Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.7.7; 1.2.30.4.2.2; 2.4.6.4.2

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugnės Gailiūnienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

dalyvaujant prokurorėms Ievai Danylienei, Vidai Bracevičienei

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 309 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir P. K. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. K. paskirta bausmė vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 4 (ketverių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį bei P. K. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas P. K. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, valstybės nuosavybėn konfiskuoti P. K. daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Fonos Model O3“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kietasis diskas „WD“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), kietasis diskas „HITACHI“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamasis kompiuteris HP, modelis „Paviliom g6“ su maitinimo šaltiniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. K. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 309 straipsnio 3 dalį už tai, kad:

1.1. P. K., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio 17 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, atliko tvirkinimo veiksmus jos atžvilgiu, o būtent: iš socialiniame tinklalapyje „www.snapchat.com“ savo vartotojo paskyros „(duomenys neskelbtini)“, per žinučių apsikeitimo programėlę „Snapchat“ bendravo susirašinėdamas su „Snapchat“ paskyros vartotoja „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas parodyti krūtinę ir lytinius organus, taip pat prašydamas į lytinius organus įkišti tam tikrus daiktus (bananą, agurką ar kt.), o pastarajai neatsiuntus prašomų nuotraukų, išsiuntė savo asmeninę nuotrauką, kurioje vaizduojami pornografinio turinio dalykai, tokiu būdu pažeisdamas D. Š. seksualinį neliečiamumą, atliko amoralaus ir seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios D. Š. lytinį susijaudinimą bei per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, t. y. atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

1.2. P. K. taip pat, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio 17 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. A., gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, atliko tvirkinimo veiksmus jos atžvilgiu, o būtent: iš socialiniame tinklalapyje „www.snapchat.com“ savo vartotojo paskyros „(duomenys neskelbtini)“, per žinučių apsikeitimo programėlę „Snapchat“ bendravo susirašinėdamas su „Snapchat“ paskyros vartotoja „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas jam atsiųsti jos apnuogintų lytinių organų nuotraukas, o pastarajai atsiuntus ne mažiau kaip 1 audiovizualinį failą, išsiuntė savo asmeninę nuotrauką, kurioje vaizduojami pornografinio turinio dalykai, tokiu būdu pažeisdamas V. A. seksualinį neliečiamumą, atliko amoralaus ir seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios V. A. lytinį susijaudinimą bei per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, t. y. atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

1.3. P. K. taip pat, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. liepos 13 d., įgijo, laikė ir disponavo dideliu kiekiu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų informacijos šaltinių, įgijo ir neteisėtai laikė savo galinio tinklo įrenginyje, mobiliojo ryšio telefone „Fonos Model O3“, IMEI: (duomenys neskelbtini), pornografinio turinio dalykus – 46 (keturiasdešimt šešis) vaizdus/nuotraukas ir 119 (šimtą devyniolika) vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojami mažamečiai asmenys, vaikai iki 14 metų amžiaus, nepilnamečiai asmenys, vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, asmenys yra vaikai arba pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, bei pasinaudodamas informacinėmis technologijomis – jo telefone įdiegta programine įranga „Snapchat“ – suteikė prieigą prie minėtame galinio tinklo įrenginyje laikomų pornografinio turinio dalykų, kuriuose esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, svetimkūnių kišimas į makštį, ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas, tokiais savo veiksmais ji įgijo, laikė ir platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų. Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. K. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendį dalyje bei veikas, kvalifikuotas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, pripažinti tęstine veika ir kvalifikuoti kaip vieną veiką, už šios veikos padarymą skiriant kuo mažesnę bausmę. Taip pat prašo subendrinti paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 3 dalyje, padarymą dalinio sudėjimo būdu, paskiriant kuo mažesnę bausmę bei atidėti bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir atlikus paskirtos bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius – atleisti nuo tolesnio bausmės vykdymo 3 (trejiems) metams, apeliantui paskiriant įpareigojimus teismo nuožiūra.

2.1. Remdamasis BK nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais bei nacionalinių teismų praktika, apeliantas prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą bei atsižvelgti į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis pilnai prisipažino dėl jam pareikštų įtarimų. Taip pat pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu jis pripažino savo kaltę, neklaidino teismo ir nuoširdžiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, ką teismas pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pabrėžia, kad byla buvo išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka.

