- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-237-307/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00100-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Albinas Bielskis (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- A. V., Š. M.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nubausta:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio (26 000 Lt) bauda;pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL dydžio (19 500 Lt) bauda;pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 200 MGL dydžio (26000,00 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių litų)) bauda.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas Š. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 14 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. dirbdama Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, (duomenys neskelbtini), Kaune, vyriausiojo specialisto pareigose, būdama karjeros valstybės tarnautoja, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir siekdama turtinės naudos pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytus reikalavimus keliamus valstybės tarnautojui - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 10 straipsnio 1, 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997 m. lapkričio 11 d. redakcija) 12 punkto reikalavimus, pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, t. y. iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su Š. M., žinodama, kad nėra prašymo atkurti nuosavybės teises į tariamo buvusio žemės savininko J. J. (duomenys neskelbtini), Pažaislio valsč., turėtą žemę ir tariamo pretendento Š. M. prašymo atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę, kad jo nesaisto giminystės ryšiai su tariamu žemės savininku, ir Š. M. pateikus savo anketinius duomenis parengti Kauno apskrities viršininko išvadas dėl J. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, žinomai suklastotų duomenų pagrindu suklastodama nuosavybės teisių atkūrimo bylą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu numeriu bei žinomai suklastotų duomenų pagrindu pagamino netikrus dokumentus - Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama žinomai netikrus duomenis, kad pretendentas Š. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Pažaislio vlsč., ir šias išvadas panaudojo, t. y. perdavė Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Z. B. K. pasirašyti kaip tikrus dokumentus, kurių pagrindu Š. M. neteisėtai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0000 ha žemės sklypą, nominalios vertės 10 191,00 Lt, 0,9500 ha žemės sklypą, nominalios vertės 9 682,00 Lt, 1,0000 ha žemės sklypą, nominalios vertės 10 191,00 Lt, 0,9000 ha žemės sklypą, nominalios vertės 9 172,00 Lt, 0,9000 ha žemės sklypą, nominalios vertės 9 172,00 Lt, 0,8000 ha žemės sklypą, nominalios vertės 8 153,00 Lt, 0,8000 ha žemės sklypą, nominalios vertės 8 153,00 Lt, 0,8500 ha žemės sklypą, nominalios vertės 8 662,00 Lt, 0,8500 ha žemės sklypą, nominalios vertės 8 662,00 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), Pažaislio vlsč., ir po to, Š. M. 2007 m. gegužės 17 d. pateikė Kauno 22-ajam notaro biurui, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, 2007 m. kovo 14 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tikrus dokumentus įgaliojimams ir testamentui gauti, ir Š. M. notarės Z. R. patvirtintais įgaliojimais reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo A. K., veikiantį UAB „Penkių kontinentų“ investicijos vardu, atstovauti jį tvarkant reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į žemę (pagrindas: minėtos Kauno apskrities viršininko administracijos išvados dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn), priklaususią J. J. tariamai valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) k., Pažaislio vlsč., ir esant reikalui parduoti jam nuosavybės teise priklausantį minėtą turtą, ir tą pačią dieną testamentu paliko A. K. jam nuosavybės teise priklausančią žemę, į kurią bus atstatyta nuosavybės teisė pagal minėtas išvadas, taip pat 2007 m. gegužės 24 d. Š. M. pasirašius sutartį su UAB „Penkių kontinentų“ investicijos, atstovaujama direktoriaus A. K. dėl žemės sklypų, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal minėtas Kauno apskrities viršininko administracijos išvadas pardavimo ir minėtos sutarties pagrindu iš UAB „Penkių kontinentų“ investicijos pagal 2007 m. gegužės 24 d. pinigų išmokėjimo kvitą MSN Nr. (duomenys neskelbtini) Š. M. gavus 164000,00 Lt, tokiu būdu apgaule ji pagamino žinomai netikrus dokumentus, juos panaudojo ir savo, ir Š. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „Penkių kontinentų“ investicijos priklausantį turtą, tuo padarydama UAB „Penkių kontinentų“ investicijos didelę 164000,00 Lt turtinę žalą, ir didelę žalą žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui, bei diskreditavo Kauno apskrities viršininko administracijos instituciją.
