Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022-05-19 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuspręsta į bausmės laiką įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-02-18 16 val. 20 min. iki 2022-02-19 14 val. 35 min. (1 parą), ją prilyginant vienai arešto parai. Nuspręsta arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje, arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuspręsta E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022-02-19. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „T. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 815,32 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų 32 ct) valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. vasario 18 d., apie 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – automobilį „T. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumo laipsnis.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtos bausmės – arešto – paskyrimu bei jo vykdymo neatidėjimu, būtent dėl bausmės pagrįstumo bei galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą nuteistajam teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

7. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

8. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

9. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

10. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – nuteistasis E. K. vienintelis akcininkas ir vadovauja dviem bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra patyręs sunkią kojos traumą ir bus reikalinga dar viena operacija, rūpinasi savo broliu A. K., kuris gyvena vienas sodyboje ir yra neįgalus, taip pat skunde nurodo, kad slaugo katiną, sergantį ŽIV, kurio nepriima jokia prieglauda, arešto bausmės atlikimas sąlygotų jo vadovaujamų įmonių veiklos sutrikdymą, taip pat būtų jam apribojama teisė gauti medicininę pagalbą dėl planuojamos kojos operacijos, neįgalus brolis netektų priežiūros ir nebūtų kas prižiūri jo sergantį gyvūną, nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas, be to, kaip nurodo ir pats apeliantas, šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuteistojo E. K. nuo nusikaltimo darymo nesulaikė. Pažymėtina, kad E. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. E. K. praeityje yra du kartus teistas (t. 1, b. l. 61–62), tarp šių teistumų yra ir teistumas už analogišką nagrinėjamai nusikalstamai veikai – 2019-10-14 E. K. buvo nuteistas už tokį patį tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuriuo jam buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, tačiau akivaizdu, kad po šio nuteisimo išvadų nepadarė ir savo elgesio nekoregavo tinkama linkme. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 55–59), turi galiojančių nuobaudų, (duomenų, kad nusižengimus darė būdamas neblaivus, nėra). Tai tik patvirtina didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą kriminalinę pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu jo gyvenime. Šios aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad nuteistasis E. K. supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, nors ir pripažįsta kaltę, ir nesistengė išvengti atsakomybės, tačiau tokiu savo elgesiu neįrodo, jog ateityje nedarys kitų veikų. Įvertinus tai, kad E. K. jau antrą kartą teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, akivaizdu, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir paskirta švelnesnė bausmė – bauda – jo elgesio nepaveikė teigiama linkme.

11. Nors apeliantas nurodo, kad E. K. yra vienintelis akcininkas ir vadovauja dviem bendrovėms, kuriose dirba penki asmenys, tai turėtų būti vertinama kaip viena iš priežasčių taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau apygardos teismas atsižvelgia į tai, jog skunde nurodoma, kad būtent nusikalstamos veikos dieną dėl darbinių reikalų, susiklosčiusių E. K. teigiama linkme, jis darbe šventė, gėrė degtinę, dėl to vėliau būdamas neblaivus vairavo automobilį. Darytina pagrįsta išvada, kad E. K. minimos svarbios pareigos, kurias jis atlieka dviejose bendrovėse, nesulaiko jo nuo nusikalstamų veikų darymo, o priešingai, paveiktas gerų emocijų darbe, vartoja alkoholį ir sėda prie vairo būdamas neblaivus. Apie aplinkybes, jog reikės rūpintis neįgaliu broliu, sergančiu augintiniu, nuteistasis galėjo ir turėjo pagalvoti prieš darydamas nusikalstamą ir vieną pavojingiausių eismo saugumui veiką. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas – areštas – atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne, kaip siekia apeliantas, pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (tarp jų ir tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos jo vadovaujamoms bendrovėms, neįgalaus brolio rūpinimuisi ir t. t.) nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Paskirtoji arešto bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta, o jos atidėti nėra jokio pagrindo.

13. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022-05-19 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. K. gynėjo advokato M. Kepenio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti.