- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 2-4734-1079/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Inga Mekienė, Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2017 m. balandžio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-382-457/2017 nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, panaikinti sūnaus D. K. gyvenamosios vietos kartu su jo tėvu A. K. nustatymą bei išlaikymo priteisimą jos sūnui; nustatyti sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina G. Ž.; priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą jo sūnui D. K. periodinėmis išmokomis po 170 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; paskirti G. Ž. vaikui teikiamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinyje nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-382-457/2017 neterminuotai apribota jos, kaip motinos, valdžia sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyta vaiko gyvenamoji vietą kartu su tėvu A. K. ir iš jos priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 85 Eur per mėnesį, nes ji nuo 2014 metų gyveno atskirai nuo sūnaus, buvo palikusi atsakovą ir vaiką vienus, nebendravo su vaiku ir neteikė jam išlaikymo, vengė pareigos auklėti ir tinkamai prižiūrėti vaiką dėl to, kad pradėjo gyventi su kitu vyru – D. Ž., kuris prieštaravo, kad jų šeimoje gyventų sūnus D. K.. Šiuo metu ji nutraukė santuoką su D. Ž., apsigyveno pas savo mamą, jai paskirtas socialinis būstas, jį remontuoja ir pritaiko normalioms gyvenimo sąlygoms. Pradėjo nuolat bendrauti su savo sūnumi D. K., santykiai tapo artimi ir šilti. Be to, šiuo metu ji augina ir auklėja kitus savo vaikus E. Ž. ir K. Ž., dėl kurių priežiūros jai niekas jokių priekaištų nereiškė. Sūnaus tėvas A. K. nesugeba užtikrinti tinkamos priežiūros ir ugdymo, savo amoraliu elgesiu daro neigiamą įtaką vaiko vystymusi ir ugdymui. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad atsakovas girtauja, negali pasirūpinti savo sūnumi, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už vaiko nepriežiūrą administracine tvarka baustas du kartus. Jos sūnui D. K. nesaugu gyventi kartu su tėvu, nes šio elgesys yra asocialus. Atsakovas nuolat traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl įvairiausių teisės pažeidimų. Blogas tėvo pavyzdys daro neigiamą poveikį vaiko vystymuisi. Šiuo metu su atsakovu ginčo dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nėra, todėl nekeliamas reikalavimas nustatyti tokio bendravimo tvarką. Atsakovui bus užkertamas kelias bendrauti su vaiku tik tuo atveju, jei jis tai bandys daryti būdamas neblaivus arba kitoks elgesys rodys grėsmę vaiko saugumui. Pakeitus D. K. gyvenamąją vietą ir nustačius ją kartu su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo sūnui periodinėmis išmokomis po 170 Eur per mėnesį.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovei neterminuotai apribota motinos valdžios sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovė nutraukė santuoką su D. Ž., su kuriuo susilaukė dviejų vaikų – E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini). Ieškovė, gyvendama su D. Ž. (duomenys neskelbtini), patyrė iš jo smurtą ir pažeminimus, todėl nuo 2018 metų gegužės mėnesio ji atvyko su mažamečiais vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini), pas savo mamą. Ieškovė yra gavusi socialinį būstą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu gyvena su draugu nuomojamame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), nes socialinį būstą dar reikia suremontuoti. Draugas dirba (duomenys neskelbtini). Sąlygos vaikams augti ir ilsėtis sudarytos geros. Butas su patogumais, šiltas, jaukus. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. sūnus D. buvo pas ją, nes močiutė D. K. prašė pasirūpinti vaiku. Ieškovės sūnus E. Ž. ir D. K. lanko tą patį lopšelį – darželį ,,(duomenys neskelbtini)”. Ieškovė, informavusi atsakovą, labai dažnai parsiveda sūnų D. pas save į namus. Jis lankosi ieškovės šeimoje nuo praeitų metų gegužės mėnesio, kai tik ji atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Tarp visų vaikų atsirado šiltas emocinis ryšys, D. nori būti su mama ir kitais dviem savo broliais. Mažametis vaikas anksčiau yra ieškovei prasitaręs, kad ,,tetis jį muša, kai neklauso”. 2018 m. lapkričio 28 d. institucijoje gauta informacija iš Joniškio policijos komisariato, kad atsakovo šeimoje lankantis policijos pareigūnams ir socialinei darbuotojai, teikiančiai socialines paslaugas, atsakovui buvo nustatytas girtumas 3,05 promilės, o jo draugei L. B. 1,82 promilės girtumas. Iš neblaivaus tėvo sūnus D. K. buvo perduotas močiutei D. K.. Už šį pažeidimą atsakovas baustas administracine tvarka. 2018 m. lapkričio 15 d. skyriaus specialistai tyrė šį atvejį, vyko į šeimą buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis vaiko D. K. atžvilgiu, paskirta atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. Skyriaus specialistė išklausė vaiko D. K. nuomonę. Specialistei bendraujant su vaiku, vaikas pasakė, kad ,,tėtis muša jį diržu”. Specialistė paklausė per kurias vietas muša, vaikas pasakė ir parodė, kad per kojas. Dėl galimo smurto prieš mažametį vaiką buvo kreiptasi į Joniškio prokuratūrą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54803-18, tačiau 2018 m. gruodžio 6 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos požymių. Atsakovas baustas ne vieną kartą administracinėmis nuobaudomis dėl pasirodymo neblaiviam viešoje vietoje, taip pat ir už kitus pažeidimus. 