200 Eur, šį garažą visą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovams iš ieškovės priteisiant po 275 Eur (viso 825 Eur) dydžio pinigines kompensacijas; atidalinti ieškovę bei atsakovus iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio automobilio Opel Zafira, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, šį automobilį visą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovams iš ieškovės priteisiant po 37,50 Eur (viso 112,50 Eur) dydžio pinigines kompensacijas; priteisti iš ieškovės atsakovams jų šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už priešieškinį sumokėtą 90 Eur dydžio žyminį mokestį, 1820 Eur dydžio atstovavimo išlaidas ir 242 Eur dydžio išlaidas už ginčo buto vertinimą; ieškovės atsakovams pareikštą ieškinį, patikslintą ieškinį ir naują patikslintą ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kompensacijos priteisimo bei kitų reikalavimų atmesti.
2021 m. kovo 12 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovų priešieškinio reikalavimų patikslinimą, kuriame ieškovė nurodo, kad ieškovė su atsakovų siūloma atidalinimo tvarka nesutinka. Ieškovė negali vairuoti automobilio, todėl nei automobilis, nei garažas jai tikrai nereikalingas. Jai būtų sudėtinga net realizuoti minėtą turtą, o atsakovai būdami jaunesni, kuo puikiausiai galėtų disponuoti minimu turtu ar jį realizuoti. Kadangi atsakovai, remdamiesi jų pateiktu turto vertinimu, reikalauja iš ieškovės kompensacijos, neatitinkančios protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principų, kurios ji negalėtų išmokėti, todėl ieškovė ir atsisako savo turto dalies atsakovų naudai, kurie galėtų patys turtu naudotis ar jį realizuoti, bei sumokėti kompensaciją ieškovei. Nurodė, kad atsakovų prašoma 8000 Eur kompensacija kiekvienam ieškovei būtų nepakeliama, ji negalėtų jos išmokėti, todėl atsakovai vis tiek turėtų nukreipti išieškojimą į dalintiną butą. Ieškovės nuomone turto atidalijimas, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją pinigais yra tinkamiausias būdas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Be to, ieškovė iki šiol mokėjo už atsakovus jiems priklausančius mokesčius, todėl turi teisę į nuostolių atlyginimą.
Teismo posėdžio metu ieškovė A. L. papildomai paaiškino, kad ji prašo atidalinti turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pradžių, kai jie su vyru susituokė (duomenys neskelbtini), jie gyveno kitu adresu, tačiau norėjo patogesnės vietos, todėl pardavė minėtą butą, sodybas ir 2013 metais įsigijo minėtą butą. Taip pat anksčiau buvo įsigiję automobilį, o garažą įsigijo, kai ji išėjo iš darbo, tai gavo kompensaciją ir įsigijo. Jie norėjo gyventi patogiau, atsinaujinti ir automobilį, nes pinigų buvo, bet sutuoktinis sakė, kad užteks to pačio automobilio, tad taip ir liko tas senas automobilis, kuris dabar stovi dvejus metus, užima vietą kitiems žmonėms aikštelėje, nes ji važiuoti nebegali su ja, jau trys ar keturi metai kaip nevažiuoja, nes nebegali, ji jau vos paeina, turi pirmos grupės neįgalumą. Ji tiek su sutuoktiniu gyveno, tiek po jo mirties gyvena tame pačiame bute. Nuo 2013 m., kai ji gyvena minėtame bute, atsakovai lankydavosi tame bute per šventes, santykiai buvo geri, tačiau mirus sutuoktiniui, t. y. atsakovų tėvui, neliko ir vaikų. Kito turto ji neturi. Ji neturi kur išeiti iš to buto, bet jei teismas priteis jį atsakovams, tai ką nors išsinuomos ar persikels į senelių namus. Ji nori, kad teismas atidalintų turtą ir butas liktų jai, bet su kompensacijos suma ji nesutinka. Ji nori, kad jai leistų gyventi tame bute, kad ji galėtų jiems sumokėti po 6000 Eur, kiek ten reikia ir tai yra jos galutinis reikalavimas. Mano, kad butas turi atitekti jai, nes ji neturi kur išeiti, nes į senelių namus nelabai nori eiti. Atsakovams ji