- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- AS-385-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01310-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Audito
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl teisės aktų panaikinimo, veiksmų pripažinimo ir kt. Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) paneigti uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“ (toliau – ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“) bankroto administratoriaus teiginį, kad pareiškėjas A. Š. turėjo elektroninę prieigą prie bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arbusas“ (toliau – ir BUAB „Arbusas“) bankroto bylos; 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir AATVNVT, Tarnyba) išvadą dėl administratoriaus veiksmų sudarant taikos sutartį – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administratorius nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų; pripažinti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratorių pažeidusį BUAB „Arbusas“ kreditorių teises būti laiku informuotiems apie rengiamą ir teismo patvirtintą šią taikos sutartį, vienašališkai priėmus sprendimą priimti šią taikos sutartį, dėl ko nebuvo įvykdyti BUAB „Arbusas“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai; 3) panaikinti AATVNVT išvadą dėl administratoriaus veiksmų kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos bei informavimo apie priimtą teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administratorius nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų; pripažinti, kad UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratorius melagingai 2019 m. spalio 23 d. prašyme Panevėžio apygardos teismui nurodė, jog BUAB „Arbusas“ likvidavimo procedūros pabaigtos, nebaigtų bylų ar turto įmonė neturi; 4) panaikinti AATVNVT išvadą dėl administratoriaus veiksmų tikrinant įmonės sandorius bei nustatant įmonės turtą – nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administratorius nepažeidė reglamentuojančių teisės aktų nuostatų; pripažinti, kad UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratorius pilnai nenustatė BUAB „Arbusas“ turto, neperėmė ir nerealizavo BUAB „Arbusas“ turto, pilnai nepatikrino BUAB „Arbusas“ sandorių ir neišsireikalavo (nesugrąžino) neteisėtai išmokėtų BUAB „Arbusas“ piniginių lėšų; 5) pripažinti, kad dėl UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratoriaus veiksmų, nevykdant 2018 m. gruodžio 13 d. BUAB „Arbusas“ kreditorių susirinkimo nutarimo, neteisėto 2019 m. spalio 23 d. kreipimosi į Panevėžio apygardos teismą dėl BUAB „Arbusas“ bankroto pabaigos, BUAB „Arbusas“ kreditorių neinformavimą apie BUAB „Arbusas“ bankroto eigą bei teisminius procesus šioje byloje, nukentėjo BUAB „Arbusas“ kreditoriai, nes dėl šių veiksmų BUAB „Arbusas“ kreditoriai prarado galimybę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto; 6) pripažinti, kad dėl UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratoriaus visų šių (nevykdant 2018 m. gruodžio 13 d. BUAB „Arbusas“ kreditorių susirinkimo nutarimo, neteisėto 2019 m. spalio 23 d. kreipimosi į Panevėžio apygardos teismą dėl BUAB „Arbusas“ bankroto pabaigos, BUAB „Arbusas“ kreditorių laiku neinformavimo apie BUAB „Arbusas“ bankroto eigą bei teisminius procesus, pilnai nenustačius BUAB „Arbusas“ turto, neišsireikalavus (nesugrąžinus) neteisėtai išmokėtų BUAB „Arbusas“ piniginių lėšų) veiksmų šioje byloje nukentėjo BUAB „Arbusas“ kreditoriai, BUAB „Arbusas“ kreditoriams buvo neįvykdyti kreditoriniai reikalavimai; 7) pripažinti, kad UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratorius 2019 m. spalio 23 d. prašyme Panevėžio apygardos teismui melagingai nurodė, kad BUAB „Arbusas“ likvidavimo procedūros pabaigtos, nebaigtų bylų ar turto įmonė neturi; 8) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pripažinus faktą, kad UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratorius 2019 m. spalio 23 d. prašyme Panevėžio apygardos teismui melagingai nurodė, jog BUAB „Arbusas“ likvidavimo procedūros pabaigtos, nebaigtų bylų ar turto įmonė neturi, pareiškėjas prašo teismo apie šią neteisėtą UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratoriaus veiklą informuoti teisėsaugos pareigūnus; 9) panaikinti AATVNVT direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. V4-74; apie teismo priimtą sprendimą dėl pareiškėjo skundo, apskundžiant Tarnybos išvadas, informuoti Tarnybos direktorių ir įpareigoti jį iš naujo peržiūrėti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratoriaus veiksmus, administruojant BUAB „Arbusas“ bankroto bylą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti A. Š. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išaiškinančia, kokie reikalavimai gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nurodė, kad pareiškėjo skundo 1 ir 5-7 reikalavimai dėl tam tikrų faktų paneigimo ar pripažinimo kyla iš teisinių santykių, kurie nėra priskirti administracinio teismo kompetencijai ir yra nenagrinėtini administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.), kurie dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia bei kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nurodė, kad pareiškėjas skundo 2-4 reikalavimais prašo ne tik tam tikrų faktų pripažinimo, bet ir panaikinti atitinkamas AATVNVT išvadas. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2020 m. kovo 9 d. surašė išvadą Nr. 4-397 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų administruojant BUAB „Arbusas“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu buvo priimtas Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. V4-74 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų administruojant BUAB „Arbusas“ neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Teismas pažymėjo, kad Išvada yra sudedamoji Įsakymo dalis, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl Išvadoje padarytų išvadų, kurių pagrindu yra priimtas individualus administracinis aktas – Įsakymas, panaikinimo negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, nes nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių.
Teismas dėl 9-o skundo punkto reikalavimo panaikinti Įsakymą ir įpareigojimo iš naujo peržiūrėti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmus, administruojant BUAB „Arbusas“ bankroto bylą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tik administracinės procedūros dalyviai, asmeniškai ar dėl vykdomos jam pavestos viešojo administravimo veiklos suinteresuoti nagrinėjimo dalyku, turi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) numatytas teises ir pareigas, tame tarpe ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų, kuri, atlikusi neplaninį patikrinimą, parengė Išvadą ir jos pagrindu priėmė Įsakymą, kurių nuorašus pateikė pareiškėjui. Pareiškėjo siekiamu nuginčyti Įsakymu buvo nuspręsta už šiame Įsakyme nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, nemokumo administratoriui UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ poveikio priemonių netaikyti. Teismas iš Įsakymo turinio sprendė, kad jis yra priimtas ne pareiškėjo, o nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atžvilgiu, todėl jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjo skundo pagrindu buvo pradėtas nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimas, tačiau Įsakymą dėl paskirtos / nepaskirtos sankcijos gali skųsti pats administracinės procedūros dalyvis, t. y. nemokumo administratorius. Šiuo konkrečiu atveju Tarnyba priimtu Įsakymu, kuriuo nuspręsta nemokumo administratoriui UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ poveikio priemonių netaikyti, dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nesprendė, todėl pareiškėjo ginčijamas Įsakymas jam nesukelia teisinių pasekmių.
Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, taigi skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo bei išvestinį su juo susijusį reikalavimą – įpareigoti Tarnybos direktorių iš naujo peržiūrėti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ bankroto administratoriaus veiksmus, atsisakytina priimti.