2019 m. vasario 12 d. Šiaulių apylinkės teismas užbaigė procesą baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-452-1079/2019, kur atsakovas buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia rankos plaštaka smogė tris kartus į veidą savo sugyventinei L. B.. Sūnaus D. tuo metu nebuvo, vaikas buvo pas močiutę D. K.. Socialinė darbuotoja, teikianti socialines paslaugas, atsakovo dažniausiai neranda namuose. Šiuo metu ieškovė deda visas pastangas, kad galėtų susigrąžinti sūnų D. į savo šeimą. Ji niekada nevartojo alkoholio, pradėjo teikti sūnui D. priteistą išlaikymą, nuolat su sūnumi bendrauja, domisi jo sveikata, ugdymu. Paaugus ieškovės sūnui K., ieškovė pati planuoja pradėti dirbti. Ieškovė palaiko gerus santykius su socialinėmis darbuotojomis, su skyriaus specialistais ir su močiute D. K.. Atvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovė nuolat domėjosi, kaip ji galėtų susigrąžinti sūnų D. K. į savo šeimą. Atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus, į atsakovo destruktyvų gyvenimo būdą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų mažamečio vaiko D. K. interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovė G. Ž. palaikė savo ieškinį, paaiškino, kad nutraukiant santuoką su atsakovu, su ja buvo nustatyta vaiko D. K. gyvenamoji vieta. Tačiau ji neturėjo gyvenamosios vietos ir, 2014 m. pabaigoje nuvedusi pusantrų metų vaiką pas atsakovą, pati išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo metu laukėsi kito vaiko ir naujasis vyras neleido nei bendrauti su vaiku D., nei jo lankyti. Ji vaiku nesirūpino tris – keturis metus, su juo nebendravo, išlaikymo neteikė, nes pati neturėjo pajamų, todėl jai buvo apribota motinos valdžia. Vaikas atvykdavo pas jos mamą į namus ir, jai grįžus, jie susitikdavo, mama pasakodavo apie vaiko pasiekimus. Per tuos keletą metų atvykusi pas mamą su vaiku bendravo 5-6 kartus. 2018 m. gegužės mėnesį grįžusi gyventi į (duomenys neskelbtini), ji pradėjo su vaiku dažnai bendrauti, palaiko su juo ryšį, dažnai vaikas būna pas ją namuose, prieš du mėnesius pradėjo teikti jam išlaikymą po 50 Eur, nes daugiau teikti negali. Ji vaiką moko raidžių, pas ją vaikas turi jam priklausantį mobilų telefoną, savo lovą ir rašomąjį stalą. Jai turėtų būti panaikintas motinos valdžios apribojimas ir vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes vaiko tėvas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vaikas nuolat būna pas močiutę. Atsakovas girtavo dar iki vaiko gimimo. Tuos keturis metus atsakovas taip pat netinkamai rūpinosi vaiku, nes vaiką augino močiutė, atsakovas gėrė, vaiko neprižiūrėjo. Pas atsakovą buvo smurtaujama, nustatytas pirmas vaiko grėsmės lygis. Ne vieną kartą matė atsakovą neblaivų, besivedantį vaiką mieste, tada vaiką pasiimdavo ji arba atsakovo mama. Jos mama neįgali, todėl negalėjo vaiku pasirūpinti. Palikdama mažą vaiką auginti atsakovui, buvo rami, nes žinojo, kad yra atsakovo mama, kuri vaiką prižiūrės. Šiuo metu pas ją yra kitokia gyvenimo aplinka. Ji gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute kartu su dviem savo vaikais ir sugyventiniu, kuris namie būna retai, dirba (duomenys neskelbtini). Ji gauna 200 Eur socialinę pašalpą ir socialines išmokas už vaikus. Už buto nuomą moka 50 Eur. Nuo 2019 m. balandžio mėnesio jai paskirtas dviejų kambarių socialinis būstas, kurį tvarkosi – išklijavo tapetus, išsidažė lubas, seniūnija žadėjo sutvarkyti balkoną, tada ir pradės jame gyventi. Iš atsakovo prašo 170 Eur išlaikymo vaikui, nes vaiką reikės į mokyklą paruošti, nupirkti maisto, higienos prekių. Mažajam jos sūnui metai, todėl ji niekur nedirba. Neteista, nebausta administracine tvarka, priklausomybių neturi, yra baigus 10 klasių. Mano, kad jai reikės įgyti specialybę, po to ieškosis darbo, todėl tėvas turėtų daugiau teikti išlaikymo. Ji turi vaiko drabužėlių, higienos priemonių, per pastaruosius metus vaikui pirko treningus, batus. Pas sūnų jo gyvenamoje vietoje nėra buvusi. Ji turi sugyventinį, kuris skatina greičiau vaiką pasiimti pas save. Jis taip pat turi tris vaikus, kurie gyvena su mamomis. Vasaros metu du sugyventinio vaikai atostogavo pas ją, jos sugyventinis išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Kitų jos vaikų tėvas vaikų nelanko. D. pradėjus lankyti mokyklą, į ją vaiką nuveda močiutė, pas ją vaikas būna tik savaitgaliais, kai ji būna pas savo mama ir ateina sūnus, kartu padaro namų darbus. Šiuo metu ji bute gyvena su dviem savo sūnumis, sugyventinis grįžta kas 6-8 savaites. D. miega savo lovoje vaikų kambaryje, turi savo rašomąjį stalą, rūbų.