2.2. Apelianto nuomone, jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, kadangi skiriant bausmes dėl kiekvienos padarytos nusikalstamos veikos, teismas paskyrė aiškiai per griežtas bausmes ir jas subendrino visiško sudėjimo būdu. Skunde prašoma įvertinti, jog jo padarytų veikų laikas nėra tiksliai nustatytas, taigi yra tikimybė, kad veikos buvo padarytos vienu metu arba per trumpą laiko tarpą viena nuo kitos. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai šias jo padarytas veikas vertino kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip vieną tęstinę veiką.

2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamų veikų padarymo laikas yra tas pats, šios veikos padarytos toje pačioje vietoje, jų padarymo pobūdis taip pat yra tapatus. Taigi tai – ta pati pavienė veika, kuris susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei bei siekiant vieningo rezultato, apjungta vieningos kaltės formos, taigi atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius, todėl turi būti kvalifikuota kaip viena veika, o ne kaip dvi veikos.

2.4. Apeliantas pabrėžia, kad teismas jam paskirtas bausmes sudėjo visiškai, tačiau nenurodė šio sprendimo motyvų, nors įstatymas numato, jog teismas gali bausmes bendrinti ir dalinio sudėjimo būdu. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad apeliantas prisipažino ir davė nuoseklius parodymus bei nuoširdžiai gailisi. Skunde prašoma subendrinti bausmes, jam paskirtas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 4 d. bei 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžius subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei sumažinti jam paskirtą bausmę iki 4 (ketverių) metų.

2.5. Apeliantas nurodo, kad jo nuosavybės teise valdomas butas įgytas gavus banko paskolą, kuriai padengti kiekvieną mėnesį moka po 65 Eur. Bute jis gyvena kartu su savo motina ir broliu, jo motina gauna minimalų darbo užmokestį ir išlaiko savo nepilnametį sūnų. Kaip teigia apeliantas, jis gyvena tinkamoje socialinėje aplinkoje, kuri jam turi teigiamą įtaką. Jo šeima jį moraliai remia, stengiasi padėti visapusiškai tam, kad jis pakeistų savo elgesį. Apelianto nuomone, jis įvertino savo netinkamus poelgius ir veiksmus.

2.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas turėjo daug įtakos ir apeliantas suprato, jog gali pakeisti savo elgesį ir neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose. Taip pat pažymi, kad dėl baudžiamosios bylos buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas padarė didelį poveikį, kadangi jis neteko jam tinkamo darbo bei nuolatinių pajamų. Šiuo metu apeliantas reguliariai lankos Užimtumo tarnyboje, stengiasi susirasti darbą tam, kad galėtų sumokėti kreditą ir padėti šeimai. Taip pat turi draugę, kuri šiuo metu laukiasi.