norėjo sumokėti po 3000 Eur, bet jie nesutiko, siūlė iš viso 15 000 Eur, bet ir tiek atsakovai nenorėjo. Ji sutinka atsakovams sumokėti po 6000 Eur, bet šią sumą išdėstant vienerių ar dvejų metų laikotarpiui, nes iškart ji tokių pinigų neturės, kadangi gauna 600 Eur pensiją su neįgalumu ir po 200 Eur moka kas mėnesį už vaistus. Paaiškino, kad jos tikrasis reikalavimas ir prašymas teismui yra nurodytas 2021 m. spalio 27 d. ieškinyje, kur prašė butą palikti jai ir priteisti po 6000 Eur per dvylika mėnesių atsakovams. Jai daugiau nieko nereikia, jai nereikia nei mašinos, nei garažo. Jai reikalingas tik butas, kad turėtų kur gyventi. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jos galutinis reikalavimas yra pagal patikslintą ieškinį 2020 m. spalio 27 d., kuriame kalbama apie buto atidalijimą ir kompensacijos dydį ir patikslintą ieškinį 2021 m. sausio 21 d., kuriame kalbama apie automobilio ir garažo atidalijimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo, kad ginčo butas būtų priteistas atsakovams, ji atsisako, minėto ieškinio reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės jai išaiškintos, ji suprato reikalavimo atsisakymo teisines pasekmes, jai jos žinomos ir ji su jomis sutinka.
Ieškovė A. L. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu pakartojo pareikšto patikslinto ieškinio argumentus. Papildomai nurodė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, todėl turto atidalijimas yra būtinas. Dėl garažo ir automobilio verčių atsakovai neprieštaravo, todėl šioje vietoje ginčo nėra. Mano, kad atsakovai turėjo mokėti būsto mokesčius, kadangi už atsakovams tenkančią turto dalį, jie privalo šiuos mokesčius mokėti, nes ne visi mokesčiai priklauso nuo sunaudojimų paslaugų kiekio. Ieškovei nereikalingas nei automobilis, nei garažas, kadangi minėto turto ieškovė nebegali prižiūrėti. Dėl turto vertės pažymėjo, kad priimant palikimą, bylos šalys sutiko su nurodyta turto verte, todėl nesupranta, kodėl turto vertė pasikeitė per minėtą laikotarpį. Tai, jog ieškovė byloje pateikė turto vertinimo ekspertizę, mano, kad tai nedaro minėtos turto vertinimo ataskaitos negaliojančia ar niekine, nes vien tik pats pavadinimas, nesudaro pagrindo ginčyti šio pateikto akto. Jie palaiko atsakovų turto vertinimą tokiu atveju, jeigu atsakovams liktų butas, o kitu atveju, jie nepalaiko atsakovų turto vertinimo ataskaitos. Duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas jie nepateikė, bet ieškovė gauna tik senatvės pensiją. Papildomai patikslino ir patvirtino, kad ieškovės galutiniai reikalavimai išdėstyti per du teismui pateiktus procesinius dokumentus – patikslintą ieškinį 2020 m. spalio 27 d., kuriame kalbama apie buto atidalijimą ir kompensacijos dydį, ir patikslintą ieškinį 2021 m. sausio 21 d., kuriame kalbama apie automobilio ir garažo atidalijimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. L. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė su jų tėvu įsigijo minėtą butą pardavę atsakovo biologinių tėvų butą, tada pagyvenę (duomenys neskelbtini), kai jis pastatė pastatą, pasiūlė tėvui eiti gyventi į gerą butą, sakė, parsiduok butą ir ateik ten gyventi. Tada jie taip ir padarė. Tėvui pablogėjo tik pusantro mėnesio iki mirties. Jis nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jie tėvo nelankė, nes jis tėvą vežiojo septynis metus į Klaipėdą ir Vilnių, todėl nesupranta, kodėl yra taip juodinamas. Tėvas visą laiką sakydavo, kad šitas butas liks vaikams ir anūkams, o jeigu ieškovė turės savo butą, tai jis liks jai, ir jie neturi teisės prie ieškovės kabinėtis. Santykiai tarp jų nebuvo stebuklingi, bet normalūs. Po tėvo mirties pati ieškovė pasakė, kad čia vaikai jūsų butas, ar leisit gyventi. Jis atsakė, kad galės gyventi iki pat mirties, gal ir juos