- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-198-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15620-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- Ž. B.
- Nukentėjusysis
- M. N.
- Kaltinamasis
- Ž. B.
- Advokatai
- Ramutė Veronika Šalaviejūtė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendžio, kuriuo Ž. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai per laisvės apribojimo laikotarpį išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais asmenimis.
Nukentėjusiojo M. N. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo Ž. B. nukentėjusiojo M. N. naudai priteista 1 140,76 Eur turtinei bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. B. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, po to kai ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo 2016-04-03, apie 15.28 val., būdamas Kybartų pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs M. N., tuo metu buvusiam namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną ir melagingai prisistatęs policijos tyrėju G. Z. bei pateikęs melagingą informaciją apie bandymus neteisėtai prisijungti prie banko sąskaitos, o vėliau neva sujungęs su tariamu banko darbuotoju, kuris apgaulės būdu išviliojo ir taip neteisėtai įgijo M. N. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, būnant nenustatytoje vietoje, 2016-04-03, laikotarpiu nuo 15:53:44 val. iki 15:59:49 val., naudojantis interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojant neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – M. N. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, bei SMS žinute gaunamus kodus, inicijavus finansines operacijas iš M. N. AB „Swedbank“ banke turimų sąskaitų, t. y. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus dalimis: 1000 Eur į I. G. surastą ir nenustatytam asmeniui pateiktą A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o banko iniciatyva šiuos pinigus blokavus ir 2016-04-04 grąžinus į nukentėjusiojo M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 150 Eur į jo (Ž. B.) surastą ir nenustatytam asmeniui pateiktą E. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei į kitas nukentėjusiojo M. N. sąskaitas, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1100 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1000 Eur; iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalimis, t. y. 450 Eur ir 700 Eur bei iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 295 Eur pervedus į minėtą – jo (Ž. B.) surastą ir nenustatytam asmeniui pateiktą E. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (Ž. B.) pasinaudojęs L. K. pagalba, t. y. padavęs pastarajam E. T. vardu išduotą banko kortelę su Pin kodu, paprašė šiuos pinigus išgryninti ir 2016-04-03 laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 16.41 val. L. K. bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pinigus dalimis, t. y. 500 Eur, 200 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 40 Eur, 100 Eur, 100 Eur, 50 Eur, išgryninus ir perdavus jam, o dalį pinigų, t. y. 454,24 Eur banko iniciatyva blokavus ir grąžinus į nukentėjusiojo M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą M. N. priklausantį turtą pinigines lėšas – 1 595 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-12 nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant įrodymų, kad jo veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių; arba prašo sušvelninti skirtą bausmę. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti jį į teismo posėdį, užtikrinti gynėjo dalyvavimą jo teisėms ginti.
3. Nuteistasis neigia padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad jo veiksmuose jokios tyčios arba ketinimo iš anksto apgaule išvilioti pinigus iš nukentėjusiojo M. N. teismas nenustatė. Jokių telefoninių pokalbių su nukentėjusiuoju teigia neturėjęs, liudytojų I. G., A. A., A. G. ir kitų apklaustų liudytojų jis niekada nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama akistata su kitais asmenimis dėl jokių įrodymų ar duomenų prieš jį. Stebėjimo kameros neužfiksavo ir negalėjo fiksuoti jo atvaizdo prie bankomatų. Tuo tarpu, kitų asmenų paimti pinigai iš bankomato ir perduoti jam, negali būti įrodymu dėl sukčiavimo, jog būtent tie pinigai buvo išvilioti iš M. N.. Teigia, kad jam nebuvo žinoma šių pinigų kilmė, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Nurodo tik įvykdęs pažįstamo prašymą. Jokių išankstinių susitarimų su kokiais nors asmenimis dėl lėšų išviliojimo nebuvo. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi tik prielaidomis ir iš dalies jo prisipažinimais, nenustatydamas jokių faktinių įrodymų. Nuteistasis nesutinka ir su civilinio ieškinio patenkinimu, kadangi, kaip teigia, nėra jokių įrodymų, kad padarė nusikalstamą veiką. Nurodo, kad teismas jam užkrovė baudžiamąją atsakomybę už kitus asmenis, kurie, mano, padarė šį nusikaltimą.
4. Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme, teigdamas, kad bausmė yra per griežta, nepamatuota jokiais kriterijais ar motyvais. Teismas nenurodė, kad apeliantas turi nuolatinį darbą pagal 2017-09-29 darbo sutartį, mokosi vidurinėje mokykloje. Teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
5. Teismo posėdžio metu apeliantas Ž. B. bei jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Apeliacinis skundas atmetamas, nes skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas, o teismo išvados pagrįstos.
7. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino Ž. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant dėl Ž. B. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo, nukentėjusiojo M. N., taip pat liudytojų L. K., J. M., J. Š., E. T. parodymai, M. N. bei E. T. AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašų duomenys. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.
8. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad Ž. B. kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. N. priklausantį turtą - 1 595 Eur. Neigdamas savo kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nuteistasis akcentuoja aplinkybes, kad jis nežinojo apie nusikalstamus kitų asmenų ketinimus, nežinojo, kad pinigai, kurie buvo išgryninti bankomate, gauti neteisėtu būdu. Be to, kitų asmenų iš bankomato paimti pinigai ir perduoti jam, negali būti laikomi įrodymu sukčiaujant. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti, prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Apklaustas pirmosios instancijos teisme Apeliantas savo kaltę pripažino iš dalies. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis telefonu su J. Š. kalbėjo būtent apie tai, kad pastarajam reikėjo sąskaitos banke Swedbank. Nors J. Š. nesakė, kam jam reikia sąskaitos, buvo aišku, kad bus nuimti ir užvaldyti pinigai. Nurodo girdėjęs pokalbį tarp J. Š. ir E. T., kad bus skambinama žmonėms ir nuimami pinigai. Iš vykusio pokalbio tarp šių asmenų, visi girdėjo, kad būtent Ž. B. turėjo perduoti pinigus. L. K. pasakė, kad reikia nuimti pinigus, paaiškino jam, kad iš įkalinimo įstaigos „eina“ apgaulės būdu užvaldyti pinigai. Nurodė, kad pinigus paprašė nuimti L. K., kadangi pats tuo metu dirbo. L. K. išgryninus pinigus, jis pinigus perdavė automobiliu atvažiavusiems žmonėms. Kad 2016 m. balandžio mėnesį Ž. B. prašymu paėmė iš bankomato pinigus, patvirtino ir liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas L. K., kuris patvirtino, kad Ž. B. davė jam E. T. kortelę bei pasakė PIN kodą. Nuėmęs visus pinigus, atidavė juos Apeliantui. Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sūnus E. T. savo korteles, drabužius, dokumentus, buvo atidavęs savo merginai J. M.. Pastaroji, apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad R. T., prieš pradėdamas atlikti bausmę, paliko jai visus savo daiktus, tarp jų – banko kortelę. Prieš tai E. T. buvo susitaręs su Ž. B., kad į tą kortelę pervedinės pinigus. Vieną dieną, kai ji buvo mokykloje, davė kortelę Ž. B. ir jis su L. K. patys nuiminėjo pinigus. Kad savo banko kortelę buvo palikęs J. M., patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas E. T.. Jis neigė J. Š. davęs savo sąskaitos numerį ir apskritai su juo bendravęs. Anksčiau nuteistasis yra prašęs jo sąskaitos numerio. Iš pirmosios instancijos teisme metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad yra prieštaravimų tarp jų ir nuteistojo parodymų, tačiau tokie prieštaravimai nėra esminiai, šie parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutampa.