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu paaiškino, motinos valdžia buvo apribota dėl to, kad mama nebendravo su vaiku ir jo neišlaikė. Šiuo metu priežastys yra išnykusios. Dėl psichologinių problemų, charakterio savybių ieškovė buvo pasirinkusi tokią išeiti, dėl kurių buvo taikomi apribojimai vaiko atžvilgiu. Šiuo metu santuoka su D. Ž. nutraukta, ji augina mažamečius vaikus, byloje nėra jokių duomenų, kad savo motinos pareigas šių vaikų atžvilgių vykdytų netinkamai. Nutraukusi santuoką, ji pradėjo atkurti santykius su sūnumi D., santykiai intensyvūs tiek, kiek leidžia aplinkybės. Tarp močiutės ir vaiko motinos konfliktų nėra, dirbtinių kliūčių bendrauti su vaiku nėra daroma. Motinos ir vaiko ryšys yra atsistatęs, artimas, todėl motinos valdžios apribojimas turėtų būti panaikintas. Atsakovas nevykdo savo pareigos tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo sūnų, rodo neigiamą pavyzdį. Pagal atsakovą normalu yra ruošiantis „žygiams“ nuvesti vaiką pas senelius, tačiau tokiu būdu yra atsikratoma vaiko priežiūros pareigų. Seneliai negali turėti daugiau teisių, nei motina. Kaip atsakovas ugdo vaiką, byloje duomenų nėra. Atsakovas leido suprasti, kad jam jokių socialinių paslaugų nereikia, kas rodo jo neatsakingumą. Formaliai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, bet realiai ji yra pas močiutę. Močiutė turi teisę bendrauti su anūku, bet jai negali būti primetama pareiga vietoj tėvų jį auklėti, prižiūrėti, išlaikyti. Pagrindai keisti vaiko gyvenamąją vietą yra atsakovo socialinių įgūdžių stoka, nesinaudojimas socialinėmis paslaugomis, vaikui nustatyta laikinoji globa dėl atsakovo įvykdytų teisės pažeidimų ir nusikaltimų, vengimas vykdyti socialinius planus ir jais nesidomėjimas. Socialine prasme vaiko gyvenimo sąlygos yra nesaugios, nes atsakovas negerbia įstatymų, moralės normų, nevykdo teismo pareigos ugdyti, auklėti ir tinkamai prižiūrėti sūnų, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas po 170 Eur per mėnesį. Tai minimali suma, nes vaikui turi būti teikiamas minimalios mėnesinės algos išlaikymas, tačiau tokių pajamų neturi nei tėvas, nei motina. Tėvas neieško nuolatinio darbo, ieškovei auginant du vaikus, atsakovas galėtų teikti didesnį išlaikymą. Vaikui reikalingos gerokai didesnės lėšos, nes vaikas lanko mokyklą. Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl nereikia nustatyti bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad sutinka, jog būtų ieškovei panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, tačiau nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 11 d. ieškovė jam valandai paliko vaiką ir vaiko pasiimti nebeatėjo, juo nebesirūpino, su atsakovu nesusisiekė, ieškovę jis pamatė tik po pusės metų. Vaikas ją žinojo tik iš nuotraukos. Per tuos kelerius metus su vaiku ieškovė susitikdavo pas savo mamą, jis ten vaiką nuvesdavo. Pirmus metus su vaiku susitiko vieną kartą, kitais metais kas pusę metų. Kai ligoninėje abu su vaiku gulėdavo, ieškovė vaiko sveikata nesidomėjo. 2018 m. vasarą situacija pradėjo keistis, kai ieškovė juos sutiko mieste, klausė, ar gali pasiimti vaiką. D. sutikus, jie ėjo pasivaikščioti prie upės. Vaikas iš pradžių sunkiai suprato, kad ji jo mama, paskui priprato. Jis nedraudžia jiems bendrauti. Motina su vaiku dažniau pradėjo bendrauti tik nuo šio pavasario, nes jis dirbo, todėl ji dažniau jį nuvesdavo, pasiimdavo iš darželio. Jam nebuvo ryte galimybės iškūrenti pečiaus, todėl jos paprašydavo vaiką paimti iš darželio, ir vakare po darbo iškūrenęs pečių, vaiką vėl pasiimdavo pas save. Išlaikymą pirmą kartą ieškovė sumokėjo 2019 m. birželio mėnesį, 50 Eur, kai jau teisme buvo byla. Ieškovė vaiką pamaitina, buvo nupirkusi batus, treningus ir striukę. Vaikas pas ją dažniausiai žaidžia prie televizoriaus. Jis sakė, kad nori gyventi ten, kur bus jo telefonas arba kompiuteris. Žmonės bei vaikas grįžęs pasakojo, kad ieškovės aplinkoje taip pat yra girtaujama. Pati ieškovė buvo neadekvati būdama su vaikais. Vaikas pasakojo, kad pas mamą nemiegojo visą naktį, nes girtas dėdė sėdo virtuvėje ant kėdės ir nukrito, kitą kartą dėdė unitazą sudaužė. Pas ieškovę atvažiuoja sugyventinio vaikai, tada sūnus grįžta su guzais, nubalnotomis kojomis. Tuo tarpu jie gyvena su vaiku dviese, kartais pas juos ateina draugė su vaikais. Vaikui yra nupirkti visi jam reikalingi baldai. Šiuo metu jis nedirba, atlieka bausmę, dirbo pavasarį prie medžių pjovimo parke, ši įmonė žada grįžti, ketina vėl ten dirbti. Nedirbdamas buvo registruotas užimtumo tarnyboje, kuri jam siūlė darbą už (duomenys neskelbtini), tačiau jis darbo atsisakė, nes prastas susisiekimas. Jis turi mūrininko ir traktorininko specialybę, sveikatos problemų neturi. Nedirbdamas gaudavo 158 Eur socialinę pašalpą, 68 Eur iš SODROS vaiko išlaikymui bei 70 Eur vaiko pinigų. Iš šių pinigų sumoka 40 Eur mokesčių, o iš likusių pinigų perka maistą, rūbus. Jam buvo teikiamos socialinės paslaugos, dažnai lankosi socialinė darbuotoja, tačiau niekas nesakė lankyti pozityvios tėvystės kursus, jei reikės, lankys. Užsiregistravo pas psichologus dėl alkoholio vartojimo, bet nespėjo nueiti, nes buvo pasiųstas atlikti bausmę. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jas spręs. Šiuo metu laikinoji vaiko globa patikėta močiutei. Ieškovės mamai taip pat vaikas buvo paliekamas. Vaikas dažnai prašo pabūti pas močiutes. Jis pasirengęs vaiką toliau auginti. Ieškovė vaiko atsisakė dėl vyro, kas bus, jei vėl vyras lieps atsisakyti vaiko. Ieškovei negalėtų teikti prašomo išlaikymo, nes neturi galimybių. Be to, turi nesumokėtų baudų, todėl išieškojimą vykdo antstoliai. Gyvena socialiniame būste, iš vieno kambario, padaręs du, yra visi baldai, muzikinis centras, telefonai. Į darželį vaiko neblaivus nevedė, vaikas buvo prižiūrėtas.