pergyvens. Viskas buvo tvarkoje, susitarė, nuėjo pas notarą, padavė dokumentus, bet praėjus porai dienų ieškovė paskambino ir pareiškė, kad palikimą priims pagal įstatymą ir priims jai priklausančią dalį. Po to, kai ieškovė sugalvojo priimti palikimą pagal įstatymą, prasidėjo reikalavimai. Jie į tą butą nėjo ir jame nesilankė, žmogus gyveno ir tegul gyvena. Jis neapsunkindamas ieškovės, neįleido į tą butą kažkokių nuomininkų, kad gyventų jų dalyje ir susimokėtų, tai jis nemano, kad čia didelė problema dėl tų mokesčių, bet jis juos padengs jei teismas juos priteis atsakovams. Į jį kreipėsi advokatas, kuris pasakė, kad į advokatą kreipėsi moteris ir reikia pasišnekėti, viską išaiškino, jis tada pasakė savo sąlygas ir jų pokalbis baigėsi. Vėliau atsirado kvietimas į teismą. Pradžioje ieškovės reikalavimas buvo, kad ji sumokės atsakovams po 3000 Eur, tai reiškia bendrai 9000 Eur, o pačiai liks likusi 55 000 Eur buto vertė, tai buvo akivaizdu, kad tai yra kažkokia apgaulė ar kažkas. Dabar pasiūlė po 6000 Eur, t. y. bendrai 18 000 Eur, bet jų vėl netenkina ši suma, tai jis įsivaizduoja, kad jiems geriausia būtų butą padalinti per varžytines ir kiek gautų, tiek gautų. Kiek jis ieškovę pažįsta, tai per 28 metus ji yra gal kokius vienerius metus dirbusi banke ir gal kelis metus prekybos paviljone. Jie tuo butu absoliučiai nesinaudoja, net raktų nevažiavo paimti, kad gyventų moteris, jie nėra konfliktiški žmonės. Garažą ir automobilį jie priimtų kaip dovaną be problemų, dėl automobilio jis jau seniai sakė, kad duotų raktus ir jis priduos tą automobilį, kad nebūtų problemų dėl galimai tekančių tepalų ar pan., bet ji pabijojo. Jiems netinka, kad ieškovė sumokėtų jiems po 6000 Eur, jie nori gauti po 8000 Eur ir, kad ieškovė apmokėtų visas jų advokato išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslinti ieškiniai ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės A. L. sutuoktiniui, ir atsakovų S. L., V. L. ir V. S. tėvui S. L. liko palikimas, t. y. ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės Opel Zafira, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis lėšų, esančių mirusiojo S. L. vardu UAB Medicinos banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis lėšų, esančių mirusiojo S. L. vardu Mažeikių kredito unijos privalomo pajaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminuoto indėlio sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiradusį mirusiojo S. L. palikimą paveldėjo sutuoktinė ieškovė A. L. ir atsakovai, mirusiojo vaikai, S. L., V. L. ir V. S., kuriems į paveldimą turtą išduoti paveldėjimo liudijimai, kiekvienam į ¼ dalį minėto turto.
Iš byloje atsakovų pateiktos 2020 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. MŽ20/09-286, kurią atliko UAB „Aireda“ nustatyta, kad vertinamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai siekė 64 000 Eur. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad vertinamas turtas yra Mažeikių senamiestyje. Ši vietovė gyvenamosios paskirties, aplink gyvenamieji namai, Mažeikių ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, kiek toliau prekybos, administracinės paskirties pastatai / patalpos, senamiesčio parkas. Mažeikių miesto senamiestyje įsikūrę dauguma bankų filialų, Mokesčių inspekcija, Sodra, taip pat senamiestyje yra autobusų ir traukinių stotys, ligoninė, kavinės, darželis, mokyklos. Rajonas labai paklausus pirkėjų tarpe, kadangi tai senamiestis, rami vieta gyvenimui, infrastruktūra išvystyta bei verslui. Vertinamas turtas yra lengvai nusakomoje vietoje. Daugiabutis gyvenamasis namas yra 1971 m. statybos, renovuotas. Vertinamas butas yra 3-jų aukštų plytų mūro gyvenamojo namo antrame aukšte. Laiptinė rakinamas, tvarkinga. Vertinimo dieną butas buvo pilnai įrengtas, vidaus patalpų būklė – gera.
