- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 1-202-834/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15620-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Civilinis ieškovas
- M. N.
- Kaltinamasis
- Ž. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus m. sav., išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, mokosi suaugusiųjų gimnazijoje, nedirbantis, teistas:
1. 2004-10-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., bauda 375 Lt.
2. 2005-11-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. l. a. 4 mėn.
3. 2010-02-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str., 1 d., laisvės apribojimas 1 metams,
4. 2011-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 2 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, po to kai ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo 2016-04-03, apie 15.28 val., būdamas Kybartų pataisos namuose, iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs M. N., tuo metu buvusiam namuose, adresu Visorių g. 6, Vilniuje, į mobiliojo ryšio telefoną ir melagingai prisistatęs policijos tyrėju G. Z. bei pateikęs melagingą informaciją apie bandymus neteisėtai prisijungti prie banko sąskaitos, o vėliau neva sujungęs su tariamu banko darbuotoju, kuris apgaulės būdu išviliojo ir taip neteisėtai įgijo M. N. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, būnant nenustatytoje vietoje, 2016-04-03, laikotarpiu nuo 15:53:44 val. iki 15:59:49 val., naudojantis interneto prieiga, kurios IP adresas 84.15.180.117, panaudojant neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – M. N. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, bei SMS žinute gaunamus kodus, inicijavus finansines operacijas iš M. N. AB „Swedbank“ banke turimų sąskaitų, t. y. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus dalimis: 1000 Eur į I. G. surastą ir nenustatytam asmeniui pateiktą A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o banko iniciatyva šiuos pinigus blokavus ir 2016-04-04 grąžinus į nukentėjusiojo M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 150 Eur į jo (Ž. B.) surastą ir nenustatytam asmeniui pateiktą E. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei į kitas nukentėjusiojo M. N. sąskaitas, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1100 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 1000 Eur; iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dalimis, t. y. 450 Eur ir 700 Eur bei iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 295 Eur pervedus į minėtą – jo (Ž. B.) surastą ir nenustatytam asmeniui pateiktą E. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (Ž. B.) pasinaudojęs L. K. pagalba, t. y. padavęs pastarajam E. T. vardu išduotą banko kortelę su Pin kodu, paprašė šiuos pinigus išgryninti ir 2016-04-03 laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 16.41 val. L. K. bankomate, esančiame adresu Vydūno g. 27, Vilniuje, pinigus dalimis, t. y. 500 Eur, 200 Eur, 100 Eur, 50 Eur, 40 Eur, 100 Eur, 100 Eur, 50 Eur, išgryninus ir perdavus jam, o dalį pinigų, t. y. 454.24 Eur banko iniciatyva blokavus ir grąžinus į nukentėjusiojo M. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą M. N. priklausantį turtą pinigines lėšas – 1595 Eur.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jam iš taksofono į jo telefono numerį 8-607-10087, kurį turi gal nuo 2010 ar 2012 metų, paskambino J. Š., kuris paaiškino, kad reikia nuimti pinigų, nes gali turėti bėdų su antstoliais. Jis tuo metu dirbo Pilaitėje, šalia jo buvo L., kuris ir nuėmė pinigus, nes jis negalėjo palikti objekto. J. L. paaiškino, kad iš įkalinimo įstaigos „eina“ apgaulės būdu užvaldyti pinigai, daugiau nieko neaiškino, jis ir pats suprato. Nuėmus pinigus, su mašina atvažiavo du žmonės, ir tuos pinigus jie jiems perdavė. Jam iš to nebuvo jokios naudos, kadangi jis tik padėjo tuos pinigus gauti, bet nepasiėmė jų sau, nieko neorganizavo. Nurodymus, kur susitikti, davė Š.. Jis nežino, kaip T.kortelė atsidūrė pas jį, gal jis ją buvo palikęs. Jis pripažįsta, kad savo elgesiu prisidėjo prie sukčiavimo, tačiau civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nepanaudojo tų pinigų, neturėjo ketinimų pasinaudoti tais pinigais, bet jeigu teismas pripažintų jį kaltu, sutiktų atlyginti kažkokią dalį ieškinio. Tai buvo pagalba draugui, kuris kartu su juo sėdėjo Lukiškių kalėjime. Jis nežino, kodėl Telekomunikacinių įvykių sąraše nėra skambučių iš Kybartų pataisos namų balandžio mėnesį, kuomet jam skambino J. Š.. Jis su J. Š. dar ir laiškais bendrauja arba taksofonu. Buvo ir konferencinis pokalbis, kuriame dalyvavo jis, liudytojas J. Š. ir E. T.. Kai dėl pagalbos jam skambino J. Š. iš pataisos namų, dalyvaujant E. T., jiems esant Šnipiškių rajone, konkrečiai tas namas priklausė UAB „Žirmūnų būstui“. Jis pasakė, kad negali pagelbėti, bet E. T. pats pasisiūlė pagelbėti ir jie tęsė pokalbį.