8.1 Šie aptarti tiek paties nuteistojo, tiek liudytojų parodymai, akivaizdžiai paneigia faktą, kad Apeliantas nežinojo, jog pinigai, kuriuos jis išgrynino bankomate ir perdavė kitiems asmenims, gauti neteisėtu būdu. Priešingai, aptarti parodymai patvirtina, kad nuteistajam buvo žinomas kartu su juo veikusių nenustatytų asmenų planas skambinti nepažįstamiems asmenims, apgaule iš jų išvilioti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, pervedant pinigus iš pastarųjų į kitas sąskaitas, ir šiuos pinigus išgryninti. Tai, kad Ž. B. pats, šiuo atveju, nukentėjusiajam M. N. neskambino, jo kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, nepaneigia. Pastarasis veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Jis nurodė E. T. banko sąskaitą įkalinimo įstaigoje esantiems asmenims, perdavė E. T. kortelę liudytojui L. K., nurodė jam šios kortelės PIN kodą ir paprašė išgryninti pinigus bankomate. L. K. įvykdžius prašymą, visus šiuos pinigus paėmė Ž. B. ir perdavė juos kitiems asmenims. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Ž. B. suvokė, jog kartu su nenustatytais asmenimis daro bendrą nusikaltimą, jis savo veiksmais realizuoja bendrą nusikalstamą sumanymą apgaule užvaldyti kito asmens pinigus. Be to, pats Apeliantas parodė supratęs, kad pinigai gauti sukčiavimo būdu. Tai, kad, Apelianto vertinimu, nukentėjusysis pats buvo nepakankamai apdairus, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, vis tiek suteikė prašomus duomenis, neturi jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui. Pažymėtina ir tai, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams. Apeliantas dalyvavo aptariamos nusikalstamos veikos padaryme. O vien ta aplinkybė, kad finansinės naudos, kaip teigia nuteistasis, iš šio nusikaltimo jis neturėjo, t.y. pinigus atidavė kitiems asmenims, nepaneigia jo pareigos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam M. N. padarytą žalą.
9. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai taip pat neabejotinai patvirtina ir faktą, kad pinigai, kuriuos nuteistojo Ž. B. prašymu išgrynino liudytojas L. K., buvo pasisavinti būtent iš nukentėjusiojo M. N.. Kaip matyti iš pastarojo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, telefonu asmenys, apsimetę pareigūnais iš teisėsaugos institucijos, jam paskambino 2016-04-03, po pietų. Vienam iš pašnekovų jis nurodė savo banko ID ir pagal jo prašymą pasirašė gautą pranešimą elektroniniu parašu. Nurodė turintis tris banko sąskaitas ir iš jo turimų sąskaitų pinigai buvo pervesti į kitas sąskaitas. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo banko sąskaitos, esančios AB Swedbank, išrašas, iš kurio matyti, kad būtent šią nurodytą dieną buvo atlikti pinigų pervedimai į A. A. bei E. T. sąskaitas. Iš E. T. banko sąskaitos, esančios AB Swedbank, išrašo matyti, kad iš M. N. sąskaitos gauti pinigai išgryninti bankomate (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 3 d. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2016 m. balandžio 3 d. nukentėjusiajam M. N. buvo skambinta iš telefono, esančio Kybartų pataisos namuose.
10. Nuteistasis Ž. B. nesutinka ir su jam paskirta bausme, teigdamas, kad tokia bausmė yra per griežta. Tokie Apelianto teiginiai taip pat nepagrįsti.
10.1 Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99/2010). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
10.2 BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
10.3 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu Ž. B. nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos trukmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tokias Apeliantą charakterizuojančias aplinkybes – baustas administracine tvarka, nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Apeliantas praeityje yra teistas, teistumas išnykęs, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nuo 2017 m. spalio 2 d. dirba UAB „N.“ plytelių klojėju. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė jam vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtos bausmės trukmė nėra per ilga, o nuteistajam paskirti apribojimai – būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais asmenimis, nėra per griežti.
10.4 Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė Ž. B. teisingą bausmę. Teismas taip pat nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taigi tenkinti apelianto skundą ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.