Nuteistoji A. V. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo proceso įstatymo.
Anot apeliantės, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė motyvų, kurie pagrįstų jos kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Nuosprendyje tik formaliai, visiškai nesigilinant į byloje surinktus įrodymus, jų neanalizuojant daroma išvada, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma pagrįstai ir neginčijamai patvirtino, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu, pasak apeliantės, apsunkinama jos teisė apskųsti apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nes nėra aišku, kokiais motyvais remiantis teismas padarė išvadą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Apeliantės teigimu, apygardos teismas neanalizavo ir nepaneigė jos iškeltos gynybinės versijos. Iš skundžiamo nuosprendžio struktūros neaišku, kuo teismas rėmėsi darydamas neabejotiną išvadą, jog apeliantė padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jos veiksmuose yra visi objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamų veikų, už kurias ji nuteista, požymiai.
Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliantė nurodo, jog jos veiksmuose nėra pavojingos veikos ir dalyko kaip pagrindinių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, o teismas, pripažindamas ją kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, rėmėsi vien prielaidomis ir kito nuteistojo parodymais. Apeliantė pažymi, jog teisiamajame posėdyje apklaustos buvusios Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojos nurodė, kokią procedūrą turėjo praeiti išvados dėl atkuriamos nuosavybės teisės. Liudytoja Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje dirbanti vyriausioji specialistė R. M. parodė, kad pirmiausia pilietis, kuris pageidauja gauti išvadą, pateikia prašymą skyriui, vedėjas vizuodavo, ir skirdavo specialistui, kuris rengdavo pirminį išvados projektą. Apeliantė dirbo vyriausiojo specialisto pareigose ir rengdavo tik išvadų dėl žemės atkūrimo projektus (pirminius), tai patvirtina apeliantės pareiginės instrukcijos (t. 2, b. 1. 102-104). Šį projektą pagal kompetenciją privalėjo tikrinti vyriausioji specialistė R. M.. Po to išvada būdavo įvedama į kompiuterinę bazę, o tai atlikdama specialistė, atsakinga už duomenų įvedimą į kompiuterinę bazę, privalėjo tikrinti parengtos išvados pagrįstumą ir tik po to dėti savo antspaudą. Galiausiai, tuometinis Kauno apskrities žemėtvarkos skyriaus vedėjas P. S. privalėjo patikrinti išvados projektą ir tik tuomet dėti savo parašą ir išsiųsti Kauno apskrities viršininkui pasirašyti. Tik praėjusi tokią procedūrą su visais atitinkamų specialistų patikrinimais išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti pasirašoma apskrities viršininko ar jo pavaduotojo Z. B. K.. Taigi apeliantė, jos vertinimu, negali atsakyti už tai, kas jai pagal vyriausiojo specialisto pareiginę instrukciją nepriklausė, nes jos parengtas išvados projektas neturėjo juridinės galios, todėl negali būti laikomas dokumentu. Apeliantė vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodydama, kad dokumentas - tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, Nr. 2K-775/2007, Nr. 2K- 263/2010). Apeliantės teigimu, visos išvados, kurios buvo rengiamos dėl nuosavybės teisių atkūrimo, juridinę galią įgydavo tik tuomet, kai jas pasirašydavo Kauno apskrities viršininko pavaduotojas. Kaltinime nurodoma, kad A. V. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo - perdavė Kauno apskrities viršininko pavaduotojui pasirašyti. Tuo tarpu išvada, kuri nėra galiojanti iki tol, kol jos nepasirašo Kauno apskrities viršininko pavaduotojas, negali būti laikoma dokumentu, nes apskrities viršininko nepasirašyta išvada jokio juridinio fakto nenustato, nepakeičia ir nepanaikina. Dėl to, anot apeliantės, jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, objektyvaus požymio - nusikaltimo dalyko (dokumento).