Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. (toliau – V. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (6 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) d.) - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) d.) - 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) d.) - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) d.) - 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) d.) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini) d.) - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir visiškai pridėta bausmė paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 30 MGL (1129,80 Eurų) dydžio bauda, įpareigojant V. J. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. J. nukentėjusiosios G. B. naudai priteista 10 900 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 575,23 Eur už patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas kartu su A. B. (toliau – A. B.), turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai atliko finansines operacijas pasinaudojant svetimais elektroninės bankininkystės duomenimis, o būtent, įgijus nukentėjusiosios G. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: vartotojo kodą ir slaptažodžius, būtinus finansinėms operacijoms inicijuoti, ir pasinaudojus duomenimis bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, tai yra, save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „L. B.“, atlikus neteisėtas finansines operacijas pervedė 21 800 Eurų iš nukentėjusiosios sąskaitos į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „L. B.“ banke, tokiu būdu neteisėtai savo ir A. B. naudai įgijo svetimą – G. B. priklausantį - turtą, 21 800 Eur.

3.2. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje turėjo būti vertinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, tačiau nukentėjusiosios atstovas atsiliepime pažymi, jog šioje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis V. J., veikdamas kartu su A. B., kiekvieną kartą iš naujo sumanydavo užvaldyti nukentėjusiosios G. B. turtą, kas kartą nuteistasis sugalvodavo vis naujus motyvus, dėl ko jam reikalingi pinigai, piniginių lėšų pervedimai laike yra atsieti vienas nuo kito, truko beveik metus laiko, naujas pinigų užvaldymas būdavo atliekamas po to, kai būdavo išleidžiami prieš tai užvaldyti pinigai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kaip tęstinė veika sukčiavimas kvalifikuojamas tuomet, kai kaltininkas, panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą ir turėdamas vieningą sumanymą, per trumpą laiko tarpą atlieka kelias finansines operacijas ir įgyja svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-513/2005). Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. J. ir A. B. sumanymas apgaule užvaldyti nukentėjusiosios G. B. turtą - pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, kiekvieną kartą kildavo iš naujo, jie neturėjo vieningos tyčios užvaldyti 21 800 eurų, priklausančių nukentėjusiajai. Be kita ko, už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. J. paskirta baudos bausmė, o sutinkamai su BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Be to, kvalifikavus nuteistojo veiksmus kaip tęstinę sukčiavimo veiką, būtų pasunkinta jo padėtis, kadangi pagal užvaldytų pinigų sumą tokia veika atitiktų sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl V. J. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (šešios nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies ir nurodė, jog finansines operacijas atliko kartu su A. B., kuri turėjo prisijungimo prie nukentėjusiosios G. B. banko sąskaitos kodų kortelę ir pati nukentėjusioji šiuos duomenis dukrai A. B. buvo davusi. Be paties nuteistojo V. J. parodymų jo kaltė baudžiamojoje byloje įrodyta išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios G. B., liudytojos A. B. parodymais, susirašinėjimu tarp V. J. ir A. B., nukentėjusiosios G. B. banko sąskaitos duomenimis.