Teismas pareiškėjo skundą (1-7 ir 9 materialinio pobūdžio reikalavimus) atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo rezoliucinės dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas laikytinas procesinio pobūdžio prašymu, todėl atsisakius priimti skundą, dėl jo nespręstina.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti bei išnagrinėti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad pasinaudojo skundžiamame Įsakyme nurodyta apskundimo teise ir pateikė skundą dėl Išvados ir Įsakymo. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo vertinimu, kad skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis, pažymi, kad BUAB „Arbusas“ neatliko visų veiksmų, kuriuos pagal teisės aktus privalėjo atlikti, dėl ko nukentėjo BUAB „Arbusas“ kreditoriai, t. y. nebuvo įvykdyti kreditoriniai reikalavimai. Išvadoje Tarnyba nepagrįstai nurodo, kad bankroto administratoriaus veiksmai nesukėlė kreditoriams neigiamų pasekmių. Pagal įstatymus kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai nebuvo įvykdyti, turi teisę kreiptis į teismą, todėl šia teise pasinaudojo. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ 2019 m. spalio 23 d. prašyme, pateiktame teismui, nurodė melagingą informaciją, kad yra baigtos bankroto procedūros ir kad BUAB „Arbusas“ neturi jokio turto. Dėl šių bankroto administratoriaus veiksmų ir dėl terminų kreiptis į teismą praleidimo kreditoriai negali kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto. BUAB „Arbusas“ bankroto byloje buvo priimta daug prieštaringų sprendimų ir išvadų, kurių neužginčijus, jie gali būti pateikti kaip įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl minėtos nutarties, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-470-520/2018).
Tuo tarpu iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo matyti, kad 1 ir 5-7 reikalavimais bei 2-4, be kita ko, suformuluotais prašymais pareiškėjas prašo paneigti arba pripažinti tam tikras faktines aplinkybes. Nurodyto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo 1 ir 5-7 reikalavimus, kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas skundo 2-4 reikalavimais prašo panaikinti atitinkamas Tarnybos išvadas.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Taigi, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Atitinkamai, pasisakydama dėl pareiškėjo skundžiamų Tarnybos išvadų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išvada yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, kuris savaime pareiškėjui savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Todėl teismas pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundo 2-4 reikalavimus dėl Tarnybos išvadų panaikinimo.
Pareiškėjas skundo 9 reikalavimu prašo panaikinti Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. V4-74.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų, kuri, atlikusi neplaninį patikrinimą, parengė Išvadą ir jos pagrindu priėmė Įsakymą, kurių nuorašus pateikė pareiškėjui. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmų vertinimu ir siekia, kad Įsakymas būtų panaikintas ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ veiksmai, administruojant BUAB „Arbusas“ bankroto bylą, būtų peržiūrėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo šią skundo dalį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad Tarnybos Įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėjas grindžia savo suinteresuotumą netinkamais nemokumo administratoriaus veiksmais BUAB „Arbusas“ bankroto byloje, dėl ko nukentėjo BUAB „Arbusas“ kreditoriai, t. y. nebuvo įvykdyti kreditoriniai reikalavimai. Dėl nemokumo administratoriaus veiksmų ir dėl terminų kreiptis į teismą praleidimo, kreditoriai negali kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto. BUAB „Arbusas“ bankroto byloje buvo priimta daug prieštaringų sprendimų ir išvadų, kurių neužginčijus, jie gali būti pateikti kaip įrodymai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką šioje byloje keliamu suinteresuotumo klausimu – tik administracinės procedūros dalyviai, asmeniškai ar dėl vykdomos jiems pavestos viešojo administravimo veiklos suinteresuoti nagrinėjimo dalyku, turi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytas teises ir pareigas, tame tarpe ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą (žr. pvz., 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-828/2014, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-465-602/2019). Taigi, nors pareiškėjo skundo pagrindu buvo pradėtas bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas, tačiau patį patikrinimą ir jo rezultatus, gali skųsti pats administracinės procedūros dalyvis, t. y. bankroto administratorius. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas jam nesukelia pasekmių, jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti pagrįstai.
Teisėjų kolegija nagrinėjamo skundo priėmimo klausimo kontekste taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-784-781/2020 pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal bankroto administratoriaus prašymą priimti sprendimą dėl UAB „Arbusas“ pabaigos nurodė, kad BUAB „Arbusas“, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas, kaip teisės subjektas pasibaigė 2020 m. sausio 9 d., nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tuo pačiu pasibaigė ir šios bendrovės bankroto procedūros bei teisminiai nagrinėjimai dėl šių procedūrų teisėtumo negalimi. Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.