Byloje taip pat pateiktas ieškovės užsakytas turto vertinimas, kurį 2020 m. spalio 21 d. atliko ekspertas R. G., bei pateikė trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 201001, kuriame nurodyta, kad vertinamas objektas yra Mažeikių miesto centrinė dalyje, šalia kitų daugiabučių bei individualių gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties objektų. Iki miesto savivaldybės – 500 m. Šalia namo aplinka sutvarkyta, privažiavimas asfaltu, automobilius galima statyti šalia namo esančioje aikštelėje. Nurodyta, kad turtas yra vidutinio likvidumo, apdailos kokybė gera bei pateikta išvada, kad lyginamuoju metodu apskaičiuota 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertės nustatymo dieną yra 48 000 Eur.
Taip pat iš byloje pateiktos konsultacijos dėl galimos turto pardavimo kainos, kurią paruošė UAB „Newsec valuations“ neapžiūrėjus būsto, pagal preliminarius duomenis, matyti, kad minėta įmonė labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina 2020 m. rugsėjo 7 d. vertino iki 68 000 Eur.
Iš pateiktų buto bendrųjų sąskaitų – pranešimų nustatyta, kad už buto išlaikymą nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio buvo mokami mokesčiai.
Pažymėtina, jog šioje byloje teismo posėdžio metu ieškovė A. L. atsisakė 2021 m. sausio 21 d. teismui pateikto patikslinto ieškinio reikalavimo dėl buto atidalinimo, priteisiant ginčo butą atsakovams, o jai piniginę kompensaciją, ir nurodė, kad jos galutinis reikalavimas yra išdėstytas patikslintame ieškinyje 2020 m. spalio 27 d., kuriame kalbama apie buto atidalijimą ir kompensacijos dydį ir patikslintą ieškinį 2021 m. sausio 21 d., kuriame kalbama apie automobilio ir garažo atidalijimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo, kad ginčo butas būtų priteistas atsakovams, atsisakymo pasekmės ieškovei buvo išaiškintos teismo posėdžio metu, ji minėto ieškinio reikalavimo atsisakymo teisines pasekmes suprato, nurodė, kad reikalavimo atsisakymo pasekmės jai žinomos ir ji su jomis sutinka, todėl šiuo atveju, byloje likusį šalių ginčą sudaro buto atidalijimo kompensacijos dydis ir garažo bei transporto priemonės atidalijimo būdas, bei mokėtų mokesčių priteisimas.
Teismas, spręsdamas šalių reikalavimų teisėtumą, turi įvertinti kurios iš šalių siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinesnis, racionalesnis, geriausiai apgina bendraturčių teises.
Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti; ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu.
Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
Kaip minėta, teismo posėdžio metu ieškovei atsisakius 2021 m. sausio 21 d. patikslinto ieškinio reikalavimo dėl buto atidalinimo būdo, t. y. reikalavimo priteisti ginčo butą atsakovams, o jai piniginę kompensaciją, nebeliko ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto atidalijimo būdo, tačiau liko nesutarimai dėl kompensacijos dydžio priteisimo, todėl šioje dalyje, teismas pasisako tik dėl priteistinos kompensacijos dydžio.