9. Nukentėjusioji G. B. parodė, kad dukrai A. davė prisijungimo prie savo banko sąskaitos kodų kortelę su konkrečiu ir vieninteliu tikslu - kad dukra kas mėnesį sumokėtų komunalinius mokesčius, daugiau jokių leidimų dukrai atlikti operacijas jos banko sąskaitoje ji nedavė. Šiuos nukentėjusiosios parodymus pilnai patvirtino liudytoja A. B., kuri parodė, kad mama jai leido tik atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas, daugiau jokių mokėjimų atlikti mama neleido. V. J. žinojo, kad ji turi prisijungimus prie savo mamos banko sąskaitos, matydavo, kaip ji atlikdavo mokėjimus. Kadangi užbaigti finansinę operaciją reikėdavo įvesti kodą, kuris ateidavo į mamos mobilaus ryšio telefoną, todėl finansinės operacijos atlikimo metu, norint, kad apie ją nesužinotų mama, ji turėjo būti pas mamą ir pastarajai nematant pažiūrėti į mamos telefoną atėjusį kodą. Todėl prie G. B. banko sąskaitos tais atvejais, kai jie su V. J. persivedė sau pinigus, jungėsi V. J., dažniausiai iš savo tėvų namų, o ji tuo metu būdavo pas savo mama ir slapčia pažiūrėjusi į mamos telefoną atėjusį kodą, padiktuodavo jį V. J., kuris tokiu būdu užbaigdavo finansinės operacijos atlikimą. Šiuos liudytojos A. B. parodymus visiškai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis susirašinėjimas mobilaus ryšio telefonais tarp jos ir V. J., iš kurio matyti, kad jog V. J. neturi prisijungimo duomenų ir prašo A. B. atsiųsti nufotografuotus duomenis. Po kiek laiko ji siunčia V. J. nukentėjusiosios G. B. prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodų kortelės nuotraukas. Kitame susirašinėjime A. B. nurodo V. J., kad bijo, jog kai ištrins iš mamos telefono visas banko žinutes su gautais kodais, gali mama pastebėti, nes po vieną tų žinučių ištrinti neišeina. V. J. nurodo, kad tuomet pervedimą iš mamos sąskaitos jie padarys kitą dieną, kai A. B. mokės mokesčius. Be to, iš šio susirašinėjimo matyti, kad A. B. V. J. pasiteiravus praneša, jog mamos sąskaitoje liko tik apie 2 000 eurų, o trūksta net 20 000 eurų, į ką V. J. atsako „Nu taip“, kas įrodo, jog nuteistajam buvo puikiai žinoma kiek nukentėjusiosios G. B. pinigų iš pastarosios banko sąskaitos jis kartu su A. B. apgaule užvaldė ir kad V. J. dalyvavo visuose pinigų užvaldymo epizoduose, o ne tik pirmuose dviejuose, kaip nuteistasis bandė teigti teismui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, įvertinus jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad V. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta visiškai.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. nesutinka, kad teismas jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi teismas neįrodo, jog jo veiksmuose buvo apgaulės elementas, kuris būtinas nustatinėjant kaltę, pagal minėtą BK straipsnį. Jis teigia, kad nukentėjusioji savo dukrai savo noru perdavė elektroninius duomenis prisijungiant prie banko. Kaip jau aukščiau buvo paminėta, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta (nukentėjusiosios G. B. ir liudytojos A. B. parodymai), kad nukentėjusioji G. B. savo dukrai A. B. prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis perdavė su vieninteliu konkrečiu tikslu, tai yra, kas mėnesį sumokėti mokesčius, daugiau jokių leidimų naudotis banko sąskaita ir joje esančiomis lėšomis nukentėjusioji nedavė.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atvejai, kuomet negrynieji pinigai įgyjami suklaidinus elektroninę banko sistemą dėl finansinę operaciją atliekančio asmens tapatybės, kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Iš tikrųjų elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas (nustačius kitus būtinus šio nusikaltimo sudėties požymius). Toks veiksmas nebūtų traktuojamas kaip sukčiavimas, jeigu asmuo, prisijungęs prie kitos asmens banko sąskaitos ir atlikęs finansinę operaciją, veiktų nepažeisdamas teisėto sąskaitos valdytojo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2012). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad nuteistasis V. J. su A. B. mokėjimus iš nukentėjusiosios G. B. banko sąskaitos atliko be jos žinios ir sutikimo, tai yra, prieš jos valią. Tokiu būdu, prisistatydami kaip tikrieji banko sąskaitos savininkai ar turintys teisę atlikti tokias operacijas asmenys, nuteistasis V. J. ir liudytoja A. B. suklaidino banką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visus prisijungdavo prie nukentėjusiosios G. B. banko sąskaitos atliko būtent nuteistasis V. J., kuriam nukentėjusioji jokių leidimų prisijungti prie jos banko sąskaitos ir atlikti joje kokius nors mokėjimus nebuvo davusi.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su tuo, jog Kauno apylinkės teismas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, nevertino, kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos ir pagal tai paskyrė neteisingas bausmes bei suklydo jas bendrindamas. Kasacinio teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-650/2010). Sukčiavimo atveju vieningo sumanymo turinys paprastai yra sukonkretinamas iki sumanymo apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimą turtą ar turtinę teisę, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K- 288/2007, Nr. 2K-77/2013). Kaip tęstinė veika sukčiavimas kvalifikuojamas tuomet, kai kaltininkas, panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą ir turėdamas vieningą sumanymą, per trumpą laiko tarpą atlieka kelias finansines operacijas ir įgyja svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-513/2005). Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis V. J., veikdamas kartu su A. B., kiekvieną kartą iš naujo sumanydavo užvaldyti nukentėjusiosios turtą, kas kartą nuteistasis sugalvodavo vis naujus motyvus, dėl ko jam reikalingi pinigai, piniginių lėšų pervedimai laike yra atsieti vienas nuo kito, truko beveik metus laiko, naujas pinigų užvaldymas būdavo atliekamas po to, kai būdavo išleidžiami prieš tai užvaldyti pinigai. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo V. J. ir A. B. sumanymas apgaule užvaldyti nukentėjusiosios G. B. turtą - pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, kiekvieną kartą kildavo iš naujo, jie neturėjo vieningos tyčios užvaldyti 21 800 Eur, priklausančių nukentėjusiajai. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas, kvalifikavus nuteistojo veiksmus kaip tęstinę sukčiavimo veiką, būtų pasunkinta jo padėtis, kadangi pagal užvaldytų pinigų sumą tokia veika atitiktų sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius.

13. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. J. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veikos dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimo, kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

14. Apeliacinio proceso metu nukentėjusiosios G. B. atstovas advokatas L. Kaprusevičius, pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymą (2 t. 26-28 b.l.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad G. B. advokatui sumokėjo 452,06 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka nukentėjusiosios G. B. atstovas dalyvavo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra, kad apeliacinis skundas atmetamas bei į tai, kad advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 452,06 Eur suma yra protinga ir nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš nuteistojo V. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo V. J. priteisti nukentėjusiajai G. B. 452,06 Eur turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.