Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 4 kartus teistas:

1) 2013 m. vasario 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2013 m. balandžio 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2013 m. vasario 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 90 parų arešto bausmė;

3) 2014 m. gruodžio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 53 parų arešto bausmė;

4) 2018 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. sausio 29 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 75-77, 79).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo neblaivumas nustatytas nebuvo.

A. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 4 kartus, iš jų tris kartus dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos surikdymo (b. l. 40-44), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 45-60), nedirba (b. l. 61), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 62). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, A. K. skirtinas įpareigojimas – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje. Teismo įsitikinimu, tai leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3) punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirta ir sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta neatlikta bausme, neatliktų 60 valandų viešųjų darbų prilyginant 20 (dvidešimčiai) laisvės apribojimo dienų.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bei patvarkymo vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog A. K. ne pirmą kartą smurtavo prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtinos BK 72² ir 70 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti atlikta per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir nemokami darbai, įpareigojant per 3 mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja L. B..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam A. K. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam A. K. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 20 (dvidešimčiai) dienų, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo ir patvarkymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, 3 dalimi, 70 ir 72² straipsniais, A. K. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemones:

– įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo ir patvarkymo gavimo probacijos tarnyboje dienos;

– nemokamus darbus, įpareigojant per 3 mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo ir patvarkymo gavimo probacijos tarnyboje dienos atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja L. B..

Išaiškinti A. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. K., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.