Pažymėtina, jog byloje yra pateiktos trys turto vertinimo ataskaitos, kuriose buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės skiriasi. Ieškovė į bylą pateikė trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 201001, atliktą R. G., kuris minėtame akte prisistatė teismo ekspertu. Vis tik, šiuo atveju, paminėtina, jog nei viena bylos šalis vykusio proceso metu neprašė teismo skirti buto vertės nustatymo ekspertizės ir teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsniu, jos neskyrė, todėl atsižvelgus į minėtą aplinkybę visiškai sutiktina su atsakovų argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą tik konsultantu. Konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente ? konsultacinėje išvadoje, kuris neturi teismo ekspertizės akto statuso. Vis tik, atsižvelgus į minėtą aktą, teismas nesutinka, kad minėtas byloje pateiktas aktas turėtų būti pripažintas niekiniu, kadangi pats dokumento pavadinimas nesudaro pagrindo teismui minėto akto vertinti kaip byloje pateiktos konsultacinės išvados, todėl šiuo atveju, ieškovės byloje pateiktas turto vertės nustatymo ekspertizės aktas, pripažintinas neturinčiu didesnės įrodomosios galios kitų įrodymų kontekste, bei laikytinas konsultacine išvada.
Atsakovai byloje pateikė du ginčo buto verčių nustatymo aktus – UAB „Newsec valuations“ konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos ir UAB „Aireda“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MŽ20/09-286, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Newsec valuations“ konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos pateikė neapžiūrėjus ginčo buto bei nurodė tik labiausiai tikėtiną turto pardavimo kainą, nurodant galimą maksimalią turto pardavimo kainą, neapibrėžus konkrečių galimo turto pardavimo kainos rėžių, t. y. minėtoje konsultacijoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina galėtų būti iki 68 000 Eur. Be to, pažymėtina, jog atsakovai tiek atsiliepimuose į ieškinį, patikslintus ieškinius, tiek priešieškinyje, remiasi ginčo buto verte, kuri nustatyta UAB „Aireda“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ20/09-286, todėl teismas, vertindamas galimą ginčo buto vertę, šių atsakovų pateiktų dokumentų kontekste, teikia didesnę reikšmę būtent UAB „Aireda“ parengtai Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai.
Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės byloje pateiktoje ginčo buto vertės nustatymo konsultacinėje išvadoje, ir atsakovų pateiktoje nekilnojamo turto vertinimo ataskaitoje, ginčo buto vertė skiriasi 33,33 procentais. Abiejų šalių užsakyti ginčo buto individualūs vertinimai atlikti mažiau nei vieno mėnesio laiko skirtumu, abiejuose aktuose pasirinkti tie patys lyginamieji turto vertės nustatymo metodai, vertinti kiti panašūs, jau įvykę nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai bei būsto rinkos tendencijos, tačiau, kaip minėta, minėtuose aktuose ginčo buto vertė ženkliai skiriasi. Vis tik, pastebėtina, jog ištyrus minėtas šalių pateiktas ataskaitas, byloje nenustatyta, kad kuri nors iš šalių pateiktų ataskaitų neatitiktų teisės aktų reikalavimų, išskyrus ieškovės konsultacinėje išvadoje, nurodytą klaidingą pavadinimą, todėl laikytina, kad abi šalių pateiktos ginčo turto vertės nustatymo ataskaitos, turi vienodą įrodomąją galią.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kadangi nei viena bylos šalis neprašė teismo skirti teismo ekspertizės turto vertei nustatyti, laikantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, tiksliausiai nustatant ginčo buto vertę, derėtų taikyti šalių pateiktų ataskaitų vidurkį ir nustatyti, kad ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė siekia 56 000 Eur (48 000 Eur + 64 000 Eur / 2). Nustačius ginčo turto vertę, atsakovams priteistina kompensacija iš ieškovės, pagal jų turimą nuosavybės dalį, t. y. kiekvienam atsakovui iš ieškovės priteistina po 7000 Eur.