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad A. V. būtų klastojusi J. G. parašus ir taip prisidėjusi pagaminant juridinę galią turintį dokumentą. Priešingai, 2013 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad parašus, esančius pateiktų tyrimui devynių išvadų eilutėse „Išvadą parengė Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė (parašas) J. G.“, tikriausiai pasirašė ne J. M. (iki santuokos G.), o kitas asmuo, tačiau atsakyti, ar šiuos parašus pasirašė A. V. ar kitas asmuo, nėra galimybės. Apeliantė pažymi, kad kitų ant tariamai suklastotų išvadų pasirašiusių parašų tikrumas netgi nebuvo tirtas. Taigi, anot apeliantės, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji būtų klastojusi parašus, esančius ant tariamai suklastotų išvadų, tarp jų ir Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Z. B. K. parašą, nors būtent šio asmens parašas lemia išvados dėl nuosavybės teisių atkūrimo juridinę galią. Teisiamajame posėdyje apklaustas Z. B. K. negalėjo atsakyti, kaip patvirtino minėtas išvadas, tačiau parodė, jog nebūdavo taip, kad pasirašoma be vizų, negalėjo būti, kad kai kurios išvados būtų pasirašytos be kitų atsakingų asmenų parašų. Dėl to, apeliantės teigimu, jos veiksmuose nėra pavojingos veikos kaip BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos sudėties objektyvaus požymio. Apeliantė pažymi ir tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu visiškai nesigilinta į asmenų, kurie Kauno žemėtvarkos skyriuje ir Kauno apskrityje privalėjo tikrinti išvadų projektus, veiksmus.
Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apeliantė nurodo, jog kaltinimas grindžiamas vien tik kito nuteistojo Š. M. pasirinkta gynybine versija bei suinteresuoto liudytojo - Š. M. žmonos draugės D. Ž. parodymais. Apeliantė pažymi, kad UAB „Penkių kontinentų“ investicijos byloje nereiškė ieškinio dėl padarytos turtinės žalos ir raštu (t. 2, b. 1. 51-53) informavo, kad Š. M. skolą grąžino. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas civilinė byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovui UAB „Penkių kontinentų“ investicijos iš atsakovo Š. M. 164 000,00 Lt skolą. Taigi, anot apeliantės, nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad ji neteisėtu būdu įgijo 164000,00 Lt sumą, Š. M. galėtų atgauti iš jo priteistą 164 000,00 Lt sumą. Dėl to yra pagrįstas pagrindas manyti, kad Š. M., suvokdamas, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis perdavė minėtą pinigų sumą apeliantei, siekia apkalbėti duodamas ją kaltinančius parodymus.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Š. M. parodymais ir dėl to, kad juose daug prieštaravimų, o jo paties neteisėti veiksmai nėra logiškai paaiškinami. Anot apeliantės, iš Š. M. parodymų nėra aišku, kokiu tikslu apeliantė, pati neva turėdama žemės ar teisę į žemę, leido forminti dokumentus svetimu (Š. M.) vardu, o ne pati įgijo nuosavybės teisę į šį didelės vertės turtą. Iš Š. M. parodymų nėra aišku ir tai, dėl kokių priežasčių jis pats, suvokdamas, kad oficialiai yra laikomas teisės į žemę pardavėju, gavęs pinigus iš pirkėjo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos, nesiėmė jokių teisinių priemonių prieš neva visus pinigus perduodamas apeliantei. Pasak Š. M., jis pats jaučiasi nukentėjęs šioje situacijoje, tačiau į teisėsaugos institucijas dėl neva prarastų 164 000 Lt nesikreipė ir nesikreipimo priežasčių nenurodė. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Š. M. viso ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o teisiamajame posėdyje parodymus pakeitė. Ši aplinkybė, apeliantės teigimu, leidžia abejoti jo parodymų patikimumu. Apeliantės įsitikinimu, apygardos teismas nepagrįstai Š. M. parodymus pripažino kaip nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir padėjimą išaiškinti šias veikas bei joje dalyvavusį asmenį, nes būtent Š. M. buvo suinteresuotas praturtėti nusikalstamu būdu ir nepagrįstai apkaltinti apeliantę. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į Š. M. parodymus apie tai, kad liudytoja D. Ž. tą kartą, kai neva apeliantei buvo perduoti pinigai, gauti iš UAB „Penkių kontinentų“ investicijos, buvo atėjusi mokyti jo vaiko chemijos ir neva matė, kaip apeliantei buvo perduoti pinigai. Šie parodymai, anot apeliantės, prieštarauja objektyvioms aplinkybėms, nes tuo metu būdamas 12 metų ir mokydamasis penktoje klasėje Š. M. vaikas negalėjo mokytis chemijos, kadangi chemija yra pradedama moksleiviams dėstyti tik nuo aštuntos klasės. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant įrodymus, neva pagrindžiančius pinigų perdavimą apeliantei.
Apeliaciniame skunde nuteistoji atkreipia dėmesį ir į liudytojos D. Ž. parodymų nepatikimumą. Anot apeliantės, ši liudytoja nors ir teigė mačiusi, kaip buvo perduodama 164 000 Lt suma apeliantei, tačiau nesugebėjo net apytiksliai nurodyti, kada tai įvyko. Be to, pasak apeliantės, tokių liudytojos parodymų nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys (nebuvo surašytas pinigų perdavimo-priėmimo aktas), parodymai yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, o jos buvimo pas Š. M. tuo metu, kai buvo neva perduodami pinigai, aplinkybė abejotina. Dėl to, apeliantės teigimu, nuteisti ją remiantis vien šios liudytojos parodymais negalima.
Apeliantė skunde pažymi, jog kiti byloje apklausti liudytojai (J. M., R. M., Z.B. K., L. J.), susiję su išvadų, kad pretendentas Š. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, rengimu teisiamajame posėdyje parodė neįtarę, kad apeliantė galėtų daryti kažką neteisėto.
Nesutikdama su nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, apeliantė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad teismas nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, negali būti daroma išvada, jog ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Be to, apeliantė nurodo, jog visos jai inkriminuotos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju, anot apeliantės, iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų negalima daryti neabejotinos išvados, kad ji veikė iš anksto susitarusi su Š. M. ir pagamino netikrus dokumentus tam, kad apgaule pasipelnytų bei taip sumenkino valstybinės institucijos prestižą. Apeliantės įsitikinimu, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jos kaltę byloje nėra, remiamasi iš esmės vienintelio Š. M. parodymais, kuris yra suinteresuotas apkalbėti apeliantę tam, kad palengvintų savo padėtį. Kiti asmenys, dirbę Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje negalėjo konkrečiai nurodyti, kas galėjo pagaminti netikras išvadas. Apeliantė pažymi, jog visa nuosavybės teisių į žemę atkūrimo išvadų patikrinimo procedūra rodo, jog ji neturėjo jokių galimybių viena pagaminti netikrą išvadą, kurios pagrindu Š. M. būtų įgijęs turtines teises.
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ji, tiek liudytojai J. M., R. M., Z. B. K. vieningai patvirtino, kad tvarkant žemės atkūrimo bylas bei rengiant išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo susiduriama su dideliu darbo krūviu, be to, liudytoja R. M. parodė, kad ne tik vyriausioji specialistė A. V. turėjo prieigą prie žemės atkūrimo bylų, tokią prieigą turėjo ir kiti darbuotojai, dirbę žemėtvarkos skyriuje, kadangi žemės atkūrimo bylos, kurios buvo eigoje, buvo laikomos kabinetuose. Iš bylos duomenų matyti, kad žemėtvarkos skyriuje buvo dingęs išvadų registravimo žurnalas, o kas tai padarė - nenustatyta (t. 1, b. 1. 176-178).