2.7. Apelianto įsitikinimu, jo psichologinė būklė yra geresnė, jis labiau savimi pasitiki, kadangi jį supanti aplinka jam padeda. Dėl visų nurodytų aplinkybių, apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat sutinkama su dalies paskirtos bausmės atlikimu, jeigu teismas nuspręstų netaikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų. Apeliantas neprieštarauja vienos ar kelių tarpusavyje suderintų baudžiamojo poveikio priemonių ar baudžiamajame įstatyme numatytų pareigų paskyrimui, jei teismas nuspręstų jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė P. K. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nepripažinti veikų, kvalifikuotų pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kaip vienos tęstinės veikos, prašo subendrinti jam paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu bei pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba pritaikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6. Teismų praktikoje tęstine yra pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių arba vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos jungiamos vieningos tyčios (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-112-919/2020, 1A-252-290/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis bei įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai yra kvalifikuojamos kaip pakartotinės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-1073/2021). Iš pateiktos aktualios teismų praktikos matyti, kad padarytos veikos kvalifikuojamas kaip nusikaltimų daugetas pripažinus, jog kaltininkas veikė ne vieninga, o kiekvienu atveju iš naujo susiformavusia, savarankiška tyčia; jeigu nustatoma, kad kaltininkas veikė vieninga tyčia, pagal vieną sumanymą ir konkretų tikslą, padaryti veiksmai vertinami kaip tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį kaip pavienė nusikalstama veika.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo argumentai, kad jo nusikalstami veiksmai dėl nukentėjusiųjų D. Š. ir V. A. tvirkinimo turėjo būti kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Byloje nenustatytas tikslus laikotarpis, kuriuo P. K. bendravo su nukentėjusiomis, kadangi pats P. K. yra nurodęs, jog telefoninėje programėlėje „Snapchat“ pakeitė nustatymus taip, kad susirašinėjimai išliktų tik 24 valandas (3 t., b. l. 60-62). Nors byloje surinktų duomenų visuma galimai sudarytų pagrindą manyti, kad jis galimai su D. Š. ir V. A. bendravo panašiu laikotarpiu, tačiau šis faktas nėra neginčijamai nustatytas objektyvių įrodymų pagalba, taigi tokio fakto nėra galimybės nekvestionuotinai konstatuoti. Tiek iš P. K. veiksmų analizės, tiek iš jo paties parodymų matyti, kad užkalbindamas nukentėjusiąsias programėlėje „Snapchat“ jis turėjo bendrą sumanymą gauti nukentėjusiųjų nuogo kūno nuotraukas bei jas įtraukti į seksualinio pobūdžio veiksmus su savimi, tokius veiksmus fiksuojant ir atsiunčiant P. K.. Pažymėtina, kad nuteistojo konkretizuota tyčia nukentėjusiąsias tvirkinti ir disponuoti nukentėjusiųjų prieš jų valią sukurtais pornografinio turinio dalykais susiformuodavo susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, priklausomai nuo pokalbio su nukentėjusiomis eigos, kurios jis iš anksto negalėjo numatyti ir kuri nepriklausė vien tik nuo P. K. valios. Byloje esantys duomenys aiškiai parodo, kad ne visi asmenys, su kuriais bendravo nuteistasis, jam siųsdavo pornografinio turinio nuotraukas, kas rodo, kad P. K. sumanymas įgyti tokio pobūdžio objektus nebuvo įgyvendinamas visais atvejais iki galo. Taip pat byloje nėra objektyvios informacijos, kad nuteistojo tyčia būtų iš karto susiformavusi tvirkinti konkrečiai D. Š. ir V. A., ar kad betvirkinant vieną jis būtų turėjęs sumanymą tvirkinti ir kitą konkrečią mergaitę. Kaip apklausos metu nurodė pats P. K., mergaites, kurioms jis rašydavo, atsirinkdavo atsitiktiniu būdu, nežinodamas kiek joms metų (3 t., b. l. 74-76). Taip pat akcentuotina tai, kad BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra jaunesnio negu 16 metų asmens seksualinis neliečiamumas, kurio atžvilgiu atlikus tvirkinimo veiksmus, nusikaltimas laikomas baigtu. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju P. K. atliko tvirkinimo veiksmus prieš dvi skirtingas nukentėjusiąsias – D. Š. ir V. A. – konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai P. K. veiksmus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį kvalifikavo atskirai kaip du pavienius nusikaltimus.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad jam paskirtos bausmės už individualias nusikalstamas veikas yra nepagrįstai per griežtos bei neproporcingos jo padarytiems nusikaltimams. Už BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, o nagrinėjamu atveju P. K. buvo paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju P. K. yra paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu mažesnės už atitinkamai BK 153 straipsnio 1 dalies ir 309 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą vidurkį.

9. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

10. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvardintų reikalavimų nepažeidė ir P. K. skyrė teisingas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, už atskirus nusikaltimus P. K. parinkdamas bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą – ir nustatydamas šios bausmės trukmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumo ir pobūdį, įvertino tai, kad byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei dėl to gailėjosi, bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš teismui papildomai pateiktų dokumentų yra matyti, kad nuteistasis iki 2022 m. gegužės 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvusio darbdavio charakterizuojamas kaip uždaro būdo, atliekantis nurodytas užduotis asmuo, o nuo 2022 m. liepos 8 d. vykdo individualią veiklą. Iš Lietuvos probacijos tarnybos pateiktos charakteristikos matyti, kad P. K. lankosi psichologės konsultacijose, į probacijos tarnybą atvyksta sutartu laiku, tvarkingas, noriai bendradarbiauja su probacijos pareigūnais. Nuteistasis per paskutinius penkerius metus nebuvo baustas administracine tvarka, anksčiau teistas du kartus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad P. K., būdamas teistas, ir vėl nusikalto, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį bei sunkumą, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus realias terminuoto laisvės atėmimo bausmes, trukmę parenkant mažiau vidurkio. Šiai apylinkės teismo išvadai neturi pagrindo nepritarti apygardos teismas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtų bausmių griežtumo ir neproporcingumo atmetami kaip nepagrįsti.