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad motinos valdžios ribojimas ieškovei gali būti panaikintas, elgesys pakitęs, motina bendrauja, prižiūri, rūpinasi pagal galimybes. Kiti reikalavimai turėtų būti atmesti. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama, jeigu nustatoma reali grėsmė vaikui pas vieną iš tėvų. Ieškovė paliko ir nustojo rūpintis vaiku, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Priimant sprendimą, buvo duomenų, kad tėvas vartojo alkoholį. Tai kad prieš alkoholio vartojimą vaikas nuvedamas pas močiutę, parodo jo suvokimą, kad vaikas neturėtų tai matyti. Pasinaudojimas močiutės paslaugomis, norint kur nors išvykti, nevertintina, kaip vaiko nepriežiūra. Socialinės paslaugos atsakovui buvo teikiamos ne dėl girtavimo, bet dėl to, kad atsakovas vienas augino vaiką. Motina keturis metus nesirūpino ir neprižiūrėjo vaiko, nes jai neleido sutuoktinis. Tai rodo, kad jos asmenybė yra pažeidžiama kitų asmenų nuomonės. Neturint garantijų, kad mama psichologiškai sustiprėjo, kad savarankiškai gali priimti sprendimus ir būti neįtakojama kitų asmenų sprendimų, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, būtų pažeisti vaiko interesai. Ieškovei trūksta socialinių įgūdžių, nes mama mokykloje buvo tik rugsėjo 1 d. Atsakovas gerai rūpinosi vaiku, jo darželio lankymu. Iki 2018 m. tarnyba nelaikė, kad pas tėvą aplinka buvo nesaugi, nesiėmė jokių priemonių, kad vaiką patalpintų į kitą vietą. Tai nesudaro pagrindo keisti nusistovėjusios vaiko gyvenamosios vietos. Paliekant nusistovėjusią gyvenamąją vietą, turėtų būti užtikrinta pakankamai plati matymosi su mama tvarka. Po pusę laiko galėtų matytis su abiem iš tėvų, nes vaikui svarbūs abu tėvai. Išlaikymo dydis yra nepagrįstas, nes nenurodyti vaiko poreikiai, ieškovė pati jų nežino. Ieškovė vaikui išlaikymo neteikė 4 metus, tik iškėlus teisme bylą du mėnesius mokėjo po 50 Eur. Jei nustatoma maksimali bendravimo tvarka, išlaikymas iš viso nėra priteisiamas, nes laikoma, kad abu tėvai turi rūpintis vienodai arba išlaikymo dydis proporcingas matymosi laikui. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra socialinė darbuotoja, kuri atsakovui A. K. teikia socialines paslaugas. Su šeima ji dirba pusantrų metų. A. K. paskirtos socialinės paslaugos dėl socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu bei dėl to, kad vienas augina vaiką. Ji lanko šeimą, konsultuoja, tarpininkauja. Paslaugos nėra efektyvios, nes atsakovas retai būna namuose, kartais susitinka su juo pas jo sugyventinę. Atsakovas gyvena vieno kambario bute, pakankamai tvarkinga, vaikui gyventi sudarytos normalios sąlygos, jis miega atskirai. Atsakovas atsisakė dalyvauti pozityvios tėvystės kursuose, pas psichologą teišbuvo dvi minutes. Nors jis myli vaiką, bet vienam vaiku rūpintis sunku dėl alkoholio vartojimo. Tai didžiausia jo problema, todėl jam pagalbą teikia tėvai. Vaikas daugiau laiko praleidžia pas senelius. Iš darželio dėl vaiko nusiskundimų negauta, tvarkingas ateina į darželį. Ji dažnai atsakovą randa namuose neblaivų, vaiko šalia nebūna, nes darbo valandomis vaikas būna darželyje. Kai vaikas buvo kartu, tada buvo iškviesta policiją. Atsakovas yra sakęs, kad vaikas bendrauja su mama, jis nedraudžia to daryti. Vaikas gerai jaučiasi ir pas tėtį, ir pas močiutę. Atvejo vadybos posėdis buvo liepos mėnesį, kur buvo nuspręsta tęsti paslaugų teikimą, nurodant konsultuotis su priklausomybių konsultantu, psichologu. Atsakovas sutiko vykti pas priklausomybių konsultantą, bet nenuvyko dėl paskirtos bausmės.
Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra atsakovo motina. Kai ieškovė D. paliko atsakovui, ji augino vaiką. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su sūnumi, vaikas būdavo daugiausia pas ją. Sūnus myli vaiką, bet kai išgeria ar kai išeiti reikėdavo, vaikas būdavo pas ją. Tris metus motina vaiku nesirūpino, nei skambindavo, nei rašydavo, grįžusi neužeidavo. Su ieškovės motina ji bendravo nuolat, ir vaikas dažnai pas ją nueidavo. Namuose vaikas turi lovą, daiktus. Grįžusi ieškovė pradėjo bendrauti su vaiku, paskutinę savaitę vaikas pas ją išbuvo tris dienas. Ji yra laikinoji globėja, kol sūnus atlieka bausmę. Grįžęs iš mamos, vaikas skundėsi, kad sugyventinis šokoladą parvežė mažajam vaikui, o jam nedavė. Pas mamą vaikas miega kartu su mažesniu broliuku, parėjęs sakė, kad mama mokė raides. Geriausia vaikui būtų gyventi pas ją, nes čia pripratęs, o pas motiną labai daug vaikų – du jos vaikai, du sugyventinio, D. ten penktas vaikas. Nors sūnus moka gaminti maistą, tačiau rūbus skalbia ji. Žino, kad pas sūnų ateina socialinė darbuotoja, nes jis vienas augina vaiką. Ji tris metus nemačiusi buvusios marčios, nežino, ar galėtų tinkamai rūpintis sūnumi D.. Kiek nueina, atrodo vienodai elgiasi su visais trimis vaikais. Jam geriau gyventi pas sūnų, nes jam padeda ji su vyru. Vaiką į darželį nuvesdavo ir sūnus, ir ji, paskutiniu metu nuvesdavo ir ieškovė. Sūnus turėjo problemų su sveikata, su antstoliais, dirbo parke, vėl ketina dirbti. Ieškovės mama turi sveikatos problemų, pas ją vaikas pabūdavo dieną, naktimis pasilikdavo, tik kai grįžo ieškovė.
Liudytoja Vaida Šarauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Šiaulių apylinkės teismo psichologė, paaiškino, kad su D. K. buvo susitikusi 2019 m. liepos 8 d. Joniškio rūmuose apklausos kambaryje, vaiką atlydėjo tėtis ir močiutė. Vaikas pradžioje nenoriai kalbėjo, bet paskui prakalbo. Tuo metu jautėsi, kad vaikui reikia tiek tėčio, tiek mamos, jaučiasi saugus pas tėtį, nepaisant to, kad tėtis kartais vartoja alkoholį. Jautėsi, kad myli mamą, mėgsta, nori būti su mama, jaučiasi saugus, jaučia jos šilumą. Pagal jo amžių ir gyvenimišką patirtį vaikui neįmanoma apsispręsti, su kuo jis nori labiau būti. Jis gali išreikšti kažkokią nuomonę, bet ši nuomonė gali būti paveiki. Vaikas išgyvena lojalumo konfliktą, kada nenori su neigiamais atsakymais skaudinti nei tėčio, nei mamos. Nenori, kad dėl jo apsisprendimo supyktų tėtis arba mama. Buvo užuomina, kad nori gyventi ten, kur yra telefonas, jis pabrėžė ne santykį, bet telefoną. Vaiko nuomonė einant laikui gali greitai kisti. Vaikas nepajėgus atsakyti, su kuriuo jį sieja stipresnis ryšys. Berniukas nurodė, kad būna atvejų, kai tėtis išgeria, jam tada būna liūdna. Nurodė, kad mama alkoholio nevartoja, jai nepatinka alkoholis. Sakė, kad sutaria su atsakovo drauge, jos vaikais, pozityviai apibūdina ryšius. Minėjo, kad pas mamą yra du broliai, kad vieną jų susitinka darželyje mažųjų grupėje, sutaria neblogai, pykčių būna mažai. Labai jautė įtampą dėl mamos ir tėčio santykių, kad jie nesusitaria, kur jis gyvens. Piešinyje atribodamas tėvus nuo savęs, jis atsiriboja nuo tos įtampos, kurią išgyvena mama ir tėtis. Kai jis su močiute, neturi rinktis, tuo metu jis jaučiasi saugesnis. Kur yra stiprus konfliktas tarp tėvų, vaikai dažnai net nenupiešia tėvų taip save atribodami nuo konflikto. Pasakodamas apie savo bendravimą su bendraamžiais, jis jautėsi guvus, kaip ir visi vaikai, tema apie bendravimą su tėvais jam nemaloni, jis nuleidžia akis, tarsi jo tėvų likimai nuo jo priklauso. Jis vengia kalbėti, vengia prisiimti atsakomybę. Pastebėjo, kad jam yra sutrikdytas saugumo jausmas, nes jis yra vaikas, kuris sunkiai atsiskiria. Vaiko „mėtimas“ pas vieną ar pas kitą iš tėvų gali turėti įtakos jo saugumo jausmui, kas galimai turėtų įtakos ateityje atsirasti emocinėms ar elgesio problemoms. Saugumo jausmas yra pamatas ateityje formuojantis santykiams, ateityje gali bijoti užmegzti santykius, nes jie gali staiga nutrūkti. Keičiantis aplinkai, keičiasi taisyklės, ribų ir skatinimo sistema. Nesaugumą pajuto, kai kalbėjo apie tėčio alkoholį. Trūksta pastovumo, kad vaikas žinotų, jog tėtis alkoholio nevartos.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė G. Ž. savo gyvenimu stengėsi įrodyti teismui, kad ji sugeba rūpintis savo vaiku D.. Institucija sprendžia, kad motina stengiasi su vaiku atkurti emocinį ryšį ir ištaisyti praeities klaidas. Apsilankius ieškovės namuose, žinant jos pajamas, manytina, kad vaikas gali gyventi su motina. Šiai dienai prašomo išlaikymo ieškovė teikti negali, bet jei pradės dirbti, tikėtina, kad galės. Šiuo metu galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Nurodė, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, skyrius gaudavo informacijos, kad atsakovas vartoja alkoholį, todėl jam buvo teikiamos socialinės paslaugos. Socialinių darbuotojų raštuose buvo nurodoma, kad atsakovas nerandamas namuose. Atsakovui panaudojus smurtą prieš savo sugyventinę, vaikas buvo perduotas močiutei, nustatytas pirmas vaiko grėsmės lygis ir pradėta taikyti atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. Vaikas būdavo dažniausiai pas senelius, su atsakovu socialiniai darbuotojai susitikdavo retai, atsakovas dažnai būdavo išgėręs. Atsakovui atliekant bausmę, laikinoji globėja yra močiutė. Reikėtų pagalvoti, su kuo geriau vaikui augti – ar su mama, ar su močiute. Šiai dienai vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su ieškove, nes ji yra mama, stengiasi rūpintis vaiku, pradėjo teikti išlaikymą, ryšys tarp jų, manytina, užsimezgęs. Iš psichologės išvados spręstina, kad alkoholio vartojimas namų aplinkoje vaikui turės neigiamas pasekmes ateityje, nepaisant to, kad jis buvo išvedamas iš namų, kai vartojamas alkoholis. Pas ieškovę ir atsakovą buities sąlygos vaikui augti yra panašios, negalima išskirti, kad pas kažkurį vieną sąlygos yra geresnės. Ieškovės šeimai socialinės paslaugos neteikiamos, nes nebuvo fiksuotų vaiko teisių pažeidimų. Vaiką turi auginti tėvai, o ne seneliai. Institucija neturi informacijos, kad ieškovė vartoja alkoholį. Iš psichologės išvados matyti, kad vaikas kaip šeimą pirmiausia nupiešia močiutę. Vaikui atrodo, kad jį augina močiutė. Kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, vaikas nuolat būdavo pas močiutę. Nėra blogai, kad vaikas palaiko giminystės ryšį, bet kartu gyventi, juo rūpintis turi tėvai. Kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, vaikas nurodė, kad tėvas jį muša per kojas, bet ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepakakus įrodymų. Kai atsakovas negeria, nedaro blogos įtakos vaikui. Jei nebūtų buvę ieškovės ieškinio, būtų sprendžiamas klausimas dėl vaiko paėmimo iš atsakovo, nes nustatytas pirmas grėsmės lygis, paskirtos paslaugos ir nustatyta data, iki kada jos teikiamos, todėl nepasikeitus aplinkybėms, būtų atsižvelgiama į situaciją. Šiai dienai vaikui geriau su mama, nes ji alkoholio nevartoja, institucija neturi duomenų, kad ji blogai su juo elgtųsi, juo rūpinasi, vaikas dažnai pas ją būna. Byloje yra įrodymų, kad atsakovas daug kartų vartojo alkoholį, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. Atsakovas sunkiai priima socialines paslaugas. Teismas turėtų atsižvelgti į tėvų charakteristikas. Ieškovė buvo suklydusi, bet šiuo metu gyvena tvarkingai, nėra nusiskundimų, kad ji vartotų alkoholį. Atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, į tai, kad jam saugiau būtų gyventi su mama, į atsakovo asmenybę, jo elgesį, vaiko išgyvenamą lojalumo konfliktą, gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, nustatant bendravimo tvarką. Socialinis būstas bus vienas iš geresnių, bus atliekama pavasarį renovacija, nuomojamame bute sąlygos yra normalios. Iki 2018 m. lapkričio mėnesio taip pat buvo nuolat pranešama, kad tėvas išgėrinėja. 2019 m. liepa vertintos atsakovo gyvenimo sąlygos, nuvyko iš ryto, rado šeimą miegančią, namai buvo normalūs. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų vaikui geriau, reikia atsižvelgti į tėvų asmenines savybes ir charakteristiką. Institucija neužfiksavo įvykių, kad tėvas gertų prie vaiko, nes kaip pats nurodė, vaiką išvesdavo pas močiutę. Šią situaciją reikėtų vertinti vaiko saugumo atžvilgiu. Tėčiui buvo suteikta galimybė nustatant vaiko gyvenamąją vietą su juo, nes ribojant motinos valdžią visi žinojo tėvo asmenybę, kad jis mėgsta išgerti, kad ir tada neturėjo darbo, bet jis buvo prisižadėjęs. Mama puikiai tvarkosi, žingeidi, prisiteisė vaikams išlaikymą, draugas padeda, girtavimo atvejai neužfiksuoti. Draugas neprieštarauja, buvo jo klausiama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė G. Ž. ir atsakovas A. K. yra D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8); Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-382-457/2017 ieškovei G. Ž. neterminuotai apribota motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K., iš ieškovės G. Ž. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 85,00 Eur nuo 2017 m. vasario 3 d. iki vaiko pilnametystės, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis skiriant tėvą A. K. (b. l. 3-6); iš (duomenys neskelbtini) Santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) nutraukta D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir ieškovės G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka (b. l. 9); iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūnijos 2019 m. sausio 28 d. pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad G. Ž. augina vaikus E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris lanko (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra auginamas namuose (b. l. 10); Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymoje nurodyta, kad ieškovė gauna socialinę pašalpą – 305 Eur ir išmoką vaikui – 103,74 Eur (b. l. 11); iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei suteiktas asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, statusas, jos sugyventinis T. K. yra (duomenys neskelbtini) narys (b. l. 191; 193); Gyventojų registro duomenimis ieškovės sugyventinis T. K. turi tris vaikus: D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), T. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurių deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 192); iš administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad T. K. administracine tvarka baustas tris kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 194-195); 2019 m. kovo 5 d. Socialinio būsto nuomos sutartimi G. Ž. ir jos vaikams suteiktas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-34); 2019 m. spalio 1 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad apsilankius G. Ž. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuomojamame dviejų kambarių bute su patogumais yra švaru, tvarkinga, daiktai sudėlioti savo vietose, yra vaikams augti būtini baldai ir visi namų apyvokos daiktai, patalynė švari (b. l. 188-189).
Iš Užimtumo tarnybos – duomenų bazės išrašo nustatyta, kad A. K. nuo 2016 m. birželio 17 d. registruotas užimtumo tarnyboje, 2019 m. balandžio – birželio mėnesiais 7 kartus atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi (b. l. 73); Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus nustatyta, kad atsakovas A. K. per pastaruosius trejus metus administracine tvarka baustas šešiolika kartų, devynis kartus baustas už nusižengimus, kuriuos padarė apsvaigęs nuo alkoholio; 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu baustas už tai, kad namuose vartodamas alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus (3,05 prom. girtumas) su kitu neblaiviu asmeniu, t. y. su L. B., sudarė nesaugią aplinką kartu buvusiam nepilnamečiui sūnui D. K., nesugebėjo tinkamai juo pasirūpinti, sūnus perduotas močiutei D. K., tuo panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams (b. l. 14-25; 68-72); Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia rankos plaštaka tris kartus smogė į veidą ir vieną kartą į dešinį petį sugyventinei L. B. (b. l. 47-51); Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2018 m. lapkričio 22 d. sudarytame Pagalbos plane nurodyta, kad A. K. numatyta lankyti Pozityvios tėvystės kursus, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nuvežti ir parvežti sūnų iš ugdymo institucijos, savarankiškai ieškotis darbo bei D. K. turi augti namuose (b. l. 52-55); Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 28 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d. aplankius A. K., jie su sugyventine L. B. rasti neblaivūs, atsakovo sūnus D. K. ir jo sugyventinės du vaikai perduoti blaiviai močiutei D. K. (b. l. 56); iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad D. K. vaiko teisių apsaugos institucijos specialistei nurodė, jog jį diržu muša tėvas A. K., todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių (b. l. 57-58); Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras 2019 m. birželio 25 d. rašte nurodė, kad A. K. šeimai nuo 2018 m. lapkričio 19 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas, vienos iš priemonių – pozityvios tėvystės kursų atsakovas nelankė: pas psichologę išbuvo keletą minučių, sakydamas, kad jam neįdomu, nesilaiko įpareigojimo nepiktnaudžiauti alkoholiu – dažnai matomas neblaivus, į Užimtumo tarnybą atvyksta neblaivus ir sukelia triukšmą, atsisako siūlomo darbo, motyvuodamas, kad prižiūri sūnų, nemokamų darbų į seniūniją atvyko dirbti neblaivus, socialinių paslaugų teikimas apsunkintas, nes dažnai nebūna namuose, kai jis piktnaudžiauja alkoholiu, vaiką prižiūri mama (b. l. 88); 2019 m. liepos 3 d. Šeimos aplankymo akte nurodyta, kad atsakovo A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), švaru, šeima maisto turi, vaiko patalynė švari; A. K. pats nori auginti vaiką (b. l. 86-87); 2019 m. liepos 3 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, anketoje nurodyti rizikos veiksniai, dėl kurių vaikui buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis – 2.4 punktas, kad A. K. yra smurtavęs prieš G. Ž. 2013 m. balandžio 15 d., 2.6 punktas A. K. teikiamos paslaugos, kurios ne visada yra priimamos, nevykdomi įsipareigojimai, 2.7 punktas atsakovas nelankė pozityvios tėvystės kursų, 2.14 punktas 2018 m. lapkričio 15 d. vaikui nustatytas pirmas grėsmės lygis, sudarytas pagalbos planas šeimai, A. K. nelankė pozityvios tėvystės kursų, nesilaikė įpareigojimo nevartoti alkoholio. 