- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- e2-563-950/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01514-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- P. V.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą:
pagal ieškovo R. S. 2020-01-29 ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį,
ir pagal atsakovo P. V. 2020-06-02 priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. S. 2020-01-29 ieškiniu, pareikštu atsakovui P. V., prašė: priteisti 1700,00 Eur skolą, 91,52 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas R. S. (toliau - ir ieškovas) ieškinyje nurodė, kad su atsakovu P. V. (toliau - ir atsakovas) 2018-05-02 pasirašė paskolos sutartį (toliau - ir Paskolos sutartis), kurios pagrindu paskolino pastarajam 1700,00 Eur. Atsakovas įsipareigojo paskolintą pinigų sumą grąžinti iki 2018-12-31. Ne kartą ragino atsakovą gera valia gražinti paskolintus pinigus, P. V. vis tikino, kad greitai tai padarys. Kadangi atsakovas negrąžino jokios dalies jam paskolintų pinigų, todėl 1700,00 Eur skola, taip pat už 393 d. paskaičiuotos palūkanos - 91,52 Eur, turi būti priteistos teismo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas P. V. 2020-03-20 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su R. S. pareikštais reikalavimais nesutinka. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog nors ir yra pasirašęs ginčo Paskolos sutartį, tačiau pagal ją jokie pinigai jam perduoti nebuvo, todėl paskolos teisiniai santykiai tarp jo ir ieškovo nesusiformavo. Paskolos sutartimi buvo įformintas susitarimas dėl jam tuo metu priklausiusio automobilio AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Automobilis), kurį sukelto autoįvykio metu sugadino ieškovo sūnus M. S., dalies remonto kaštų atlyginimo. Kadangi tokio remonto išlaidų atlyginti jis neprivalo, todėl laiko, kad Paskolos sutartis yra negaliojanti.
Šalies argumentai
Atsakovas P. V. 2020-06-02 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia 2018-05-02 paskolos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 2017 m. rudenį perdavė ieškovo sūnui M. S. vairuoti savo Automobilį. Jį vairuodamas M. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ne tik jam priklausantis ir M. S. perduotas vairuoti Automobilis, bet ir dar dvi transporto priemonės. Iš karto po eismo įvykio, M. S. nurodė, kad vienasmeniškai suremontuos apgadintą jo Automobilį. Jam priklausantis Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl iš jo ir M. S., solidariai, buvo priteistas kitoms dviem transporto priemonėms eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimas, ją atlyginusiam subjektui - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. To pasėkoje, ieškovas R. S. ir jo sūnus M. S. įtikino jį, kad jis pats turi prisiimti ir pusę savo Automobilio remonto darbų kaštų. Suklaidintas ieškovo ir jo sūnaus, jis su tuo sutiko. Kadangi už jam priklausančio Automobilio remontą sumokėjo išimtinai ieškovas, tai jis 1700,00 Eur sumai pasirašė ginčo Paskolos sutartį. Nors ir pasirašė minėtą Paskolos sutartį, tačiau pagal ją jam jokia pinigų suma (paskolos dalykas) nebuvo perduota. Vėliau suprato, kad jam kyla pareiga tik kartu su M. S., solidariai, atlyginti nukentėjusių trečiųjų asmenų automobiliams padarytą žalą. Yra įsitikinęs, kad jo Automobilį suremontuoti išimtinai privalėjo jį apgadinęs M. S.. Todėl jis atsisakė sumokėti R. S. 1700,00 Eur pagal Paskolos sutartį, ne ji yra negaliojanti, sudaryta jam iš esmės suklydus (Lietuvos Respublikos CK 1.90 str.) bei siekiant tokiu būdu įforminti žodinį susitarimą padengti pusę Automobilio remonto kaštų, kuris taip pat yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 1.87 str.). Atsižvelgiant į tai, prašė 2018-05-02 sudarytą Paskolos sutartį pripažinti negaliojančia.
Ieškovas R. S. 2020-10-08 pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad P. V. pripažįsta faktą, jog jis (t.y. ieškovas R. S.) sumokėjo už atsakovui priklausančio Automobilio remontą jį atlikusiam autoservisui. Toks veiksmas ir buvo įformintas ginčo Paskolos sutartimi. Pažymėjo, kad prašydamas pripažinti Paskolos sutartį negaliojančia, atsakovas neprašo taikyti jokių sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių. Mano, kad tokiu atveju turėtų būti taikyta restitucija ir jam (t.y. ieškovui R. S.) turėtų būti priteista autoservisui už atsakovui priklausančio Automobilio remontą sumokėta suma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Priešieškinis atmestinas.
Byloje pateikti dokumentai liudija, kad 2018-05-02 ieškovas ir atsakovas pasirašė Paskolos sutartį. Minėtos paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad R. S. paskolina P. V. grynais pinigais 1700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct), o P. V. įsipareigoja tokią pat pinigų sumą (paskolą) grąžinti R. S. sutartyje nustatyta tvarka. Paskolos sutarties apačioje yra prierašas “Aš, P. V., pasirašydamas šią sutartį patvirtinu, kad iš R. S. 1700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct) gavau.“.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad realiai pasirašant Paskolos sutartį jokia pinigų suma (1700,00 Eur) atsakovui perduota nebuvo. Tai teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus tiesiogiai patvirtino pats ieškovas R. S., nurodęs, kad 1700,00 Eur jis atsakovui P. V. asmeniškai niekada neperdavė (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Savo ruožtu atsakovas P. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 1700,00 Eur niekada iš ieškovo R. S. negavo.
