- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2YT-4623-1070/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00797-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. K. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti mirusiojo turtą (el. b. l. 1-3).
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. K. mirė 1992 m. gruodžio 14 d. Mirties dieną jam ir pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Po J. K. mirties paveldėjimo teisę pagal įstatymą įgijo pareiškėja ir sūnus M. K., tačiau jie nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja priėmė palikimą po vyro mirties, pradėdama turtą (butą) faktiškai valdyti. Ji ir toliau liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute, kuriuo rūpinosi, mokėjo visus komunalinius mokesčius, investavo savo asmenines lėšas į smulkius remonto darbus taip prižiūrėdama ir valdydama sau ir sutuoktiniui priklausiusį turtą. Kitas paveldėtojas, t. y. vienintelis pareiškėjos sūnus M. K., palikimo nepriėmė ir neprieštaravo tam, kad pareiškėja priimtų palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 19) nurodo, kad sutinka su pareiškimu, neprieštarauja jo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo dėl pareikšto prašymo teismo nuožiūra (el. b. l. 20-22). Nurodė, kad valstybė negavo pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradedama valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo susituokusi su J. K. (pareiškimo priedas Nr. 2). Santuokoje jiems gimė sūnus M. K. (priedas Nr. 3). J. K. mirė 1992 m. gruodžio 11 d. (pareiškimo priedas Nr. 1). Po jo mirties liko jam ir pareiškėjai priklausęs butas Kaune, Baltijos g. 8-50 (pareiškimo priedas Nr. 5), valdytas jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo M. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po J. K. mirties (pareiškimo priedas Nr. 4). Minėtame bute po J. K. mirties ir toliau gyveno pareiškėja (pareiškimo priedas Nr. 6). Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens M. K. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po J. K. mirties 1992 m. gruodžio 11 d. būtent pareiškėja ir toliau rūpinosi jai ir sutuoktiniui priklausiu butu, apmokėdavo komunalinių paslaugų mokesčius, remontuodavo butą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad po J. K. mirties būtent pareiškėja mokėjo už elektros energiją, teikiamą minėtam butui. Ji sudarė sutartis dėl butui teikiamų paslaugų ir apmokėdavo paslaugas, teikiamas šiame bute (pareiškimo priedai Nr. 7-10).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikėjo J. K. mirties dieną (1992 m. gruodžio 11 d.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens M. K. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po savo vyro J. K. mirties ir toliau liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute, juo rūpinosi, mokėjo visus komunalinius mokesčius, remontavo jį, taip prižiūrėdama ir valdydama bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad D. K. po savo sutuoktinio J. K. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad D. K. priėmė savo mirusio sutuoktinio J. K. palikimą po jo mirties 1992 m. gruodžio 11 d., pradėjusi jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. K., gim. 1959 m. rugsėjo 22 d., mirties 1992 m. gruodžio 11 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.