Priteisus kompensaciją atsakovams, ieškovė teismo prašė išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą bent 12 mėnesių terminui. Teismas atkreipia dėmesį, jog nors byloje nėra pridėta dokumentų pagrindžiančių sunkią ieškovės materialinę padėtį, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos pajamas sudaro gaunama 600 Eur pensija, be to, ieškovė yra senyvo amžiaus, todėl teismui sprendžiant minėtą prašymą dėl priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo dalimis atsižvelgtina į lygiateisiškumo principą, ieškovės ir atsakovų interesus bei šių interesų pusiausvyrą, ieškovės realią galimybę iškart sumokėti visą įsiskolinimo sumą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismas, įvertinęs minėtų duomenų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pajamas sudaro tik gaunama pensija, dėl įsiskolinimo išdėstymo prašymą tenkina ir atsakovams mokėtiną sumą išdėsto 12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo, atkreiptinas dėmesys, jog šioje vietoje dėl minėtų objektų verčių byloje ginčo nėra. Šioje vietoje, šalių ginčas kyla dėl atidalijimo būdo.
Vertinant minėtų objektų atidalijimo variantus, teismas be kita ko analizuoja šių ginčo objektų paskirtį bei panaudojimo galimybes. Pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė yra senyvo pensinio amžiaus moteris, kuriai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir neterminuotai išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati ieškovė, ji nebegali vairuoti transporto priemonės, jau trys ar keturi metai kaip transporto priemonės nevairuoja, kadangi pati jau sunkiai juda, vos paeina, pas ją atvykstą socialinė darbuotoja, todėl nei garažas, nei transporto priemonė jai nereikalinga.
Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai yra jaunesnio amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų vairuoti transporto priemonių nėra pateikta. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas S. L., garažą ir transporto priemonę atsakovai priimtų kaip dovaną, o dėl automobilio jis jau seniai sakė, kad duotų raktus ir jis priduos tą automobilį, kad nebūtų problemų dėl galimai tekančių tepalų ar pan., bet ieškovė pabijojo. Iš esmės atsakovai byloje nepateikė jokių duomenų, kodėl minėti ginčo objektai turėtų atitekti ieškovei. Pastebėtina, jog vien tai, kad ieškovė negali vairuoti transporto priemonės ir realizuoti garažo dėl savo senyvo amžiaus, sudaro prielaidas minėtą transporto priemonę ir garažą, kurio pagrindinė paskirtis yra saugesnis transporto priemonės laikymas uždaroje patalpoje, palikti atsakovams, kadangi teismas analizuodamas galimus turto atidalijimo būdus, taip pat privalo atsižvelgti ir galimybę naudoti daiktus pagal tikslinę jų paskirtį.
Atsižvelgus į byloje pateiktų ir ištirtų duomenų visumą, akivaizdu, kad ieškovė negalės tinkamai pagal paskirtį naudoti, pasirūpinti ar realizuoti minėtų ginčo objektų, priešingai nei atsakovai, be to, kaip teismo posėdyje minėjo atsakovas S. L., jis jau siekė realizuoti ginčo transporto priemonę, tačiau anksčiau ieškovė su atsakovo siūlymu nesutiko, todėl teismo vertinimu, minėti objektai turi atitekti atsakovams, kadangi būtent jie šiuos ginčo objektus, galės panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, abi šalys sutiko su nurodyta ginčo objektų verte, todėl priteisiant minėtus objektus atsakovams, iš atsakovų ieškovės naudai priteistina piniginė kompensacija už atsakovams atitenkančias ginčo objektų dalis, t. y. ieškovei iš atsakovų priteisina po 520,83 Eur, iš kiekvieno.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovų po 45,53 Eur už atsakovams priklausančio turto dalį sumokėtus mokesčius, teismas pažymi, kad paveldėjus ginčo butą, atsakovams kilo pareiga mokėti su turto išlaikymu susijusius bendruosius mokesčius, kurie nepriklauso nuo konkrečiai kiekvieno asmens sunaudotų paslaugų, t. y. net ir negyvenant bute, kiekvienam buto savininkui tenka mokėti mokesčius už gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas administravimą, įmokas į kaupimo fondą, techninę priežiūrą, šilumos sistemų priežiūrą, aplinkos valymą, šildymą bendrosioms reikmėms ir kt.