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokius savo pareigybinius nuostatus pažeidė apeliantė. To padaryti neįmanoma, nes ant devynių neva suklastotų išvadų „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ jos kaip išvadų projekto rengėjos parašo nėra.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantė charakterizuojama teigiamai, yra neteista, turi aukštąjį išsilavinimą, du nepilnamečius vaikus. Šios aplinkybės, anot apeliantės, netiesiogiai rodo, jog ji negalėjo padaryti nusikalstamų veikų, o apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji A. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl A. V. kaltės padarius BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas.
Patikrinusi skundžiamą nuosprendį baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aspektu kolegija konstatuoja, kad byloje įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl A. V. kaltumo padarius jai inkriminuojamus nusikaltimus padarė tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu ištyręs byloje surinktus įrodymus, t. y. apklausęs abu kaltinamuosius, liudytojus, ištyręs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 212 m. birželio 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), archyvinių bylų kortelių kopijas, A. V. pareigines instrukcijas, 2013 m. sausio 17 d. UAB „Penkių kontinentų“ investicijos pateiktą informaciją, 2013 m. birželio 27 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus byloje esančius dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima spręsti, kad A. V. gynybinę versiją pirmosios instancijos teismas atmetė, nes ji prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visetui. Įvertinus tai, nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas kokiu nors būdu suvaržė apeliantės teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui naikinti ar keisti nuosprendį vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nurodė itin lakoniškus šio procesinio sprendimo motyvus. Juo labiau, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014).
Apeliantė savo skunde nurodo, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje nepadarė, teismo išvados dėl jos kaltės padarytos neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos įrodymus, neįvertinus kito nuteistojo Š. M. bei liudytojos D. Ž. parodymų prieštaringumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas prielaidomis. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Tiek D. Ž., tiek nuteistojo Š. M. parodymai buvo rišlūs, nuoseklūs, neprieštaringi viso proceso metu, todėl netikėti jais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad tarp jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra neesminių neatitikimų, neduoda pagrindo abejoti šių asmenų parodymų patikimumu. Be to, aplinkybė, kad jie davė nuteistajai nepalankius parodymus, savaime nereiškia, kad buvo siekiama ją apkalbėti. Nėra nustatytų priešiškų nuteistosios ir šių asmenų santykių. Liudytoja ir nuteistoji tarpusavyje bendravo mažai, buvo susitikę vos keletą kartų. Su nuteistuoju Š. M. nuteistoji palaikė draugiškus santykius. Nuteistasis, net ir po to, kai UAB „Penkių kontinentų“ investicijos prisiteisė ir išsiieškojo iš jo parduodant netikrus dokumentus padarytą žalą, į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nepersekiojo apeliantės, nesiėmė jokių priemonių, kad įgytų teisę reikalauti 164 000,00 Lt restitucijos. Atvirkščiai, baudžiamasis procesas pradėtas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 27 d. raštą, kuomet patikrinimo metu paaiškėjo aplinkybės, jog Š. M. vardu parengtos išvados gali būti suklastotos. Be to, nurodydamas, kad nusikalstamose veikose dalyvavo ir A. V., Š. M. iš esmės blogino savo teisinę padėtį, nes pripažino, kad veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, kas laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalis). Aptartos aplinkybės, skirtingai, nei teigiama skunde, nerodo Š. M. siekio duoti neteisingus parodymus bei apkalbėti nukentėjusiąją. Be to, tiek nuteistojo Š. M., tiek liudytojos D. Ž. parodymai iš dalies atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. įrodymai, susieti į vientisą grandinę, vieni kitus patvirtina. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nė viena iš nuteistojo vardu parengtų išvadų jo paties nepasirašyta. Iš jų turinio matyti, kad jose įrašyti nuteistojo Š. M. asmens duomenys, kurie nėra viešai prieinama informacija ir gali būti žinoma tik ribotam asmenų ratui. Nuteistojo teigimu, jis savo asmens duomenis perdavė būtent A. V. žinodamas, kad jie bus panaudoti žemės sklypų forminimui jo vardu. Tokio savo elgesio priežastimis jis įvardijo dėkingumą A. V. už jos pagalbą tvarkantis jo žmonos senelių žemės atsiėmimo dokumentus. Apeliacinio skundo teiginiai, neva D. Ž. negalėjo mokyti 5 klasėje besimokančio nuteistojo sūnaus chemijos, taip pat neturi jokios įtakos liudytojos D. Ž. parodymų patikimumo vertinimui, nes tik tėvai ir pats vaikas sprendžia, kada ir kokius dalykus mokytis po pamokų. Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nuteistojo Š. M. ir liudytojos D. Ž. parodymais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo suklastoti šie dokumentai: 1) Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (dubliuojant išvados į M. M. turėtą 0,225 ha žemės plotą numerį); 2) 2007 m. kovo 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (dubliuojant išvados į buvusio žemės savininko K. D. 1,8 ha žemės plotą numerį); 3) 2007 m. kovo 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (dubliuojant išvados į buvusio žemės savininko K. D. turėtą 1,8 ha žemės plotą numerį); 4) 2007 m. kovo 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (dubliuojant išvados į buvusių žemės savininkų O. ir J. K. turėtą 0,1449 ha žemės plotą numerį); 5) 2007 m. balandžio 4 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (dubliuojant išvados į buvusio žemės savininko B. S. turėtą 0,0326 ha žemės plotą numerį); 6) 2007 m. balandžio 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (neregistruota išvadų registravimo žurnale); 7) 2007 m. balandžio 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (neregistruota išvadų registravimo žurnale), 8) 2007 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (dubliuojant išvados į buvusio žemės savininko T. D. turėtą 0,3556 ha žemės plotą numerį); 9) 2007 m. balandžio 11 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (dubliuojant išvados į buvusių žemės savininkų Juozo ir U. U. turėtą 0,0226 ha žemės plotą numerį); - juose nurodant kad pretendentas Š. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Pažaislio vlsč. Š. M. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad jokie giminystės ryšiai jo ir J. J. nesiejo, jokia žemė (duomenys neskelbtini), Pažaislio vlsč. jam nepriklausė, o visus dokumentus dėl žemės grąžinimo jo vardu ir jam sutikus sutvarkė A. V.. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Š. M. vardu Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. patvirtinta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. - išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. - išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 4 d. - išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 6 d. - išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. balandžio 11 d. - išvada Nr. (duomenys neskelbtini) parengtos dubliuojant pretendentų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, išvadų numerius, jos parengtos atkurti nuosavybės teises į neegzistuojančio buvusio žemės savininko (J. J.) neva turėtą žemę, pretendentas (Š. M.) nėra pateikęs jokių nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus archyve nesant buvusio žemės savininko J. J. vardu parengtos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos. Be to, 2013 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad parašus esančius minėtų devynių išvadų eilutėse „Išvadą parengė Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė (parašas) J. G.“, tikriausiai pasirašė ne J. M. (iki santuokos G.), o kitas asmuo. Iš pateiktų archyvinių bylų kortelių kopijų matyti, kad M. M. bylą A. V. gavo 2005 m. kovo 6 d. (t. 2, b. l. 82) ir parengė 2007 m. kovo 14 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). K. D. byla apeliantė turėjo nuo 2003 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. (t. 2, b. l. 83) ir parengė išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini); J. K. ir O. K. - nuo 2005 m. vasario 11 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. (t. 2 b. l. 84) ir parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); B. S. - nuo 2003 m. balandžio 29 d. iki 2008 m. sausio 23 d. (t. 2 b. l. 85) ir parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). T. D. bylą nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. lapkričio 7 d. (t. 2 b. l. 86) turėjo J. G. ir parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Ji taip pat nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. liepos 29 d. turėjo M. J. bylą (t. 2 b. l. 87). Juozo ir U. U. bylą nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2008 m. vasario 5 d. (t. 2 b. l. 88) turėjo R. P. ir parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš M. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos matyti, kad 1991 m. gruodžio 4 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. J. ir motinos M. J. žemes padavė J. J. (t. 2 b. l. 96-97). Ant 2007 m. rugsėjo 20 d. L. J. prašymo, kuris pateiktas Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, yra rankraštinis įrašas “2007 m. spalio 8 d. informuotas telefonu, kad nepakanka nuosavybės teisę į žemę įrodančių dokumentų. Vyriausioji specialistė A. V.“ (t. 2 b. l. 94). Liudytoja J. M. (buvusi G.) parodė, kad su A. V. dirbo viename kabinete. Įrašas ant 2007 m. rugsėjo 20 d. L. J. prašymo taip pat liudytojos R. M. parodymai, kad žemės atkūrimo bylos, kurios buvo eigoje, buvo laikomos kabinetuose, leidžia spręsti, jog A. V. turėjo galimybę matyti R. P. ir J. M. (buvusi G.) turėtas bylas, su jomis dirbti. Aptartų įrodymų visuma, įvertinus juos Š. M. parodymų kontekste, net ir nenustačius, kas konkrečiai aptariamose dokumentuose pasirašė už J. G., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas Š. M. vardu, veikdama bendrininkų grupėje su šiuo asmeniu, sutikusiu, kad minėti dokumentai būtų forminami jo vardu, parengė A. V.. Juo labiau, kad didžioji dalis suklastotų išvadų numerių dubliuoja būtent A. V. rengtų išvadų numerius, jose nurodoma Jacovskio pavardė, kuri pagal darbo pobūdį apeliantei buvo žinoma, o išvados parengtos jos gero pažįstamo, su kurio šeima buvo palaikomi draugiški santykiai, vardu. Aptartos aplinkybės, leidžia spręsti, kad A. V. išvadas, parengtas Š. M. vardu, klastojo siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė rengdavo tik išvadų dėl žemės atkūrimo projektus, kurie, nesant kitų atsakingų pareigūnų parašų, neturėjo juridinės galios, todėl negali būti laikomi dokumentais ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra dokumentas. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas įrašas jį panaudojus, sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, Nr. 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014). Be to, dokumentas laikomas netikru ir tuo atveju, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu (kasacinė nutartis Nr. 2K–7–175–303/2015). Nagrinėjamu atveju, Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 4 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) parengtos Š. M. vardu, jose įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie neva Š. M. turimą teisę atkurti nuosavybės teisę į neegzistuojančio žemės savininko J. J. neva turėtą žemę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, minėtos išvados buvo ne tik parengtos bet ir panaudotos, t. y. tarp Š. M. ir UAB „Penkių kontinentų“ investicijos sudarytų sandorių pagrindu perleistos už bendrą 164 000,00 Lt sumą. Tokiu būdu juridiniam asmeniui UAB „Penkių kontinentų“ investicijos kilo teisiškai reikšmingi padariniai - padaryta didelė žala. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Penkių kontinentų“ investicijos patirtą žalą iš Š. M. išsiieškojo civilinio proceso tvarka ir civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, neeliminuoja paties žalos padarymo fakto bei neturi reikšmės A. V. veiksmų kvalifikacijai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Be to, pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Jokie kaltinimai nei Z. B. K., nei kitiems asmenims, kurie turėjo tikrinti parengtų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengtų Š. M. vardu, tikrumą ir pagrįstumą, nepateikti. Proceso metu negauta jokių duomenų apie galimą nurodytų asmenų indėlį nusikalstamų veikų padaryme. Priešingai, iš Š. M., D. Ž. parodymų turinio matyti, kad vienintelis su nusikalstamų veikų padarymu susijęs asmuo be paties Š. M. buvo A. V.. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, kad A. V. pagrįstai nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.
Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007). Nagrinėjamu atveju, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai nuteistosios veikoje nustatyti tinkamai, juos patvirtina kito nuteistojo Š. M., liudytojų A. K., E. K., D. Ž. parodymai, bei rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Nuteistasis Š. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad susitarė su A. V., jog ji jo vardu parengs žemės grąžinimo dokumentus, o šiuos pardavus, perduos gautus pinigus jai. Baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinus ją kartu su Š. M. parodymais, patvirtina, kad A. V. parengė tikrovės neatitinkančias Kauno apskrities viršininko išvadas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Š. M. vardu, surado šių išvadų pirkėjus, o Š. M. pardavė minėtas išvadas. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tiek Š. M., tiek apeliantė, veikdami bendrininkų grupėje, žinojo, jog teisiniai faktai, apie Š. M. neva turimą teisę atkurti nuosavybės teisę į J. J. turėtus žemės sklypus, grindžiami suklastotais dokumentais, kuriuose įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau šiuos dokumentus panaudojo santykiuose su UAB „Penkių kontinentų“ investicijos atstovais. Tokie nuteistųjų veiksmai rodo, kad jie suvokė nusikalstamą savo veikos pobūdį, kad naudoja prieš UAB „Penkių kontinentų“ investicijos atstovus apgaulę, nepagrįstai įgyja savo naudai 164 000,00 Lt ir norėjo taip veikti. Be visa ko, toks veikimo būdas rodo, kad veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamu atveju Š. M. parodymai leidžia daryti išvadą apie tarp bendrininkų buvusį susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – svetimo turto įgijimas apgaule. Nuteistųjų naudai bendrais veiksmais įgyta 164 000,00 Lt suma viršija BK 190 straipsnyje įtvirtintą 250 MGL sumą, todėl A. V. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios A. V. veiksmuose yra visi jai inkriminuoto BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (kasacinės nutartys Nr. 2K-238/2007, 2K-64/2013).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. pagamino netikrus dokumentus - Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šias išvadas panaudojo, t. y. perdavė Kauno apskrities viršininko pavaduotojui Z. B. K. pasirašyti kaip tikrus dokumentus bei jų pagrindu savo ir Š. M. naudai įgijo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos priklausantį turtą. Šie objektyvieji veikos požymiai, kuriuos patvirtina tiek Š. M., liudytojų parodymų bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, leidžia spręsti, jog nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad nurodytas išvadas rengia pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ir norėjo taip veikti siekdama sau turtinės naudos. Suklastodama Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. kovo 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas panaudodama A. V. diskreditavo Kauno apskrities viršininko administracijos instituciją ir tuo padarė didelę žalą žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui. Konkrečių pareiginių nuostatų punktų pažeidimas nuteistajai nebuvo inkriminuotas, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kokius bendro pobūdžio teisės aktus bei kokius specialius teisės aktus, susijusius su konkrečias pareigas einančio valstybės tarnautojo įgaliojimais, A. V. pažeidė kaip valstybės tarnautoja. Ji nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, vyriausiojo specialisto pareigose - buvo valstybės tarnautoja, todėl privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų, tinkamai atlikti tarnybines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, tačiau šios pareigos nesilaikė. Pagal teismo nustatytas aplinkybes A. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 300 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis. Taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Aplinkybės, kad apeliantė charakterizuojama teigiamai, yra neteista, turi aukštąjį išsilavinimą, du nepilnamečius vaikus, reikšmingos kaip nuteistąją charakterizuojanti medžiaga priimant sprendimą dėl skirtinos bausmės, o ne kaip jos nekaltumo įrodymas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų bei jų pagrindu teisingai nustatė faktines aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarytos A. V. tyčiniais veiksmais, kurie atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.