3.6 punktas A. K. trūksta tėvystės įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir auklėti sūnų D., nelankė pozityvios tėvystės kursų (b. l. 89-105); 2019 m. liepos 3 d. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. liepos 3 d. apsilankė vaiko D. K. gyvenamojoje vietoje, pildė ir vertino grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą. Nurodoma, kad lankytasi šeimoje 2019 m. liepos 3 d. 8.30 val. bute švaru, sutvarkyta, neprirūkyta. A. K. ką tik atsikėlęs. Su D. K. pabendrauti nepavyko, nes vaikas dar miegojo. Lankymosi metu skyriaus specialistai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų realią grėsmę vaiko gyvybei, sveikatai ar saugumui, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir paimti vaiką iš šeimos yra netikslinga (b. l. 85); 2019 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo psichologės Vaidos Šarauskienės rašte nurodyta, kad nepilnametis D. K. dėl savo amžiaus negali savarankiškai apsispręsti ir išreikšti nuomonės dėl gyvenamosios vietos, jo sprendimai nulemti materialinio paskatinimo, nuperkamų daiktų, prielankumą, šiltus jausmus išreiškia abiem tėvams, nurodo, kad tėtis su močiute ateina į šventes darželyje, su tėčiu linksmiau, būna, kad tėtis išgeria, tada nepatinka, liūdna (b. l. 119-120); iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A-666 matyti, kad likusiam be tėvų globos D. K. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta D. K. (b. l. 125); Mokinių registro duomenų bazės išrašo duomenimis, D. K. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 190); iš antstolių informacinės sistemos registro išrašų matyti, kad A. K. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas 20 vykdomųjų bylų dėl nesumokėtų baudų, ieškovės G. Ž. atžvilgiu keturios vykdomosios bylos (b. l. 143-179).
Dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsniai). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-382-457/2017 ieškovei G. Ž. neterminuotai apribota motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K., iš ieškovės G. Ž. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 85,00 Eur nuo 2017 m. vasario 3 d. iki vaiko pilnametystės, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis skiriant tėvą A. K.. Minėtas teismo sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad atsakovė nuo 2014 m. gruodžio 10 d. gyvena atskirai nuo šeimos, nebesirūpina vaiku, vaiką yra palikusi pas vaiko tėvą A. K., nebendrauja ir vaiku nesidomi, neteikia jam išlaikymo.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės elgesys iš esmės pradėjo keistis 2018 m. gegužės mėnesį jai grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini): ji pradėjo su vaiku bendrauti, palaiko su juo ryšį, domisi jo sveikata, ugdymu, vaikas būna pas ieškovę namuose, kur turi savo lovą, rašomąjį stalą, rūbų, higienos priemonių. Šiuo metu ji augina ir auklėja kitus savo vaikus E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad savo motinos pareigas šių vaikų atžvilgių ji vykdytų netinkamai, vaikų teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Kaip nurodė psichologė, sūnus išreiškė prielankumą, šiltus jausmus ir prisirišimą abiem tėvams, kas rodo, kad motinai pradėjus bendrauti su sūnumi D., tarp jų formuojasi emocinis ryšys. Psichologė nurodė, kad vaikas myli mamą, mėgsta, nori su ja būti, jaučia jos šilumą. Vaikas taip pat bendrauja ir su savo broliais. Nėra duomenų, kad ieškovė vartotų alkoholį, pradėjo teikti sūnui išlaikymą, palaiko gerus santykius su socialinėmis darbuotojomis, vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais ir su vaiko močiute atsakovo motina D. K.. Kaip nurodė vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, atvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovė nuolat domėjosi, kaip ji galėtų susigrąžinti sūnų D. K. į savo šeimą, institucija neturi duomenų, kad ji blogai su juo elgtųsi, juo rūpinasi, vaikas dažnai pas ją būna, motina žingeidi, puikiai tvarkosi.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nuo 2018 m. vidurio stengiasi atkuri ryšį su sūnumi D., pradėjo juo rūpintis, bendrauti, todėl įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, spręstina, kad pasikeitus situacijai ir ieškovei pakeitus savo elgesį, t. y. išnykus neterminuoto motinos valdžios apribojimo pagrindams, yra pagrindas panaikinti ieškovei G. Ž. 2017 m. balandžio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-382-457/2017 nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.
Kaip matyti byloje kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes vaikui su atsakovu nesaugu, atsakovas prašo palikti jau nustatytą vaiko gyvenamąją vietą nepakeistą. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, būtina nustatyti esminį aplinkybių pasikeitimą dėl ko vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra aktualus esamasis laikas, kokios aplinkybės sąlygoja būtinumą keisti nusistovėjusią vaikui artimą gyvenamąją aplinką kita aplinka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2014 m. gruodžio mėnesį paliko savo dvejų metų sūnų vaiko tėvui atsakovui A. K. ir beveik tris su puse metų juo nesirūpino, nesidomėjo, neišlaikė, kaip pati nurodė, dėl to, kad tai jai draudė daryti jos naujasis sutuoktinis. Vaiką augino vaiko tėvas padedamas savo tėvų. Per minėtą laikotarpį ieškovė vaiką matė penkis kartus. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. gegužės mėnesio pradėjo bendrauti su sūnumi D., nuo 2019 m. birželio mėnesio, du mėnesius mokėjo vaiko išlaikymui po 50 Eur. 2017 m. balandžio 24 d. priimant teismo sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo ir nustatant nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su jo tėvu buvo nustatyta, kad A. K. savo mažametį vaiką tinkamai augina ir prižiūri, turi jam priklausantį butą, buvo įvertintos vaiko gyvenimo sąlygos. Atsakovas A. K. su sūnumi D. pastoviai gyvena nuo 2014 m. gruodžio mėnesio ir rūpinasi juo. Tiek šalių, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad D. K. yra prižiūrimas tinkamai, vaikas lankė ikimokyklinę ugdymo įstaigą, kur atvedamas tvarkingas, švarus, tėvas ir močiutė dalyvauja ten rengiamose šventėse. Byloje esanti priešmokyklinio ugdymo sutarties kopija bei prašymas dėl D. K. priėmimo į pirmą klasę patvirtina, kad vaiko tėvas A. K. rūpinasi ir užtikrina, kad vaikas lankytų tiek priešmokyklinę ugdymo įstaigą, tiek ir būtų priimtas į mokyklą (b. l. 138,139).