Ieškovė teismui pateikė bendrąsias sąskaitas – pranešimus adresuotus ir išrašytus atsakovams už jiems tenkančios buto dalies išlaikymą, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Pastebėtina, jog iš minėtų bendrųjų sąskaitų – pranešimų ir kartu pridėtų mokesčių apmokėjimų kvitų nustatyta, kad ieškovė už atsakovams 2020 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais išrašytas sąskaitas, sumokėjo, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra apmokėjusi sąskaitas ir už atsakovams tenkančią ginčo buto dalį, laikytina, kad ieškovė įgijo regreso teisę į sumokėtas sumas, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos šios sumokėtos sumos, t. y. iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė už atsakovams išrašytas komunalinių paslaugų sąskaitas iš viso sumokėjo 136,58 Eur, todėl iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteistina po 45,53 Eur (136,58 Eur / 3), iš kiekvieno.
Išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovės patikslinus ieškinius, tiek atsakovų priešieškinį, atitinkamai turi būti paskirstytos ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Ieškovė šioje byloje patyrė 2309,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovai 2875 Eur. Ieškovės patikslinti ieškiniai patenkinti 87,50 procentų, o atsakovų priešieškinis – 12,50 procentų, todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 2020,90 Eur, o iš ieškovės atsakovų naudai – 359,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 119,79 Eur kiekvienam iš atsakovų.
Vis tik, nors šioje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti didesne dalimi nei atsakovų, tačiau atsižvelgus į ieškovės elgesį proceso metu – įgalioto atstovo keitimą, pateiktų patikslintų ieškinių kiekį, teismui teiktą nepagrįstą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, ieškiniuose suformuluotų reikalavimų keitimą, jų atsisakymą, darytina išvada, kad didžioji šalių bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė būtent dėl ieškovės nepagrįsto naudojimosi procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį sumažinti dar 20 procentų, t. y. iki 1616,72 Eur (538,91 Eur iš kiekvieno atsakovo).
Taip pat, išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovės patikslintus ieškinius, tiek atsakovų priešieškinį bei priteisus pinigines kompensacijas už šalims atitenkančias turto dalis, mokėtinus mokesčius ir bylinėjimosi išlaidas tiek ieškovei, tiek atsakovams, teismo vertinimu siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą ir laikyti, kad ieškovė privalo kiekvienam iš atsakovų sumokėti po 6014,52 Eur (7000 Eur (kompensacija už butą) + 119,79 Eur (kiekvieno atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos) – 538,91 Eur (ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš kiekvieno atsakovo) – 458,33 Eur (kiekvieno atsakovo mokamos kompensacijos dalis už garažą) – 62,50 Eur (kiekvieno atsakovo mokamos kompensacijos dalis už automobilį) – 45,53 Eur (kiekvieno atsakovo skola ieškovei už sumokėtus buto mokesčius)) pinigines kompensacijas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintus ieškinius ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovams S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šį butą visą natūra priteisti ieškovei A. L., o atsakovams S. L., V. L., V. S., iš ieškovės A. L. priteisti po 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) dydžio pinigines kompensacijas, kiekvienam.
Atidalinti ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovams S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), šį garažą visą natūra priteisti atsakovams V. S., V. L. ir S. L., o ieškovei A. L., iš atsakovų V. S., V. L. ir S. L. priteisti po 458,33 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) dydžio pinigines kompensacijas, iš kiekvieno.
Atidalinti ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovams S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Zafira, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šį automobilį visą natūra priteisti atsakovams V. S., V. L. ir S. L., o ieškovei A. L., iš atsakovų V. S., V. L. ir S. L. priteisti po 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus 50 ct) dydžio pinigines kompensacijas, iš kiekvieno.
Priteisti iš atsakovų S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 45,53 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 53 ct) už atsakovams priklausiusio buto dalį sumokėtus mokesčius, iš kiekvieno.
Priteisti iš atsakovų S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 538,91 Eur (penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno.
Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovų S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 119,79 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam.
Atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą ir iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovų S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 6014,52 Eur (šešis tūkstančius keturiolika eurų 52 ct) dydžio galutines pinigines kompensacijas, kiekvienam.
Įpareigoti ieškovę A. L. priteistas pinigines kompensacijas atsakovams S. L., V. L., V. S. sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitoje dalyje patikslintus ieškinius ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.