- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eAS-507-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06580-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2025 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. A679-301/25 (toliau – ir Raštas).
Pareiškėjas nurodė, kad Pareiškėjui priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), pirtis, (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (kiemo aikštelė, tvora), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 10 d. suformavo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Tarp šio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) sklypo yra valstybinė žemė, atitinkanti įsiterpusio žemės ploto požymius. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą Nr. A50-20598/24 inicijuoti detaliojo plano rengimą (koregavimą), siekdamas prisijungti įsiterpusį sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. rugpjūčio 20 d. išdavė reikalavimus detaliojo plano rengimui Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)mir 2025 m. liepos 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė derinti detaliojo plano sprendinius, pateikė pastabas. Atsakovas dar kartą atsisakė derinti detalųjį planą 2025 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su atsakovo pastabomis nesutinka, atsakovo elgesį detaliojo plano rengimo procese vertina kaip piktnaudžiavimą institucijai suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais. Atsakovas priėmė sprendimą nepritarti detaliojo plano sprendiniams pateikdamas devynias pastabas. Dalis pastabų yra susijusios su ankstesniuose atsakovo raštuose išdėstytomis pastabomis, nors pareiškėjas 2025 m. spalio 13 d. raštu pradėjo naują administracinę procedūrą, todėl net jeigu kažkokios pastabos atsikartoja, atsakovas turėjo pareigą tas išdėstyti skundžiamame rašte. Dalis atsakovo pastabų išdėstytos neužbaigus sakinių (minties), todėl suprasti jų turinio objektyviai neįmanoma.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. S. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas sprendė, kad Raštas yra tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentas, nesukuriantis pareiškėjui teisių ir pareigų, neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. dėl jo negali būti paduodamas skundas teismui.
Teismo vertinimu, minėtu Raštu nėra nuspręsta nepritarti detaliojo plano sprendiniams, o tik pateiktos pastabos pareiškėjui ir sudaryta galimybė pašalinti nustatytus trūkumus, t y. pakoreguoti detaliojo plano sprendinius pagal pateiktas pastabas. Šiuo Raštu nėra užkertamas kelias pareiškėjui, atsižvelgus į pateiktas pastabas, pakartotinai kreiptis atsakovą su prašymu pritarti detaliojo plano sprendiniams.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžia atsakovo sprendimą, kurio priėmimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 25 straipsnio 7 dalis, pagal kurią, kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano, savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams. Šią įstatymo normą detalizuoja Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 294 punktas. Pareiškėjo teigimu, paminėtos teisės normos reiškia, kad pareiškėjui nesutinkant su skundžiame atsakovo sprendime nurodytais detaliojo plano nederinimo motyvais, tolesnis detaliojo plano rengimas nebegalimas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 11 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2025 m. liepos 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu nederinti detaliojo plano sprendinių ir pateiktais nederinimo motyvais, pareiškėjas neturi teisės (galimybės) atlikti kitų detaliojo plano procedūrų. Atsakovas aiškiai nurodo, kad kol jis nesuderins detaliojo plano sprendinių, jokios tolesnės detaliojo plano rengimo procedūros negalimos. Dėl to atsakovo sprendimas nėra tik tarpinis procedūrinis dokumentas.
Administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. S. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas yra tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentas, nesukuriantis pareiškėjui teisių ir pareigų, neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjui nesutinkant su skundžiame atsakovo sprendime nurodytais detaliojo plano nederinimo motyvais, tolesnis detaliojo plano rengimas nebegalimas, todėl atsakovo sprendimas nėra tik tarpinis procedūrinis dokumentas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-385-492/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021; kt.). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021). Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji architektė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2025 m. spalio 13 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pritarti „(duomenys neskelbtini) pietinės dalies detaliojo plano sprendinių koregavimas sklype (duomenys neskelbtini) inicijavimo sutarties pagrindu“ sprendiniams, ginčijamu Raštu pateikė pastabas – nesuteikė pritarimo detaliojo plano rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijos sprendiniams.
Vadovaujantis TPĮ 25 straipsnio 7 dalimi, kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano, savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams.
Kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapą, remiantis TPĮ 25 straipsnio 5 dalies 3 punktu, be kita ko, sudaro sprendinių konkretizavimo – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai, stadija.
Šis teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės vyriausiojo architekto nepritarimas kompleksinio teritorijų planavimo proceso sprendinių konkretizavimo etape reiškia, jog nėra teisinio pagrindo pereiti prie kito – Kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo.
Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje ginčijamas atsakovo Raštas pareiškėjui sukelia neigiamus teisinius padarinius, todėl toks raštas vertintinas kaip individualus administracinis teisės aktas, ginčytinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 5 str. 1 d.). TPĮ 49 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Pažymėtina, kad tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose (žr., pvz., 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-669-415/2026).
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl pripažindamas, kad Raštas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. S. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.