Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. E. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12019-291/2021, kurioje išspręstas ieškovės V. E. ieškinio atsakovėms E. R. ir J. S. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. E. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

7. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko) turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Konkretų savo teisių gynybos būdą renkasi pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Minėta, kad toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje (ieškinio pagrindas ir dalykas). Tokiu būdu įgyvendinamas dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

8. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teises ginti pareikšdama ieškinį dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašydama pripažinti 2005-11-06 sudarytos sutarties dėl nekilnojamojo daikto dovanojimo dalį, kuria J. S. padovanojo Atsakovei 2 pastatą-sandėlį (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento bei pripažinti 2020-02-11 sudarytos dovanojimo sutarties dalį, kuria Atsakovė 2 padovanojo Atsakovei 1 pastatą-sandėlį (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastatą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020, 49 punktas).

11. Teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su materialinio teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialinio teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

12. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30 punktas).

13. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakymo priimti ieškinį pagrindu nurodė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais pažymi, kad įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškinys teisme pareikštas dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, t. y. ieškinys yra kildinamas iš CK pirmos ir šeštos knygų nuostatų, todėl akivaizdu, jog toks ieškinys nagrinėjamas ginčo teisena civilinio proceso tvarka.

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovė V. E. nėra dovanojimo sandorių šalis, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-09 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8650-772/2020 atmestas ieškovės V. E. ieškinys E. R. ir J. S. dėl nuosavybės teisės gynimo ir pripažinimo asmeninės nuosavybės teisių į pastatą –sandėlį ir pagalbinio ūkio pastatą, kurie, be kita ko, yra ir dovanojimo sandorių objektai ieškovės pateiktame ieškinyje, iš esmės asmens suinteresuotumą įvertino materialiojo teisinio pobūdžio motyvais. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reiškia ieškinį dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tik išnagrinėjus ieškinį iš esmės ir įvertinus ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, bus galima nuspręsti dėl ieškovės materialinio teisinio pobūdžio suinteresuotumo.

15. Nurodytu argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina. Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. E. ieškinio atsakovėms E. R. ir J. S. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.