Ginčo šalių paaiškinimais, liudytojo M. S. paaiškinimais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-01-21 sprendimu už akių (priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2019-06-03 sprendimu už akių (priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad:
2017 m. spalio 29 d. Jonavos g., Kaune dėl M. S., vairavusio P. V. pagal lizingo sutartį naudojamą Automobilį (t.y. automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
minėto eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas ir atsakovo pagal lizingo sutartį valdytas Automobilis;
Automobilio remontą organizavo R. S., jį atliko IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o remonto darbų kaina sudarė 3322,86 Eur;
už Automobilio remontą sąskaita apmokėjimui (2018-03-30 serija Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išrašyta ne ieškovui ir ne atsakovui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo R. S., o P. V. minėtoje įmonėje dirbo samdomu darbuotoju;
R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių mokėjimo dokumentų, liudijančių apmokėjimą už Automobilio remontą neturi. Pagal tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusią vidinę praktiką, už Automobilio remontą buvo sumokėta įmonės (t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“) lėšomis, o vėliau ši suma buvo išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio.
Ieškovas 2020-01-29 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1700,00 Eur skolą pagal paskolos sutartį, 91,52 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė išimtinai tuo, kad tarp jo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai pagal 2018-05-02 pasirašytą Paskolos sutartį dėl 1700,00 Eur sumos.
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšiniais požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 2 d.). Dėl to ši sutartis yra realinė, t.y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
Remiantis tuo, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; kt.).
Jau buvo minėta anksčiau, kad ieškovas R. S. (paskolos davėjas) ir atsakovas P. V. (paskolos gavėjas) iš tiesų 2018-05-02 pasirašė Paskolos sutartį. Taip pat, nagrinėjamoje civilinėje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad pasirašant Paskolos sutartį paskolos dalykas (1700,00 Eur suma) atsakovui nebuvo perduota. Tai tiesiogiai pripažino ir patvirtino pats ieškovas R. S..
Lietuvos Respublikos CK 6.875 str. 3 d. aiškiai ir imperatyviai numato, kad jeigu įrodoma, jog pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos davėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Remiantis šia teisės norma ir byloje neginčijamai nustačius, kad pagal ginčo Paskolos sutartį paskolos dalykas (1700,00 Eur suma) nebuvo niekada ieškovo perduota atsakovui, teismas konstatuoja, kad 2018-05-02 Paskolos sutartis tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta. Todėl pagal 2018-05-02 pasirašytą Paskolos sutartį atsakovui P. V. neatsirado pareiga grąžinti ieškovui R. S. jokios pinigų sumos. Iš to seka, kad ieškovo 2020-01-29 ieškinys yra nepagrįstas - jam pagal 2018-05-02 Paskolos sutartį, kuri laikytina nesudaryta, negali būti iš atsakovo priteistos jokios pinigų sumos. Todėl ieškovo 2020-01-29 ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CK 6.875 str.; Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).
Atsakovas 2020-06-02 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2018-05-02 Paskolos sutartį. Priešieškinį grindė tuo, kad Paskolos sutartis yra negaliojanti, nes ją pasirašydamas buvo suklaidintas ieškovo (ir jo sūnaus) dėl aplinkybės, kad turi pats atlyginti dalį jam priklausiusio Automobilio remonto kaštų, be to, Paskolos sutartimi buvo įformintas jo ir R. S. žodinis susitarimas padengti pusę Automobilio remonto kaštų, kuris taip pat yra neteisėtas.
Pasisakant dėl ieškovo R. S. 2020-01-29 ieškinio pagrįstumo, teismas jau konstatavo, kad 2018-05-02 Paskolos sutartis laikytina nesudaryta, nes pagal ją paskolos dalykas (1700,00 Eur suma) atsakovui perduotas niekada nebuvo (Lietuvos Respublikos CK 6.875 str. 3 d.). Dėl paskolos, kaip realinės sutarties, pobūdžio (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 2 d.) pinigų arba daiktų perdavimas yra reikšmingiausia aplinkybė sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris apskritai pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020-12-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-876-464/2020, aiškiai nurodė ir išaiškino (minėtos nutarties 28 punktas), kad nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje pateikė ir gausią kasacinės instancijos teismo praktiką šiuo klausimu.
Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad anksčiau pripažinus 2018-05-02 Paskolos sutartį (paskolos sandorį) nesudaryta (nesudarytu), ji nesukėlė ieškovui ir atsakovui jokių teisių ir pareigų. Toks veiksmas (2018-05-02 paskolos sutarties pasirašymas, neperduodant paskolos dalyko) nelaikytinas sandoriu (Lietuvos Respublikos CK 1.63 str. 1 d.), todėl jis nėra ir negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektu. Todėl atsakovo P. V. 2020-06-02 priešieškinis taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčo šalių teisiniai santykiai, susiformavę dėl P. V. pagal lizingo sutartį naudoto Automobilio, kurį patekęs į eismo įvykį apgadino ieškovo R. S. sūnus, remonto kaštų atlyginimo nepatenka į nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, todėl teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Tiek ieškovo R. S. 2020-01-29 ieškinys, tiek ir atsakovo P. V. 2020-06-02 priešieškinis buvo pripažinti nepagrįstais. Todėl ginčo šalių civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, nėra atlyginamos.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 17,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos, lygiomis dalimis, t.y. po 8,60 Eur, priteistinos valstybės naudai iš ieškovo R. S. ir atsakovo P. V. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2020-01-29 ieškinį atmesti.
Atsakovo P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2020-06-02 priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 8,60 Eur (aštuonis eurus ir 60 ct.) iš kiekvieno, teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.