Nukentėjusysis M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo balandžio 3 diena, sekmadienio popietė, kai jam paskambino iš teisinės institucijos, į jį buvo kreiptasi ne kaip į fizinį asmenį, o kaip į bendrijos pirmininką, jo duomenys yra prieinami viešai kaip daugiabučių namų savininkų pirmininko. Jam buvo nurodyta, kad kėsinamasi iš bendrijos sąskaitos pasisavinti lėšas, kad vykdoma paieška tų asmenų, kurie bando savintis, buvo pasakyta, kad norint užblokuoti prisijungimus prie bendrijos sąskaitų, reikalinga kodų kortelė. Iš pradžių su juo kalbėjo vienas žmogus, po to, pirmojo ar antrojo skambučio metu, jis buvo tariamai sujungtas su banko atstovu ir pokalbyje dalyvavo du asmenys. Jis antrajam žmogui pasakė savo banko ID ir pagal jo prašymą pasirašė gautą pranešimą elektroniniu parašu. Jo teiravosi ir jis nurodė, koks yra sąskaitos dienos limitas, tokiomis dalimis ir buvo viskas sudėliota. Į jį kreipėsi kaip į bendrijos pirmininką, bet visos lėšos panaudotos tik iš jo asmeninės banko sąskaitos. Jis banke turi 3 asmenines sąskaitas, kiekvienoje yra nustatytas dienos limitas. Visos lėšos buvo pervestos į kažkieno sąskaitą. Tuo pačiu metu, kai vyko pokalbis su kažkuriuo asmeniu, jis iš žmonos telefono paskambino į AB „Swedbank“ ir 112, kur jam pasakė, kad negali taip būti. Pasibaigus skambučiui jis nuvyko į artimiausią AB „Swedbank“ skyrių, pažiūrėjo, kad dalis pinigų nuimta, viena banko darbuotoja blokavo išeinantį mokėjimą, dėl to 1000 eurų liko sąskaitoje. Pokalbis su tais asmenimis buvo nenutrūkstamas, jų balse buvo visiškas užtikrintumas, įtaigumas. Šį pavasarį ar žiemą, jis į savo sąskaitą gavo pavedimą iš fizinio asmens, kuriuo jam buvo grąžinti virš 400 eurų, o mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta kaip neteisėtai pasisavintų lėšų grąžinimas. 2016-09-09 pareikštą civilinį ieškinį palaiko, neturtinę žalą 1000 eurų grindžia tuo, kad jo savijauta po įvykio buvo prasta, jo tiek tiesioginės darbinės, tiek pareigos bendrijoje, sutriko, kadangi buvo daug nemigo naktų, atsirado daug žilų plaukų. Du ar tris mėnesius buvo visai kritusi jo darbo kokybė, nieko nebespėjo, kiekvieną dalyką tikrindavo 38 kartus, nebepasitikėjo, visiškai prarado užtikrintumą. Tai padarė įtaką jo laiko skirstymui, dabar turi kitaip planuoti komandiruotes, nes šiuo metu vyksta teismo procesas. Jo išsilavinimas yra aukštasis, ekonomikos magistras. Apie tokius sukčiavimus girdėjo iš viešosios erdvės, jam kilo įtarimų, dėl to jis ir paskambino į dvi įstaigas. Apie įvykį aplinkiniams nepasakojo, nes jam buvo gėda.
Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas vyko per I. G., kuri taip pat mokėsi Marijampolės kolegijoj, nuo to laiko jos susidraugavo. I. G. turėjo paskolą iš „mogo.lt“, už kurią tris mėnesius buvo nesumokėjusi palūkanų, jai reikėjo skubiai sumokėti, nes jau būtų išieškoję su antstoliais. I. G. teigimu, tėvai jai turėjo pervesti pinigų būtent susimokėjimui už jos paimtą „mogo.lt“ paskolą. I. G. paprašė pasinaudoti jos banko sąskaita, motyvavo tuo, kad jos ir I. G. tėvų yra tas pats bankas -„AB Swedbank“, dėl to pinigai greičiau ateis į sąskaitą. Jos gerai sutarė, todėl jis sutiko ir leido jai pasinaudoti savo sąskaita tam, kad į ją būtų pervesta pinigų, kuriuos ji po to jai turėjo perduoti. Tuo metu, kai pinigai įplaukė į sąskaitą, ji buvo išvažiavusi į Lenkiją apsipirkti. Ji grįžusi į Lietuvą rado gal 20 praleistų skambučių iš įvairiausių numerių – iš I. G. numerio, iš jos močiutės numerio ir dar iš kokių trijų nežinomų numerių. I. G. sakė, kad tėvai į jos sąskaitą pervedė 1000 eurų ir dar papildomai turi pervesti 600 eurų. I. G. nurodė nuimti pinigus iš bet kurio bankomato, tik ne iš „AB Swedbank“ bankomato, esančio prie parduotuvės „Iki“ Vilkaviškio gatvėje, kurioje tuo metu ji dirbo. Jai bandant nuimti pinigus iš bankomato, ant ekrano pasirodė užrašas “Operacija užblokuota“. Ji nesuprato, kad čia sukčiavimo atvejis. Kai I. G. paskambino ir klausė, ką jai daryti, nes reikia tų pinigų, ji pasiūlė atsiskaityti parduotuvėje jos banko kortele. I. G. sutiko ir atėjo pasiimti kortelės. Ji I. G. davė kortelę, pasakė savo PIN kodą ir ši nuėjo į parduotuvę. I. G. vėliau parašė, kad neišeina atsiskaityti kortele net už prekes, paprašė pažiūrėti per internetinę bankininkystę, ar dar yra tie pinigai ir jeigu yra, kad pervestų juos į jos močiutės sąskaitą. Ji prisijungusi prie internetinės bankininkystės matė, kad tie pinigai yra, bet nieko negalėjo su jais padaryti, sistema neleido. Ji matė, kad pinigai yra pervesti iš nukentėjusiojo M. N. sąskaitos, nurodyta mokėjimo paskirtis „sąskaitos papildymas“, kai apie tai telefonu pasakė I. G., ji paaiškino, kad neva tėvai pervedė iš kito žmogaus sąskaitos. Kai ji pirmadienį nuėjo į banką, bankininkė iš karto pasakė, kad čia afera ir kad pinigus grąžino į sąskaitą to žmogaus, kuris pervedė pinigus į jos sąskaitą, tai yra į nukentėjusiojo M. N. sąskaitą. Apie kaltinamąjį Ž. B. ji anksčiau nėra girdėjusi. I. G. sakė, kad nieko nežino apie aferą, po to jų draugystė nutrūko. Ji niekam kitam nėra davusi savo sąskaitos, tik I. G..
Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie bylos aplinkybes žino tik iš to, ką jam pasakė paskambinę iš 6-tojo skyriaus, o būtent kad jo dukra I. G. neva jo prašė pervesti 1000 eurų kažkokiai merginai. Dukra jam nieko nepasakojo dėl pinigų pervedimo. Po to kai jį informavo apie bylos aplinkybes, jis paskambino dukrai ir paklausė apie kokių pinigų pervedimą eina kalba. Ji atsakė, kad nieko nesakė apie tai, kad prašė jo pervesti pinigų, nesileido į kalbas, nurodė, kad nieko apie jį neminėjo, yra nekalta ir viskas. Jo bendravimas su dukra nutrūko, nes jis sužinojo apie dukros melus. Pastaruoju metu, kol dukra mokėsi kolegijoje, ar bent jau sakė, kad mokosi, jis pervedimais iš banko sąskaitos mokėjo už jos mokslus, kitokio bendravimo su ja nebuvo. Už mokslus apmokėdavo pervesdamas pinigus tiesiogiai į kolegijos sąskaitą, o į dukros banko sąskaitą prieš kokius porą metų tik jo žmona yra pervedusi 50 eurų. Su dukra jis paskutinį kartą bendravo prieš mėnesį laiko, ji prašė jo 2000 eurų butui pirkti. D. M. visą laiką gyveno su močiute, jos motinos mama, J. Š.. Dukra nurodė, kad neturėjo nieko bendro su tuo pinigu pervedimu į A. A. sąskaitą.
Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 metų pavasarį, balandžio mėnesį, su Ž. B. važiavo į Pilaitę žaisti krepšinio. Vakare, žaidžiant krepšinį, B. kažkas paskambino ir jis (B. po skambučio praėjus maždaug 15 min., jo paprašė nueiti ir nuimti pinigų. B. pasakė jam PIN kodą, davė E. T. kortelę. Jis žinojo, kad Baltrimas pažįsta T., nes jie buvo kaimynai, yra buvęs pas juos namuose. Jis nuėjo prie “Maximos”, nuėmė sumą, tik nepamena, kiek tiksliai, gal 1100 ar 1200 eurų. Vėliau dar kartą grįžo ir nuėmė dar gal 500 eurų. E. T. jis pažinojo, su juo susipažino, kai jis buvo pas jo dėdę kaime Anykščiuose. B. pažinojo, nes juos, prieš pora metų, supažindino kitas draugas. Tuo metu, jam atrodo, kad T. buvo kalėjime. Kai jis ėjo nuimti pinigų, pasitikėjo Žydrūnu, kad nieko nebus, jam nekilo įtarimas, iš kur pinigai. J. B. nesakė, kad iš įkalinimo įstaigos gauti pinigai. Kitoje byloje irgi iš T. sąskaitos buvo nuimami pinigai. Jis nuėmė apie 1600 eurų, visus pinigus atidavė Baltrimui, nieko už tai negavo. Jis nežino, kur tie pinigai dingo, nesigilino, kur tie pinigai nukeliavo. Jis nežinojo, kad B.buvo sėdėjęs kalėjime ir atliko bausmę, nežinojo, kad B. būtų bendravęs su asmenimis iš kalėjimų. K. T. sėdėjo kalėjime, nežinojo, kad B. bendrautų su T.. Jekateriną jis pažįsta. Jis nežino, kur tuo metu dirbo B., jie tik “Sodo bitės” kartu dirbo 2-3 savaites. Iki įvykio nežinojo, kad Baltrimas dirbo statybose, nėra buvęs jokiuose objektuose.
Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žino, kad ši byla dėl sūnaus E. T. kortelės. Jos sūnus savo korteles, drabužius, dokumentus, buvo atidavęs savo merginai J. M.. Kai jos sūnus sėdėjo kalėjime, ji tik paprašė įgaliojimo, kad galėtų nuimti iš jo sąskaitos pinigus našlės pensijai, nes jos našlės pensija eidavo į E. sąskaitą.
Vėliau ji sužinojo, kad buvo dar kažkokie kiti pinigai, virš 400 eurų suma, tai ji pareiškime parašė, kad atiduotų tik našlės pensiją, o kitus pinigus grąžino kažkam banke. Ji su kaltinamuoju yra kaimynai, ankščiau jos sūnus bendravo su kaltinamuoju, o dabar, išėjęs iš kalėjimo, nebendrauja.
Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta Ž. B., nes kartu atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose, taip pat Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvome vienoje kameroje. Būnant laisvėje, yra bendravęs su Ž. B., taip pat bendravo kol jis (J. Š.) buvo įkalinimo įstaigoje, o Ž. B. buvo laisvėje. Jie ir dabar bendrauja. N. pavardė jam nežinoma. Jis yra Ž. B. prašęs sąskaitų numerių, kitų duomenų, kad galėtų pervesti pinigus į sąskaitą už pataisos namuose parduotus telefonus. Jis ir dabar naudojasi Ž. B. sąskaita. Jis žino, kad B. dirba, prie apdailos darbų, todėl ne kartą yra atsisakęs jam padėti, nes tuo metu dirbo. Gal ir yra buvęs toks atvejis, kad B. vietoje savęs būtų nurodęs kitą draugą, kuris galėtų jam padėti. J. B. draugų nenurodo, jis paprasčiausiai juo pasitiki, paprašo, kad jis nuvažiuotų, pinigus paimtų, kitiems draugams perduotų. E. T. bendrauja su kitais, esančiais įkalinimo įstaigose, duoda kitų sąskaitas, už sukčiavimus gauti pinigai yra pervesti, jis daug bylų turi, paprasčiausiai kitus žmones apšmeižia, nori pasipelnyti. E. T. yra ir iš jo reikalavęs pinigų arba grasino duoti parodymus. Gali būti, kad pataisos namuose jis jungėsi prie kaltinamojo B. el. bankininkystės. Su B. jis susisiekdavau jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), daugiau jokio kito numerio nežino, nebent L. K. ar L. K. draugių. Jis žino A. A., yra turėjęs ją „Facebook“ drauguose. Merginos pačios duoda savo sąskaitas, jos su visa pataisos namų įstaiga bendrauja, joms vyksta teismai kituose miestuose. Kai prašydavo B.sąskaitos, visą laiką sakydavo jam, kad jam reikia pervesti pinigus už telefonus.
Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. visada sakydavo, kad jeigu jai reikės pinigų, tai tėtis gali siųsti į jos banko sąskaitą, nes A. bankas yra AB Swedbank ir jos tėčio AB Swedbank. Ji Aistei pasakė, kad tėtis perves pinigų, nes jis taip buvo pažadėjęs. Į Aistės sąskaitą įplaukė kažkieno kito pinigai, o kai ji išsiaiškino, kad tėtis nieko nepervedė, iš karto skambino Aistei, pasakė, kad jokių pinigų nėra. T. A. ėjo į banką aiškintis. Ji Aistei nesakė, kokią sumą tėtis jai turi pervesti, nes pati nežinojo. Tėtis buvo prižadėjęs jai mašinai pinigų, ji tikėjosi 500-600 eurų. Ji Marijampolėje gyvena su draugu, o tuo metu gyveno su močiute. Kai pinigai įkrito, Aistė buvo namie, grįžusi iš Lenkijos. Ji skambino A. dėl kortelės perdavimo, nežino, kiek kartų, nes su ja nesusisiekė, kadangi ji buvo Lenkijoje. Aistei iš močiutės numerio neskambino. K. A. nuėjo į banką, tada ją iškvietė į banką ir ji sužinojo, kad čia „afera“, kad tėtis jai nieko nepervedė. Nei J. Š., nei kaltinamojo Ž. B. ji nepažįsta. Jos niekas nėra prašęs ir sakęs, kad reikalinga sąskaita. Dar iš anksčiau ji davė tėvui A. sąskaitos duomenis, nes ne vieną kartą jai pervesdavo pinigus.
Liudytojas E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne B. davė savo banko kortelę, o savo merginai J. M. padavė visus dokumentus, prisijungimo kodus, elektroninės bankininkystės prisijungimo dokumentus. Nežino, kaip kortelė atsidūrė pas Ž. B.. Jis nepažįsta J. Š., nėra su juo bendravęs, nėra jam davęs savo banko sąskaitos. Jis ne pirmą kartą apklausiamas dėl savo kortelės, dėl to paties buvo apklausiamas Vilniaus pataisos namuose, kur pas jį atvažiuodavo pareigūnai iš komisariatų ir apklausdavo. Jis žino, kad iš žmonių buvo išvilioti ir nuimami pinigai, jam rodė nuotraukas, kas tuos pinigus nuiminėjo. Pagal nuotraukas nuiminėjo M., L. K.. Jis nežino, kaip pas Katiną atsirado kortelė, jam visai neįdomu, kas vyko su jo banko kortele. Sąskaitoje jis turėjo savo asmeninių pinigų, kuriuos gaudavo už motinos pašalpą ar pensiją, virš 100 eurų. Šiuo metu jis su kaltinamuoju Ž. B. jokių santykių nepalaiko, nebendrauja visiškai. Jis telefonu nekalbėjo su J. Š., nežino, kodėl jį apkalba. Kaltinamasis vieną kartą, 2016 metų sausio ar vasario mėnesį, buvo paprašęs paskolinti kortelę, kad pervestų pinigus, sakė, kad jo kortelę antstoliai areštavo. Buvo pervesti tie pinigai, jis juos nuėmė banke kartu su B., ten buvo 1100 eurų. Ž. B. sakė, kad pinigai iš draugo turi būti remontui. Po to jam pranešė iš VPK, kai jau buvo daug kartų nuimti pinigai, kad buvo sukčiauta.
Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš 2 metus draugavo su E. T., kurį pasodino į kalėjimą ir jis paliko jai visus savo daiktus – rūbus, banko sąskaitas, kortelę. Prieš tai E. buvo susitaręs su B., kad į tą kortelę pervedinės pinigus. Vieną dieną, kai ji buvo mokykloje, davė kortelę B. ir jis su L. K. patys nuiminėjo pinigus. Kai ji su E. buvo pas Žydrūną, E. pasakojo, kad jam iš darbo turi ateiti pinigai. E. su Žydrūnu buvo susitarę dėl tos kortelės, kad ten permes tuos pinigus. Tai vyko gal 2015 ar 2016 metais, vasario mėnesį, likus 2 ar 1 mėnesiui iki E. T. pasodinimo į kalėjimą. E. T. dar esant laisvėje, tie pinigai buvo įkritę į jo sąskaitą. Kai ji su B. ir E. buvo Akropolyje, Erikas nuiminėjo tuos pinigus, didino limitą. Ji vieną kartą buvo susitikusi su L. K., L. nuėjo su ja į prekybos centrą „Europa“ ir ten nuiminėjo pinigus. Tada ji pasakė jam PIN kodą ir stovėjo šalia. K. E. grįžo iš kalėjimo, kortelė buvo pas jo mamą. Ji buvo apklausinėjama kitame teisme, byloje dėl sukčiavimo kaip liudytoja. E. jai sakė, kad tie pinigai iš Sodros ar iš kažkur, liepė tuos pin. pavedimus, nes tuo metu L. draugavo su jos geriausia drauge, kuri jai daug papasakodavo, nes daug žinojo. Draugė apie Ž. nieko nepasakojo. L. tą kartą nuėmė berods 600 eurų sumą per du kartus nuėmė – vieną kartą nuėmė 400 eurų, o kitą kartą 200 eurų.
Iš byloje esančių M. N. AB „Swedbank“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad 2016-04-03 buvo atlikti pinigų pervedimai į A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), E. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 31-33);
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2016-09-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiajam M. N. Nr. 61406036, 2016-04-03, 15:29:10 val. skambinta iš Nr. (duomenys neskelbtini), šio numerio jungimaisi fiksuoti per UAB „Tele 2“ telekomunikacijos tiekimo bokštus, kurių veikimo zona apima Kybartų pataisos namų teritoriją. Nustatyta, kad Sim kortelė Nr. 68432320 buvo naudojama telefonuose, kurių IMEI 35614106659825 (šis telefonas naudotas, kai buvo kontaktuojama su nukentėjusiuoju M. N.), 35715206522758 (1 tomas, b. l. 54,57);
Iš byloje pateiktos informacijos iš Kybartų pataisos namų matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas Samsung GT-E1200R, IMEI 35614106659825, rastas 2016-04-19 1-ame nuteistųjų būryje 124 kambaryje, slėptuvėje - užuolaidoje. Kam priklausė šis telefonas nenustatyta. (1 tomas, b. l. 58);
Iš byloje esančio E. T. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad iš M. N. sąskaitos gauti pinigai 2016-04-03 išgryninti bankomate, esančiame adresu Vydūno g. 27, Vilniuje. (1 tomas, b. l. 82-83);
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai leidžia teismui pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamasis Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-206/2009). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam (Lietuvos A. T. nutartis Nr.2K-117/2012).