Byloje nustatyta, kad tiek pas ieškovę, tiek ir pas atsakovą gyvenimo sąlygos yra panašios, jos yra tinkamos vaikui gyventi, ten yra vaikui būtini ir tinkami baldai, kiti daiktai. Kaip nurodė socialinė darbuotoja, pas atsakovą namuose yra pakankamai tvarkinga, vaikui augti sudarytos normalios sąlygos, į darželį vaikas ateidavo prižiūrėtas. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo šiuo metu esanti turtinė padėtis yra panaši, jie nei vienas nedirba, pastovaus darbo užmokesčio negauna, gyvena iš valstybės teikiamų pašalpų. 2019 m. liepos 3 d. vertintos atsakovo gyvenimo sąlygos: valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nuvyko iš ryto, rado šeimą miegančią, atsakovas buvo blaivus, namai tvarkingi, vaiko patalynė švari, namuose buvo maisto. Tą pačią dieną buvo surašyta išvada, kurioje yra teigiama, kad lankymosi metu skyriaus specialistai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų realią grėsmę vaiko gyvybei, sveikatai ar saugumui, todėl paimti vaiką iš šeimos yra netikslinga.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. vaikui D. K. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, nes atsakovas buvo neblaivus ir vaikas buvo perduotas močiutei, po ko atsakovui buvo nutarta teikti socialines paslaugas, atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už veikimą priešingai vaiko interesams. Byloje liudytoja apklausta socialinė darbuotoja nurodė, jog atsakovas dažnai būna neblaivus dienos metu, dėl to jis negali tinkamai rūpintis savo vaiku, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, išskyrus nurodytą vienkartinį atvejį, kad atsakovas vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį, nesirūpina juo ir tokiu savo elgesiu kelia vaikui grėsmę. Atsakovas pripažįsta problemą, užsiregistravo psichologo konsultacijai. D. K. apklaususi psichologė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas jaučiasi saugus pas tėtį, nepaisant to, kad tėtis kartais vartoja alkoholį. Vaikas pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį nepajėgus atsakyti, su kuriuo iš tėvų jį sieja stipresnis ryšys, su kuriuo jis norėtų gyventi. Jautėsi, kad myli abu tėvus, išgyvena lojalumo konfliktą, kai savo pasirinkimu nenori skaudinti nei vieno iš tėvų. Tokio amžiaus vaiko nuomonė yra paveiki – buvo užuomina, kad nori gyventi ten, kur yra telefonas, vaikas pabrėžė ne santykį, bet daiktą. Pastebėjo, kad jam yra sutrikdytas saugumo jausmas, nes jis yra vaikas, kuris sunkiai atsiskiria. Kai jis yra su močiute, neturi rinktis su kuo būti, tuo metu jis jaučiasi saugesnis. Kaip nurodė psichologė, vaiko „mėtimas“ iš vieno tėvo pas kitą gali turėti įtakos jo saugumo jausmui, kas galimai turėtų įtakos ateityje atsirasti emocinėms ar elgesio problemoms.
Nustatytos aplinkybės bei psichologės bendravusios su vaiku išvada ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai teismui formuoja vidinį įsitikinimą, kad šiuo metu septynerių metų vaiko D. K. gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti vaikui neigiamą poveikį, nes kaip nurodė psichologė vaikas pas tėvą, jam įprastoje gyvenamojoje vietoje, kur jis gyvena visą sąmoningą savo gyvenimą, jaučiasi saugus, jis yra vaikas, kuris sunkiai atsiskiria, o šiuo metu esant tarp tėvų konfliktui dėl jo gyvenamosios vietos yra sutrikdytas vaiko saugumo jausmas, jis išgyvena lojalumo konfliktą. Teismo nuomone, šiuo metu vaikui yra būtina jam saugi ir įprasta gyvenamoji aplinka, kuri vaikui yra artimesnė. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, jog vaiku daugiau rūpinasi ne tėvas, o jo močiutė, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama pas motiną, tačiau teismas tokį argumentą, dėl šios priežasties keisti vaiko gyvenamąją vietą, atmeta kaip nepagrįstą, nes paskutinius penkerius metus vaiku rūpinosi tėvas ir močiutė ir šiuo metu vaikui susiformavęs saugios aplinkos santykis yra neatsiejamas su močiutės asmeniu.
Pažymėtina, kad vaikas beveik penkerius metus gyveno kartu su tėvu, mamai grįžus, pas ją apsilanko epizodiškai, pastaruoju metu tik savaitgaliais, šios aplinkybės neduoda teismui pagrindo spręsti, kad motinos ryšys su vaiku yra galutinai atkurtas tiek, kad būtų pagrindas keisti jo gyvenamąją vietą kartu su motina. Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima vienareikšmiškai teigti, jog esanti aplinka (gyvenimas su tėvu) vaikui tapo tiek nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, dėl ko reikėtų keisti jo gyvenamąją vietą ir perkelti jį iš jam įprastos gyvenamosios vietos.
Pažymėtina, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Įvertinus tai, kad šiuo metu vaikas D. K. dėl savo mažo amžiaus negali pareikšti konkrečios nuomonės dėl savo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvu, tačiau vaikui augant ir motinai stiprinant ryšį su vaiku, jo nuomonė gali tapti aiški, į kurią teismas galėtų atsižvelgti priimdamas kitokį sprendimą.
Kaip minėta, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų neįgyja res judicata galios, todėl keičiantis aplinkybėms, vaiko nuomonei ar tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Šalys nurodė, kad joms nekyla ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku, nustatyta, kad vaikas lankosi motinos gyvenamojoje vietoje, ten leidžia laiką. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra, aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas ieškovės maksimalus bendravimas su sūnumi, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad vaikas su skyrium gyvenančia motina bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.
Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Šioje byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jos yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 408-409 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovei G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-382-457/2017 nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nurodyti, kad vaikas D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su skyrium gyvenančia motina G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja maksimaliai bendru šalių sutarimu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti ieškovei, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko nuomonei ar tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, ieškovė gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.