13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju pritaikė visišką bausmių sudėjimo būdą ir jo visiškai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais nuteistojo teiginiais. Nors BK 63 straipsnyje nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti visiško, o kada – dalinio sudėjimo būdu, tačiau atsižvelgus į BK 63 straipsnio 2-4 dalių nuostatas, matyti, jog visiškas bausmių sudėjimas yra griežčiausias bausmių bendrinimo būdas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sprendimas taikyti šį bausmių bendrinimo būdą negali būti nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pritaikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, nepagrįstai pritaikė griežčiausią bausmių bendrinimo būdą ir taip paskyrė nuteistajam P. K. netinkamai individualizuotą ir per griežtą bausmę. Nurodyti nuosprendžio trūkumai taisomi ir dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

14. BK 63 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad bausmes sudedant iš dalies, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies yra pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 2 dalis numato minimalų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį. Skundžiamu nuosprendžiu P. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos tapačios dviejų metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti šias bausmes dalinai sudedant. Atsižvelgiant į tai, jog visos P. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ir dvi iš jų yra kvalifikuojamos pagal tą patį straipsnį (BK 153 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju prie bausmės, paskirtos pagal BK 309 straipsnio 3 dalį, pridėjus bausmių, paskirtų pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, dalis – pridėjus po 1,5 metus terminuoto laisvės atėmimo, nuteistajam bus paskirta tinkama ir proporcinga 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

15. BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė yra taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. K. savo kaltę pripažino, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl aptariamo straipsnio nuostatų taikymas yra galimas. Remiantis tuo, P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu ir jam skiriama 3 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

16. BK 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už padarytą naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kuomet bausmės yra iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus nuteistasis iš dalies vykdė, nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju noriai davė parodymus, pripažino savo kaltę ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bei teismu, todėl sprendžia, kad prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 8 mėnesius – ir paskyrus galutinę 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bus užtikrintas bausmės tikslų pasiekimas.

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. taip pat prašo atidėti bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atlikus šešis mėnesius jam paskirtos bausmės, atleisti nuo tolesnio bausmės vykdymo trims metams, P. K. paskiriant įpareigojimus teismo nuožiūra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti šį nuteistojo prašymą.

18. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

19. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamas nusikalstamas veikas P. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistajam Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų terminui, paskiriant ir atitinkamus įpareigojimus. Šioje byloje nagrinėjamos veikos padarytos laikotarpiais iki 2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. liepos 13 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė parodo, jog bausmės vykdymo atidėjimo pakartotinas taikymas būtų nepagrįstas ir aiškiai prieštarautų tiek bausmės instituto esmei, tiek BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis yra pasiryžęs pakeisti savo elgesį, teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko deklaratyvaus pobūdžio. Jau anksčiau nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, padarė naujas nusikalstamas veikas laikotarpiu, kuriuo turėjo laikytis jam nustatytų įpareigojimų bei įsilieti atgal į visuomenę. Apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl bylos jis prarado darbą, o realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius, taip pat yra nepagrįsti. Neigiamos pasekmės laikytinos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad nuteistasis yra įsitikinęs, jog gali pasikeisti realiai nevykdant bausmės, nėra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodytos aplinkybės kartu su anksčiau aptartomis leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

21. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo nuosprendis dalyje yra neteisingas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant įstatymo normas, nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai įvertinus visas šios bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl yra dalyje keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu: prie bausmės, paskirtos pagal BK 309 straipsnio 3 dalį, pridėti dalį bausmių, paskirtų pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę 5 (penkerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei P. K. paskirti galutinę 3 (trijų) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu daliniu bausmių sudėjimo būdu ir P. K. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.