Nors kaltinamasis Ž. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teismas konstatuoja, kad jam inkriminuota nusikalstama veika visiškai įrodyta. Nors Ž. B. teigė, kad, jam nebuvo iš to jokios naudos, kadangi jis tik padėjo gauti tuos pinigus, bet nepasiėmė jų sau, nieko neorganizavo. Tačiau tokius jo parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Liudytojas L. K. parodė, jog Ž. B. kažkas paskambino ir B. po skambučio praėjus 15 min. jo paprašė nueiti ir nuimti pinigus, Ž. B. jam pasakė PIN kodą ir davė E. kortelę. Liudytojas posėdžio metu patvirtino, nuėmė pinigus ir visus atidavė Ž. B.. Liudytoju apklaustas J. Š. patvirtino, jog yra prašęs B. sąskaitos. Liudytoja apklausta J. M. taip pat patvirtino, jog E. T. kortelę buvo davusi Ž. B. ir jis su L. K. nuiminėjo pinigus. Nors Ž. B. teigia, kad tuo metu, kai paskambino J. Š. ir pasakė, kad reikia nuimti pinigus, jis tuo metu dirbo Pilaitėje, negalėjo palikti objekto, todėl prašė L. K.. Tačiau tokie jo parodymai prieštarauja L. K. parodymams, kuris posėdžio metu patvirtino, jog tą kartą jie su Ž. B. važiavo į Pilaitę žaisti krepšinio, ir B. kažkas paskambino, po ko jis paprašė nueiti ir nuimti pinigus. Davė E. T. kortelę bei pasakė PIN kodą. Taigi šiuo atveju Ž. B. vaidmuo sukčiaujant būtent ir pasireiškė, kad jam skambino asmenys iš įkalinimo įstaigos, kuriems jis nurodo E. T. sąskaitą, E. T. tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje, kuris savo kortelę buvo palikęs J. M.. Ž. B. kartu su juo buvusiam L. K. duoda kortelę ir pasakė PIN kodą, kuris išgryninęs pinigus perduoda Ž. B.. Pats Ž. B. neneigia tuo pinigus perdavė dar kitiems asmenims. Taigi jo vaidmuo ir pasireiškė tuo, kad jis organizavo kaip išgryninti pinigus. Sukčiavimas gali pasireikšti kitų asmenų naudai turto ar turtinės teisės įgijimu. Taigi, įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo Ž. B. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. B., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. K. Ž. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 93-95); Psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 105); Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas, 2012-10-03 atvyko į VPLC konsultacijai probacijos tarnybos siuntimu. (2 t., b. l. 104); K. Ž. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Ž. B. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. dėl iš esmės analogiškos veikos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padaryta nusikalstama veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant didesnį nei vidurkis bei paskiriant įpareigojimus.
Ž. B. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. (2 t., b. l. 87-88);
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis M. N. pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje, prašė iš kaltinamojo Ž. B. priteisti 1140,76 eurų turtinės žalos atlyginimo, 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 23). K. Ž. B. su ieškiniu nesutiko, teigė, kad nepanaudojo pagrobtų pinigų ir neturėjo ketinimų pasinaudoti tais pinigais, tačiau nurodė, kad jeigu teismas pripažintų jį kaltu, sutiktų atlyginti kažkokią dalį ieškinio.
Dėl turtinės žalos. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Nukentėjusysis M. N. nurodo, kad 2016-04-03, apgaulės būdu iš jo buvo pagrobti 1595 eurai, iš kurių 454,24 eurų jam buvo grąžinti, taigi nukentėjusysis prašo priteisti 1140,76 eurų turtinės žalos. Nukentėjusiojo M. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. N. kaltinamojo Ž. B. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Turtinė žala yra akivaizdi, reali, pagrįsta, todėl protinga yra civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo 1140,76 eurų turtinės žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini) str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis M. N. nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jo savijauta buvo prasta, sutriko jo tiek tiesioginės darbinės, tiek pareigos bendrijoje, kadangi buvo daug nemigo naktų, atsirado daug žilų plaukų. Du ar tris mėnesius buvo visai kritusi jo darbo kokybė, nieko nebespėjo, kiekvieną dalyką tikrindavo daug kartų, nes nebepasitikėjo savimi. Visas teismo procesas padarė įtaką jo laiko skirstymui. Teismui nekyla abejonių, kad dėl Ž. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. N. patyrė stresą, išgyveno dėl prarastų pajamų, jam teko kreiptis į banką, lankytis ikiteisminio tyrimo įstaigose bei teisme. Tačiau vertinant padarytos žalos dydį atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo neatsargumą, kuris nurodė, jog jam vieno skambučio metu buvo kilusi abejonė, todėl skambino į banką ir policija, tačiau vis tiek patvirtino mokėjimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo Ž. B. priteisti nukentėjusiajam M. N. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai per laisvės apribojimo laikotarpį išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais asmenimis.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti panaikinti.
Nukentėjusiojo M. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo Ž. B. nukentėjusiojo M. N. naudai priteisti 1140,76 EUR turtinei bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.